- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- e2S-1248-861/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10309-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Ieškovas
- I. U.
- Kategorijos
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-08 nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl baudos panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Teismas 2022-02-07 nutartimi iš dalies tenkino atsakovo prašymą dėl baudos ieškovei skyrimo ir skyrė ieškovei 300 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 200 Eur dydžio šios baudos dalį skiriant valstybės naudai ir 100 Eur baudos dalį skiriant atsakovo naudai.
Šalies argumentai
2. Teisme gautas ieškovės prašymas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-07 nutartimi ieškovei paskirtą baudą. Prašyme ieškovė nurodo, kad nors teismas nutartyje nurodė, jog ieškovė nuo 2020-02-02 nevykdo pareigos pateikti duomenis apie bankų sąskaitose turėtas pinigines lėšas, tokiame parengiamajame posėdyje byla nagrinėta nebuvo, todėl įpareigojimo pateikti duomenis apie banko sąskaitose buvusias lėšas 2020-02-02 ieškovė gauti negalėjo. Nei vienas posėdis nebuvo atidėtas dėl ieškovės kaltės arba nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis. 2021-11-13 teismas teismo posėdžio metu įpareigojo ieškovę sutikrinti bylos medžiagą, nes kilo abejonių dėl prašomų duomenų pateikimo. Ieškovė pateikė teismui įrodymus apie tai, jog po 2021-11-13 teismo posėdžio kreipėsi į bankus dėl informacijos pateikimo, tačiau pažymų iki 2021-11-27 posėdžio negavo. Teigia, jog įpareigojimas sutikrinti bylos dokumentus nereiškia įpareigojimo pateikti duomenis, kurie byloje jau yra. Ieškovė duomenis apie visose jos vardu atidarytose sąskaitose buvusias lėšas, tarp jų - ir apie sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusias lėšas, pateikė kartu su pirminiu ieškiniu. Atsakovas teikė teismui duomenis apie jo tėvų naudai vykdomus išieškojimus iš ieškovės turto, todėl jam yra prieinama visa informacija apie pinigines lėšas, esančias ar buvusias ieškovės sąskaitose nuo 2017-01-09. Prašymas išreikalauti papildomą informaciją, kai ši informacija yra prieinama pačiam atsakovui, laikytinas pertekliniu prašymu. Kadangi byloje yra visa informacija apie ieškovės vardu atidarytas bankų sąskaitas, kuri reikalinga dalintino turto balansui sudaryti, ši informacija buvo pateikta su pirminiu ieškiniu ir patikslinta nepažeidžiant reikalavimo teikti informaciją iki sekančio posėdžio (o būtent toks įpareigojimas yra pažymėtas tiek 2021-11-13, tiek 2021-11-25 informacinėse pažymose), ieškovė įvykdė įpareigojimą teikti duomenis pilna apimtimi. Atsakovo teisė tikslinti reikalavimą dalyje dėl ieškinio padavimo momentu esančių piniginių lėšų įtraukimo į dalintino turto balansą nebuvo nei pažeista, nei suvaržyta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-03-08 nutartimi ieškovės I. U. prašymą dėl 2022-02-07 nutartimi paskirtos baudos panaikinimo atmetė. Nutarė sumažinti 2022-02-07 nutartimi ieškovei I. U. skirtą baudą iki 150 Eur, 100 Eur šios baudos dalį skiriant valstybės naudai ir 50 Eur baudos dalį skiriant atsakovo M. U. naudai. Teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:
3.1. teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 107 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti;
Šalies argumentai
3.2. ieškovė prašymą panaikinti baudą grindžia, be kita ko tuo, kad įpareigojimas pateikti pažymą apie lėšas 2017-03-08 buvusias ieškovės vardu kredito įstaigose atidarytose sąskaitose, pažymas apie sukauptas lėšas, buvusias 2017-03-08 ieškovės vardu Swedbank Life Insurance SE Lietuvos filiale bei Mandatum Life Insurance Company Limited Lietuvos filiale atidarytose draudimo sąskaitose 2020-02-02 parengiamajame teismo posėdyje jai nebuvo skirtas. 2022-02-07 nutarties 8 pastraipoje teismas nurodė, jog „2021-02-02 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovė palaikė priešieškinyje suformuluotus prašymus dėl ieškovės įpareigojimo pateikti aukščiau nurodytus duomenis“. Todėl akivaizdu, jog 2022-02-07 nutarties 10 pastraipoje nurodyta 2020-02-02 data yra klaidinga;
Žemesnės instancijos teismas
3.3. teismas nustatė, jog kartu su pradiniu ieškiniu ieškovė nepateikė jokių duomenų, iš kurių galima būtų nustatyti lėšų likutį jos sąskaitose 2017-03-08. Nors ieškovė nurodo, kad ieškinio priede Nr. 29 yra duomenys apie ieškovės sąskaitas, jų areštą ir jo mąstą, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusias lėšas, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas tenkino atsakovo prašymą įpareigoti ieškovę pateikti pažymą apie ieškovės sąskaitose buvusias lėšas ieškinio pateikimo dieną, t. y. 2017-03-08, ir tokie duomenys su pradiniu ieškiniu pateikti nebuvo. 2021-02-02 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovui pareiškus prašymus dėl duomenų apie banko sąskaitose esančias lėšas, ieškovės atstovė sutiko juos pateikti. Nors 2021-11-12 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, jog duomenis apie banko sąskaitose esančias lėšas jau teikė, tačiau įsipareigojo patikslinti šias aplinkybes;
3.4. teismas pažymėjo, jog patikslinus šias aplinkybes ir nustačius, kad įpareigojimas neįvykdytas, ieškovė privalėjo jį nedelsdama vykdyti. Būtent dėl nesavalaikio ieškovės kreipimosi į kredito įstaigas dėl duomenų pateikimo įrodymai iki 2021-11-25 teismo posėdžio nebuvo gauti;
Šalies argumentai
3.5. ieškovės nurodyta aplinkybė, jog abi šalys procesinių dokumentų (ieškinio, priešieškinio) reikalavimų tikslinimą siejo ne su įrodymų rinkimu, o su šalių paaiškinimų teikimu, negali būti laikoma pateisinama priežastimi ilgą laiką nevykdyti teismo įpareigojimų. Teismas nesutiko, jog duomenų savalaikis nepateikimas neribojo atsakovo galimybės pateikti patikslintą priešieškinį. Atsakovas prašė įpareigoti ieškovę pateikti duomenis apie ieškovės banko sąskaitose esančių lėšų likučius dėl planuojamo reikšti reikalavimo dėl lėšų padalinimo, todėl įpareigojimų nevykdymas trukdė atsakovui reikšti atitinkamus priešieškinio reikalavimus;
3.6. pirmosios instancijos teismas nesutiko ir su ieškovės argumentu, jog atsakovui yra prieinama visa informacija apie ieškovės banko sąskaitose esančias lėšas, kadangi atsakovas į bylą teikė duomenis apie atsakovo tėvų naudai iš ieškovės vykdomus išieškojimus;
3.7. sprendė, jog nėra pagrindo panaikinti 2022-02-07 nutartimi paskirtą baudą;
3.8. pažymėjo, jog 2022-01-20 teismo posėdžio metu nustačius, kad ieškovė pateikė ne visų sąskaitų, kurias 2017-01-11 turto aprašo duomenimis turėjo, likučių informaciją, ji pakartotinai įpareigota teikti duomenis, nurodytus atsakovo 2022-01-20 prašyme dėl baudos skyrimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nepateikti duomenys tik apie atsakovo nurodytas SEB banko sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau iš SEB banko pažymos formuluotės matyti, kad 2017-03-08 ieškovė tokių sąskaitų banke neturėjo, todėl teismas vertino, jog ieškovė įvykdė įpareigojimus. Atsižvelgdamas į tai sprendė, jog yra pagrindas sumažinti ieškovei skirtą baudą iki 150 Eur, atitinkamai, 100 Eur dydžio šios baudos dalį skiriant valstybės naudai ir 50 Eur baudos dalį skiriant atsakovo naudai.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-07 nutartimi paskirtą ir pakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-19-930/2022 150 Eur dydžio baudą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. ieškovė pažymi, jog kartu su pradiniu 2017-03-08 ieškiniu teismui pateikė visų ieškovės 2017-03-08 vardu atidarytų bankų sąskaitų išrašus būtent 2017-03-08, t. y. AB Swedbank kreditinių sąskaitų: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei ieškovės: (duomenys neskelbtini); SEB banko: ieškovės sąskaitos: (duomenys neskelbtini) ir SEB banko kreditinių sąskaitų: (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini); Citadelė banko: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad 2017-01-11 kaip laikinoji apsaugos priemonė antstolio Dariaus Blizniko patvarkymu buvo areštuotos ieškovės sąskaitose buvusios lėšos, nuo nurodytos datos ir teismo nurodytą 2017-03-08 dieną ieškovės lėšų sąskaitose buvo 31 527,81 Eur. Vertina, jog teigti, kad ieškovė nepateikė su pradiniu ieškiniu duomenų apie ieškovės sąskaitose buvusias lėšas yra nepagrįsta;
4.2. iki atsakovo prašymo dėl atitinkamų duomenų pateikimo ieškovės sąskaitose buvusių lėšų areštas buvo panaikintas, ieškovė 2021-11-05 teismui pateikė patikslintą informaciją apie būtent ieškovės sąskaitose ieškovės lėšų likučius, t. y. AB Swedbank sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir SEB banko sąskaitos išrašus, t. y. minėti duomenys buvo pateikti iki teismo įpareigojimo patikslinti duomenis, t. y. iki 2021-11-12. Atsižvelgiant į tai, kad AB Swedbank sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra kreditinės, jose nebuvo ieškovės lėšų, todėl jų išrašai kartu su informacija apie ieškovės lėšų likučius 2022-01-05 pateikta nebuvo. Tačiau informacija apie padėtį šiose sąskaitose buvo pateikta teismui kartu su patikslintu ieškiniu 2022-01-17;
4.3. informacija apie lėšų likučius Citadelė banko sąskaitose buvo pateikta su pradiniu ieškiniu. Atsakovas išdėstė savo poziciją dėl priešieškinio patikslinimo, t. y. jis ne kartą yra minėjęs, kad tikslins priešieškinį tik po šalių paaiškinimų pateikimo. Pažymi, jog informacijos nebuvimas apie lėšas vienoje sąskaitų nesutrukdė atsakovui pateikti priešieškinį;
4.4. akcentuoja, kad atsakovas yra vykdymo proceso dalyvis vykdomoje byloje, kurioje išieškotojais yra tretieji asmenys, jo tėvai, tik jo atžvilgiu jo tėvų prašymu vykdomieji veiksmai yra sustabdyti.
Atsiliepimas
5. Atsakovas M. U. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovės skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. ieškovė atskirajame skunde iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus, kurie buvo išdėstyti Ieškovės 2022-02-22 prašyme dėl baudos panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas minėtus argumentus jau yra išnagrinėjęs ir dėl jų pasisakęs 2022-03-08 skundžiamoje nutartyje;
5.2. ieškovė 2021-11-12 vykusio posėdžio metu teismo protokoline nutartimi įpareigota pateikti elementarius duomenis, net du po to vykusius posėdžius pakartotinai žadėjo juos pateikti. Išreikalauti dokumentai buvo pateikti 2022-01-31 po atsakovo prašymo skirti baudą. Pažymi, jog faktas, kad trūkstami duomenys 2022-01-31 buvo pateikti, rodo, jog ieškovė jų nebuvo pateikusi anksčiau. Aplinkybė, jog iki to laiko ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji tokių duomenų neturi ar kad negali jų pateikti, vertintina kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis;
5.3. akcentuoja, kad nurodytame 2022-01-17 patikslinto ieškinio priede (AB Swedbank pažyma apie sąskaitas, kreditus ir kaupimo sutartį) yra nurodomi 2013-10-23 sąskaitų likučiai, todėl aplinkybės niekaip neįrodo, kad ieškovė įvykdė įpareigojimą pateikti sąskaitų likučius 2017-03-08 datai;
5.4. ieškovės vertinimas, kad atsakovas yra vykdymo proceso dalyvis vykdomoje byloje, kurioje išieškotojais yra tretieji asmenys, jo tėvai, todėl atsakovas galėtų gauti duomenis apie ieškovės sąskaitų likučius 2017-03-08 datai, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą, tai taikytina tiek ieškovui, tiek atsakovui, taip pat ir tretiesiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
9. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).
10. CPK 106 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria baudas CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis).
11. Teismo nuobaudos, taip pat ir baudos, kaip viena galimų teismo nuobaudų rūšių, teismo gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams bei kitiems asmenims už procesinių pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą civilinio proceso kodekso nurodytais atvejais (CPK 103 straipsnio 3 dalis, 106 straipsnio 1 dalis). Jos gali būti skiriamos įvairiose bylos stadijose: tiek pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, tiek nagrinėjant bylą iš esmės ar teismo sprendimo (nutarties) vykdymo procese.
12. Nagrinėjamu atveju, apeliantė pateikė teismui atskirąjį skundą dėl 2022-03-08 nutarties, kuria prašymas dėl baudos panaikinimo atmestas. Taigi atskirojo skundo ribose turi būti sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama 2022-03-08 nutartimi nenustatė pagrindo baudai, paskirtai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, panaikinti.
13. Nagrinėjamu atveju, atskirajame skunde iš esmės yra nurodomi tie patys motyvai, kuriuos ieškovė jau buvo nurodžiusi savo prašyme Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl paskirtos baudos panaikinimo ir dėl kurių jau pasisakė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir argumentais, todėl jų kartoti iš naujo pagrindo nėra.
14. Pagal CPK 107 str. 1 d., asmuo, kuriam paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti. CPK 107 str., nustatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str.).
15. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022-02-07 nutartimi paskyrė ieškovei 300 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 200 Eur dydžio šios baudos dalį skiriant valstybės naudai ir 100 Eur baudos dalį skiriant atsakovo naudai.
16. Teisme gautas ieškovės prašymas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-02-07 nutartimi ieškovei paskirtą baudą. Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-08 nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog nors ieškovė nurodo, kad ieškinio priede Nr. 29 yra duomenys apie ieškovės sąskaitas, jų areštą ir jo mąstą, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvusias lėšas, tačiau atkreipė dėmesį, jog teismas tenkino atsakovo prašymą įpareigoti ieškovę pateikti pažymą apie ieškovės sąskaitose buvusias lėšas ieškinio pateikimo dieną, t. y. 2017-03-08, ir tokie duomenys su pradiniu ieškiniu pateikti nebuvo. Nustatyta, jog ieškovės pradinio ieškinio priede Nr. 29 pateikti duomenys apie ieškovės sąskaitas, jų areštą ir jo mąstą yra ne 2017-03-08 datos, kuriai šalys buvo įpareigotos sudaryti dalintino turto balansą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2021-11-25 posėdžio metu ieškovė nurodė sutikrinsianti bylos medžiagą ir reikalaujamus trūkstamus duomenis pateiks. Ieškovė, 2021-11-12 vykusio posėdžio metu teismo protokoline nutartimi įpareigota pateikti duomenis, kuriuos pateikė tik 2022-01-31. Byloje nėra duomenų, jog minėti duomenys buvo pateikti į bylą anksčiau. Byloje taip pat nėra duomenų, jog ieškovė tokių duomenų neturi ar kad negali jų pateikti.
17. Apeliantė nurodo, jog atsižvelgiant į tai, kad AB Swedbank sąskaitos (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra kreditinės, juose nebuvo ieškovės lėšų, todėl jų išrašai kartu su informacija apie ieškovės lėšų likučius 2022-01-05 pateikti nebuvo. Informacija apie padėtį šiose sąskaitose buvo pateikta teismui kartu su patikslintu ieškiniu 2022-01-17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nurodytame 2022-01-17 patikslinto ieškinio priede (Swedbank pažyma apie sąskaitas, kreditus ir kaupimo sutartį) yra nurodomi sąskaitų duomenys 2013-10-23 dienai. Atsižvelgiant į tai, jog įpareigojimas buvo pateikti sąskaitų likučius 2017-03-08 dienai, apeliantės argumentai atmestini kaip neįrodyti.
18. Nepagrįstai apeliantė nurodo, jog atsakovas yra vykdymo proceso dalyvis vykdomoje byloje, kurioje išieškotojais yra tretieji asmenys, t. y. atsakovo tėvai, todėl jis galėjo gauti duomenis apie ieškovės sąskaitų likučius 2017-03-08. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovas nėra vykdymo proceso dalyvis vykdomoje byloje, kurioje išieškotojais yra tretieji asmenys, todėl neturėjo teisės gauti vykdomosios bylos duomenų iš antstolio, o tretieji asmenys neturėjo pareigos tokių duomenų teikti. Toks ieškovės elgesys neatitinka sąžiningo bylos šalies naudojimosi savo procesinėmis pareigomis standarto.
19. Įvertinęs byloje nustatytų proceso aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad savo pasyviu procesiniu elgesiu ieškovė pažeidė pareigą bendradarbiauti ir rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, taip pat pareigą rūpestingai ir laiku pateikti teismui reikalaujamus įrodymus bei sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tokį ieškovės procesinį elgesį pagrįstai vertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė panaikinti tinkamai taikytą procesinę sankciją, - paskirtą baudą.
20. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nesudarančius pagrindo naikinti skundžiamą nutartį apeliantės argumentus, jog jos veiksmuose nėra kaltės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties argumentais, jog ieškovė netinkamai vykdė teismo įpareigojimą pateikti įrodymus ir nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių šie įrodymai negalėjo ir negali būti pateikti.
21. Pažymėtina, jog atsakomybėn traukiamam asmeniui konkreti nuobauda (šiuo atveju – bauda) skiriama sankcijos ribose, atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenį, pažeidimu sukeltas teisines pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas deklaratyviu pripažįsta ieškovės teiginį, jog ji esą nesiekė bylos vilkinimo. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovės procesinis elgesys buvo nepateisinamai pasyvus, kas lėmė papildomų procesinių veiksmų poreikį, dėl ieškovės neveikimo užsitęsė bylos nagrinėjimas. Todėl, įvertinęs šias aplinkybes bei tai, jog ieškovės interesus byloje atstovavo advokatė, kad ieškovė yra teisininkė, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti dėl paskirtos piniginės sankcijos neproporcingumo ar neadekvatumo.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovei paskirta bauda savo dydžiu yra proporcinga byloje nustatytoms aplinkybėms bei atitinka bendruosius protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus.
23. Atsakovas M. U. teismo prašė priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Nesant jokių įrodymų, atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.
24. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
25. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės (apeliantės) I. U. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-08 nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.