- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-21
- Bylos Nr.
- e2S-573-560/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10309-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- M. U.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo M. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio mėn. 30 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. U. pateikė prašymą pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-10 nutartimi atsakovo atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui laikiną išlaikymą po 275 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad nuo 2013-03-10 nutarties priėmimo dienos pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai, t. y. vaikui augant padidėjo jo poreikiai maistui, higienai, komunalinėms paslaugoms tenkanti dalis, švietimui, papildomam ugdymui, vaikas mokosi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokyklos Dailės skyriuje, todėl atsirado išlaidos papildomiems dailės reikmenims, kiekvieną šeštadienį lanko gitaros būrelį ir baseiną, kadangi ieškovė su vaiku gyvena Vilniaus pakraštyje, vaiko nuvežimas į mokyklą ir papildomo ugdymo įstaigas reikalauja papildomų transporto lėšų, nuo naujų metų brangsta kuras, elektra ir šildymas, todėl šioms išlaidoms tenkanti šalių vaiko dalis taip pat didėja. Šiuo metu reali šalių vaiko išlaikymui tenkanti išlaidų suma yra 700 Eur.
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą, kuriuo prašo ieškovės prašymą atmesti. Nurodė, kad jis ir ieškovė raštiškai susitarė, jog vaiko išlaikymui jis perves 85 Eur per mėnesį, jokių pretenzijų dėl išlaikymui skiriamos sumos dydžio atsakovas iš ieškovės nėra gavęs, išlaikymą perveda nevėluodamas. Atsakovas iš pirmos santuokos turi sūnų, kuris šiuo metu yra pilnametis, tačiau atsakovas privalo jį išlaikyti. Taigi vaikas, būdamas antrame studijų kurse ir turėdamas didesnius poreikius, gauna mažesnį išlaikymą. Be to, atsakovas su šalių sūnumi matosi nuo 3 iki 6 dienų per savaitę, dažniausiai jis lieka pas atsakovą nakvoti. Ieškovė užima aukštas pareigas valstybės tarnyboje, jos turtinė padėtis yra žymiai geresnė, nei atsakovo. Ieškovės prašomas išlaikymo dydis nepagrindžiamas jokiais išlaidų skaičiavimais ar įrodymais, ji melagingai teigia, kad iš esmės pasikeitė padėtis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-01-30 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies: padidino iš atsakovo priteistą išlaikymą nepilnamečiam sūnui M. U. iki 190 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos (2019-01-30) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą neatliekamas įrodymų, susijusių su bylos esme, vertinimas, nepasisakoma dėl ginčo esmės, vertinamas tik preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Šioje bylos stadijoje nėra surinkta išsamių duomenų apie atsakovo galimybes teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, vaikui reikalingų lėšų dydį. Šalių vaikas 2017 m. teismui nustatant laikinąsias apsaugos priemones – 150 Eur per mėnesį dydžio laikiną išlaikymą – jau lankė mokyklą, jam buvo šiek tiek daugiau nei 9 metai.
4. Teismas vertino, jog per beveik 2 metus nuo laikinųjų apsaugos priemonių nustatymo galimai pasikeitė vaiko poreikiai – išaugo išlaidos būtiniausiems poreikiams, atsirado papildoma popamokinė veikla, padidėjo transporto išlaidos ir išlaidos papildomiems ugdymo užsiėmimams. Atsakovo atlyginimas sudaro apie 1 600 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių, o tai yra pusantro karto didesnis atlyginimas už vidutinį Lietuvos atlyginimą. Per pastaruosius du metus keitėsi rinkos kainos, prekių ir paslaugų kainos yra išaugusios. Šalių sūnus gyvena su ieškove, atsakovo gaunamos pajamos nėra tokios mažos, kad jis negebėtų teikti nepilnamečiam vaikui didesnio dydžio išlaikymą, kitų nepilnamečių vaikų atsakovas neturi, todėl tikėtina, kad turi didesnes galimybes dirbti, užsidirbti ir pastoviai bei reguliariai teikti nepilnamečiam vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Atsakovo sūnus iš pirmosios santuokos būdamas pilnametis asmuo turi didesnes galimybes užsidirbti, nei šalių nepilnametis sūnus, kuriam šiuo metu yra 11 metų ir kurio poreikių užtikrinimu turi rūpintis abu tėvai.
5. Ieškovė ieškiniu reiškė reikalavimą prašydama priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 190 Eur per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovės prašomas nustatyti laikinas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis viršija ieškinio reikalavimą, tai prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo esmei. Teismas ieškovės prašymą tenkino iš dalies bei priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 190 Eur periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis nuo nutarties priėmimo dienos (2019-01-30) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atsakovas M. U. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-10 nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui laikinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamas periodinėmis išmokomis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-30 nutartyje nėra paminėtas šis faktas. Ieškovė ieškinyje dėl santuokos nutraukimo šalių nepilnamečiui vaikui prašo priteisti išlaikymą po 190 Eur. Atsakovas priešieškinyje prašo šalių nepilnamečiui vaikui priteisti 119,89 Eur.
7. Nuo 2018-01-01 Lietuvoje atsiranda vaiko pinigai, lygūs 30 Eur dydžio išmokai. Minimalus darbo užmokestis – tik orientacinis dydis, kuris gali būti taikomas tik įvertinus vaiko poreikius ir tėvų finansinę padėtį. Teismas nutartyje įvardijo tik atsakovo atlyginimą neatskaičius mokesčių, tačiau nepateikė atsakovės darbo užmokesčio sumos. Atsakovo 2018 m. vidutinį mėnesinį atlyginimą palyginus su ieškovės 2017 m. vidutiniu mėnesiniu atlyginimu darytina išvada, kad atsakovo vidutinis mėnesinis atlyginimas beveik 58 % mažesnis nei ieškovės. Teiginys, kad atsakovas tikėtina turi didesnes galimybes dirbti ir užsidirbti yra nepagrįstas.
8. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie pasikeitusius vaiko poreikius, atsiradusias popamokines veiklas. Teismas neįvertino, kad šalių nepilnametis vaikas dažnai gyvena pas atsakovą ir kiek papildomai atsakovui tai kainuoja. Atsakovas pateikė įrodymus, kad šiuo metu abu atsakovo vaikai išlaikomi nelygiomis dalimis. Skaičiuojant išlaikymą kartu negyvenantiems vaikams, visuomet atsižvelgiama į tai, kad jaunesniems vaikams reikalinga mažiau išlaikymo nei vyresniems, nes jų poreikiai yra mažesni.
9. Ieškovė I. U. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad atskirajame skunde nurodomos aplinkybės (skundo faktinis pagrindas) yra laikytini atsakovo samprotavimais, kurie nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais. Atsakovas taip pat nenurodo pirmos instancijos teismo padarytų procesinių teisės normų pažeidimų ar netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo priimant skundžiamą nutartį. Atskirajame skunde pateikiama atsakovo pozicija dėl nutarties tik patvirtina jo nepasitenkinimą dėl šioje byloje pateikto šalių pareigos išlaikyti vaiką teisinio kvalifikavimo ir įvertinimo. Byloje jokių duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad atsakovas turi prisidėti prie šalių vaiko išlaikymo nelygiomis dalis, o ženkliai mažesne dalimi, nėra. Atskirajame skunde atsakovas nenurodo ir nepateikia jokių naujų įrodymų, patvirtinančių jo nurodytų teiginių pagrįstumą.
10. Trečiasis asmuo Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių pateikė prašymą dėl dalyvaujančio byloje asmens pakeitimo teisių perėmėju, kuriuo prašo pakeisti trečiąjį asmenį Luminor Bank AS, kitu asmeniu Luminor Bank AS, veikiančiu per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių. Nurodė, kad sudarė Turto, teisių ir pareigų perdavimo – priėmimo aktą, kurio pagrindu perėmė visas teises ir pareigas. Dėl atsakovo atskirojo skundo reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Dėl šalies pakeitimo
12. CPK 48 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad kai viena ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, po sudaryto Turto, teisių ir pareigų perdavimo – priėmimo akto trečiasis asmuo Luminor Bank AS perdavė, o Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių perėmė visas teises ir pareigas. Dėl šių priežasčių yra pagrindas šioje civilinėje byloje pakeisti trečiąjį asmenį Luminor Bank AS - Luminor Bank AS, veikiančiu per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.
Dėl atskirojo skundo argumentų
13. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas.
14. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pakeitė taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir padidino atsakovo privalomą teikti išlaikymą vaikui nuo 150 Eur iki 190 Eur per mėnesį. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apelianto argumentu nesutinka. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai (įvertinant, ar vaikas turi specialiųjų poreikių ir kokios jie apimties), kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir kt.
15. Taigi, aplinkybės, jog ieškovės atlyginimas galimai yra didesnis, nei atsakovo, įtakos laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo kontekste neturi. Atsakovas neginčija aplinkybės, jog jis yra dirbantis asmuo, gaunantis atlyginimą. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis išlaikymas vaikui yra nustatomas tik iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, aplinkybės dėl ieškovės ir atsakovo gaunamų atlyginimų dydžių, konkrečių vaiko poreikių, atsiradusių popamokinių veiklų išsamiai bus analizuojamos teismui bylą nagrinėjant iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apelianto argumentai, kad jis buvo priverstas sumažinti teikiamą išlaikymą savo pilnamečiui vaikui neturi įtakos pirmosios instancijos nutarties teisėtumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgęs į vaiko amžių, poreikius ir esamą minimalios algos dydį padidino laikinųjų apsaugos priemonių apimtį iki 190 Eur. Argumentai dėl išmokų vaikui atsiradimo įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui neturi, kadangi tai nepanaikina apelianto pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Apeliantas nurodo, jog vaikas dažnai pas jį gyvena ir atsakovas dėl to patiria papildomas išlaidas, tačiau jis nepateikia konkrečių apskaičiavimų, jokių šias aplinkybes pagrindžiančių argumentų ir/ar įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl to nepasisako.
17. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-01-30 nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsakovo M. U. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio mėn. 30 d. nutartį palikti nepakeistą.