Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-622-209/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-07-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-04
Bylos Nr.
1A-622-209/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-67899-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis, Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
M. K.
Civilinis ieškovas
R. K., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Nukentėjusysis
R. K.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-622-209/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-67899-2017-2 Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.4.1.1.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.9.1.; 2.4.6.1. (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant T. D.,dalyvaujant prokurorui K. K.,gynėjui advokatui A. G.,nuteistajai M. K.,nukentėjusiajai civilinei ieškovei R. K.,nukentėjusiosios civilinės ieškovės atstovei advokatei L. G.,vertėjai B. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendžio, kuriuo ji pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteista laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo M. K. sulaikymo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas M. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-12-28 23.30 val. iki 2017-12-29 17.13 val. (1 para), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Iš M. K. priteista nukentėjusiosios R. K. naudai 12 000 Eur kompensacija nusikaltimu padarytai neturtinei ir 1 401 Eur turtinei žalai atlyginti bei 500 Eur advokato pagalbai apmokėti.

Taip pat iš M. K. priteista civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 7 080 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, nurodant, kad ši žala turi būti atlyginama 2018-06-25 sutartyje Nr. 2425 nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. K. nuteista už tai, kad sunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

ji, 2017-12-28, apie 21.40 val., (duomenys neskelbtini), name, kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir R. K., gim. 1966 m., būdama neblaivi (nustatytas 1,85 promilių girtumas), tyčia, kerštaudama dėl ankščiau įvykusio konflikto, paėmusi peilį iš virtuvės ir jį paslėpusi savo chalate, jį laikė prie savęs tikslu panaudoti prieš nukentėjusiąją, po ko R. K. išėjus į 2-o aukšto bendro naudojimo koridorių, ji išsitraukė turėtą prie savęs peilį ir vienu, tiesiu dešinės rankos dūriu, nukentėjusiajai dūrė į pilvo kairės pusės sritį, tokiu būdu sužalojo R. K.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-03-07 specialisto išvadoje Nr. G 787/2018 konstatuota, kad R. K. padaryta durtinė-pjautinė, kiauryminė 2 cm ilgio, 8 cm gylio žaizda kairėje juosmens srityje su storosios žarnos pažeidimu, pažeidžiant gyvybiškai svarbų organą – storąją žarną, kas atitinką sunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais M. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistoji M. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 11 d. nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas, skirti švelnesnę bausmę.

2.1. Nuteistoji teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 62 straipsnio 1 dalį, BPK 1 straipsnio 1 dalį, nes nevertino galimybės apeliantei paskirti švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę. BK 62 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą.

Šalies argumentai

2.2. Apeliantė nurodo, kad ji stengiasi atlyginti priteistą žalą. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai iš viso priteisė 13 901 Eur žalos, tuo tarpu apeliantė siūlė nukentėjusiajai priimti kaip kompensaciją ½ buto, kurio vertė yra apie 20 000 Eur, tačiau R. K. šio pasiūlymo nepriėmė. Be to, M. K. į nukentėjusiosios banko sąskaitą pervedė 400 Eur. Šiuo metu ji gauna maždaug 500 Eur atlyginimą ir sutinka nukentėjusiajai pagal galimybes mokėti po 200 Eur kas mėnesį. Taip pat ji 2018-06-25 sutartimi įsipareigojo Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalą atlyginti per 5 metus, kas mėnesį mokėdama po 120 Eur, bei tinkamai vykdo šį įsipareigojimą. Atsižvelgiant į tai, apeliantė pagal savo galimybes iš dalies atlygino dalį žalos nukentėjusiajai R. K. ir įsipareigoja ją mokėti dalimis bei vykdo įsipareigojimą Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

2.3. Taip pat apeliantė pažymi, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, teisiamojo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios. Be to, padėjo išaiškinti nusikaltimą, nes ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino, niekada nesislapstė ir netrukdė ikiteisminiam tyrimui, tinkamai vykdė visus ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo įpareigojimus, o baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2.4. Be to, M. K. teisiama pirmą kartą, prisipažino padariusi nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, po šio nusikaltimo padarymo daugiau jokių teisės pažeidimų nepadarė. Taip pat turi nuolatinį darbą, darbdavio charakterizuojama teigiamai, psichikos ir priklausomybės ligų įskaitoje neregistruota, ištekėjusi, turi dvi dukras, kurias išlaiko.

3. Teismo posėdyje nuteistoji M. K. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusioji civilinė ieškovė R. K. ir jos atstovė, prokuroras prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios apeliacinis skundas atmestinas.

4. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjimo ribas apibrėžia BPK 320 straipsnis. Šiuo atveju nuteistoji neginčija savo kaltės pagal jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, o tik prašo paskirti jai švelnesnę bausmę. Neperžengdamas apeliacinio skundo ribų apygardos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek tai susiję su bausmės nuteistajai paskyrimu.

5. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Taigi, tik nustačius bent dvi BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, t. y. skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Tačiau net ir nustačius BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas teismui nekyla pareiga visais atvejais skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-222/2018). Šiuo konkrečiu atveju gynyba akcentuoja, jog nuteistoji aktyviai stengiasi atlyginti padarytą turtinę žalą, prisipažino ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką bei padėjo išaiškinti nusikaltimą. Apygardos teismo teisėjų kolegija nesutinka, kad išpildyti visi šie įstatyme nustatyti reikalavimai.

6. Apylinkės teismas nuteistosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailėjosi. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje nekyla – dėl to nėra paduotas skundas, todėl konstatuotina, jog nustatytas šis BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytas pagrindas. Nepaisant to, BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyti ir kiti švelnesnės bausmės skyrimo pagrindai, kurių, kolegijos vertinimu, šioje byloje konstatuoti nėra galimybės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apie nusikaltimo padarymo faktą pranešė ne nuteistoji, o D. K. (t. 1, b. l. 2). Apklausiama kitą dieną po įvykio kaip įtariamoji M. K. negalėjo konkrečiai atpasakoti įvykio aplinkybių, teigė, kad nepamena, į kurią kūno vietą dūrė nukentėjusiajai, kaip tai padarė, kaip paėmė peilį iš virtuvės ir pan. (t. 1, b. l. 130). Viso proceso metu nuteistoji taip pat teigė, kad ne ji, o kiti asmenys iškvietė pagalbą. Iš liudytojo D. K. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog jam atbėgus į įvykio vietą nuteistoji nebuvo atsitraukusi nuo nukentėjusiosios taip, kad būtų akivaizdu, jog konfliktas baigėsi (t. 1, b. l. 62-63). Vertinant šiuos duomenis būtina atsižvelgti į tai, kad, vis dėlto, įvyko buitinio pobūdžio konfliktas, kurio metu nuteistoji buvo susinervinusi ir elgėsi agresyviai, todėl BK 62 straipsnio 1 dalies nuostata dėl kaltininko savanoriško pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką turi būti aiškinama plečiamai. Tačiau net ir tokiu atveju matyti, jog nuteistoji turėjo būti sustabdyta aplinkinių, kad atsitrauktų saugiu atstumu ir toliau nekeltų pavojaus, kas, sistemiškai aiškinant su aukščiau paminėtais argumentais, sudaro pagrindą vertinti, jog nenustatyta viena iš BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų privalomų aplinkybių.

7. Kitas apeliaciniame skunde akcentuojamas aspektas yra susijęs su tariamu nuteistosios padėjimu ikiteisminiam tyrimui. Sutiktina, kad nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu nesislapstė ir davė parodymus, tačiau tai savaime nėra laikoma padėjimu ikiteisminiam tyrimui. Kaip minėta, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu kitą dieną po įvykio ji negalėjo nurodyti daugelio svarbių aplinkybių, tačiau papildomai apklausta kaip įtariamoji 2018 m. balandžio 17 d., taigi, beveik 4 mėnesiai po įvykio, jau davė išsamesnius ir tikslesnius parodymus (t. 1, b. l. 138-139). Be kita ko, padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką turi būti aktyvus, savanoriškas, o iš nuteistosios parodymų turinio matyti, kad ji, viena vertus, nors ir pripažino savo kaltę, tačiau iš dalies teisino savo veiksmus tariamai netinkamu nukentėjusiosios elgesiu, kas taip pat negali būti vertinama vienareikšmiškai. Visuma šių duomenų patvirtina, jog nenustatytas BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas iš pagrindų.

8. Nuteistoji taip pat akcentuoja, jog ji atlygina nusikalstama veika padarytą žalą. Su šiais jos teiginiais sutiktina tik iš dalies, nes, visų pirma, atlygintos žalos dalis kol kas yra labai nedidelė, antra, gynyba iš dalies akcentuoja tariamai netinkamus nukentėjusiosios veiksmus vengiant priimti žalos atlyginimą. Skunde daug dėmesio skiriama nekilnojamojo turto – buto dalies dovanojimui (perrašymui), tačiau byloje nėra duomenų, kad tas nekilnojamasis turtas realiai būtų perleistas kaip žalos atlyginimas. Aplinkybės, dėl kurių toks perleidimas neįvyko ar yra negalimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, tačiau šiuo atveju svarbus tas faktas, kad realiai žala nėra atlyginta. Nuteistosios siekiai vertintini teigiamai, tačiau BK 62 straipsnio 1 dalies reikalavimai nėra išpildyti, todėl taikyti šios normos nuostatas nėra tikslinga.

9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš visų BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytų reikalavimų išpildytas yra tik vienas – nuteistoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir to gailisi, tačiau kitų sąlygų ji neišpildė. Skundžiamas nuosprendis yra priimtas daugiau nei prieš 4 mėnesius, ikiteisminis tyrimas pradėtas beveik prieš metus, taigi per šį laiką nuteistoji turėjo pakankamai galimybių imtis realių ir efektyvių veiksmų, kad atlygintų padarytą žalą. Nepaisant to pabrėžtina, kad ne tik žalos neatlyginimas užkerta kelią BK 62 straipsnio nuostatų taikymui, tačiau ir kitos įstatyme įsakmiai įtvirtintos sąlygos nėra patenkintos.

10. Nuteistajai paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė (iki sumažinimo vienu trečdaliu) yra žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis. Be kita ko, baudžiamojoje byloje buvo nustatyta ir jos baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kas taip pat reikšminga skiriant bausmę ir įvertinant nuteistosios asmenybę. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant jį tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jos individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-222/2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016). M. K. yra nuteista už sunkaus nusikaltimo padarymą, ji veikė tiesiogine tyčia, suprasdama savo veiksmų pavojingumą ir norėdama taip elgtis. Nukentėjusiojo interesai baudžiamojoje byloje taip pat turi būti įvertinti ir ginami. Proceso metu nukentėjusiųjų reiškiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iš kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016). Šioje byloje nukentėjusioji aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, jog, jos vertinimu, 3 metų laisvės atėmimo bausmė už tokį nusikaltimą yra per švelni (2018 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio protokolas), į ką teisėjų kolegija negali neatsižvelgti. Kaip minėta, nuteistojo (kaltininko) interesai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės saugumo intereso. Dar švelnesnės bausmės paskyrimas nuteistajai, manytina, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Dėl nuteistosios veiksmų nukentėjusioji buvo stipriai sužalota, patyrė ir psichologinio pobūdžio padarinių, todėl laikytina, jog 3 metų laisvės atėmimo bausmė atitinka M. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

11. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovė prašė atlyginti nukentėjusiosios procesines išlaidas, susijusias su advokatės dalyvavimu nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Į bylą yra pateikta teisinių paslaugų sutartis, pagal kurią nukentėjusioji įsipareigojo sumokėti advokatei 400 Eur už jos atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Pinigų sumokėjimo faktą patvirtina pridėtas pinigų priėmimo kvitas. 400 Eur dydžio suma nelaikytina per didele ar neproporcinga, nes nukentėjusioji nėra teisininkė, ginčas vyko ir dėl aplinkybių, susijusių su padarytos žalos atlyginimu, todėl teisininko pagalba jai buvo būtina. Tokiu atveju nukentėjusiosios atstovės prašymas tenkintinas ir nukentėjusiosios naudai priteistinas 400 Eur dydžio atlyginimas advokato išlaidoms apmokėti.

12. Remiantis visuma aukščiau išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, bausmę nuteistajai paskyrė nepažeisdamas BK reikalavimų, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios M. K. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš M. K. 400 Eur (keturis šimtus eurų) nukentėjusiosios R. K. naudai advokato išlaidoms apmokėti.

Teisėjai Daiva Kazlauskienė(parašai) Stasys LemežisUgnius TrumpulisNuorašas tikrasTeisėjas Stasys Lemežis