Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. B. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4608-671/2019 pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovui M. K. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

Pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-135-339/2011 patvirtintą tarp ieškovės S. B. ir atsakovo M. K. sudarytą taikos sutartį, kuria nustatytas išlaikymas vaikui, ir iš M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą vaikui O. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt Eur 00 ct) nuo 2019 m. liepos 29 d. iki vaiko O. B. pilnametystės. Priteistą sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

O. B. , gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavesti administruoti vaiko motinai S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Iš M. K. priteisti į valstybės pajamas žyminį mokestį 51 Eur (penkiasdešimt vieną Eur 00 ct) (įmokos kodas 5660).

Iš M. K. priteisti į valstybės pajamas Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas 128,44 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis Eur 44 ct) (įmokos kodas 5630).

Iš S. B. priteisti M. K. 72 Eur (septyniasdešimt du Eur 00 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Pagrindiniai Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. spalio 15 d. sprendimo motyvai:

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio vaiko O. B. išlaikymui išleidžiama suma yra 495 Eur per mėnesį. Teismas, atsižvelgdamas į šiandieninę ekonominę Lietuvos Respublikos situaciją, minimalios mėnesinės algos dydį, prekių, skirtų vaikams, kainas (kas laikytina visuotinai žinomomis aplinkybėmis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 182 straipsnio 1 punktas), pripažino, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-135-339/2011 patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartimi nustatytas išlaikymas vaikui šiuo metu neatitinka vaiko poreikių ir yra keistinas.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra jauno ir darbingo amžiaus asmuo, ji nepateikė įrodymų, kad turi sveikatos problemų, kurios apsunkintų jos galimybes ieškotis geriau mokamo darbo ir atitinkamai gauti didesnes pajamas, negu gauna dabar, o atsakovas augina nepilnametį vaiką E. K..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė S. B. prašo 1) pakeisti 2019-10-15 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų sprendimą ir ieškovės S. B. ieškinį tenkinti visiškai, pakeičiant 2011-03-15 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-135-339/2011 nepilnametei dukrai O. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį, nustatant, jog M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mokės materialinį išlaikymą dukrai O. B., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki O. B., gim. (duomenys neskelbtini), pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą; 2) priteisti ieškovei S. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo M. K., a. k. (duomenys neskelbtini), patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką bei byloje pateiktus duomenis, nevertino bei nesiaiškino, kokio dydžio išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra laikytinas pakankamu O. B. būtiniems poreikiams tenkinti bei užtikrinti tinkamą ir visapusišką vaiko vystymąsi. Teismas, sumažindamas prašomą priteisti išlaikymo dydį nuo 250,00 Eur iki 190,00 Eur, nenurodė jokių savo sprendimo motyvų bei argumentų. Taip pat nepateikė jokio motyvuoto paaiškinimo, kodėl ieškovės prašomas priteisti išlaikymas dukrai yra laikytinas per dideliu ar nepagrįstu bei neatitinkančiu vaiko interesų. Pabrėžtina, kad neteisinga manyti, jog vaiko interesus atitinka lėšos, galinčios tenkinti tik minimalius vaiko interesus, nes visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan.

Pirmosios instancijos teismui apeliantė pateikė visus įrodymus, patvirtinančius, kad jos finansinė padėtis yra žymiai blogesnė nei atsakovo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 723,00 Eur, jam nuosavybės teise priklauso du automobiliai, nekilnojamasis turtas – butas, jo sutuoktinės pajamos per mėnesį sudaro apie 600,00 Eur. O ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 216,00 Eur, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, gyvena nuomojamame bute. Šios faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra žymiai geresnė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas visa apimtimi netenkinti ieškovės reikalavimo neatitinka ne tik sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijų, tačiau ir yra nesuderinamas su LR CPK 185 straipsnyje nustatyta taisykle visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti byloje patiektą informaciją.

Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad dėl ligos ieškovė nuo 2018-04-11 buvo nedarbinga, o po 2019-08-01 atliktos rankos operacijos paaiškėjo, kad ji negalės grįžti į senąjį gerai apmokamą darbą, taip pat negalės dirbti fizinio darbo. Šios aplinkybės sąlygojo tai, kad šiuo metu ieškovės gaunamos pajamos yra nedidelės. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė yra jauno darbingo amžiaus asmuo ir kad ji nepateikė teismui įrodymų, kad turi sveikatos problemų, kurios apsunkina galimybes ieškoti geriau apmokamo darbo ir atitinkamai gauti didesnes pajamas, visiškai neatitinka byloje patiektų duomenų, yra prieštaringa ir nepagrįsta.

Atsakovas M. K. pateikė atsiliepimą į ieškovės S. B. apeliacinį skundą, kuriuo prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, o Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019-10-15 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės atsakovui patirtų apeliacinėje instancijoje bylinėjimosi išlaidų kompensaciją. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Siekiant suteikti vaikui geriausią aprūpinimą, teismas neturi peržengti protingumo ribų ir priteistas išlaikymo dydis turi atitikti abiejų tėvų finansines galimybes. Apeliantė gali prisiimti didesnę vaiko poreikių patenkinimo naštą, sumažindama savo poreikius arba tenkinti vaiko poreikius atsižvelgdama į objektyvias abiejų tėvų galimybes.

Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tėvų ginčą dėl 10 metų sulaukusiam vaikui reikalingo išlaikymo dydžio išsprendė būtent tiksliai prisilaikydamas teisinio reglamentavimo; pakankamai objektyviai įvertinęs tiek realius vaiko poreikius, tiek atsakovo turtinę padėtį bei atitinkamai jo objektyvias galimybes teikti išlaikymą dukrai, neproporcingai neskriaudžiant kito išlaikytinio. Taigi, įvertinęs byloje surinktus įrodymus bei faktines aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad bendrieji šalių nepilnamečio vaiko poreikiai bus patenkinti priteista 190 Eur per mėnesį suma.

Atsakovo nuomone, nors skundžiamame sprendime tai tiesiogiai nenurodyta, byloje esantys įrodymai nepatvirtina ir apeliantė teismo neįtikino, kad provincijoje gyvenančiai 10 metų mergaitei būtinas ir realiai teikiamas išlaikymas kas mėnesį yra 500,00 Eur.

Ieškinyje pateiktas būtinų išlaidų detalizavimas yra daugiau deklaratyvus, realiomis išlaidomis nepagrįstas, papildomų lėšų poreikis dukters sveikatos problemoms šalinti, kaip ir gebėjimams muzikos srityje vystyti, taip pat deklaratyvus ir nepagrįstas įrodymais. O dokumentais pagrįstos ieškovės galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą aiškiai prieštarauja deklaruoto poreikio dydžiui. Taigi, jo manymu, iš apeliacinio skundo motyvų darytina pagrįsta išvada, kad didesnio indėlio reikalaujama tik iš atsakovo, vaiko tėvo, realiais įrodymais nepagrindžiant nei vaiko poreikių, nei jų realaus tenkinimo.

Atskirai pažymėtina, jog šiame ginče pirmos instancijos teisme praktiškai jau buvo pasiektas taikus tėvų susitarimas dėl vaikui mokėtino išlaikymo, kai į atsakovo siūlymą mokėti po 180 Eur per mėnesį ieškovė savo reikalavimus sumažino iki 200 Eur per mėnesį, tačiau galutinį kompromisą teko padaryti teismui, kadangi ieškovė nemotyvuotai nutraukė taikias derybas. Taigi, faktiškai teismo priteistais išlaikymas yra atsakovo ribinis įmanomas kompromisas jau šeimos sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-135-339/2011 nepilnametei dukrai O. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo dydį, nustatant, kad atsakovas M. K. mokės materialinį išlaikymą dukrai O. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki O. B., gimusios (duomenys neskelbtini), pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. CK 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3 str., 1.5 str.). Siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016). Kitoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pasisakyta, kad „minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d.. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, ar yra galimybė priteisti maksimaliai tenkinantį vaiko poreikius išlaikymo dydį, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010).

Apeliantė skundžia, kad pirmosios instancijos teismas sumažindamas prašomą priteisti išlaikymo dydį neatsižvelgė į byloje pateiktus duomenis, nevertino bei nesiaiškino, kokio dydžio išlaikymas šiuo konkrečiu atveju yra laikytinas pakankamu O. B. būtiniems poreikiams tenkinti bei užtikrintų tinkamą ir visapusišką vaiko vystymąsi.

Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Teisėjų kolegija pritaria apeliantės argumentams, kad, atsižvelgiant į šiandieninę ekonominę Lietuvos Respublikos situaciją, minimalios mėnesinės algos dydį ir prekių, skirtų vaikams, kainas Telšių rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-135-339/2011 patvirtinta tarp šalių sudaryta taikos sutartimi nustatytas išlaikymas vaikui šiuo metu neatitinka vaiko poreikių ir yra keistinas, tačiau atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nenusprendė, jog apeliantės nurodyta nepilnamečio vaiko O. B. išlaikymui išleidžiama suma (495 Eur per mėnesį), kuri yra mažesnė nei minimalus mėnesinis atlyginimas, būtų per didelė.

Vis dėlto, kaip minėta šios nutarties 12 punkte, šiuo atveju yra būtina atsižvelgti į proporcingumo kriterijų ir turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Apeliantė skunde argumentuoja, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 723,00 Eur, jam nuosavybės teise priklauso du automobiliai, nekilnojamasis turtas – butas, jo sutuoktinės pajamos per mėnesį sudaro apie 600,00 Eur, o ieškovės pajamos per mėnesį sudaro apie 216,00 Eur, nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, gyvena nuomojamame bute. Apeliantė nurodo, kad šios faktinės aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis yra žymiai geresnė.

Vertinant šalių finansinę padėtį, pažymėtina, kad, nors atsakovo pajamos per mėnesį sudaro apie 723,00 Eur, atsakovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame bute, atsakovui priklauso du automobiliai, taip pat atsižvelgtina į tai, kad atsakovas yra sukūręs kitą šeimą, susilaukė sūnaus E. K., gimusio 2017 m. kovo 29 d., ir jį augina Nors pareiga išlaikyti nepilnametį sūnų E. K. atsakovas dalijasi su sutuoktine, atsakovas neabejotinai turės skirti lėšų ir sūnaus E. išlaikymui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė nurodė gaunanti 216,00 Eur pajams dirbdama 0,5 etato darbo krūviu, tačiau pirmosios instancijos teisme parengiamojo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad nuo 2019-10-01 ji dirbs 0,75 etato darbo krūviu, o nuo 2020-01-01 – 1 etato darbo krūviu. Byloje duomenų apie šiuo metu ieškovės gaunamas pajamas nėra. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė gyvena nuomojamame bute kartu su sugyventiniu, bei į tai, kad ieškovė kitų išlaikytinių, be ginčo šalių dukters, neturi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių turtinę padėtį, sprendžia, kad, nors atsakovo gaunamos pajamos didesnės, o turimas turtas gausesnis, atsakovas turi dar vieną išlaikytinį – sūnų Eligijų, todėl šalių turtinė padėtis nėra nepalyginamai skirtinga.

Vertinant priteistino išlaikymo dydį, teismas pažymi, kad ieškovė nurodė nepilnamečiam vaikui išleidžianti 495 Eur (100 Eur maistui, 60 Eur drabužiams, avalynei, 60 Eur už komunalines paslaugas, 35 Eur mokslui, 20 Eur higienos reikmenims, 25 Eur sveikatos apsaugai, 30 Eur dienpinigiams, 15 Eur užklasinei veiklai, 50 Eur pramogoms) ir prašė vaiko išlaikymui priteisti 250 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, jei ieškinys būtų patenkintas visiškai, atsakovui nebeliktų lėšų pragyventi, tai iš esmės pažeistų atsakovo teises. Dėl to, sprendžiant dėl vaiko poreikiams tenkinti būtino išlaikymo dydžio, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad teisingumo ir protingumo principus atitiktų 190 Eur periodinių išmokų kiekvieną mėnesį iki dukros pilnametystės išlaikymo dydžiu.

Dėl procesinės bylos baigties

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo nepilnametei šalių dukteriai O. B. dydžio pakeitimo yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės teisės normų reglamentuojančių nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimą, taip pat procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodymų tyrimą ir vertinimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo remiantis apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovės ieškinys pareikštas ginant vaiko interesus ir ieškovė nėra bylą pralaimėjusi šalis, todėl bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, paliekamos šalims ir vienai iš kitos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2019 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.