- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-13
- Bylos Nr.
- 2-342-934/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-19100-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Terebeiza
- Atsakovas
- A. A.
- Ieškovas
- R. J.
- Kategorijos
- 2.6.10.5.2.17Kiti žalos atlyginimo atvejai
Įžanginė dalis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo R. J. (toliau – Ieškovas) ieškinį atsakovei A. A. (toliau – Atsakovė) dėl nuostolių atlyginimo ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl sutarties pripažinimo niekine ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Beazley Furlonge Ltd., UAB DK „PZU Lietuva“, UADBB „Ilzi“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-27 nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta baudžiamoji byla (teisminio proceso Nr. 1-10-1-01979-2008-9) pagal R. J. kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-30 nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017 (teisminio proceso Nr. 1-10-1-01979-2008-9), nuteistojo R. J. kasacinius skundus atmetus, bei išnykus bylos sustabdymo pagrindui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-04 nutartimi atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas.
2. Ieškovas R. J. pateikė teismui ieškinį, su vėlesniais patikslinimais, prašydamas priteisti iš atsakovės jo naudai 57321 Lt (16601,31 Eur) žalos atlyginimo, 1911 Lt (5766,62 Eur) palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 2-5, 103-108):
2.1. 2008-07-31 pasirašyta preliminarioji buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis bei 2008-08-06 minėto buto pirkimo pardavimo sutartis, kurias patvirtino notarė A. A.. Tačiau paaiškėjo, jog butas nuosavybės teise nepriklausė pardavėjui. Pasirašant sutartis buvo pateiktas negaliojanti asmens tapatybės kortelė, o ieškovas sumokėjo apsimestiniam asmeniui 107321,00 Lt;
2.2. Siekiant išspręsti žalos atlyginimo klausimą tarp ieškovo ir atsakovo 2008-09-16 buvo sudaryta reikalavimo teisės pirkimo – pardavimo sutartis, kurioje pagrindu atsakovė įsipareigojo nedelsiant sumokėti 50 000,00 Lt, o likusią dalį – 57321,00 Lt, sumokėti iki 2008-12-15. Atsakovė nedelsiant sumokėjo 50 000,00 Lt, o likusią dalį vengė sumokėti.
3. Atsakovė A. A. pateikė atsiliepimą, su vėlesniais patikslinimais, prašė ieškinį atmesti. Atsiliepimas iš esmė grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais (1 t., b. l. 150-151):
3.1. Sutinka, jog patvirtino dvi nekilnojamojo turto pirkimo pardavimo sutartis, tačiau nesutinka, jog tariamų nuostolių. Tvirtindama sandorius nustatė, kad pardavėjo asmens tapatybės kortelė yra pamesta. Apie tai buvo informuotas ieškovas. Ieškovas taip pat buvo nurodęs, jog už butą sumokėjo, tačiau nepateikė jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Siekiant įtvirtinti ieškovo žodžius, patvirtino pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau patvirtinimas buvo atliktas tik formaliai, kad ieškovas turėtų įrodymą, jog jis sumokėjo už butą. Tos pačios dienos vakarą sužinojo, kad buvo atėjęs visai kitas asmuo, o tikrasis savininkas neketino parduoti buto;
3.2. Ieškovas prieš atsakovę naudojo psichinį smurtą, reikalavo sumokėti 107 321,00 Lt dydžio piniginę sumą, todėl pasirašė reikalavimo teisės perleidimo sutartį pagal kurią sumokėjo 50 000,00 Lt dydžio sumą. Atsakovė įsitikinimu reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra niekinė, kadangi prieštarauja gerai moralei ir viešajai tvarkai.
4. Atsakovė A. A. pateikė priešieškinį, prašė pripažinti 2008-09-16 reikalavimo perleidimo sutartį niekine, taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovo 50 000,00 Lt, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Priešieškinys iš esmė grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios nurodytos atsiliepime į ieškinį, todėl teismas jų nekartoja (1 t., b. l. 55-59).
5. Ieškovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, prašė jį atmesti. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:
5.1. Atsakovė nepagrindė, jog jos atžvilgiu buvo naudotas psichologinis smurtas, ieškovė turi teisinį išsilavinimą, derėjosi dėl žalos atlyginimo, dalis sumokėjimą pagrindžiančių įrodymų yra baudžiamojoje byloje.
5.2. Atsakovė, tvirtindama sandorius elgėsi neapdariai ir nerūpestingai.
6. Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant bei nutraukti civilinę bylą ieškovo atžvilgiu, kadangi yra žalos atlyginimo klausimas išspręstas baudžiamojoje byloje. Papildomai nurodė, jog ieškovo įsitikinimu baudžiamoji byla išspręsta šališkai, neturint jokių jo kaltės įrodymų (3 t., b. l. 167-168).
7. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog baudžiamojo byloje išspręstas 50 000,00 Lt žalos atlyginimo klausimas, todėl atsisako nuo reikalavimo atlyginti žalą. Papildomai pareiškė, jog atsisako nuo kitų reikalavimų, o reikalavimo perleidimo sutartis yra savaime niekine nuo jos sudarymo momento, tačiau prašė išspręsti tik bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Paaiškino, jog ieškovas neturėjo jokio pagrindo reikalauti žalos atlyginimo, teismas pripažino, jog ieškovas padarė nusikalstama veiką, sandoris yra nusikaltimo pasekmė (3 t., b. l. 175).
Ieškinys atmestinas. Civilinė byla pagal atsakovės priešieškinį nutrauktina.
II. Ginčo esmė
8. Ginčas tarp šalių kilo dėl žalos atlyginimo. Ieškovas iš esmės įrodinėjo, jog sumokėjo apsimestiniam pirkėjui 107321,00 Lt už butą, tačiau paaiškėjo, jog jis tikrasis savininkas net neketino parduoti buto. Atsakovė, tvirtindama sandorį, elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai. Šalys pasirašė Reikalavimo perleidimo sutartį, dalį žalos atsakovė atlygino, tačiau atsisako atlyginti likusią žalos dalį. Atsakovė iš esmės įrodinėjo, jog ieškovas nepateikė jokių tariamam buto savininkui sumokėjimą pagrindžiančių įrodymų, reikalavimų perleidimo sutartis sudaryta ieškovo nusikalstamų veiksmų pasėkoje.
III. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados
Dėl ieškovo reikalavimo priteisti žalą
9. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas iš esmės grindžia tarp ieškovo ir atsakovės 2008-09-16 pasirašytą Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi (toliau – Sutartis) (1 t., b. l. 8-10) bei aplinkybe, jog sumokėjo tariamam pardavėjui 107321,00 Lt sumą, kurią Sutarties pagrindu įsipareigojo sumokėti atsakovė dėl jos netinkamų pareigų atlikimo.
10. Ieškovo reikalavimas priteisti žalą atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-06-30 nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017, atmetė nuteistojo R. J. kasacinius skundus bei konstatavo, jog byloje nustatyta, kad R. J. buvo nesąžiningas pirkėjas, dalyvavo suklaidinant notarę dėl parduodamo buto savininko asmenybės, tikėdamasis gauti iš sandorio turtinės naudos. Esant tokai situacijai, jis neturėjo teisėto pagrindo reikalauti žalos atlyginimo, nes savo nusikalstamais veiksmais prisidėjo prie tariamos žalos sau kilimo. Be to, byloje nenustatyta, kad jis iš viso patyrė tokią žalą, dėl kurios kėlė notarei reikalavimus. Nustatyta, kad R. J. padengė E. S. skolas, tačiau byloje nėra duomenų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad jis sumokėjo O. D. ar kitiems bendrininkams jo reikalaujamą iš notarės pinigų sumą. Taip pat nustatyta, jog ieškovas R. J. po buto pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo prieš notarę naudojo psichinę prievartą, kuri pasireiškė grasinimais paskelbti viešai informaciją dėl jos kompetencijos, kurios atskleidimas jai nepageidaujamas, reikalaudamas atlyginti neva jo patirtą žalą dėl apgaulingo sandorio sudarymo bei sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje (3 t., b. l. 125-135, 140-151).
11. Taigi, atsižvelgiant į kasacinio teismo nustatytas aplinkybes (CPK 182 straipsnio 3 punktas), darytina išvada, jog Sutartis, kurios pagrindu ieškovas grindžia savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, sudaryta neturint tam nei faktinio, nei teisinio pagrindo, o paties ieškovo nusikalstamų veiksmų pasėkoje, prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei, todėl yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo dienos (CK 1.81 straipsnis). Kitų įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, ieškovas nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, paaiškinimų neteikė.
12. Papildomai teismas atkreipia dėmesį, jog baudžiamojoje byloje išspręstas 50 000,00 Lt dydžio žalos atlyginimo klausimas (3 t., b. l. 1-56), todėl šioje byloje nepasisakytina dėl restitucijos taikymo.
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai dėl 57321 Lt (16601,31 Eur) žalos atlyginimo, 1911 Lt (5766,62 Eur) kompensacinių bei 5 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo yra nepagrįsti, todėl atmestini.
14. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl atsakovės priešieškinio
15. Atsakovė A. A. pateikė priešieškinį, prašė pripažinti 2008-09-16 reikalavimo perleidimo sutartį niekine, taikyti restituciją ir priteisti iš ieškovo 50 000,00 Lt, 5 proc. procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
16. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje buvo išspręstas 14 481,00 Eur (50 000,00 Lt) žalos atlyginimo klausimas, teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pateikė pareiškimą dėl atsisakymo nuo dalies ieškinio reikalavimų bei papildomai teismo posėdžio metu patikslino, jog iš esmės atsisako nuo reikalavimų, išskyrus prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, o Sutarties negaliojimo faktas turėtų būti konstatuotas ex officio.
17. CPK 140 straipsnio 1 dalis numato, kad ieškovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę raštu ar žodžiu atsisakyti ieškinio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pateikė prašymą, kuriuo priešieškinio atsisako ir nurodė, kad procesinės priešieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos, todėl atsakovės prašymas tenkintinas, civilinė byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 4 punkto pagrindu. Nutraukus bylą, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).
18. Tenkinus prašymą dėl priešieškinio atsisakymo bei nutraukus civilinę bylą, paliktinas nenagrinėtu ieškovo prašymas dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
19. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog ieškovui yra grąžinamas 75,00 proc. dydžio sumokėtas žyminis mokestis tuo atveju, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio. Byloje esančiais dokumentais nustatyta, jog ieškovas už pareikštą priešieškinį sumokėjo 472,08 Eur (1630,00 Lt) dydžio žyminio mokesčio (1 t., b. l. 54). Teismas, vadovaudamasis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, grąžina ieškovui 75,00 % dydžio sumokėto žyminio mokesčio dalį, t. y. 354,06 Eur dydžio žyminio mokesčio (472,08 X 75,00 % = 354,06).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš antrosios šalies. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
21. Nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, o civilinė byla pagal priešieškinį nutraukta. Tokiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas vadovaujantis CPK 93 straipsnio ir 94 straipsnio nuostatomis.
22. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė patyrė 2896,20 Eur (10 000 Lt) bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 172-173). Įvertinus rengtų procesinių dokumentų turinį (atsiliepimus į ieškinį, priešieškinį), advokato atstovavimo teisme laiką, tinkamą pasirengimą bylos nagrinėjimui, spręstina, jog išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti, dydis, atitinka protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 redakcija), nustatytų dydžių, todėl priteistinas iš ieškovo atsakovės naudai. Nemažindamas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio teismas įvertinio ir tai, kad priešieškinio atsisakymą iš esmės sąlygojo baudžiamosiose bylose išspręstas žalos atlyginimo klausimas, o ne atsakovės netinkamas procesinių veiksmų atlikimas, taip pat tai, kad ieškovas iš esmės pateikė nepagrįstą ieškinį Sutarties pagrindu, kurios sudarymą sąlygojo paties ieškovo nusikalstami veiksmai. Toks ieškovo procesinis elgesys neatitinka sąžiningumo reikalavimų (CPK 94 straipsnio 1 dalis).
23. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 20,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Teismo turėtos siuntimo išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
24. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą turi išspręsti teismo sprendimu (CPK 150 straipsnio 2 dalis). Tenkinus atsakovės pareiškimą dėl atsisakymo nuo priešieškinio bei civilinę bylą šioje dalyje nutraukus, naikintinos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-05-04 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovo R. J. atžvilgiu (1 t., b. l. 62).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo R. J. ieškinį atmesti.
Atsakovės A. A. pareiškimą dėl atsisakymo nuo priešieškinio tenkinti bei civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.
Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2896,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-05-04 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ieškovo R. J. atžvilgiu.
Grąžinti atsakovei A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 354,06 Eur dydžio sumokėto žyminio mokesčio dalį, sumokėtą 2010-03-10 mokėjimo pavedimu. Išaiškinti atsakovei, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, vadovaudamasi šiuo teismo sprendimu.
Priteisti iš ieškovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 20,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu pirmosios instancijos teise. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.