Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1900-1011/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2018-07-11Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-11
Bylos Nr.
1-1900-1011/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-67899-2017-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Dūdys
Kaltinamasis
M. K., Baudžiamojo
Nukentėjusysis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1900-1011/2018Proceso Nr. 1-01-1-67899-2017-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.1.1; 2.1.10.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys,sekretoriaujant V. M.,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui,kaltinamajai M. K., jos gynėjai advokatei Z. M.,nukentėjusiajai R. K., jos atstovui advokatui A. T.,vertėjai I. P.,

viešame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)" konsultante-kasininke, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav., neteista,

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. sunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

2017-12-28 apie 21.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), name, kilus žodiniam konfliktui tarp jos ir R. K., gim. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi (nustatytas 1,85 promilių girtumas), tyčia, kerštaudama dėl ankščiau įvykusio konflikto, paėmusi peilį iš virtuvės ir jį paslėpus savo chalate, jį laikė prie savęs tikslu panaudoti prieš nukentėjusiąją, po ko R. K. išėjus į 2-o aukšto bendro naudojimo koridorių, ji išsitraukė turėtą prie savęs peilį ir vienu, tiesiu dešinės rankos dūriu, nukentėjusiajai dūrė į pilvo kairės pusės sritį, tokiu būdu sužalojo R. K. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2018-03-07 specialisto išvadoje Nr. G 787/2018, konstatuota, kad R. K. padaryta durtinė-pjautinė, kiauryminė 2 cm ilgio, 8 cm gylio, žaizdą kairėje juosmens srityje su storosios žarnos pažeidimu, pažeidžiant gyvybiškai svarbų organą – storąją žarną, kas atitinką sunkų sveikatos sutrikdymą

Tokiais veiksmais M. K. padarė BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Teismo posėdžio metu M. K. savo kaltę pripažino, paaiškino, kad 2017-12-28 name, kur jie gyveno, vyko konfliktas, ginčai buvo visą dieną. Vėliau apklausoje patikslino, kad ginčas vyko kelias valandas. R. K. sakė, kad ji paleistuvė, kad jie ubagai, atėję į tą namą gyventi, įžeidinėjo jos vaikus. Ji su vyru gėrė kambaryje šampaną, tuo metu R. K. daužėsi į jų kambario duris, rėkavo. Vaikai dėl barnių išvažiavo nakvoti pas draugę. Nukentėjusioji vaikus nuolat įžeidinėjo, vadindama juos „verbliudais“. Taip buvo daromas psichologinis smurtas. Jinai buvo nuėjusi į virtuvę, kaip pasiėmė peilį, tiksliai nepamena. Taip pat tiksliai nepamena paties momento, kai sužalojo nukentėjusiąją, nes buvo labai susijaudinusi. Suprato, kad ją sužeidė peiliu, tik kai pamatė kraują. Tada jai (kaltinamajai) pasidarė silpna. Tačiau vėliau apklausos metu patikslino, kad pripažįsta, kad dūrė. Kai pamatė kraują, peilis buvo jos rankose. Neprisimena, nuo kada peilis atsirado jos rankose. M. K. nuomone, nuo lentynos, kur buvo peilis, iki tos vietos, kur peiliu dūrė R. K. yra apie 10 metrų atstumas. Buvo apsirengusi ploną chalatą, tokį kaip šilkinį, neturintį kišenių. Peilį laikė rankoje. Kodėl dūrė peiliu, paaiškinti negali. Nebuvo numačiusi padaryti nusikaltimą, nes neperneša kraujo. Todėl jai pasidarė bloga, nuėjo į kambarį, laukė policijos. Kaltinamoji nurodė, kad negalėjo nukentėjusiajai suteikti pagalbos, nes jai pačiai buvo negera. Taip pat neatsiprašė nukentėjusiosios, nes po to jos nematė. Nebuvo ligoninėje pas nukentėjusiąją, nelankė jos. Posėdžio metu kaltinamoji atsiprašė nukentėjusiosios, patvirtino, kad labai gailisi, kad taip įvyko. Su turtine žala sutinka. Dėl prašomos kompensacijos neturtinei žalai atlyginti sutinka tik iš dalies, sutiktų sumokėti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kadangi M. K. teikė parodymus, kuriais savo kaltę pilnai pripažino, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, o su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja, šioje baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios M. K. prisipažinimo, jo kaltę dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo patvirtina ir kiti byloje esantys ir ištirti įrodymai:

2017-12-29 įtariamąja apklaustos M. K. parodymai, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), 2 aukštų name, su esamu vyru S. K.. Tame pačiame name gyvena buvusi S. K. žmona R. K. Jie yra išsituokę prieš porą metų. Jie su S. K. susituokė š. m. vasarą. Ji atsikraustė į minėtą namą gyventi, kai jie išsiskyrė. Ji atsikraustė gyventi su savo vaikais, kuriems 17-a ir 19-a metų. R. gyvena su savo sugyventiniu D., vardo nežino. Jie yra pasidalinę kambarius, tačiau naudojasi kartu name esančiu plotu – koridoriumi, virtuve, vonia. 2017-12-28 apie 18 val., ji išgėrė su savo vyru S. Po to nuėjo į virtuvę. Ten virtuvėje buvo R. Ji ją provokavo vadindama necenzūriniais žodžiais, sakė, kad ji yra neturtinga, atsikraustė su vaikais. Panoro, kad ji išsiskirtų su esamu vyru ir jos buvusiu vyru. Tuo metu, kai tarp jų su R. vyko konfliktas, vaikščiojo iš kambario į virtuvę R. sugyventinis. Bet sugyventinis į konfliktą nesikišo. S. visą laiką buvo kambaryje. Ji nežino kas jai užėjo, buvo supykusi dėl įžeidinėjimų, ji kažkokiu būdu paėmė peilį iš virtuvės. Iš kurios vietos paėmė, nepamena. Nepamena, kaip tą peilį paėmė. Bet tikrai buvo su chalatu. Ji jo nedėjo į chalato kišenę. Chalate nėra kišenių. Galimai tą peilį paėmė iš lentynos spontaniškai. Ji nežino, buvo pikta. Nežino kam tą peilį paėmė. Gavosi viskas spontaniškai. Ji buvo daug išgėrusi. Pamena, kad dūrė koridoriuje R. peiliu ir matė kraują. Nori parodyti, kad pas juos ir virtuvė, ir koridorius bendra patalpa. Po dūrio labai išsigando. Nepamena į kurią kūno vietą dūrė ir kaip. Pamena, kad dūrio metu stovėjo „veidas į veidą“. Ji jos prieš dūrį peiliu nesivijo. Peilį tikrai turėjo rankoje. Ji nepamena kaip traukė peilį iš pilvo ir jį numetė ant žemės. Pamena tik kraują. Nežino kas R. iškvietė greitąją. Nežino, ar R. nukrito ant žemės po dūrio. Ji yra įsipjovusi pirštą. Peilis buvo virtuvinis. Gal pati dūrio metu, laikydama rankoje, įsipjovė, gal iš tų nervų nejautė geležtės. Negali pasakyti, kodėl ji jai dūrę su peiliu. Norėjo išgąsdinti. Neturėjo tikslo nužudyti (t. 1, b. l. 130).

2018-04-17 papildomai įtariamąja apklaustos M. K. parodymai, kad kaip ir minėjo ankstesniuose parodymuose, 2017-12-28 apie 17 val., savo namuose, savo kambaryje (1‑ame namo aukšte) kartu su savo vyru S. K. išgerinėjo. Gėrė šampaną su vynu. Jų virtuvė yra pirmame namo aukšte. Virtuve, koridoriumi, vonia, jie visi bendrai naudojasi. Vonia yra antrame namo aukšte. R. K. tą vakarą replikavo ją visokiais žodžiais „kekšė“, „ubagė atėjusi į svetimus namus“. Ji tai darė nuolatos vaikščiodama bendro naudojimo patalpomis. Kaip sakant visą laiką žemino ir užgauliojo. Ankščiau ji užgauliojo ir jos dukras vadindama „verbliūdais“. R. K. buvo nepatenkinta, kad ji atsikėlė gyventi į vyro namus su dukromis. Jos manymu, namas priklauso tik jai vienai, vyras neturi teisės gyventi. Ji prisikaupusi pykčio ir užgauliojimų, būdama išgėrusi, kas įtakojo jos emocijų sustiprėjimą, paėmė peilį iš virtuvės, tikslu pagąsdinti R. K. Tuo momentu, kada ji ėmė peilį iš virtuvės neturėjo tikslo jos nužudyti ar kitaip sunkiai sužaloti. Ėmė peilį tik pagąsdinti, kad ji jos neužgauliotų. Ji vaikščiojo kurį laiką su tuo peiliu rankose. R. tyčia nesekė, kad jai pagrasinti. Ji buvo apsirengusi chalatą, kuris be kišenių. Jis trumpas, lengvas. Tada apie 21 val., tiksliai nepamena kada, ji ėjo į vonią, į 2-ą aukštą. Sutiko vonioje R. R skalbėsi. Ji jai neleido demonstratyviai užeiti į vonią. Ji ją išprovokavo savo elgesiu demonstruodama, kad jos čia viskas. Apimta tokių emocijų, vietoj pagrasinimo, ji jai dešinėje rankoje laikomu peiliu dūrė į pilvo sritį. Ji net nepajuto kaip tai darė, buvo apimta pykčio. Ji dūrė peiliu stovint „veidas į veidą“. Ji tuo momentu buvo atsisukusi į ją. Tai vyko spontaniškai. Ji savo kaltę pripažįsta ir gailisi (t. 1, b. l. 138–139).

2017-12-29 liudytoja apklaustos R. K. parodymai, kad ji gyvena kartu su savo buvusiu vyru S. K., jo dabartine žmona M. K., jos nepilnamete dukra, ir kita pilnamete. Jos buvęs vyras su žmona gyvena pirmame aukšte, o ji, jos sugyventinis Z. Ž. ir M. K. dukros antrame aukšte. Kiekvienas turi po kambarį t. y. ji su sugyventiniu gyvena viename kambaryje, o M. dukros kitame. Visi dalinasi viena virtuve, viena vonia ir tualetu. Nuo to laiko kai S. pradėjo gyventi su M. pas ją pastoviai vyksta konfliktai, ji daužo jos pirktus indus, jos daiktus, ne kartą grasino su ja susidoroti. Vakar, t. y. 2017-12-28, vakare pas ją atvažiavo sūnus D. K., su kuriuo ji pirmame aukšte virtuvėje gėrė arbatą, M. buvo neblaivi, atidarydavo duris, sudaužydavo puodelį į grindis ir uždarydavo savo kambario duris. Pro duris šaukė, vadino necenzūriniais žodžiais ją, tokiais kaip „kurva“, „prostitutė“ , „suka“ ir pan. Ji jau pripratusi, nes tokius žodžius girdi iš jos pastoviai. Tada jai sūnus pasiūlė eiti pas ją į kambarį į antrą aukštą. Kartu su sūnumi nuėjo pas ją į kambarį, kur buvo jos sugyventinis. Ji nuėjo link tualeto, kuris yra antrame aukšte kur pamatė einančia link jos, o būtent, kylančią laiptais į viršų M.. Nieko blogo nepagalvojo, po ko pamatė kaip M. iš chalato kišenės ištraukė virtuvinį peilį, jeigu neklysta, peilį ištraukė iš dešinės pusės kišenės, ir be žodžių dūrė jai į kairės pusės pilvo sritį. Paskui ištraukė peilį ir numetė ant grindų ir pabėgo. Ji pajuto didelį skausmą, prispaudė pilvą ir pradėjo šaukti pagalbos. Jos kambario durys buvo pradarytos, iš kurio išbėgo jos sūnus ir sugyventinis, iškvietė greitąją pagalbą. Ar jos sūnus, ar sugyventinis matė įvykį, ji nežino. Gydytojas pasakė, kad jai prapjauta storoji žarna. M. K. yra neprognozuojama, ji jos bijo (t. 1, b. l. 32–33).

2017-12-29 liudytoju apklausto A. S. parodymai, kad 2017-12-28 22:56 val. į RVUL1-ajį chirurginį skyrių buvo pristatyta R. K., dėl durtinio sužalojimo. Apžiūrėjus buvo nustatyta durtinė žaizda, kairės pilvo pusės, vidurinio kvadranto 3 cm ilgio kiauryminė pilvo sienos žaizda, pro kurią veržėsi kraujas. Pacientė buvo operuota skubos tvarka. Sužalojimai vertinami sunkiu sužalojimu, kadangi operacijos metu buvo nustatytas storosios žarnos pakenkimas. Moteris pasakojo, kad sužalojo buvusio vyro žmona 2017-12-28 apie 22 val. Moterį pristatė GMP 22.41 val. Ligonė šiuo metu hospitalizuota pirmajame chirurginiame skyriuje. Jai padaryta operacija 2017-12-29 nuo 1.00 val. iki 3 val. nakties metu. Šiuo metu pacientė sąmoninga. Numatoma išrašymo data maždaug po savaitės (t. 1, b. l. 67).

2017-12-29 liudytoju apklausto Z. D. parodymai, kad 2017-12-28 apie 19 val. grįžo su sugyventine R. K. namo, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu adresu, kitoje namo dalyje, gyvena jo sugyventinės buvęs vyras S. K. su esama žmona M. K. Kai grįžo namo, prie jų nuolat kabinėjosi, bei juos užgauliojo M. K. Per duris šaukė ant jų, jie nekreipė į tai dėmesio ir nuėjo į antrą aukštą pas save į kambarį. Jis buvo antrame aukšte, o sugyventinė nusileido į pirmą aukštą, į virtuvę, padaryti arbatos sau ir jam. Jis išgirdo kažkokius šauksmus bei, kad kažkas pirmame aukšte kažką sudaužė. Nusileidęs į pirmą aukštą pamatė sudaužytus stiklinius daiktus. Kokie būtent daiktai buvo, neatkreipė dėmesio ir grįžo į antrą aukštą, bei paskambino sugyventinės sūnui D. K., kad atvažiuotų apraminti tėvo su sugyventine. Po 10-15 min. atvažiavo sugyventinės sūnus, bei jie su sugyventine buvo pirmame aukšte, darė arbatą. Po kažkurio laiko jie atėjo į antrą aukštą. Jie sėdėjo kambaryje, antrame aukšte, šnekėjo su sugyventine ir jos sūnumi D. K. Sugyventinė nuėjo išdžiaustyti rūbų, kuriuos išsiskalbė pas jos seserį. Jai bedžiaustant rūbus koridoriuje antrame aukšte, išgirdo kaip sušaukė sugyventinė, kad ją sužalojo peiliu. Atbėgę į koridorių kartu su D. K. pamatė kaip M. K. stovi su peiliu rankoje, o jo sugyventinė R. K. guli ant žemės susiėmusi už pilvo. Jis pribėgo prie sugyventinės bei rankšluosčiu užspaudė žaizdą, o D. K. nustūmė į šoną M. K.. Sugyventinės sūnus iškvietė greitąją pagalbą, kuri atvykusi suteikė R. K. pirmąją pagalbą bei išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur ji buvo operuojama. Daugiau apie įvykį šiuo metu neturi ką papasakoti. Prieš tai sugyventinės sūnus D. K. yra padaręs garso įrašą kaip M. K. grasina jiems su sugyventine susidorojimu. Jei reikės D. K. pateiks garso įrašą (t. 1, b. l. 71).

2017-12-29 liudytoju apklausto S. K. parodymai, kad 2017-12-28 visą dieną su žmona buvo namuose (duomenys neskelbtini). Apie 17 val. nuėjo, nusipirko porą butelių šampano, sėdėjo su žmona M. K. savo namo dalyje, vartojo minėtą nupirktą alkoholį. Apie 19 val. jo buvusi žmona R. K. kažką per sieną kalbėjo, pykosi su jo dabartine žmona. Jis nuolatos savo dabartinę žmoną ramino, neleido jai išeiti iš kambario. Po kurio laiko jo žmona apsiramino, ramiai sėdėjo kambaryje. Kažkuriuo metu jis išėjo į tualetą, ar parūkyti, tiksliai pasakyti negali. Grįžo į kambarį, tuo metu iš kažkur atėjo jo žmona su kruvinomis rankomis ir kruvinais rūbais. Jis jos paklausė kas atsitiko, tačiau ji jam nieko nepaaiškino, pasakė tik tai, kad „tuoj atvažiuos policija“ ir pradėjo verkti. Jiems besėdint kambaryje, apie 22 val. atvažiavo policija, bei paaiškino, kad jo žmona M. K. sužalojo peiliu jo buvusią žmoną. Pačio įvykio nematė. Daugiau apie įvykį nieko neturi papasakoti (t. 1, b. l. 74).

2018-04-10 liudytoju apklausto D. K. parodymai, kad jo tėvai išsituokė prieš 1-2 metus laiko. Iki to laiko abu tėvai gyveno bendroje nuosavybėje adresu (duomenys neskelbtini). Namas neįregistruotas, todėl po skyrybų yra problema pasidalinti. Kadangi abu tėvai išsituokė, jo tėvas vedė antrą kartą. Antra žmona M. K.. Mama R. K., ir naujoji tėvo žmona M. K., bei tėvas, gyveno iki įvykio kartu. M. į namus atsikraustė su dukromis. M. yra vartojanti alkoholį. M. iš karto sakė mamai, kad ją išvys iš namų. Kadangi abi pykosi dėl namų, tai įvyko tragedija. Jis tuose namuose negyvena, tačiau įvykio metu buvo svečiuose. Tai buvo 2017-12-28 apie 21 val., jis su mama sėdėjo virtuvėje ir gėrė arbatą. M. su jo tėvu tą vakarą išgėrinėjo. M. yra aršaus charakterio. Tą vakarą būdama neblaivi vis šūkaudavo „aš ją užmušiu“, „ji čia negyvens“. Tai buvo adresuota jo mamai. M. tai sakė už sienos. Ji norėjo pas juos įsiveržti į virtuvę, tačiau tėvas ją sulaikydavo ir jos neleisdavo. Tad į virtuvę ji nėjo. Išgėrę arbatos su mama iš virtuvės pakilo į antrą aukštą, kur buvo Z. (mamos draugas). Jie visi trys buvo antrame aukšte. Mama išėjo iš kambario džiauti drabužių. Jai išėjus, antrame aukšte, iš pirmo aukšto (kur yra M. kambarys), kaip jau mama sakė, tyliai atėjo M. Ji iš niekur nieko peiliu dūrė mamai į pilvą. Mama sakė, kad dūris peiliu buvo per ištiestą ranką, vienu mostu, nieko nesakant. Mama po dūrio pradėjo šaukti. Jie išlėkė iš kambario su Z. Kadangi jis atbėgo pirmas, jis bandė atitraukti mamą nuo M. Jis pribėgo M. iš nugaros. M. rankose buvo virtuvinis peilis. Peilis buvo su krauju. Mama jau buvo nukritusi ant žemės nuo dūrio. M. gal būtų dar kartą dūrusi, bet atbėgo jie. Įvykio metu M. buvo su chalatu, o mama su megztiniu. Jam atbėgus, sugriebus M. už rankų, ji išmetė peilį ant žemės. Peilį, kuriuo buvo sužalota mama, jis pats pareigūnams parodė ir jie jį paėmė (t. 1, b. l. 62–63).

2018-04-11 papildomai liudytoja apklaustos R. K. parodymai, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Namas priklauso jai ir jos buvusiam sutuoktiniui S. K. Skyrybos vyko prieš gerus metus laiko. Jie namo nepardavė ir turto nepasidalino. Name gyvena dvi šeimos. Ji po skyrybų gyvena su savo draugu Z., o jos vyras vedė dar kartą ir gyvena su savo nauja žmona M. K. bei jos dukromis. Pykčiai vyksta tarp jos ir M. dėl gyvenamosios vietos. M. jai iki įvykio yra grasinusi sunkiai sutrikdyti sveikatą sakydama „užmušiu, aš geriau pasėdėsiu, važiuosiu į Rusiją, bet tu čia negyvensi." M. vartoja alkoholį kartu su jos buvusiu vyru. Kyla konfliktai, kadangi namas neatribotas patalpomis. Jie turi bendrą virtuvę ir holą. Ji gyvena namo 2-ame aukšte, viename kambaryje kartu su Z. Jos buvęs vyras gyvena su nauja žmona 1-ame aukšte. 2017-12-28 dieną vakare atvyko jos sūnus D. į svečius. Virtuvėje jie gėrė arbatą. M. su jos buvusiu vyru jau buvo išgėrę. M. trankėsi hole ir siuto, barėsi su jos buvusiu vyru. Ji daužė indus. Ji nežino kodėl M. daužė indus. Ji jai negrasino ir nieko nesakė. Tada ji pakilo su sūnumi į 2-ą namo aukštą. Ji pradėjo džiauti drabužius, tvarkytis. Sūnus su Z. buvo jos kambaryje. O ji viena su skalbiniais išėjo iš kambario. Kambario durys buvo pradarytos. Jai išėjus į bendrą koridorių, link vonios, pamatė, kad M. ateina link jos. Ji pagalvojo, kad ji eina į vonią arba pas dukrą, kurios kambarys irgi yra antrame aukšte. Galvojo prasilenks ir viskas. Ji jai nieko nesakė. Ji buvo chalatu. Galimai chalato kišenėje buvo paslėpusi peilį, nes ji vieną ranką laikė kišenėje. O ji peilio nematė. Ji eidama ramiu, lėtu tempu ir priėjusi prie jos „veidas į veidą“, kokių 20 cm atstumu, išsitraukė peilį iš kišenės ir tiesiu dūriu dūrė jai į pilvą. Ji buvo šoke. Suriko. Tada išbėgo iš kambario jos sūnus D. ir Z. Jai pasidarė iš karto bloga, ji suklupo. Aptemo akyse. Sūnus iškart pribėgo prie M. ir ją sugriebė. Toliau jau nepamena, nes nukrito nuo dūrio. Ji gydėsi ilgai, vos nenumirė, jai buvo darytos 4 operacijos. Dėl ieškinio reiškimo kalbėjo su savo advokatu. Jis atstovauja jos interesus kaip įgaliotas asmuo. Jis už ją teiks civilinį ieškinį ir bus civilinio ieškovo atstovas (t. 1, b. l. 38–39).

2017-12-28 tyrėjo E. Ž. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu A. B. iš VPK OVS apie 21.46 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namas padalintas į dvi dalis, kaimynai su peiliu dūrė moteriai į pilvą. Moteris 40 m., sąmoninga. Atvykus į vietą juos pasitiko nukentėjusiosios moters sūnus D. K. (gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad jo motinai R. K. (gim. (duomenys neskelbtini) dabartinė tėvo žmona M. K. (gim. (duomenys neskelbtini), konflikto metu, peiliu dūrė į pilvo sritį. Apie šį įvykį buvo informuota VPK OVS ir iškviesti ekspertas bei NVRS darbuotojas. Sužeistą R. K. GMP 0852 brigada išvežė į RVUL. Sulaikyta M. K. pristatyta į 2 PK. M. K. atžvilgiu spec. priemonės nepanaudotos (t. 1, b. l. 7).

2017-12-29 patalpų apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad apžiūrimas namas, esantis (duomenys neskelbtini), namas yra mūrinis dviejų aukštų. Į namą patenkama užlipus betoniniais laiptais su metaliniais turėklais, pro baltos spalvos plastikines duris. Užėjus į praeinamąjį po dešine puse yra rudos spalvos su stiklu šarvo durys, pro kurias patenkama į namo vidų. Užėjus į vidų, po dešine puse, artimajame kampe stovi rudos spalvos spintutė su baltos spalvos stalčiumi. Prie tolimosios sienos matoma šviesios spalvos spintutė. Užėjus į virtuvės patalpą, kairėje prie artimosios sienos stovi virtuvinis komplektas, ant kurio sudėti įvairūs indai bei daiktai. Prie tolimosios sienos, kuri sukalta iš plokščių prie baro dalies stovi dvi kėdės, ant stalviršio stovi sudaužytas puodukas, ant kurio raudonos spalvos dėmės. Minėtoje sienoje, sukaltoje iš plokščių, įstatytos durys atskiriančios virtuvę nuo kambario. Ant durų rankenos matomos raudonos spalvos dėmės. Nuo rankenos paimta nuoplova supakuota į voką Nr. 1. Užėjus pro duris kairėje pusėje stovi fotelis, ant kurio sudėti įvairūs drabužiai, ant fotelio krašto padėtas chalatas-naktiniai, ant kurių raudonos spalvos dėmės supakuojamas į voką Nr. 3. Kambaryje prie kairės sienos stovi lova ant kurios sudėtos oranžinės spalvos pagalvės, šalia lovos stovi stalas, ant kurio sudėti įvairūs daiktai. Apžiūrėjus kambaryje reikšmingų pėdsakų tolimesnei tyrimo eigai neaptikta, bendra tvarka kambaryje nepažeista. Virtuvės patalpoje matomi mediniai laiptai, vedantys į antrą aukštą. Antrame aukšte prie laiptų, taip pat ant sienos raudonos spalvos dėmė. Antrame aukšte kairiajame tolimajame kampe lova (kampas), prie kurio ant žemės guli ružavos spalvos rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis. Ant žemės taip pat matomos raudonos spalvos dėmės. Ant lovos padėtas pilkos spalvos megztinis, ant kurio raudonos spalvos dėmė. Dešinėje pusėje matomas fotelis, ant kurio sukabinti drabužiai. Šalia jo ant žemės guli peilis su raudonos spalvos rankena. Ant peilio ašmenų matomos raudonos spalvos dėmės. Apžiūrėjus kambarį daugiau reikšmingų pėdsakų tolimesnei tyrimo eigai neaptikta. Kambaryje bendra tvarka nepažeista. Daiktai stovi savo vietose. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (t. 1, b. l. 9).

2018-04-10 kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nustatyta, kad apžiūros objektas yra gydymo stacionare ligos istorija, pateikta VŠĮ Respublikinės greitosios pagalbos universitetinės ligoninės. Kortelės Nr. 29908. Diagnozė hospitalizuojant – pilvo sienos žaizda. 2017-12-28 medicinos dokumentų įraše nurodyta, kad durtinė pilvo sienos žaizda. Sužalojo buvusio vyro žmona. Chirurginės operacijos protokole Nr. 2018-226, diagnozė – dvylikapirštės žarnos sužalojimas (t. 1, b. l. 104).

2018-03-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 787/2018 (01), kurioje nustatyta, kad:

1. R. K. nustatyta durtinė-pjautinė, kiauryminė (atsiverianti į pilvaplėvės ertmę) žaizda kairėje juosmens srityje (2 cm ilgio, 8 cm gylio) su storosios žarnos pažeidimu. Atsižvelgiant į įvykio aplinkybes ir medicinos dokumentų duomenis, sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu (įrankiu), galimai pateiktu peiliu.

2. Sužalojimas padarytas ne ilgai trukus prieš kreipiantis medicinos pagalbos.

3. Sužalojimas dėl kiauryminio pilvaplėvės sužalojimo su storosios žarnos pažeidimu vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 p.).

4. Sužalojimas yra pavojingas gyvybei.

5. Sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui, tačiau yra pasiekiamas rankomis.

6. R. K. rankose sužalojimų, būdingų kovai ar savigynai, medicinos dokumentuose nėra aprašyta.

7. R. K. sužalojimo padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. Labiausiai tikėtina, kad užpuolikė R. K. atžvilgiu galėjo būti priešais arba kitame šiai pozicijai artimame išsidėstyme (t. 1, b. l. 102–103).

2018-04-16 daiktų apžiūros protokolas, kuriame nustatyta, kad apžiūros objektas yra moteriškas chalatas, plono lengvo audinio (panašaus į šilką), spalvotas. Ilgis apie 1 metrą. Chalatas be rankovių, laisvo kritimo. Nėra kišenių. Chalato priekinės pusės dešinėje, ties šonu, matyti rudos spalvos dėmės, galimai kraujo. Dešinės pusės nugaros pusėje ties šonu, matyti mažos dėmės, rudos spalvos, galimai kraujo. Galimai šios dėmėms dešinėje pusėje nuo laikomo peilio dešinėje pusėje rankoje, nes ant peilio taip pat matyti rudos spalvos apnašos, galimai kraujo (t. 1, b. l. 19–24).

2018-02-13 Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 54/2018 (01), kurioje nustatyta, kad ant peilio geležtės (1, 2, 3 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinkamas tolimesniam asmens identifikavimui (t. 1, b. l. 96–99).

2018-03-05 Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 82/2018 (01), kurioje nurodyta, kad atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad ant peilio geležtės (SI Nr. S 54/2018 (01) 1, 2, 3 mėg.) gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su R. K. DNR profiliu su 99, 99% tikimybe (t. 1, b. l. 94–95).

2018-04-12 daiktų apžiūros protokolas, kuriame nustatyta, kad apžiūrimas peilis, paimtas iš įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo sužalota R. K., duriant jai į pilvo sritį. Peilis yra 26 cm ilgio. Geležtės ilgis 13 cm, rankena – 13 cm. Raudona plastikinė rankena. Peilio geležtė išgaląsta. Ant peilio geležtės rudos spalvos nuosėdos, galimai sudžiuvusio kraujo. Peilis suvyniotas į servetėlę po DNR tyrimo (t. 1, b. l. 10–15).

2017-12-18 Alkotesterio 6810 kvitas, kuriame nurodyta, kad 2017-12-28 23.33 val. M. K. iškvėptame ore buvo nustatyta 1,85 promilių etilo alkoholio koncentracija (t. 1, b. l. 142).

Dėl neturtinės žalos apklausta nukentėjusioji ir liudytojai teikė savo paaiškinimu teismo posėdžio metu.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. K. parodė, kad neturtinė žala susijusi su sveikata. Ir akys, ir nervai ir dabar gydosi – ją išbėrė dėmėmis. Ji negali nei drabužių apsivilkti. Labai sunku gyventi, labai sunku su žmonėmis bendrauti. Pamato kaltinamąją, verkia. Sunku, kai vaikai atvažiuoja. Labai sunku su nervais, sunku matyti, kaip vaikai pergyvena, nes ji buvo per plauką nuo mirties. Labai sunku darbe būti. Užsiima individualia veikla, tačiau dirbti jai sunku. Su šiomis visomis problemomis jai sunku. Ligoninėje gulėjo apie 2 mėnesius. Po to gydymas tęsėsi, ėjo pas gydantį gydytoją, jai išrašydavo tabletes dėl nervų sistemos, dėl akių, dėl širdies. Labai sunkiai pradėjo matyti. Ankščiau į gydytojus dėl psichinės būklės ar nervų nesikreipė. Iki to pas jokius psichologus nesilankė. Konfliktai būdavo, mergaitės visiškai nesitvarkė. Kaltinamoji ir jos vyras sakė, kad ji ten negyvens, kad, jeigu jos nepasodins, tai jie vis tiek ją užmuš. Iki įvykio neturėjo tokių problemų dėl sveikatos. Dabar dažnai verkia. Nurodo, kad jai besigydant buvo sunku bendrauti su sese, su sugyventiniu ir jos dvejais sūnumis, kurie lankydavo ją kas antrą dieną, nes tik pakalbėjus, jai pasidarydavo sunku. Nurodė, kad operuojamas buvo žarnos, po operacijos parsidėjo uždegimas, reikėjo vėl daryti operaciją. Vėliau buvo padaryta trečia operacija. Po jos nuvažiavo pas sesę gyventi, tačiau jai pasidarė bloga ir sūnus vėl ją išvežė į ligoninę kur dėl kilusio pūliavimo buvo padaryta ketvirta operacija. Buvo nedarbinga iki 2018-04-01. Vėliau nesutiko tęsti nedarbingumo, nes jai reikėjo dirbti, galėjo likti be darbo.

Taip pat pažymėjo, kad po ištuokos su vyru jie pasidalino namą, kuris pastatytas, tačiau nepriduotas, pusiau. Susipažino su kitu vyriškiu, su kuriuo atėjo gyventi į namą, nes jai taip buvo saugiau. Nurodė, kad jai iš pat pradžių buvo grasinama, jog geriau ją užmuš, negu leis gyventi tame name. Tuo tarpu buvusio (pirmo vyro) dabartinė žmona, kaltinamoji M. K., iki atsikarsutė gyventi į namą neturėjo gyvenamosios vietos.

Teismo posėdžio metu liudytoja M. C. parodė, kad po sužalojimo nukentėjusiosios savijauta buvo labai baisi, daktarai sakė „50 ant 50.“ R. K. negalėjo nei valgyti, nei vaikščioti, negalėjo miegoti. Ji ten sėdėjo kiekvieną mielą dieną. Viena operacija po kitos operacijos. Trečia operacija buvo baisiausia, jie galvojo, kad bus blogai. Daktarai iš karto pasakė, kad negali iš karto visko sutvarkyti. Du mėnesius ji kiekvieną dieną buvo su R. K. Kai išvažiuodavo, atvažiuodavo dukra, dukra išvažiuodavo, tada sūnus atvažiuodavo. Ligoninėje ji negalėjo bendrauti, jai buvo sunku. Ji jiems rašė tušinuku ant popieriaus, ką jai paduoti ar panašiai. Ji labai ilgą laiką negalėjo šnekėti. R. K. pradėjo dirbti po nedarbingumo – gal po trijų ar daugiau mėnesių. Pas liudytoją po ligoninės gyveno. Šeimos nariai kalbasi, ji pradeda verkti, drebėti visa. Labai daug draugų turėjo, o dabar nenori bendrauti. Ji dabar bijo. Ji pastoviai kas ką pasako ir verkia. Pamatė M. posėdžio dieną ir verkė. Buvo linksma, judri, o dabar visai kitas žmogus. Liudytoja prisipažino, kad jai dėl to širdis skauda. Ji pardavinėja moteriškas ir vyriškas „tapkytes“, jai viską skauda. Atostogas paimti ir nuo darbo pailsėti ji gali, tačiau negali važiuoti atostogauti, nes ji visa „perpjauta“. Kiekviena moteris nori gražiai atrodyti ir su maudymosi kostiumėliu išeiti, o ji visa sužalota. Vaikšto tokiom suknelėm, kuriomis negali savo kūno parodyti. Dėl to, jai ir su vyru sunku gyventi. O kiek pinigų sumokėta, viskas kainuoja gyvenime. Tikisi, jog nukentėjusioji bus tokia, kaip buvo, tačiau dabar psichologinė jos būsena prasta.

Liudytojas Z. D. posėdžio metu parodė, kad yra nukentėjusiosios sugyventinis, kartu su ja gyvena minėtame name. Kai R. K. buvo sužalota peiliu, labai išsigando. Jis prie jos sėdėjo ir dengė žaizdą ranka. R. K. sakė, kad ji bijo, jog „virsta“ žarnos. Vėliau padarė operaciją, prasidėjo užkrėtimas. Po antros operacijos, ji buvo ne kokia, nenorėjo nieko matyti, galėjo tik sesuo ateiti, net drausdavo, kad vaikai ateitų. Trečią operaciją, kai darė, tai jie jau su ja praktiškai atsisveikino. Daktarai tik patarė laikytis. Ji buvo maitinama lašaline. Kartais, kaip užsimastydavo kažką, nieko negirdėdavo, nuolat verkė. Negalėjo matyti to namo, kur buvo sužalota, ji pamatydavo ir ją purtydavo. Iš sesers trečiai operacijai sūnus išvežė. Po trečios operacijos daktaras sakė, kad, jeigu neras žaizdos, vėl reikės „pjauti“. Daug draugių ji turi, yra mylima, tačiau prašė, kad niekas neateitų. Jie niekur nevaikšto į svečius, nors juos kviečia. Kai tik prisimena įvykį, jai darosi bloga. Jau pusė metų praėjo, ji net jo (sugyventinio) gėdijasi, prie jo nenusirengia. Todėl jų gyvenimas, kaip vyro ir moters, pašlijo. Ji nuolat apie tai galvoja, slepiasi nuolat ir tai, žinoma, baisu. Šių metų birželį jie lankėsi pas dermatologą, nes R. K. buvo išverta, o bėrimas yra nervinio pobūdžio. R. K. negali nieko pakelti, dirbti, tik pataria ką kaip reikia padaryti. Jai paėmus krepšį ir iš karto pradeda skaudėti toje vietoje, kur buvo dūris.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 135 str. 1 d. nustatyta, jog tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki 10 metų.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai patvirtino M. K. pareikštą kaltinimą.

Nustatyta, kad M. K. 2017-12-28 apie 21.40 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, būdama neblaivi (nustatytas 1,85 promilių girtumas) dūrė virtuviniu peiliu R. K. į pilvo kairės pusės sritį, tokiu būdu jai padarydama durtinę-pjautinę žaizdą.

2018-03-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 787/2018 (01) konstatuota, kad R. K. nustatyta durtinė-pjautinė, kiauryminė (atsiverianti į pilvaplėvės ertmę) žaizda kairėje juosmens srityje (2 cm ilgio, 8 cm gylio) su storosios žarnos pažeidimu. Padarytas sužalojimas yra pavojingas gyvybei, dėl kiauryminio pilvaplėvės sužalojimo su storosios žarnos pažeidimo vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 p.).

Vertinant paties nusikaltimo padarymo aplinkybes, pažymėtina, kad M. K. smogė nukentėjusiajai virtuviniu peiliu, kurio geležtės 13 cm ilgio, durta buvo į pilvo sritį, kurioje yra gyvybiškai svarbūs organai, padaryta gili pjautinė-durtinė žaizda. Taigi, kaltinamoji suvokė, jog tokiu būdu gali būti padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl darytina išvada, kad nusikaltimas padarytas M. K. veikiant tiesiogine tyčia.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad M. K. veikoje yra visi BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymiai, todėl kaltinimuose jos veikla kvalifikuota tinkamai ir ji trauktina baudžiamojon atsakomybėn.

Bausmės skyrimo motyvai, baudžiamojo poveikio ir kardomųjų priemonių taikymas

Skirdamas kaltinamajai M. K. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą (padarytas sunkus, tyčinis, baigtas nusikaltimas), padarymo aplinkybes.

M. K. savo kaltę pripažino, gailėjosi padarius nusikaltimą ir ši aplinkybė lengvina jos atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Nagrinėjamą nusikaltimą M. K. padarė būdama girta, pati pripažino, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos jo padarymui, ir tai sunkina jos atsakomybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kitų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją M. K. – bausta administracine tvarka (t. 1, b. l. 159–160), neteista (t. 1, b. l. 158), dirbanti (b. l. 33), darbe charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 33), augina nepilnametę besimokančią dukrą ir pilnametę studijuojančią dukrą (t. 2, b. l. 29–30).

Įvertinęs visas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti M. K. už BK 135 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas mažesnis už vidurkį, t. y. 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

BK 64¹ str. įtvirtinta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, daro išvadą, kad M. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 2 metų.

BK 75 str. (redakcijos, galiojančios nuo 2017-10-06), nenumato bausmės vykdymo atidėjimo asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus. Todėl kaltinamosios gynėjos teisminio nagrinėjimo metu nurodyti motyvai, kuriais grindžiamas BK 75 str. nuostatų taikymas, nėra teisiškai reikšmingi.

Vadovaujantis BPK 140 str., M. K. buvo laikinai sulaikyta nuo 2017-12-28 23.30 val. iki 2017-12-29 17.13 val. (1 para) (t. 1, b. l. 143). Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., 66 str. nuostatomis, sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

M. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 140) – paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Dėl nukentėjusiosios R. K. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo ir atstovavimo išlaidų atlyginimo

R. K. pateikė civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje bei prašo priteisti iš M. K. 1 401 Eur (1 251 Eur negautos pajamos, 150 Eur drabužių sugadinimas) turtinei ir 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; viso prašė priteisti 13 401 Eur, taip pat 500 Eur atstovavimo išlaidas advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 49–50, t. 2, 23–25).

Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. sakoma, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Minėtos straipsnio 2 d., be kita ko, sakoma, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-05-10 nutartis baudž. b. Nr. 2K-227/ 2011 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad dėl M. K. tyčinės veikos R. K. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jai buvo atliktos net 4 operacijos. Teismo vertinimu, akivaizdu, kad dėl sveikatos sužalojimo R. K. patyrė skausmą, taip pat neigiamus išgyvenimus, susijusius tiek su gydymu bei kilusiu pavojumi gyvybei, tiek su buitiniais nepatogumais; jai buvo sutrikdyta psichologinė sveikata. Kaip nurodė pati R. K. bei teismo posėdžio metu apklausti liudytojai, dėl nukentėjusiosios dvasinių išgyvenimų bei pilvo srityje likusio rando ji negali toliau tęsti įprastinio intymaus gyvenimo, gėdijasi savo kūno viešai, tapo uždara, vengia žmonių. Todėl, akivaizdu, kad jai buvo apribotos bendravimo galimybės.

Teismas, įvertinęs visas minėtas aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiajai R. K. nusikaltimu padaryta neturtinė žala vertintina 12 000 Eur. Teismo manymu, tokio dydžio piniginė kompensacija labiausiai atitiktų balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių.

R. K. padaryta 1 401 Eur turtinė žala grindžiama jos pateiktais apskaičiavimais, ginčo dėl jos dydžio nėra, todėl priteistina.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad R. K. ieškinys tenkintinas visiškai ir jos naudai iš M. K. priteistina 12 000 Eur kompensacija nusikaltimu padarytai neturtinei ir 1 401 Eur turtinei žalai atlyginti (BPK 115 str. 1 d.).

Nukentėjusioji R. K. taip pat prašė priteisti iš kaltinamosios M. K. 500 Eur advokato pagalbai apmokėti. Savo prašymą pagrindė 2018-06-28 advokatui A. T. išrašyta PVM sąskaita faktūra ir pinigų priėmimo kvitais (t. 2, b. l. 23–24, 25).

Teismas, atsižvelgęs į išnagrinėtos baudžiamosios bylos apimtį, teisminio nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, sprendžia, kad atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamosios M. K. (BPK 106 str. 2 d.).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa 2018-03-20 pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltų asmenų PSDF biudžetui padarytą 7 210,14 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo (t. 1, b. l. 114­­­–115).

Kaltinamoji M. K. Vilniaus teritorinė ligonių kasai 2018-06-25 atlygino dalį žalos – 130,14 Eur (t. 2, b. l. 26) dėl likusios žalos atlyginimo 2018-06-25 sudaryta žalos atlyginimo sutartis Nr. 2425, kurioje numatyta, kad žala bus dengiama per 60 mėnesių periodinėmis įmokomis (t. 2, b. l. 34–35).

Atsižvelgus į tai, Vilniaus teritorinė ligonių kasos ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant civilinei ieškovei iš M. K. 7 080 Eur turtinei žalai atlyginti, nurodant, jog turtinė žala turi būti atlyginta 2018-06-25 sutartyje Nr. 2425 numatyta tvarka.

Dėl daiktų turinčių reikšmę nusikaltimo ištyrimui

Daiktai turintys reikšmę nusikalstamo sveikos ištyrimui:

1. M. K. chalatas, supakuotas į voką, perduoti saugojimui į Vilniaus apskrities Logistikos skyriaus saugojimo patalpas. (t. 1, b. l. 25–27) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas kaltinamajai M. K.;

2. vokas su peiliu, perduotas saugojimui į Vilniaus apskrities Logistikos skyriaus saugojimo patalpas (t. 1, b. l. 16-18) – nuosprendžiui įsiteisėjus remiantis BK 72 str. ir BPK 94 str. 1 d. 4 p. sunaikintinas kaip menkavertis daiktas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas,

nusprendžia:

M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d., ir skirti jai už tai 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., M. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. K. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65 str. 1 d. 1 p. a) pap., 66 str., į bausmės laiką įskaityti M. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017-12-28 23.30 val. iki 2017-12-29 17.13 val. (1 parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

M. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti paskirtą bausmę – panaikinti.

Priteisti iš M. K. nukentėjusiosios R. K. naudai 12 000 (dvylikos tūkstančių) Eur kompensaciją nusikaltimu padarytai neturtinei, 1 401 (vieną tūkstantį keturis šimtus vieną) Eur turtinei žalai atlyginti ir 500 (penkis šimtus) Eur advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš M. K. civilinės ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasos naudai 7 080 (septynis tūkstančius aštuoniasdešimt) Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, nurodant, kad ši žala turi būti atlyginama 2018-06-25 sutartyje Nr. 2425 nustatyta tvarka.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos ištyrimui:

1. M. K. chalatą, supakuotą į voką, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities Logistikos skyriaus saugojimo patalpas – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti kaltinamajai M. K;

2. voką su peiliu, perduotą saugojimui į Vilniaus apskrities Logistikos skyriaus saugojimo patalpas – nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Dūdys