Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios (duomenys neskelbtini), atstovaujamos nemokumo administratorės Giedrės Vaičienės, ieškinį atsakovei S. V. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Be minėtų materialių reikalavimų ieškovė reiškė procesinį reikalavimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas 44 390,15 Eur sumai, ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

11. Apeliantė S. V. su atskiruoju skundu pateikė į bylą Nekilnojamojo turto registro išrašus, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno IV teritorinio skyriaus 2023 m. vasario 1 d. Išvadą dėl darbo pobūdžio ir sąlygų, banko išrašą apie kredito sutartis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jos teikiami dokumentai yra susiję su byloje sprendžiamu klausimu, įrodymai yra nedidelės apimties, jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, šie įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjamas nepranešus atsakovei, todėl tinkamam atskirojo skundo išnagrinėjimui apeliantės pateikti įrodymai priimami.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys: pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-381-236/2018). Abi paminėtos sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).

13. Nustatyta, kad 2023 m. vasario 1 d. Kauno apylinkės teisme gautas ir 2023 m. vasario 2 d. teisėjo rezoliucija priimtas ieškovės (duomenys neskelbtini), atstovaujamos nemokumo administratorės Giedrės Vaičienės, ieškinys atsakovei S. V. dėl skolos priteisimo. Ieškovė ieškiniu prašo: 1) pripažinti ieškovės ir (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 15 d. sudarytą Paslaugų sutartį negaliojančia (niekine) nuo sudarymo momento; 2) pripažinti atsakovės 2020 m. balandžio 20 d. išrašytą ieškovei sąskaitą faktūrą GENB Nr. 0000051 44 390,15 Eur sumai, 2019 m. lapkričio 10 d. (duomenys neskelbtini) Pinigų priėmimo kvitą GE Nr. 0018 7 000 Eur sumai, 2019 m. lapkričio 28 d. (duomenys neskelbtini) Pinigų priėmimo kvitą GE Nr. 0020 7 530 Eur sumai, 2019 m. lapkričio 30 d. (duomenys neskelbtini) Pinigų priėmimo kvitą GE Nr. 0021 8 500 Eur sumai, 2019 m. gruodžio 01 d. (duomenys neskelbtini) Pinigų priėmimo kvitą GE Nr. 0023 8 500 Eur sumai, 2019 m. gruodžio 03 d. (duomenys neskelbtini) Pinigų priėmimo kvitą GE Nr. 0023 8 470 Eur sumai, 2020 m. birželio 10 d. (duomenys neskelbtini) Pinigų priėmimo kvitą GE Nr. 0025 sumai 4 390,15 Eur sumai, negaliojančiais nuo jų išrašymo momento; 3) priteisti iš atsakovės ieškovei 44 390,15 Eur dydžio skolą bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas 44 390,15 Eur sumai, ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui 44 390,15 Eur sumai areštavo atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovei priklausančias pinigines lėšas, turtines teises esančias pas atsakovę, jos bankų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškove, mokėti įstatymo nustatytus privalomus mokėjimus valstybei, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokas. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė S. V. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad vien tik subjektyvi ieškovės nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais, yra nepakankama konstatuoti grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu.

Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui

14. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, akcentuotina, kad teismų praktikoje išaiškinta: i) ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinė padėtis ir (ar) pareikšto reikalavimo sumos reikšmingumas, o jo elgesys sąžiningumo aspektu turi esminę reikšmę sprendžiant dėl būtinybės užtikrinti pareikštą reikalavimą; ii) neišgalėjimas ir nenorėjimas įvykdyti teismo sprendimą (t. y. siekis išvengti vykdymo) yra visiškai skirtingos faktinės situacijos ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu ir (ar) piniginėmis lėšomis apribojimai; iii) jeigu reikalavimai patenkinami, bet jų įvykdymui neužtenka skolininko turto, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemia objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių jam netaikymas; įrodinėjimo pareiga pirmiausiai tenka tai šaliai, kuri prašo taikyti kitai šaliai disponavimo turtu suvaržymus ar kitus ribojimus, o ne tai šaliai, kuri norėtų tokių padarinių išvengti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-611-464/2019 22 ir 23 punktai; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-614-450/2019 16 punktas).

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien tik argumentai, kuriais siekiama įrodyti blogą asmens turtinę padėtį, nesudaro pagrindo spręsti, jog egzistuoja grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip minėta, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 19 punktas).

16. Konkrečius duomenis bei argumentus apie ieškovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus / atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) privalo pateikti pats tokį prašymą pareiškęs asmuo. Gali būti įvardinti bei vertinami tiek šalies veiksmai iki bylos iškėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą ir ribojimų atsakovei taikymą iš esmės grindė atsakovės nesąžiningumu. Nurodė, kad atsakovė tyčiniais veiksmais suklastojusi (duomenys neskelbtini) vardu dokumentus iššvaistė (duomenys neskelbtini) kasoje esančius pinigus 44 390,15 Eur sumai, neatsiskaitinėjo su (duomenys neskelbtini) kreditoriais, kai šiai dienai bankrutavusi įmonė yra skolinga kreditoriams iš viso 38 598,89 Eur. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai suabejoti dėl atsakovės ketinimų bei tikėtinai spręsti, kad atsakovė gali imtis nesąžiningų veiksmų nagrinėjamos bylos proceso metu.

18. Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vadove nuo 2020 m. vasario 14 d. iki 2021 m. gruodžio 2 d. buvo apeliantė S. V.. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3016-258/2021 (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, įmonės nemokumo administratore paskirta Giedrė Vaičienė. Minėta nutartis įsiteisėjo 2021 m. lapkričio 26 d. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1091-258/2022 (buvęs bylos Nr. eB2-3016-258/2021) buvusiai (duomenys neskelbtini) vadovei S. V. skirta 570 Eur bauda už įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą, t. y. už neperdavimą nemokumo administratorei visų įmonės dokumentų ir turto. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1091-258/2022 (buvęs bylos Nr. eB2-3016-258/2021) apribota apeliantės S. V. teisė vienerius metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorei perduota tik dalis dokumentų ir turto. Teismas taip pat nurodė, kad S. V., būdama (duomenys neskelbtini) vadove, 2021 m. birželio 20 d. neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal įstatymą tą privalėjo padaryti.

19. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 21 d. baudžiamojoje byloje Nr. e1-3534-1165/2022 nustatė, kad apeliantė S. V. tuo metu, kai (duomenys neskelbtini) vadovas E. B. nedirbo, ji suklastojo, t. y. pagamino netikrus dokumentus – 2019 m. spalio 15 d. paslaugų sutartį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir į ją įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, apie (duomenys neskelbtini) įmonei suteiktas paslaugas, prie (duomenys neskelbtini) įmonės rekvizitų įrašė E. B. vardą, pavardę ir pasirašė imituodama jo parašą. (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje buvo pinigų perteklius, nors realių pinigų nebuvo, ji neturėjo kaip nurodyti, kur pinigai išleisti, todėl suklastojo minėtą sutartį ir pinigus „nurašė“. (duomenys neskelbtini) minėti pinigai buvo išleisti, tačiau ji neturėjo dokumentų pagrindžiančių išlaidas, todėl sugalvojo minėtą planą dėl neva suteiktos paslaugos. Minėtą paslaugų sutartį įtraukė į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, o (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą su minėtu dokumentu vėliau pateikė (duomenys neskelbtini) nemokumo administratorei. Vėliau tęsdama savo veiksmus, ji pagamino netikrus dokumentus – 2019 m. lapkričio 10 d. pinigų priėmimo kvitą, serija GE Nr. 0018; 2019 m. lapkričio 28 d. pinigų priėmimo kvitą, serija GE Nr. 0020; 2019 m. lapkričio 30 d. pinigų priėmimo kvitą, serija GE Nr. 0021; 2019 m. gruodžio 1 d. pinigų priėmimo kvitą, serija GE Nr. 0023; 2019 m. gruodžio 03 d. pinigų priėmimo kvitą, serija GE Nr. 0023; 2020 m. birželio 10 d. pinigų priėmimo kvitą, serija GE Nr. 0025, ir į juos įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, bei grafoje „pinigus gavau“, įrašė E. B. vardą, pavardę ir jose pasirašė E. B. parašu. Šiuos dokumentus taip pat įtraukė į abiejų įmonių buhalterines apskaitas, o (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą su šiais dokumentais taip pat pateikė nemokumo administratorei. Tą patį padarė ir su 2020 m. balandžio 20 d. sąskaita faktūra Nr. GENB 0000051, t. y. pagamino netikrą dokumentą, įtraukė į abiejų įmonių buhalterines apskaitas, o (duomenys neskelbtini) dokumentą su visa buhalterine apskaita pateikė nemokumo administratorei.

20. Apeliacinės instancijos vertinimu, šios aplinkybės kelia abejonių dėl apeliantės S. V. sąžiningumo. Nors byloje nėra tiesioginių duomenų, kad apeliantė S. V. savo veiksmais galėtų apsunkinti ieškovės teisėtų interesų gynimą, tačiau ieškinyje nurodomi atsakovės veiksmai ieškovės atžvilgiu gali būti vertinami kaip nesąžiningi, o tai teikia pagrindą manyti apie galimą nesąžiningą elgesį taip pat ir ieškovei palankaus sprendimo vykdymo atžvilgiu.

21. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, yra pažymėjęs, kad „apie tokią grėsmę gali liudyti asmens jau atlikti nesąžiningi veiksmai, leidžiantys spręsti, jog tokių veiksmų, labai tikėtina, jis gali imtis ateityje, siekdamas išvengti nepalankaus jam sprendimo vykdymo“ . Taigi, „<...> teismų praktika patvirtina, kad pirmiausia tokia grėsmė nustatoma iš atsakovo elgesio, kuris gali demonstruoti jo aiškius ketinimus atlikti konkrečius veiksmus arba polinkį apskritai elgtis nesąžiningai – tiek santykyje su ieškovu, tiek santykiuose su kitais asmenimis. Atsakovo galimų ketinimų nesąžiningumą teismas gali nustatyti ne tik iš jo elgesio, galimai nurodančio pasirengimą atlikti veiksmus, kurie apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, tačiau ir iš jo ankstesnių, jau atliktų veiksmų, nors tiesiogiai nesusijusių su teismo sprendimo vykdymo pasunkinimu arba padarymu įvykdymą negalimu, bet aiškiai nesąžiningų“ (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-648-585/2020; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-516/2021).

22. Apeliantės atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovės turtinė padėtis yra gera įvykdyti būsimą teismo sprendimą, jei ieškinys būtų tenkintas. Taip pat nurodoma, kad apeliantė turi nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija ieškinio reikalavimą. Iš apeliantės pateiktų Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų matyti, kad apeliantei nuosavybės teise priklauso 13/20 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/20 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 13/20 dalis pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 13/20 dalis kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Nors apeliantė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto vertė yra 87 700 Eur, tačiau tokie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų duomenimis, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų inžinerinių statinių – šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė yra 67 079 Eur (20 071 Eur + 46 339 Eur + 614 Eur + 55 Eur), tačiau kaip minėta, apeliantei priklauso tik minėto turto 13/20 dalis, todėl jo vertė nesiekia ir minėtos sumos. Nors apeliantė nurodo, kad turi nekilnojamojo turto, kurio vertė viršija ieškinio reikalavimą, tačiau tokius apeliantės teiginius paneigia ir tai, kad atskirajame skunde nurodomos aplinkybės apie tai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytos ir apeliantės sąskaitoms banke, kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi areštą taikė nekilnojamam ir kilnojamajam turtui, nurodydamas, kad jo nesant ar esant nepakankamai, areštuotinos atsakovei priklausančios piniginės lėšos, turtinės teisės, esančios pas atsakovę, jos bankų sąskaitose ar pas trečiuosius asmenis.

23. Apeliantės atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad dėl nustatyto 45 procentų darbingumo, jai šiuo metu yra reikalingas papildomas gydymas, papildomos išlaidos, todėl atsakovės negalėjimas naudotis santaupomis banko sąskaitose itin riboja atsakovės galimybes tinkamai gydytis bei atitinkamai įsigyti medikamentų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad areštuojant fizinių asmenų turtą turėtų būti paliekama neareštuota ta pajamų dalis, kuri reikalinga būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į skolininko interesus, jo teisių apsaugą. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė jokių konkrečių duomenų apie jai reikalingą pinigų sumą, užtikrinsiančią galimybes tinkamai gydytis ir įsigyti reikiamų medikamentų. Apeliantei išaiškintina, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, neužkerta kelio jai bet kuriuo bylos nagrinėjimo metu kreiptis į bylą nagrinėjantį teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ar panaikinimo (CPK 148, 149 straipsniai).

24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.