Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2025-01-10 · Civilinė byla Nr. eB2-421-524/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-01-10
Bylos Nr.
eB2-421-524/2025
Teisminio proceso Nr.
2-57-3-00128-2024-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Misiūnienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. eB2-421-524/2025Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00128-2024-6Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.5.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. sausio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Raivina“ nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Ex lege“ prašymą išspręsti kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teismo 2024 m. birželio 17 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2024 m. birželio 26 d., išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovo buvusio darbuotojo R. Z. pareiškimą atsakovei UAB „Raivina“ (toliau – ir Bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskiriant MB „Ex lege“ (toliau – ir Administratorė). Teismo 2024 m. rugsėjo 9 d., 2024 m. rugsėjo 25 d., 2024 m. spalio 29 d. nutartimis patvirtinti Bendrovės kreditorių reikalavimai. Teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartimi nutarta Bendrovę likviduoti dėl bankroto nurodant, kad likvidatoriaus funkcijas atlieka Administratorė, taip pat nurodyta kiekvieno Bendrovės kreditoriaus reikalavimų suma.

2. Teisme 2024 m. gruodžio 27 d. gautas Administratorės prašymas išspręsti R. P. kreditorinio reikalavimo priėmimo klausimą Bendrovės bankroto byloje.

3. Prašyme nurodoma, kad kreditorinių reikalavimų pateikimo termino pabaiga – 2024 m. liepos 26 d., terminas perduoti kreditorinius reikalavimus tvirtinti teismui – 2024 m. rugpjūčio 25 d. Administratorė 2024 m. lapkričio 25 d. gavo buvusio Bendrovės vadovo R. P. kreditorinį reikalavimą 2 429,18 Eur sumai. Vis dėl to, informacija dėl kreditorinių reikalavimų pateikimo termino R. P., kaip ir kitiems Bendrovės kreditoriams, buvo išsiųsta 2024 m. birželio 28 d. ir pakartotinai priminimas 2024 m. liepos 17 d. Taip pat 2024 m. liepos 2 d. Administratorė išsiuntė laišką R. P. su informacija prieš perduodant dokumentus Administratorei, pasidaryti kreditorinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų kopijas (siekiant ateityje išvengti ginčų, kad visi dokumentai perduoti Administratorei, tačiau Administratorė jų neranda, pametė ar pan., dėl ko kreditorius negali tinkamai įgyvendinti savo teisių).

4. Prašyme teigiama, jog nors darbo užmokesčio žiniaraščiai ir yra perduoti Administratorei, tačiau juose matyti tik kas mėnesį priskaičiuotas darbo užmokestis, o ne likusi neišmokėta skola darbuotojams, todėl Administratorė kreipėsi į Bendrovę su klausimu dėl likusių mokėtinų sumų darbuotojams. Buvo gautas atsakymas, kad darbo užmokestis neišmokėtas tik R. Z.. Taip pat buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuose būtų nurodyta darbo užmokesčio skola R. P. – nėra. Kreditoriaus R. P. prašyme patvirtinti kreditorinį reikalavimą nurodo, kad susirašinėjant laiškuose buvo paminėta apie apskaitoje atsispindintį neišmokėto darbo užmokesčio likutį 5 915,99 Eur (dalis kurio buvo R. Z.), o 2429,18 Eur R. P., tačiau Administratorei paprašius atsiųsti šių laiškų kopijas ir informaciją, už kokį laikotarpį susidarė skola ir kokiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose ji yra nurodyta, atsakymo R. P. nepateikė. R. P. Bendrovėje dirbo iki 2023 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2021 m. R. P. priskaitytas darbo užmokestis sudaro 7 704 Eur sumą, 2022 m. priskaitytas darbo užmokestis sudaro 6 040 Eur sumą. Šios sumos sutampa su Bendrovės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktomis metinėmis 2021 m. ir 2022 m. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose nurodytomis išmokėtomis sumomis R. P.. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, R. P. nepateikus papildomos informacijos (paaiškinimo) dėl susidariusios skolos, darytina išvada, kad R. P. reikalavimas nėra pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Kreditoriaus prašymas netenkintinas.

5. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui, taip pat nurodo, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas. Nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis). Teismas nemokumo administratoriaus prašymu gali pratęsti šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, bet ne ilgesniam kaip 14 dienų laikotarpiui (JANĮ 41 straipsnio 3 dalis). Teismas turi teisę priimti iki nemokumo bylos iškėlimo atsiradusius kreditorių reikalavimus, pateiktus praleidus nustatytą terminą šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (JANĮ 41 straipsnio 4 dalis). Jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytus atvejus (JANĮ 41 straipsnio 6 dalis). JANĮ 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami (JANĮ 42 straipsnio 2 dalis).

6. Pažymėtina, jog termino praleidimo svarbių priežasčių konstatavimas yra susijęs su faktinių aplinkybių, dėl kurių terminas praleistas, nustatymu. Jei faktinių aplinkybių, dėl kurių praleistas terminas, pakanka jas pripažinti svarbiomis, teismas sprendžia terminą atnaujinti. Kiekvienu termino praleidimo atveju vertindamas priežasčių svarbą teismas susiduria su būtinumu individualiai nustatyti ir įvertinti konkrečias termino praleidimo priežastis, kurios kiekvienu termino praleidimo atveju yra skirtingos, nes nulemtos asmenims (kreditoriams) susiklosčiusių individualių aplinkybių. Teismas, spręsdamas dėl konkrečių termino praleidimo priežasčių pripažinimo svarbiomis, turėtų atsižvelgti į termino paskirtį, termino praleidimo laikotarpį, aplinkybes, kurios pateisintų termino praleidimo trukmę, aplinkybes, realiai sutrukdžiusias asmeniui laiku įgyvendinti teisę per nustatytą terminą, bylos šalių elgesį ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018, 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020).

7. R. P. 2024 m. lapkričio 25 d. prašymu Administratorės prašo į Bendrovės kreditorių sąrašą įtraukti jam neišmokėtą atlyginimą – 2 429,18 Eur.

8. Pirma, kreditorinis reikalavimas pateiktas pavėlavus 4 mėnesius – turėjo būti pateiktas iki 2024 m. liepos 26 d., o buvo pateiktas iki 2024 m. lapkričio 25 d. R. P. prašyme patvirtinti jo, kaip kreditoriaus, reikalavimą nurodoma, kad „Iki 2024 07 26 d neužtvirtinome to, nes atrodė, kad tai savaime suprantamas dalykas“. Pažymėtina, kad R. P. atsiliepimo į Administratorės prašymą išspręsti kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo klausimą nepateikė, kitų termino praleidimų priežasčių nenurodė. Kaip Administratorė nurodo ir teikia tai patvirtinančius įrodymus, informacija dėl kreditorinių reikalavimų pateikimo termino R. P. buvo išsiųsta 2024 m. birželio 28 d. ir pakartotinai priminimas 2024 m. liepos 17 d. Taip pat 2024 m. liepos 2 d. Administratorė išsiuntė laišką R. P. su informacija prieš perduodant dokumentus Administratorei, pasidaryti kreditorinį reikalavimą pagrindžiančių dokumentų kopijas. Tuo tarpu, R. P. šių aplinkybių neneigia ar jas paneigiančių įrodymų neteikia.

9. Antra, kreditoriaus prašyme patvirtinti reikalavimą nurodoma, kad „Susirašinėjant laiškuose buvo paminėta apie apskaitoje atsispindintį neišmokėto darbo už mokesčio likutį 5915.99 eur. (dalis kurio buvo R. Z.), o 2429.18 eur mano ,t.y. R. P..“. Kaip Administratorė nurodo, ji paprašė R. P. atsiųsti šių laiškų kopijas ir informaciją, už kokį laikotarpį susidarė skola ir kokiuose buhalterinės apskaitos dokumentuose ji yra nurodyta. Administratorės teigimu, atsakymo R. P. nepateikė. Kreditorius šių aplinkybių taip pat neneigia ar jas paneigiančių įrodymų neteikia.

10. Taigi, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas iš esmės nepaaiškina ir nenurodo jokių priežasčių dėl kurių 4 mėnesius delsė pateikti kreditorinį reikalavimą, teismas neturi pagrindo spręsti, kad terminas kreditoriaus reikalavimui pareikšti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Todėl tokį reikalavimą, kaip pasibaigusį, atsisakytina priimti (JANĮ 41 straipsnio 4, 6 dalys).

11. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad jei kreditoriaus reikalavimo pagrįstumas dar nėra nustatytas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų reiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011, 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328/2012). Teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima išvada, kad šis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojantį juridinį asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013, 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).

12. Susipažinus su Administratorės prašyme nurodomomis aplinkybėmis ir su kartu su prašymu teikiamais įrodymais, sutiktina su Administratorės pozicija, kad R. P. nepateikus papildomos informacijos (paaiškinimo) dėl susidariusios skolos, darytina išvada, kad R. P. reikalavimas nėra pagrįstas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2021 m. R. P. priskaitytas darbo užmokestis sudaro 7 704 Eur sumą, 2022 m. priskaitytas darbo užmokestis sudaro 6 040 Eur sumą. Šios sumos sutampa su Bendrovės Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktomis metinėmis 2021 m. ir 2022 m. gyventojų pajamų mokesčio deklaracijose nurodytomis išmokėtomis sumomis R. P.. Taigi, iš byloje esančiu duomenų nėra aišku kokiu pagrindu ir už kokį laikotarpį Bendrovė galėjo likti skolinga R. P. 2 429,18 Eur. Atsižvelgiant į tai, tokio reikalavimo nėra pagrindo tvirtinti, kaip nepagrįsto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ir netvirtinti R. P. kreditorinio reikalavimo 2 429,18 Eur sumai.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Erika Misiūnienė