- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-02
- Bylos Nr.
- 2S-434-154/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. B. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. A2-306-304/2014 pagal pareiškėjo E. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2566-339/2011, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas E. B. kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą pareiškimu, kuriuo prašė atnaujinti procesą Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2566-339/2011, kurioje buvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjų E. B. ir A. B. santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu.
Nurodė, kad buvo akivaizdžiai pažeistos jo turtinės teisės, pateikti ne visi faktai apie santuokoje įgytą turtą, neįtraukti brangūs dalintini namų apyvokos daiktai, baldai, buitinė technika, netiksliai įvertintos automobilių kainos. Teigė, kad sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė neapdairiai, psichologiškai paveiktas skyrybų proceso, visko tinkamai neįvertinęs, todėl nepagrįstai materialiai nukentėjo. Mano, kad teismas padarė LR CK 3.53 str. 1, 2, 3 d. pažeidimus. Procesą prašė atnaujinti LR CPK 366 str. 1 d. 2 punkte ir 9 punkte numatytais pagrindais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2566-339/2011.
Teismas nurodė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo patenkinamas tik teismui nustačius aplinkybių, jog prašymas pateiktas nepraleidus CPK 368 str. nustatyto termino ir egzistuoja CPK 366 str. 1 dalyje nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas, visumą (LR CPK 370 str. 3 d.).
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėjo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį pateikęs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (LR CPK 368 str.1 d.). Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo atnaujinti teismo procesą, nurodydamas, kad nutraukiant santuoką padalytas ne visas santuokoje įgytas turtas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad proceso atnaujinimo terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių; pareiškimas dėl proceso atnaujinimo paduotas praleidus nustatytą trijų mėnesių terminą; pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu jis prašo atnaujinti procesą byloje, negali būti pripažįstamos pagrindu proceso atnaujinimui, nes jos buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu; teismo sprendimą jis suprato ir turėjo galimybę laiku apskųsti; byloje dėl santuokos nutraukimo pareiškėjas naudojosi advokatės teisine pagalba ir realiai turėjo galimybę laiku kreiptis į teismą bei įgyvendinti teisę dėl proceso atnaujinimo, todėl padarė išvadą, jog pareiškimas dėl proceso atnaujinimo negali būti tenkinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas E. B. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nurodo, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo buvo nagrinėjamas ne žodinio, o rašytinio proceso tvarka, todėl tai pareiškėjui sutrukdė išsamiau paaiškinti bei pateikti teismui papildomus įrodymus, pagrindžiančius prašymo pagrįstumą; buvo atimta galimybė pateikti įrodymus, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas nepraleidus LR CPK 368 str. nustatytų terminų. Pažymi, kad nebuvo išklausyta ir suinteresuoto asmens A. B. nuomonė.
2. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-2566-339/2011 priimdamas sprendimą, teismas pažeidė LR CK 3.55 straipsnį, nes nutraukiant santuoką nebuvo praėjęs įstatymo nustatytas vienerių metų terminas, kad būtų galima konstatuoti, jog šeima yra iširusi. Kartu su buvusia sutuoktine pareiškėjas tuomet negyveno tik du mėnesius. Be to, teismas nesiėmė sutuoktinių taikymo veiksmų, tuo pažeisdamas LR CK 3.64 str. Teisme nedalyvavo vaikų teisių apsaugos institucijų atstovai, nebuvo patvirtintas jo (E. B.) susitikimų su vaikais laikas.
3. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-2566-339/2011 teismas klaidingai įvardijo buvusį šeimos turtą. Jis turėjo būti laikomas bendra jungtine nuosavybe ir dalijamas, vadovaujantis lygybės principu, todėl tai daro sprendimą šioje dalyje negaliojančiu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo A. B. prašo atskirąjį skundą atmesti.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. 2011 m. gruodžio 5 d. Telšių rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-2566-339/2011 priėmė sprendimą, kuriuo nutraukė santuoką tarp A. B. ir E. B. bendru sutikimu bei patvirtino abiejų sudarytą ir pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Be kita ko, pareiškėjas E. B. dalyvavo ir teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjama minėta civilinė byla. Tai visiškai patvirtina paties pareiškėjo pateikta teismo sprendimo kopija. Pažymi, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, teisėja konkrečiai klausė abiejų sutuoktinių dėl reikalingumo skirti terminą susitaikymui, buvo išaiškintos tokio termino skyrimo pasekmės, tačiau būtent E. B. kategoriškai pareiškė, jog termino susitaikymui nenori ir išsaugoti santuokos jau nepavyks.
Šalies argumentai
2. E. B. atskirajame skunde nurodo, jog nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, nedalyvavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai, nebuvo nustatyta vaikų lankymo ir bendravimo su jais tvarka, tačiau pagal LR CK 3.178 str. 1 d. valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas yra būtinas tik tuomet, kai yra nagrinėjami ginčai dėl vaikų. Šiuo atveju, kadangi pareiškimas teismui buvo pateiktas bendru sutikimu, šios institucijos atstovo dalyvavimas nebuvo reikalingas.
3. Nepagrįstas E. B. motyvas dėl neteisingo santuokinio turto padalijimo. Santuokos metu įgyto turto pasidalijimo būdą buvę sutuoktiniai patys nurodė sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Jokio kito santuokos metu įgyto turto santuokos nutraukimo momentu jie neturėjo. Remiantis LR CK 3.89 str. 1 d. 1 p., asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas nurodo kaip priklausantį bendrosios jungtinės nuosavybės teise, yra A. B. asmeninė nuosavybė, įgyta iki santuokos sudarymo. Šio buto pirkimui ji buvo paėmusi kreditą, kurį moka iki šiol.
4. Dėl transporto priemonių vertės pažymi, kad automobilių vidutinę rinkos vertę nurodė kartu su E. B., jokio ginčo tuo metu dėl šių verčių nebuvo. Tik dabar E. B. persigalvojo ir nurodo, jog būtent jam atitekusi transporto priemonė esanti dvigubai pigesnė nė buvo nurodyta sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o tuo pačiu ir teismo sprendime. Tokiu būdu E. B. klaidina teismą, norėdamas pateikti, jog, neva, jam atitekusi santuokinio turto dalis buvusi žymiai mažesnė. Kadangi iki santuokos nutraukimo jau buvę sutuoktiniai gyveno atskirai, todėl kilnojamuosius daiktus santuokos nutraukimo momentu jau buvo pasidaliję gera valia. Atsižvelgiant į tai, kilnojamieji daiktai dar kartą dalijami nebuvo.
5. LR CPK 366 str. 1 dalyje yra numatyti proceso atnaujinimo pagrindai. Pareiškėjas E. B. savo prašymą grindžia minėto straipsnio 2 punktu, kuriame nurodyta, jog procesą galima atnaujinti, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. E. B. nepateikė absoliučiai jokių naujų aplinkybių, kurios jam nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu ir dėl kurių būtų galima atnaujinti byloje procesą. Be to, pareiškėjas savo prašymą grindžia ir CPK 366 straipsnio 9 punktu, kuriame nurodoma, jog procesą galima atnaujinti, jei padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą. Suinteresuotas asmuo A. B. teigia, kad tokios klaidos, nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, padaryta nebuvo. Pareiškėjui tuo metu buvo žinomos visos aplinkybės, susijusios su dalintinu turtu, buvo sutartas išlaikymo vaikams dydis, išspręstas vaikų gyvenamosios vietos klausimas ir visi kiti klausimai, kurie privalomai sprendžiami nutraukiant santuoką.
Atsiliepimas
Pareiškėjas E. B. pateikė paaiškinimus į suinteresuoto asmens A. B. atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame be atskirajame skunde išdėstytų argumentų, papildomai nurodė, kad visas bendra jungtinės nuosavybės teise priklausęs turtas buvo įsigytas už bendras lėšas, tik butas įsigytas ir banko paskola buto įsigijimui įforminti A. B. vardu. Pareiškėjo E. B. uždirbtos piniginės lėšos buvo pervedamos į niekur nedirbančios A. B. bankinę sąskaitą, iš kurios buvo dengiama paskola. Teigdama, kad butą suinteresuotas asmuo A. B. įsigijo iki santuokos, akivaizdžiai meluoja bei klaidina teismą. Tai lengvai galima paneigti bankinių operacijų išrašais, liudytojų parodymais. Butas įsigytas jau viešai išreiškus valią tuoktis. Būsima sutuoktinė tuo metu laukėsi kūdikio, faktiškai šeima jau egzistavo. Santuoka teisiškai įforminta praėjus vos mėnesiui po buto pirkimo-pardavimo sandorio teisinio įforminimo. Po santuokos sudarymo, įsigytas butas buvo kapitališkai suremontuotas, buvo ženkliai iš esmės pagerintas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo Telšių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2566-339/2011, kurioje buvo priimtas sprendimas dėl pareiškėjų E. B. ir A. B. santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta buvusių sutuoktinių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pareiškėjas E. B. prašymą grindžia šiais proceso atnaujinimo pagrindais:
1) naujai paaiškėjusiomis esminėmis aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (LR CPK 366 str. 1 d. 2 p.), o būtent, kad buvo akivaizdžiai pažeistos jo turtinės teisės, pateikti ne visi faktai apie santuokoje įgytą turtą, neįtraukti brangūs dalintini namų apyvokos daiktai, baldai, buitinė technika, netiksliai įvertintos automobilių kainos, esminiu argumentu nurodydamas, kad butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nepagrįstai teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje pripažintas priklausantis A. B. asmeninės nuosavybės teise. Teigia, kad minėtas nekilnojamasis turtas turėjo būti vertinamas kaip bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir dalijamas, vadovaujantis lygybės principu, nes minėtas turtas buvo įsigytas ir pagerintas už bendras sutuoktinių lėšas;
2) teismo sprendime, kuriuo nutraukta pareiškėjo santuoka, yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą, ir sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, o būtent, kad teismas pažeidė LR CK 3.55 straipsnį, nes nutraukiant santuoką nebuvo praėjęs įstatymo nustatytas vienerių metų terminas, kad būtų galima konstatuoti, jog šeima yra iširusi, be to, teismas nesiėmė sutuoktinių taikymo veiksmų, tuo pažeisdamas LR CK 3.64 straipsnį, taip pat, kad teisme nedalyvavo vaikų teisių apsaugos institucijų atstovai, nebuvo patvirtintas pareiškėjo susitikimų su vaikais laikas.
Proceso atnaujinimo institutas – ekstraordinarus būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (bylos Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje S. H. v. Ukraina (bylos Nr. 48553/99); kt.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; kt.). Kad būtų užkirstas kelias formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, apsaugotos bylos dalyvių ir kitų asmenų teisės bei teisėti interesai, užtikrintas teisinių santykių stabilumas, asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (LR CPK 368 straipsnis), nurodomą proceso atnaujinimo pagrindą turi patvirtinti išdėstyti motyvai, įrodymai (LR CPK 369 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tam, kad procesinė norma dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būtų taikoma naujų įrodymų atveju, jos pagal teismų suformuotą praktiką turi atitikti tokius kriterijus: 1) tokios aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinoma apie jas tik įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Taigi, sprendžiant dėl proceso atnaujinimo turi būti nustatyta šių aplinkybių visuma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi turėti esminę reikšmę bylai, jie turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-25 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2006, 2007-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2007, 2008-06-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-208/2008).
Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 str. 3 dalyje, kurioje nustatyta, kad šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas. Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (LR CK 3.53 str. 4 dalis). Teismas neįpareigotas tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje nurodytas dalytinas turtas priklauso jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, jei nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Sutuoktiniai laisva valia išsprendžia jų turto padalijimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, nes turto nurodymas, jo valdymą nuosavybės teise pagrindžiančių įrodymų pateikimas (išrašai iš turtą apskaitančių įstaigų ar turtines teises išviešinančių viešųjų registrų) ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga. Tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (LR CK 3. 51 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2008).
Atsižvelgus į šiuos išaiškinimus bei turto, kuris nurodomas kaip nepagrįstai pripažintas suinteresuoto asmens A. B. asmenine nuosavybe, teisinę prigimtį, darytina išvada, kad nė viena iš nurodytų aplinkybių neleidžia vertinti jos kaip naujai paaiškėjusios po bylos išnagrinėjimo ar negalėjusios būti žinoma apeliantui, susitariant dėl turto pasidalijimo (santuokos nutraukimo padarinių). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog santuoka tarp šalių buvo nutraukta abiejų sutuoktinių sutikimu teismui patvirtinus jų pačių sudarytą sutartį. Be to, pareiškėjus santuokos nutraukimo byloje atstovavo advokatė, ji ruošė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl savo teises pareiškėjas turėjo galimybę ginti tinkamai.
Byloje nustatyta, kad tarp pareiškėjo E. B. ir suinteresuoto asmens A. B. santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), o nutraukta Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu, kuriuo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių (b. l. 5-6). Iš byloje esančio VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad dar 2006-05-03 buvo išviešinta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. B. (b. l. 9-10). Tokį pat išrašą buvę sutuoktiniai yra pateikę ir į civilinę bylą Nr. 2-2566-339/2011, kur buvo nagrinėjamas jų prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, todėl teismui pagrįstai nekilo jokių abejonių, kad minėtas butas priklauso A. B. asmeninės nuosavybės teise. Be to, civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, buvo pateikta VĮ „Registrų centro“ Telšių filialo pažyma, kurioje buvo nurodyta, kad E. B. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamų daiktų neturi (civ. b. Nr. 2-2566-399/2011, b. l. 13). Taip pat apeliantas nepateikė visiškai jokių įrodymų apie tai, kad santuokos nutraukimo dieną buvusių sutuoktinių pasidalintos transporto priemonės buvo kitokios vertės nė buvo nurodyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, ar kad buvo kito santuokoje įgyto dalintino turto, kuris tuo metu būtų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, nors tokią pareigą turėjo (LR CPK 178 str.).
Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjo E. B. nurodytos aplinkybės negali būti pripažįstamos pagrindu proceso atnaujinimui, nes jos buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, teismo sprendimą jis suprato ir turėjo galimybę laiku apskųsti. Taip pat pripažintini nepagrįstais pareiškėjo E. B. argumentai, jog prieš nutraukdamas santuoką, teismas turėjo įsitikinti, ar yra praėjęs įstatymo nustatytas vienerių metų terminas, kad būtų galima konstatuoti, jog šeima yra iširusi (LR CK 3.53 str. 2 d.).
Kaip jau minėta, pareiškėjo E. B. ir A. B. santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, o įstatymas kelia reikalavimą, kad sutuoktiniai gyventų skyrium daugiau nei vienerius metus, kai santuoka nutraukiama vieno sutuoktinio prašymu (LR CK 3.51 str. 1 d. 1 p.). Teismui, nagrinėjančiam santuokos nutraukimo bylą, kurioje reikalavimas dėl santuokos nutraukimo reiškiamas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, įstatymas numato sąlygą įsitikinti, kad nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai (LR CK 3.51 str. 1 d. 1 p.). Buvę sutuoktinai nagrinėjamu atveju buvo susituokę jau daugiau kaip penkerius metus. Šiuo atveju LR CK 3.53 str. 2 d. nurodyta prezumpcija, kad santuoka faktiškai iširo jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, teismas nesirėmė, nes pareiškėjas E. B. ir A. B. savo pareiškime buvo nurodę, kad daugiau negu du mėnesius gyvena atskirai ir santuokos išsaugoti nebegalima.
Pažymėtina, kad teikdami pareiškimą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pareiškėjas E. B. ir A. B. buvo nurodę, kad terminas susitaikymui neskirtinas, nes tai susidariusios situacijos jau nebepakeistų ir prieštarautų jų interesams, pareiškimas yra jų abiejų pasirašytas, o teismui nagrinėjant jų pareiškimą dėl santuokos nutraukimo, abu buvę sutuoktiniai teismo posėdyje dalyvavo, byloje yra pasirašytos jų priesaikos (civ. b. Nr. 2-2566-399/2011, b. l. 1, 19, 20). Todėl nėra pagrindo išvadai, jog buvo pažeistos LR CK 3.54 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios sutuoktinių taikinimą.
Byloje taip pat nustatyta, kad prašydami teismo patvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pareiškėjas E. B. ir A. B. buvo susitarę dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, dėl teiktino išlaikymo vaikams, todėl valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme nebuvo būtinas (LR CK 3.178 str.). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas E. B. gali kreiptis ieškiniu į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (LR CK 3.53 str. 3 d., 3.175 str.), tačiau tokios tvarkos nenustatymas, kai byloje tarp tėvų dėl to nebuvo ginčo, nėra pagrindas civilinės bylos proceso atnaujinimui.
Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka (LR CPK 370 str. 2 d.), tai reiškia, kad teismas turi teisę, tačiau ne pareigą, prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Iš byloje esančios teisėjo rezoliucijos matyti, kad pareiškėjo E. B. prašymą dėl proceso atnaujinimo buvo nuspręsta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 1), pareiškėjui bei suinteresuotam asmeniui A. B. buvo išsiųsti teismo pranešimai, kuriuose nurodyta, kad prašymas bus nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka 2014 m. vasario 10 d. bei, kad neatvykimas netrukdys teismui priimti procesinį sprendimą (b. l. 21, 22), todėl pripažintini nepagrįstais atskirojo skundo argumentai, kad tokiu būdu pareiškėjui E. B. buvo atimta galimybė pateikti įrodymus, jog jis nėra praleidęs LR CPK 368 str. nustatytų terminų. Pažymėtina, kad tokių įrodymų pareiškėjas nepateikė ir su atskiruoju skundu, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad apie nurodomas, neva, naujai paaiškėjusias aplinkybes, pareiškėjui buvo žinoma bylos, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nagrinėjimo metu.
Dėl išdėstyto, Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartis paliktina nepakeista.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistą.