Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-308-843/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-12-10
Bylos Nr.: 1A-308-843/2025
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Aušra Bielskė, Jolanta Čepukėnienė, Nerijus Meilutis
Nuteistasis: V. A.
Advokatai: Mindaugas Repšas, Mindaugas Repšoir Klaipėda

Kategorijos

1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
1.2.22.1.2Kvalifikuotas neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis (BK 253 str. 2 d.)
2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
2.4.6.4.3Jeigu nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-308-843/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34400-2024-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.22.1.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gruodžio 10 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Čepukėnienės ir Nerijaus Meilučio,

sekretoriaujant Gretai Versockytei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Gyliui,nuteistajam V. A. ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Repšui,

viešame teismo posėdyje nuotoliniu būdu apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. gynėjo advokato Mindaugo Repšo ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Girgždutaitienės apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam skirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. A. pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai disponavo ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais ir dideliu kiekiu šaudmenų, tai yra jis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir, neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tinkamą šaudyti A kategorijos nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro automatinį pneumatinį pistoletą kulkosvaidį „MP GERMAN“, modelio Nr. DR009519, skirtą šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro šratais; tinkamą šaudyti C kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą kulkosvaidį „G.S.G.“, „MP40-P.A.K.“, modelio Nr. A974880, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais; be to, tinkamą šaudyti C kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „ME P08“, modelio Nr. 016287, skirtą šaudyti 9 mm kalibro garsiniais ir dujiniais šoviniais; be to, tinkamą šaudyti C kategorijos šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 8 mm kalibro signalinį pistoletą „ME 38 P“, be gamyklinio numerio, skirtą šaudyti 8 mm kalibro garsiniais šoviniais; be to, dvidešimt tinkančių C kategorijos šaunamiesiems ginklams šaudmenų – pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių, kurie skirti šaudyti iš įvairių 9 mm kalibro dujinių pistoletų ir kitų ginklų, iš jų ir iš pistoleto kulkosvaidžio „G.S.G.“, „MP40-P.A.K.“, modelio Nr. A974880, ir pistoleto „ME P08“, modelio Nr. 016287; bei penkiasdešimt tinkančių C kategorijos šaunamiesiems ginklams šaudmenų – pramoninės gamybos 8 mm kalibro garsinių šovinių, kurie skirti šaudyti iš daugelio modelių 8 mm kalibro dujinių ir garsinių pistoletų, iš jų iš pistoleto „ME 38 P“, be gamyklinio numerio, iki 2024 m. rugsėjo 3 d., 13.30 val., kol kratos metu policijos pareigūnai šiuos ginklus bei šaudmenis aptiko ir paėmė.

II. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė R. Girgždutaitienė prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 26 d. nuosprendį pakeisti ir V. A., kuriam pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, paskirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje bei draudimą turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims ginklus ir šaudmenis dvejiems metams. Skundą grindžia šiais argumentais.

2.1. Teismas, paskirdamas V. A. bausmę už jo padarytą sunkų nusikaltimą, pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė švelnesnę nei sankcijoje numatyta bausmę – laisvės apribojimą, tačiau nepaskyrė jokių įpareigojimų, draudimų ar intensyvios priežiūros, kurie sudaro šios bausmės turinį. BK 48 straipsnio 3 dalies esmė ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai arba skiriama intensyvi priežiūra. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, arba skirti intensyvią priežiūrą. Kitaip ši bausmė prarastų prasmę.

2.2. V. A. charakterizuojamas teigiamai, turi tamprius socialinius ryšius su šeima, neteistas ir nebaustas administracine tvarka, be to, pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir savanoriškai pats policijos pareigūnams pateikė namie laikomus ginklus ir šaudmenis, turi negalią, nusikalto pirmą kartą, todėl šiuo atveju nėra tikslinga jam skirti intensyvią priežiūrą. Vis tik, nors V. A. teigė, kad ginklus ir šaudmenis rinko kolekcijai ir jų nepanaudojo, tačiau jis turėjo tikslą laikomus ginklus ir šaudmenis realizuoti, kadangi apie tai buvo paskelbęs skelbimų portale. V. A. žinojo, kad jis disponuoja ginklais ir šaudmenimis, kurių laikymui yra būtinas leidimas, tiek dėl savo asmeninių savybių, tiek dėl turimos gyvenimiškos patirties, neabejotinai suvokė savo veiksmų pavojingumą ir veikė tiesiogine tyčia. Šios aplinkybės parodo, kad nuteistasis nebuvo sąžiningas ir nuoširdus. Jo padaryta veika nėra atsitiktinė ir ne dėl kitų asmenų įtakos, o tai rodo didelį veikos pavojingumą visuomenei.

2.3. Nuteistasis padarė sunkų ir visuomenei pavojingą nusikaltimą, todėl bausmė turi būti proporcinga padarytai nusikalstamai veikai. Paskyrus jam laisvės apribojimo bausmę, kartu netaikant jokių draudimų ir (ar) įpareigojimų, nėra užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokia teismo paskirta bausmė negali būti laikoma proporcinga ar teisinga, kadangi nuteistojo padaryta nusikalstama veika priklauso sunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). V. A. būtina paskirti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje bei BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytą draudimą turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims ginklus ir šaudmenis. Tokia bausmė su įpareigojimu ir draudimu atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti nuteistąjį už sunkios nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

3. Nuteistojo V. A. gynėjas advokatas M. Repšas prašo Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 26 d. nuosprendį pakeisti, V. A. padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir atleisti V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos S. D. atsakomybei. Skundą grindžia šiais argumentais.

3.1. Gynėjo vertinimu, iš kaltinimo turėtų būti pašalintas vienas iš nurodytų neteisėtai įgytų ir laikomų objektų, o būtent A kategorijos nešaunamasis ginklas – pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro automatinis pneumatinis pistoletas kulkosvaidis „MP GERMAN“, modelio Nr. DR009519, skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro šratais. Specialisto išvadoje šis objektas yra įvardijamas kaip nešaunamasis pneumatinis ginklas, todėl net ir neteisėtas disponavimas šiuo daiktu neturėtų būti kvalifikuojamas pagal BK 253 straipsnį.

3.2. V. A. veikos, o būtent C kategorijos šaunamųjų ginklų bei jiems pritaikytų šaudmenų laikymo teisinis vertinimas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį kaip sunkaus nusikaltimo, už kurio padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų, neatitinka konstitucinių teisingumo, proporcingumo, teisingumo vykdymo tik teisme principų. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. A. ginklų bei šaudmenų laikymu kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia sunkaus nusikaltimo padarymas.

3.3. Sprendžiant, ar disponuojama dideliu šaudmenų kiekiu, kaip ir kitose bylose, kuriose veikos kvalifikuojamos naudojant didelio kiekio požymį, turi būti vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, ne tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška. Tokio pobūdžio bylose išvada dėl didelio kiekio požymio turėtų būti padaryta įvertinus šaudmenų kiekį, jų charakteristiką, paskirtį, smogiamąją ir griaunamąją galią, taip pat į šaudmenų įgijimo aplinkybes.

3.4. Vien tik ta aplinkybė, kad V. A. neteisėtai laikė tris šaunamuosius ginklus bei didesnį kiekį (70 vnt.) garsinių šaudmenų, pagal pavojingumą negali būti vertinama kaip sunkaus nusikaltimo padarymas. Tokia išvada darytina atsižvelgus į tai, kad specialisto išvadoje nurodyta, jog du iš nuteistojo laikytų šaunamųjų ginklų yra C kategorijos šaunamieji ginklai, tinkami šaudyti tik dujiniais bei garsiniais šaudmenimis, vienas šaunamasis ginklas yra skirtas šaudyti tik garsiniais šoviniais, o visi šaudmenys yra tik garsiniai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šios rūšies šoviniai yra šaudmenys, skirti C kategorijos ginklams. Apklaustas teisme specialistas Linas Bliudžius nurodė, kad „C“ kategorijos šaudmenų pavojingumas yra labai subjektyvus dalykas, nes visi šaudmenys yra skirstomi pagal tai, kokiems ginklams jie yra skirti. Pas V. A. rasti ginklai yra priskiriami „C“ kategorijai, tai pačiai kategorijai, kaip ir dujiniai ginklai. Aptariami šoviniai yra signaliniai, imitaciniai – išaunamos tik dujos, sukeliamas garsas arba šviesos signalas. Signaliniai šoviniai nėra tokie pavojingi, kaip koviniai.

3.5. Byloje nenustatyta jokių požymių, kad V. A. šaudmenis būtų ketinęs ar galėjęs naudoti pavojingais visuomenei tikslais. Padidintas veikos pavojingumas galėtų būti konstatuojamas ir neteisėtas šaudmenų laikymas galėtų būti kvalifikuojamas kaip BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika nustačius, kad be valstybės institucijų žinios apyvartoje yra reikšmingi kiekiai galinčių kelti pavojų visuomenei šaudmenų, tačiau pas nuteistąjį rastas kiekis šaudmenų buvo įsigytas komplekte kartu su pirktais šaunamaisiais ginklais. Visi šie objektai buvo laikomi supakuoti gamyklinėse pakuotėse.

3.6. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą ir pagal šio įstatymo įgyvendinimui skirtas teisines nuostatas) kiekvienas asmuo, atitinkantis teisės aktuose numatytus reikalavimus, turi teisę laikydamasis nustatytos tvarkos įsigyti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis. Tai reiškia, kad šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymas civilinėje apyvartoje nėra draudžiamas, disponavimas šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis savaime nelaikomas pavojinga veika. Be to, V. A. formaliu aspektu turėjo teisę legaliai, pateikęs reikalingus dokumentus, tokius pačius šaunamuosius ginklus bei šaudmenis įsigyti ir Lietuvos Respublikoje, tačiau dėl pakankamai painios leidimų sistemos tvarkos bei skirtingose Europos Sąjungos šalyse esančios analogiškų šaunamųjų ginklų bei šaudmenų pardavimo tvarkos, manydamas, kad Europos Sąjungos šalyse galiojanti tokių daiktų pardavimo tvarka yra vienoda, šaunamuosius ginklus bei šaudmenis įsigijo Vokietijos bei Estijos internetinėse parduotuvėse, pateikęs savo asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus ir apmokėjęs iš asmeninės banko sąskaitos. Taigi, pirmosios instancijos teismas nuteistojo veiką neteisingai kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, kadangi veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-648/2022).

3.7. Nuteistasis padarė vieną apysunkį, tyčinį nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – V. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nusikalstama veika žala nepadaryta. V. A. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra vedęs, dėl užsienyje patirtos darbinės traumos turi negalią, gyvena iš neįgalumo pensijos, kurią jam moka Norvegijos socialinė tarnyba, asmenį neigiamai charakterizuojančios medžiagos byloje nėra. Šios nuteistąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įvykdyta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, V. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir pripažinus nuteistąjį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant laiduotojo atsakomybėn. Nuteistojo dukra S. D. pirmosios instancijos teismui yra pateikusi prašymą dėl V. A. atleidimo nuo atsakomybės perduodant jį jos, kaip laiduotojos, atsakomybėn.

4. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. A. bei jo gynėjas savo apeliacinį skundą prašė tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą prašė tenkinti iš dalies ir pašalinti V. A. inkriminuotą nešaunamojo ginklo bei garsinių šaudmenų laikymą, o prokurorės apeliacinį skundą tenkinti pilnai.

Motyvuojamoji dalis

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. A. gynėjo advokato M. Repšo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės R. Girgždutaitienės apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei argumentus, nurodytus ginčijamame nuosprendyje, apeliaciniuose skunduose ir išsakytus proceso dalyvių teismo posėdžio metu, atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, o būtent papildomai apklaususi specialistą L. Bliudžių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nors ir pagrįstai pripažino, kad V. A. padarė BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visgi dalis nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitinka bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad A kategorijos nešaunamasis ginklas – pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro automatinis pneumatinis pistoletas kulkosvaidis „MP GERMAN“, modelio Nr. DR009519, skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro šratais, taip pat 70 vnt. garsinių šovinių, yra BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o būtent nepagrįstai V. A. dvejų metų laisvės apribojimo bausmę paskyrė be jokių BK 48 straipsnio 4–6 dalyse numatytų įpareigojimų, draudimų ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių. Šios klaidos taisytinos pakeičiant apskųstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1, 3 punktai).

Dėl nešaunamojo ginklo ir garsinių šovinių kaip BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyko

6. BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno, siuntė ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo ketverių iki aštuonerių metų. BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Aptariamo nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių požymius, apyvartos reguliavimą bei kontrolės priemones, be kita ko, nustato Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 65 dalyje šaunamasis ginklas apibrėžtas kaip ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duodamas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys. Paminėtina ir tai, kad pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 48 dalį, nešaunamasis ginklas – ginklas, kuriuo taikinys paveikiamas nenaudojant sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėgos. Prie nešaunamųjų ginklų priskiriami ir visiškai netinkami naudoti ginklai. Savo ruožtu pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 52 dalies nuostatas, pneumatinis ginklas – nešaunamasis ginklas, iš kurio paleidžiamos kulkos ar kitokio sviedinio kryptingas judėjimas atsiranda dėl suspausto oro ar kitų dujų jėgos.

7. Baudžiamojoje byloje esančioje 2024 m. spalio 3 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas kulkosvaidis, rastas 2024 m. rugsėjo 3 d. adresu: (duomenys neskelbtini), yra A kategorijos nešaunamasis ginklas, pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro automatinis pneumatinis pistoletas kulkosvaidis „MP GERMAN”, modelio Nr. DE009519, skirtas šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro šratais (t. 1, b. l. 47–58). Taigi, šis V. A. laikytas ginklas yra nešaunamasis, todėl net tuo atveju, jei jis laikytas neteisėtai, jis negalėjo būti pripažintas tinkamu BK 253 straipsnyje uždraustos nusikalstamos veikos dalyku. Kartu pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą nešaunamuoju ginklu yra numatyta BK 258 straipsnyje, tačiau ši nusikalstama veika nuteistajam nėra inkriminuota, prokuroro apeliacinio skundo dėl tokio nuteistojo veiksmų kvalifikavimo taip pat nėra, o baudžiamojo proceso įstatymas draudžiant pabloginti nuteistojo padėtį daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Tokioje situacijoje aplinkybės dėl minėto nešaunamojo ginklo laikymo turi būti pašalintos iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių.

8. BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykui taip pat priskiriami ir šaudmenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 64 dalimi, šaudmuo yra tai, kuo šaudoma iš šaunamųjų ginklų. Nagrinėjamoje byloje jau minėtoje 2024 m. spalio 3 d. specialisto išvadoje, ištyrus nuteistojo V. A. gyvenamojoje vietoje rastus bendrai 70 vnt. šovinių, nustatyta, kad tai yra tinkami šaudymui, tinkantys C kategorijos šaunamiesiems ginklams šaudmenys – pramoninės gamybos garsiniai šoviniai (20 vnt. 9 mm kalibro ir 50 vnt. 8 mm kalibro). Vertindama šias specialisto nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija atsižvelgė ir į aktualius teismų praktikos išaiškinimus, akcentuotus ir gynėjo apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje pripažįstama, kad imitaciniai šaudmenys, neperdaryti į savadarbius šaudmenis, skirtus taikiniui paveikti, nepripažįstami BK 253 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos dalyku, nes dėl savo savybių (imitaciniai šaudmenys neturi kaunamosios galios, nes jie neturi sviedinio, t. y. šaudmens dalies (kulkos, šratų, artilerijos sviedinio ar kt.), strėlės, kuriais paveikiamas taikinys) baudžiamosios atsakomybės prasme nėra pavojingi visuomenės saugumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400/2012, Nr. 2K-234-895/2019, Nr. 2K-112-648/2022 ir kt.).

9. Apeliacinės instancijos teisme buvo papildomai apklaustas specialistas L. Bliudžius, kuris patvirtino, kad ištirti šoviniai yra skirti šaudyti iš C kategorijos dujinių pistoletų, garsiniams signalams. Tai nėra imitaciniai šoviniai. Pastarieji skirti imituoti garsą, ginklo dalių sąveikai, šaunant iš kovinių ginklų. Faktiškai tarp imitacinių ir garsinių šovinių yra tik techninis skirtumas, kadangi garsiniai šoviniai šaunant atlieka visas funkcijas, t. y. užraktas veikia, atatranka vyksta ir garsas skleidžiamas. Jų paskirtis praktiškai yra ta pati. Imitaciniai ir garsiniai šoviniai skleidžia garsą ir atlieka visas ginklo mechanikos funkcijas. Šie šoviniai neturi sviedinių. Pagrindinis skirtumas yra tai, kad šoviniai dedami į skirtingos kategorijos ginklus. Imitacinis šovinys dedamas į A kategorijos ginklą ir skleidžia garsą, o garsinis šovinys veikia lygiai taip pat, tik dedamas į C kategorijos ginklus, t. y. dujinį ginklą. Žala garsiniu šoviniu gali būti padaryta priklausomai nuo atstumo iki taikinio. Jis laikomas šoviniu, kadangi atlieka visas funkcijas, tačiau nėra kieto užtaiso. Įrėmus į žmogaus kūną, atlikus šūvį, gali būti padaromi sužalojimai, kadangi stiprus spaudimas didelėje temperatūroje gali sužeisti (t. 2, b. l. 92–96).

10. Įvertinusi specialisto L. Bliudžio paaiškinimų pagrindu nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad garsiniai šoviniai, kaip ir imitaciniai, neturi kaunamosios galios, nes juose nėra sviedinio, t. y. kietosios šaudmens dalies (kulkos, šratų, artilerijos sviedinio ar kt.), kuriais galėtų būti paveiktas taikinys. Be to, garsinių šovinių pagrindinė paskirtis yra sukelti garsinį signalą, o ne paveikti taikinį, o duomenų, kad tirti šaudmenys buvo perdaryti į skirtus taikiniui paveikti, nėra. Tai įvertinusi teisėjų kolegija pripažįsta, kad disponavimas minėtos rūšies šaudmenimis nesukėlė pavojaus BK 253 straipsniu saugomai vertybei – visuomenės saugumui, nes garsiniais šoviniais paprastai reali žala sveikatai ar gyvybei negali būti padaryta. Todėl pas nuteistąjį V. A. rasti ir paimti 70 vnt. garsinių šovinių nėra BK 253 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos dalyku, jų laikymas taip pat šalintinas iš nuosprendžiu įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių.

Dėl nuteistojo veiksmų perkvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį

11. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo išvadai, jog V. A. ginklų ir šaudmenų laikymu kėlė tokį pavojų visuomenės saugumui, kokį paprastai kelia sunkaus BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymas, kadangi du iš nuteistojo laikytų ginklų tinkami šaudyti tik dujiniais ir garsiniais šaudmenimis, vienas ginklas skirtas šaudyti tik garsiniais šaudmenimis, o visi laikyti šaudmenys yra garsiniai. Kaip jau nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad garsinių šovinių laikymas nekelia tokio pavojaus visuomenės saugumui, koks yra būtinas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 253 straipsnį kilti, tačiau net ir nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo likusius V. A. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

12. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai patvirtina ir tai apeliaciniame skunde nėra ginčijama, kad V. A. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iki 2024 m. rugsėjo 3 d., 13.30 val., neturėdamas leidimo, tai yra neteisėtai, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė tris tinkamus šaudyti C kategorijos šaunamuosius ginklus: pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą kulkosvaidį „G.S.G.“, „MP40-P.A.K.“, modelio Nr. A974880, skirtą šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais; pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „ME P08“, modelio Nr. 016287, skirtą šaudyti 9 mm kalibro garsiniais ir dujiniais šoviniais; pramoninės gamybos 8 mm kalibro signalinį pistoletą „ME 38 P“, be gamyklinio numerio, skirtą šaudyti 8 mm kalibro garsiniais šoviniais. Taigi, nuteistasis neteisėtai disponavo trimis, tinkamais naudoti, šaunamųjų ginklų kategorijai priskiriamais ginklais ir šios nustatytos aplinkybės formaliai atitinka BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius. Spręsdama, ar šiuo atveju minėti nustatyti V. A. veiksmai atitiko ir būtiną baudžiamajai atsakomybei pagal BK 253 straipsnio 2 dalį taikyti pavojingumo laipsnį, teisėjų kolegija vertino šias aplinkybes.

13. Pagal BK 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, nusikaltimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią nustatyta laisvės atėmimo bausmė. Taigi, veikos pavojingumas yra būtinasis nusikaltimo požymis. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, kad tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formaliųjų nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-648/2015). Pažymėtina, kad BK 253 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261-677/2015, Nr. 2K-153-942/2016, Nr. 2K-238-699/2016, Nr. 2K-202-303/2017, Nr. 2K-1-303/2022). Paminėtina ir tai, kad sunkiais nusikaltimais laikomos tyčinės veikos, sukeliančios padidintą pavojų visuomenei. Šių nusikaltimų pavojingumą nulemia pati vertybių, į kurias pasikėsinta, svarba ir nusikaltimo pavojingumo negali sumažinti nei menkos veikos pasekmės, nei veikos būdas, tikslai ir motyvai ar kiti nusikaltimo sudėties požymiai.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, neturi pagrindo išvadai, kad šiuo atveju nustatytos V. A. veikos neteisėtai disponuojant trimis šaunamaisiais ginklais pavojingumas nebuvo toks, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama kaip apeliaciniame skunde nurodo gynėjas – ne pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. BK 253 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nagrinėjamai bylai aktualus šią veiką kvalifikuojantis požymis nėra vertinamasis, jis yra apibrėžtas konkrečia skaitine išraiška – kaip sunkus nusikaltimas pripažįstami veiksmai, kai neteisėtai disponuojama ne mažiau kaip trimis šaunamaisiais ginklais. Disponuojant tokiu kiekiu šaunamųjų ginklų yra kėsinamasi į visuomenės saugumą, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto šaunamųjų ginklų disponavimo.

15. Teisėjų kolegija įvertino ir šias nustatytas aplinkybes. V. A. disponavo C kategorijos šaunamaisiais ginklais, du iš jų buvo skirti šaudyti dujiniais ir garsiniais šoviniais, o vienas – tik garsiniais šoviniais. Visi trys ginklai buvo tinkami naudoti. Byloje apklaustas specialistas L. Bliudžius, taip pat liudytojas, Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybos specialistas J. K. patvirtino, kad šios kategorijos ginklams leidimas yra reikalingas (t. 2, b. l. 39–42). Leidimų reikalingumą C kategorijoms ginklams laikyti patvirtina ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 12 straipsnio nuostatos. Liudytojas J. K. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip pat nurodė, kad C kategorijos ginklu didelės žalos nepadarysi, jie sukelia daug garso arba išeina dujinis užtaisas (t. 2, b. l. 39–42). Apeliacinės instancijos teisme specialistas L. Bliudžius patvirtino byloje pateiktą 2024 m. spalio 3 d. specialisto išvadą, papildomai nurodė, kad iš signalinio pistoleto „ME 38 P“ galima iššauti tiek signaliniais, tiek ir dujiniais šoviniais. Jis taip pat nurodė, kad iš neperdarytų C kategorijos ginklų negalima iššauti šoviniu, turinčiu kietą užtaisą, tai neleidžia vamzdžio kanale esanti pertvara. Tačiau jeigu pertvara bus pašalinta ją išgręžiant, į vamzdžio kanalą įdėtas garsinis šovinys, jis pastumtas gilyn ir į tarpinę įstatytas šratas, tada galima atlikti šūvį perdarytais šoviniais ir perdarytu ginklu (t. 2, b. l. 92–96). Šių įrodymų visuma vertintina kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis.

16. Kaip teismui patvirtino V. A., ginklai buvo laikomi jo namuose, kambaryje, spintelėje, sudėti į kartonines dėžutes, tai yra vietoje, prieinamoje ir kitiems asmenims, tarp jų ir mažamečiams vaikams – nuteistojo anūkėms, su kuriomis, pasak V. A., jis su sutuoktine palaiko artimus ryšius, periodiškai prižiūri. Vertinant veikos pavojingumą, reikšminga aplinkybė yra ir tai, kad byloje apklaustų liudytojų L. P., R. N. parodymai, taip pat ir paties nuteistojo V. A. paaiškinimai, į bylą pateiktas skelbimas www.skelbiu.lt interneto svetainėje (t. 1, b. l. 158–164; t. 2, b. l. 5–6) patvirtina, kad nuteistasis siekė parduoti neteisėtai turimus ginklus. Jis buvo įkėlęs skelbimą apie vieno iš ginklų (pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinio pistoleto kulkosvaidžio „G.S.G.“, „MP40-P.A.K.“, skirto šaudyti 9 mm kalibro dujiniais bei garsiniais šoviniais) pardavimą. Šis skelbimas buvo rodytas 8 927 kartus, skaitytas 1 490 kartų. Be to, pagal šį skelbimą atvykusiam policijos pareigūnui V. A. pateikė apžiūrai ne tik skelbime nurodytą, bet ir kitus du turimus ginklus. Pažymėtina, kad jau minėto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos reglamentuoja ne tik C kategorijos ginklų įgijimą bei laikymą, bet ir jų pardavimą, tad šiuo atveju buvo kilęs realus pavojus, kad nuteistojo V. A. disponuoti ginklai bus išplatinti nelegalioje rinkoje, kur galės būti panaudoti ir juos perdarius.

17. Apibendrindama aptartus įrodymus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nors V. A. neteisėtai laikyti C kategorijos šaunamieji ginklai buvo mažesnio pavojingumo, tačiau tinkami naudoti, visais jais galima buvo šaudyti ne tik garsiniais, bet ir dujiniais šoviniais, ginklų laikymo sąlygos nebuvo saugios, o dėl V. A. ketinimų ginklus realizuoti buvo kilęs realus pavojus, kad ginklai bus išplatinti nelegalioje rinkoje, kur galės būti panaudoti ir juos perdarius. Taigi, nustatyti nuteistojo veiksmai neteisėtai disponuojant trimis šaunamaisiais ginklais buvo pavojingi, jie kėlė realią grėsmę visuomenės saugumui, tad buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, o nustatytos aplinkybės dėl disponavimo mažesnio pavojingumo ginklais tinkamai įvertintos taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir parenkant V. A. švelnesnės rūšies bausmę.

18. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodė kasacinio teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-648/2022, tačiau joje buvo spręstas klausimas dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos pripažinimo mažareikšme (BK 37 straipsnis). Teismų praktikoje aiškinant BK 37 straipsnio taikymo galimumą laikomasi pozicijos, kad šis straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, Nr. 2K-230-697/2017, Nr. 2K-86-628/2020).

19. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, V. A. tvirtino, kad ginklus įsigijo Vokietijos ir Estijos internetinėse parduotuvėse. Jokie apribojimai nebuvo nurodyti, tik tai, kad juos galima įsigyti nuo 18 metų amžiaus. Ginklų aprašyme buvo nurodyta, kad tai yra D kategorijos ginklai, kopijos ir jie šaudo tik garsiniais šaudmenimis. Jo paprašė patvirtinti savo amžių, todėl jis persiuntė paso kopiją, sumokėjo už prekes ir įsigyti ginklai buvo jam atsiųsti. Nežinojo, kad Lietuvoje jų laikyti negalima. Ginklus įgijo norėdamas juos kolekcionuoti. Kartu V. A. patvirtino teismui, kad ginklais domisi nuo vaikystės, taip pat internete domėjosi ir ginklų leidimais (t. 1, b. l. 158–164). Pastarosios nuteistojo nurodytos aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad jam buvo žinoma, jog ginklų civilinę apyvartą, taip pat ir jų klasifikaciją bei priskyrimą konkrečioms ginklų kategorijoms Lietuvos Respublikoje reglamentuoja ne užsienio valstybių teisės aktai, o jau minėtas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas bei su jo įgyvendinimu siejami poįstatyminiai teisės aktai. Iš V. A. parodymų spręstina, kad jis jau įsigydamas ginklus užsienio valstybių elektroninėse parduotuvėse žinojo, jog jais disponuos būtent Lietuvos Respublikoje, kur ginklai ir bus atsiųsti. Jis taip pat patvirtino teismui žinojęs, kad C kategorijos dujiniams ginklams reikia leidimo, tad jis aiškiai suvokė, jog disponuoja ginklais jo neturėdamas. Nors skelbime interneto svetainėje www.skelbiu.lt jis buvo nurodęs, kad jo ketintas parduoti 9 mm kalibro pistoletas „G.S.G.“, „MP40-P.A.K.“ nėra ginklas, tinka kolekcininkams, leidimo nereikia (t. 2, b. l. 5–6), tai teismas vertina kaip jo siekį palengvinti ginklo pardavimą. Pats V. A. skelbime taip pat nurodė, kad tai garsinis pistoletas, taip pat tvirtino, kad jis šaudo tik garsiniais šoviniais, tačiau iš jo paties pateikto šio ginklo aprašymo užsienio valstybės elektroninėje parduotuvėje matyti, kad jame buvo nurodyta, jog tai yra dujinis, signalinis, pusiau automatiškai užsitaisantis pistoletas. Be to, nei šių ginklų aprašymuose, nei V. A. pateiktuose dokumentuose, sietinuose su 8 mm kalibro signalinio pistoleto „ME 38 P“ įgijimu, nėra jokių žymų, kad šie ginklai, kaip nurodo nuteistasis, priskiriami D kategorijos ginklams. Taip pat nėra ir jokių nuorodų, kad ginklų įgijimui ir disponavimui jais Lietuvos Respublikoje nėra reikalaujamas joks leidimas (t. 2, b. l. 19–38). Apibendrindama aptartus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis V. A., laikydamas tris C kategorijos šaunamuosius ginklus be leidimo, suprato savo veiksmų neteisėtumą bei pavojingumą ir norėjo taip elgtis, tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad jis veikė tiesiogine tyčia.

20. Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde prašymas atleisti V. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą siejamas su prašymu jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad tam pagrindas nenustatytas, o laidavimo taikymas už padarytus sunkius nusikaltimus nėra galimas (BK 40 straipsnio 1 dalis), tenkinti nurodytą apeliacinio skundo prašymą nėra pagrindo.

Dėl nuteistajam V. A. paskirtos bausmės

21. Apeliaciniu skundu prokurorė R. G. sutinka su nuteistajam V. A., taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skirta laisvės apribojimo bausme, tačiau nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam kartu su bausme neskyrė jokių draudimų ir įpareigojimų, todėl prašo nuteistajam skirti įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimą turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims ginklus ir šaudmenis (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 3 punktas).Teisėjų kolegija sprendžia, kad prokurorės apeliacinio skundo prašymas yra pagrįstas.

22. Pagal BK 48 straipsnio 3–6 dalių nuostatas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskirti BK 48 straipsnio 4 dalyje numatytus įpareigojimus, BK 48 straipsnio 5 dalyje numatytus draudimus, BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad laisvės apribojimo bausmės esmė yra per tam tikrą laikotarpį asmeniui taikomų apribojimų ir draudimų sistema. Asmeniui taikomi apribojimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, todėl teismas, vadovaudamasis šios bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445/2011, Nr. 2K-95/2014). BK 48 straipsnio 4, 5, 6 dalyse vartojamas žodis „gali skirti“ neatleidžia teismo nuo pareigos skiriant laisvės apribojimo bausmę nustatyti įpareigojimus ir (ar) draudimus, kuriuos pagal BK 48 straipsnio 3 dalimi kaltininkas privalo vykdyti. Žodžiai „gali skirti“ reiškia galimybę teismui pasirinkti vieną iš alternatyvių įpareigojimų ir draudimų, numatytų BK 48 straipsnio 5, 6 dalyse, o ne alternatyvią teismo teisę juos skirti ar neskirti. Kitoks šių žodžių aiškinimas prieštarautų BK 48 straipsnio 3 daliai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445/2011). Teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad aptariamas BK 48 straipsnis 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., buvo pakeistas, numatant galimybę skirti asmeniui ir intensyvią priežiūrą, taip pat iš karto skirti ir baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, tačiau minėti teismų praktikos išaiškinimai aktualumo neprarado.

23. Atsižvelgdama į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad nepriklausomai nuo to, jog BK 48 straipsnio 4, 5, 6 dalyse vartojama sąvoka „gali“, teismas, skirdamas asmeniui laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, privalo jam paskirti ir atitinkamus BK 48 straipsnio 4 dalyje numatytus įpareigojimus, BK 48 straipsnio 5 dalyje numatytus draudimus, BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Būtent teismo paskirti įpareigojimai, draudimai ir (ar) baudžiamojo/auklėjamojo poveikio priemonės, jų vykdymas užtikrina BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų – tiek nubaudimo, tiek prevencinių, pasiekimą, kadangi vien tik laisvės apribojimo bausmės skyrimas pats savaime nuteistajam jokių neigiamų padarinių nesukelia. Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuteistajam V. A. laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, neskyrė jam jokių papildomų įpareigojimų, draudimų ir/ar baudžiamojo poveikio priemonių, tad taip pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir nukrypo nuo aktualios teismų praktikos.

24. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo nuteistajam V. A. skirti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje bei BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytą draudimą turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims ginklus ir šaudmenis dvejiems metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie prokurorės siūlomi įpareigojimas ir draudimas šiuo atveju atitinka byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir bausmės tikslus.

25. Nuteistasis V. A., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų, baigtą nusikaltimą. Juo turtinė ar neturtinė žala nepadaryta. Teismas taip pat įvertino ir byloje jau aptartą neteisėto disponavimo trimis šaunamaisiais C kategorijos ginklais pavojingumą, taip pat V. A. nurodytas aplinkybes, kad ginklus jis laikė kolekcionavimo tikslais, jais domisi ilgą laiką, nuo vaikystės. Byloje nustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o būtent, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegija vertino ir tai, kad praeityje V. A. nebuvo teistas ir baustas administracine tvarka, nedirba, gauna neįgalumo išmoką (t. 1, b. l. 94–95, 99–102; t. 2, b. l. 37–38). Šie duomenys leidžia spręsti, kad prokurorės siūlomas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimas turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims ginklus ir šaudmenis dvejiems metams, bus pakankamos ir efektyvios priemonės, užtikrinančios BK 41 straipsnyje numatytus, tiek nubaudimo, tiek ir prevencinius bausmės tikslus, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir darys teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

26. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad nepaisant to, jog iš nuosprendžio buvo pašalintas A kategorijos nešaunamojo ginklo – pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro automatinio pneumatinio pistoleto kulkosvaidžio „MP GERMAN”, modelio Nr. DE009519, skirto šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro šratais, taip pat 70 vnt. garsinių šovinių neteisėtas laikymas, pagrindo grąžinti juos V. A. nėra. Leidimo laikyti šį ginklą ir šovinius jis neturėjo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti šių daiktų konfiskavimą paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 26 d. nuosprendį pakeisti.

Iš nuosprendžiu įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos aplinkybių pašalinti aplinkybes, kad V. A. neteisėtai laikė tinkamą šaudyti A kategorijos nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro automatinį pneumatinį pistoletą kulkosvaidį „MP GERMAN“, modelio Nr. DE009519, skirtą šaudyti 4,5 mm (.177) kalibro šratais; dvidešimt tinkančių C kategorijos šaunamiesiems ginklams šaudmenų – pramoninės gamybos 9 mm kalibro garsinių šovinių, kurie skirti šaudyti iš įvairių 9 mm kalibro dujinių pistoletų ir kitų ginklų; penkiasdešimt tinkančių C kategorijos šaunamiesiems ginklams šaudmenų – pramoninės gamybos 8 mm kalibro garsinių šovinių, kurie skirti šaudyti iš daugelio modelių 8 mm kalibro dujinių ir garsinių pistoletų.

V. A. su paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausme paskirti BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje bei BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punkte numatytą draudimą turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems asmenims ginklus ir šaudmenis dvejiems metams.

Kitos Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 26 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Teisėjai Aušra BielskėJolanta ČepukėnienėNerijus Meilutis