Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Zina Mickevičiūtė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-10-13 sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-342-934-2017 pagal R. J. ieškinį atsakovei A. A. dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys B. F. Ltd, UAB DK „PZU Lietuva“, UADBB „Ilzi“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. R. J. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės jo naudai 57‘321 Lt (16‘601,31 Eur) žalos atlyginimo, 1‘911 Lt (5‘766,62 Eur) palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2008-07-31 buvo pasirašyta preliminarioji buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis bei 2008-08-06 minėto buto pirkimo pardavimo sutartis, kurias patvirtino notarė A. A.. Tačiau paaiškėjo, jog butas nuosavybės teise nepriklausė pardavėjui. Pasirašant sutartis buvo pateiktas negaliojanti asmens tapatybės kortelė, o ieškovas sumokėjo apsimestiniam asmeniui 107‘321 Lt.

3. Siekiant išspręsti žalos atlyginimo klausimą tarp ieškovo ir atsakovės 2008-09-16 buvo sudaryta reikalavimo teisės pirkimo – pardavimo sutartis, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo nedelsiant sumokėti 50‘000 Lt, o likusią dalį – 57‘321 Lt, sumokėti iki 2008-12-15. Atsakovė nedelsiant sumokėjo 50‘000 Lt, o likusią dalį vengė sumokėti, todėl likusią nesumokėtą sumą prašo priteisti.

4. Atsakovė A. A. pateikė priešieškinį, prašė pripažinti 2008-09-16 reikalavimo perleidimo sutartį niekine, taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovo 50‘000 Lt, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 13 d. sprendimu ieškovo R. J. ieškinį atmetė. Atsakovės A. A. pareiškimą dėl atsisakymo nuo priešieškinio tenkino bei civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Priteisė iš ieškovo R. J., atsakovės A. A., naudai 2‘896 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 20,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Grąžino atsakovei A. A. 354,06 Eur sumokėto žyminio mokesčio dalį.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas iš esmės grindžia tarp ieškovo ir atsakovės 2008-09-16 pasirašyta Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi (toliau – Sutartis) (1 t., b. l. 8-10) bei aplinkybe, jog sumokėjo tariamam pardavėjui 107‘321 Lt sumą, kurią Sutarties pagrindu įsipareigojo sumokėti atsakovė dėl jos netinkamų pareigų atlikimo.

7. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti žalą atmetė, kaip nepagrįstą. Nustatė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-06-30 nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017, atmetė nuteistojo R. J. kasacinius skundus bei konstatavo, jog byloje nustatyta, kad R. J. buvo nesąžiningas pirkėjas, dalyvavo suklaidinant notarę dėl parduodamo buto savininko asmenybės, tikėdamasis gauti iš sandorio turtinės naudos.

8. Teismas sprendė, kad esant tokai situacijai, jis neturėjo teisėto pagrindo reikalauti žalos atlyginimo, nes savo nusikalstamais veiksmais prisidėjo prie tariamos žalos sau kilimo. Be to, byloje nenustatyta, kad jis iš viso patyrė tokią žalą, dėl kurios kėlė notarei reikalavimus. Nustatyta, kad R. J. padengė E. S. skolas, tačiau byloje nėra duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad jis sumokėjo O. D. ar kitiems bendrininkams jo reikalaujamą iš notarės pinigų sumą. Ieškovas R. J., po buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo, prieš notarę naudojo psichinę prievartą, kuri pasireiškė grąsinimais paskelbti viešai informaciją dėl jos kompetencijos, kurios atskleidimas jai nepageidaujamas, reikalaudamas atlyginti neva jo patirtą žalą dėl apgaulingo sandorio sudarymo, bei sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje (3 t., b. l. 125-135, 140-151).

9. Teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad sutartis, kurios pagrindu ieškovas grindžia savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, sudaryta neturint tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo, o paties ieškovo nusikalstamų veiksmų pasėkoje, prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei, todėl pripažino ją niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo dienos (CK 1.81 straipsnis).

10. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje išspręstas 50‘000 Lt dydžio žalos atlyginimo klausimas (3 t., b. l. 1-56), todėl šioje byloje dėl restitucijos taikymo teismas nepasisakė.

11. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų bei papildomai teismo posėdžio metu patikslino, jog iš esmės atsisako nuo reikalavimų, išskyrus prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, o sutarties negaliojimo faktas turėtų būti konstatuotas ex officio (savo iniciatyva). Teismas patenkino prašymą dėl priešieškinio atsisakymo bei nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu. Nutraukęs civilinę bylą, teismas ieškovo prašymą dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, paliko nenagrinėtu.

12. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškinys buvo atmestas, o civilinė byla pagal priešieškinį nutraukta, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas sprendė vadovaudamasis CPK 93 straipsnio ir 94 straipsnio nuostatomis.

13. Teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 2‘896,20 Eur (10‘000 Lt) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 172-173). Įvertinęs rengtų procesinių dokumentų turinį (atsiliepimus į ieškinį, priešieškinį), advokato atstovavimo teisme laiką, tinkamą pasirengimą bylos nagrinėjimui, teismas sprendė, jog išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), nustatytų dydžių, todėl bylinėjimosi išlaidas priteisė iš ieškovo atsakovės naudai. Teismas įvertinio ir tai, kad priešieškinio atsisakymą iš esmės sąlygojo baudžiamosiose bylose išspręstas žalos atlyginimo klausimas, o ne atsakovės netinkamas procesinių veiksmų atlikimas, taip pat tai, kad ieškovas iš esmės pateikė nepagrįstą ieškinį sutarties pagrindu, kurios sudarymą sąlygojo paties ieškovo nusikalstami veiksmai. Toks ieškovo procesinis elgesys neatitinka sąžiningumo reikalavimų (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

14. Apeliaciniu skundu apeliantas R. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 12 d. sprendimą, dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bei priimti naują šioje dalyje sprendimą, kuriuo atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų būtų patenkintas iš dalies, priteisiant atsakovei iš ieškovo 764,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo šalių procesinio elgesio įvertinimu. Nurodo, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo. Reikalavimą grindė 2008 m. rugsėjo 16 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovės. Ieškovas viso proceso metu elgėsi sąžiningai, nevilkino proceso, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad jis apskritai neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą bei reikalauti nuostolių atlyginimo, kadangi savo nusikalstamais veiksmais prisidėjo prie žalos kilimo. Nesutinka su šiais teismo argumentais.

16. Apelianto nuomone, atsakovė elgėsi nesąžiningai, nurodydama tikrovės neatitinkančias faktines aplinkybes, vilkindama procesą ir melagingai teigdama, kad ruošiasi paimti š banko paskolą ir tokiu būdu padengti atsakovui kilusius nuostolius.

17. Atsakovė nepagrįstai keldama tuos pačius reikalavimus ir civilinėje ir baudžiamojoje byloje, savo veiksmais pati sukėlė papildomas išlaidas, susijusias su teisine pagalba ruošiant priešieškinį.

18. Bylos nagrinėjimą vilkino atsakovės atstovas, kuris neprisipažino, kad rengė reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Šias aplinkybes patvirtino tik kitame teismo posėdyje. Mano, kad teismas nepagrįstai pasisakė dėl ieškovo netinkamo elgesio, o dėl atsakovės pasisakė, kad ji elgėsi sąžiningai.

19. Teigia, kad atsakovės atstovas nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių faktiškai atliktas teisines paslaugas. Byloje nėra pažymos, kuri patvirtintu atstovavimo išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos nėra detalizuotos. Teismas, priteisdamas advokato pagalbos išlaidas, nepagrįstai vadovavosi atsakovės atstovo pateiktu 2010-03-10 pinigų priėmimo kvitu, kuriame nėra nurodytas nei konkretus teismas, nei civilinės bylos numeris.

20. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą, vadovaudamasis 2015-03-19 redakcijos Rekomendacijomis, nors paslaugos buvo suteiktos galiojant 2004-04-02 redakcijai.

21. Vadovaujantis Rekomendacijų 7 punktu (2004-04-02 redakcija), rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato pagalbą maksimalūs dydžiai apskaičiuojami pagal Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri skaičiuojama, kada buvo sumokėta už paslaugas.

22. Atsakovė savo atstovui sumokėjo 2010 m. kovo 15 d. Už atsiliepimą maksimali mokėtina suma 695 Eur, už parengtą 2010 m. spalio 11 d. priešieškinį maksimali suma 695 Eur, už dalyvavimą 2-juose teismo posėdžiuose maksimali mokėtina suma yra 69,51 Eur, iš viso maksimali suma galėjo būti 1‘459,51 Eur.

23. Atsakovės reikalavimai buvo patenkinti baudžiamojoje byloje, atsakovė tuo pagrindu atsisakė priešieškinio reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad ir baudžiamojoje ir civilinėje byloje atsakovė reiškė tapačius reikalavimus bei vadovaujantis protingumo ir sąžiningumo principais, šioje dalyje atsakovės prašymas turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Mano, kad maksimali priteistina iš ieškovo atsakovei suma 764,51 Eur.

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. A. prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 605 Eur bylinėjimosi išlaidas.

25. Nurodo, kad ieškovas kreipėsi į teismą suprasdamas, kad jo ieškinys yra nepagrįstas, nes tuo metu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas ir jis toje byloje buvo įtariamasis.

26. Aplinkybė, kad ieškovas kam nors būtų sumokėjęs 107‘321 Lt paneigta baudžiamojoje byloje. Atsakovė nereiškė tapačių reikalavimų baudžiamojoje byloje, nes reikalavimo priteisti žalą baudžiamojoje byloje neteikė. Nustačius, kad ieškovas, padarydamas nusikaltimą, įgijo svetimą turtą, ši pinigų suma buvo priteista iš ieškovo.

27. Teismas, nagrinėjęs bylą ir pripažinęs ieškovą padarius du sunkius nusikaltimus, priteisė nusikalstama veika padarytą žalą. Šalių bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos tik dėl ieškovo nepagrįsto kreipimosi į teismą.

28. Apelianto reikalavimas sumažinti bylinėjimosi išlaidas patvirtina, kad ieškovas pripažįsta jų realumą, tik kelią abejonių dėl jų apimties.

29. Atsakovė priešieškiniu kėlė kelis reikalavimus, vienas iš jų pripažinti 2008-09-16 reikalavimo teisės perleidimo sutartį niekine ir taikyti restitucija. Teigia, jei baudžiamojoje byloje būtų nustatyta, jog nėra duomenų jog R. J. padarė nusikaltimą numatytą BK 181 str. 3d. ji būtų reikalavusi 2008-09-16 reikalavimo teisės perleidimo sutartį pripažinti niekine, nes R. J. niekada neturėjo jokio reikalavimo kurį galėtų perleisti. Visiškai nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties jos reikalavimai suformuluoti teikiant priešieškinį šioje civilinėje byloje buvo pagrįsti ir be abejonės būtų patenkinti. Akivaizdu, jog ieškovas visiškais nepagrįstai kvestionuoja jos patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, kurios yra pagrįstos ir įrodytos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

30. Apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

32. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismui, nepriėmus sprendimo iš esmės, ieškovui buvo priteistos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumo ir teisėtumo.

33. Pagal CPK 94 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, tais atvejais, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, svarbią reikšmę turi atsakomybė dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus.

34. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

35. Nagrinėjamu atveju atsakovė pareiškė priešieškinį atsakovui dėl 2008-09-16 reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo niekine, prašė taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovo 50‘000 Lt, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.

36. Civilinė byla buvo nutraukta atsakovei atsisakius priešieškinio, todėl sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, turi būti įvertintas atsakovės procesinis elgesys viso bylos nagrinėjimo metu ir priežastys, nulėmusios tiek priešieškinio pareiškimą, tiek jo atsisakymą, taip pat priežastys, dėl kurių susidarė šalių bylinėjimosi išlaidos. Be to, taip pat turi būti atsižvelgta į tai, kad priešieškinio atsisakymas ir civilinės bylos nutraukimas šiuo atveju prilyginamas bylos išsprendimui atsakovės naudai.

37. Nesutiktina su apelianto argumentais, kad atsakovė nepagrįstai pateikė tapatų ieškinį baudžiamojoje ir civilinėje byloje, taip padidindama bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė A. A. priešieškinį ieškovui civilinėje byloje pareiškė 2010 m. gegužės 4 d. (1 t., b. l. 55-59). Baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme gauta ir pradėta nagrinėti 2011 m. rugsėjo 7 d. Atsakovės A. A. ieškinys turtinei žalai atlyginti buvo patenkinti baudžiamojoje byloje Nr.1-51-315/2013 Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017 m. birželio 30 d. nutartimi palikus galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendį, atsakovė priešieškinio atsisakė. Ieškovui pateikus apeliacinį ir kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 17 d. nuosprendžio, civilinė byla nuo 2011 m. spalio 19 d. iki 2015 m. sausio 27 d. ir nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2017 m. liepos 4 d. buvo sustabdyta.

38. Nurodytos aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad papildomos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl ieškovės kaltės. Be to, ieškinį dėl skolos priteisimo 2009 m. spalio 26 d., jau vykstant ikiteisminiam tyrimui, pateikė ieškovas R. J.. Teismas nustatė, kad R. J., žinodamas, jog neturi reikalavimo teisės, prašė priteisti skolą iš atsakovės A. A.. Taigi, ne dėl atsakovės, bet dėl ieškovo kaltės buvo pradėtas civilinis procesas ir priešieškinį atsakovė pareiškė, atskirsdama į pareikštus reikalavimus.

39. Atmestini apelianto argumentai, kad teismas nepagrįstai priteisė atsakovei 2‘896 Eur bylinėjimosi išlaidų ir kad šios išlaidos turi būti sumažintos iki 764,51 Eur. Kaip žinia, išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Atsakovė A. A. teisinės pagalbos teikimo sutartį su advokatu Mindaugu Baneliu sudarė 2009-11-30 ir 2010 m. kovo 10 d. už advokato teikiamas teisines paslaugas sumokėjo 10‘000 Lt (2‘896,20 Eur), ką patvirtina pinigų priėmimo kvitas ir advokato papildomai pateikti dokumentų originalai (t. 3, b. l. 173, 4 t., b. l. 24, 53-57).

40. Nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgiama į advokato teiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-212/2009).

41. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 ,,Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau Rekomendacijos) II skyriaus 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus (pagrindas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA).

42. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė A. A. pateikė tokius procesinius dokumentus: atsiliepimą į ieškinį, atsiliepimą į patikslintą ieškinį, priešieškinį. Rekomendacijų 8.2 punktas numato, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį parengimą taikytinas maksimalus koeficientas lygus 3, kurio pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (MMA, kuri procesinių dokumentų surašymo momentu buvo 231,7 Eur (231,70 x 3 x 3=2‘085,30). Pagal Rekomendacijų 8.15 punktą už atskirąjį skundą ar kitą dokumentą, kuriame rašytinio proceso metu pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0.5 koeficientas. Atsakovė teikė prašymus: dėl bylos sustabdymo, dėl dokumentų prijungimo (231,70 x 0,5 x 2=231,70), prašymus įvairioms institucijoms (231,70 x 0,012 x 3=8,34) (Rekomendacijų 8.17 p.). Atsakovė 2017 m. sausio 11 d. pateikė prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, 2017 m. liepos 25 d. - dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo, 2017 m. rugsėjo 26 d. - dėl atsisakymo nuo ieškinio (793,30 x 0,4 x 3=951,96 Eur) (Rekomendacijų 8.16 p. redakcija galiojanti nuo 2015-03-20).

43. Pagal Rekomendacijų 8.18 punkte už kiekvieną atstovavimo valandą teisme turi būti taikomas 0.15 koeficientas (kurio pagrindu imama MMA – 231,70 Eur, o 2017 m. imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 793,30 Eur). Pagal Rekomendacijų 9 punktą, atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios ir pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Nagrinėjamojoje byloje teismo posėdžiai vyko: 2011-04-07 (trukmė 1,20 val.), 2011-05-13 (2 min.), 2011-08-22 (45 min.), 2011-10-19 (1 val.), 2017-09-26 (14 min.). Išlaidos už atstovavimą sudaro 104,27 Eur (231,7 x 0,15 x 3=104,27 Eur). Apibendrinant nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidos už suteiktas teisines paslaugas sudaro 3‘613,27 Eur.

44. Pirmosios instancijos teismo atsakovei priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų išlaidų dydžių, atitinka bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, todėl mažinti jų nėra pagrindo.

45. Apelianto abejones dėl atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų realumo, paneigia pateikti dokumentai: pinigų priėmimo kvitas, kasos knygos kopija, apskaitos žurnalo išrašas, kuriuos, apeliacinės instancijos teismui pareikalavus, pateikė atsakovės advokatas (4 t., b. l. 24, 53-57). Apeliacinio teismo nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

46. Apibendrindamas pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, teisingai nustatė ir objektyviai įvertino visas svarbias šio klausimo išsprendimui aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas. Naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto R. J. priteistinos atsakovės A. A. patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 605 Eur advokato pagalbos išlaidų, ruošiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (4 t., b. l. 35-36, CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo R. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme A. A., a. k. (duomenys neskelbtini)