Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Anželai Šumauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui R. Ž., išvadą teikianti institucija byloje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir tėvo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė advokatė ieškinį palaikė, prašė tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais ir argumentais.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės Anželos Šumauskienės išvadomis dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių ginčo nėra, todėl neprieštarauja, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Kadangi pats atsakovas pripažino, kad vartoja alkoholį, todėl atsakovas bendrauti su vaiku gali iš anksto sutardamas su ieškove ir būdamas blaivus. Ieškovė žmoniškai paskaičiavo išlaikymo įsiskolinimą po 130 EUR per mėnesį, tokia suma gali būti priteista, atsakovas jaunas, darbingas, todėl privalo išlaikyti savo sūnų iki pilnametystės, todėl turėtų skirti pusę minimalios algos, 200 EUR turėtų būti priteista, ji nėra didelė, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį, siūlo tenkinti ieškovės reikalavimus, nes jie atitinka vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

byloje esančiais įrodymais ir ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad šalims gyvenant kartu, nesudarius santuokos, (duomenys neskelbtini) gimė sūnus J. Ž.. Ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, gaunamos vieno mėnesio pajamos apie 290 EUR. Atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Maišelis“, jo gaunamos pajamos iš darbinių santykių sudaro apie 500-600 EUR.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaiko gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismas įvertina kiekvieno iš tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas. Bylos duomenimis nepilnametis sūnus su savo motina S. J. gyvena nuomojamame bute. Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko J. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina S. J.. Nurodė, kad deda visas įmanomas pastangas, kad jis augtų saugioje ir tinkamoje aplinkoje, taptu doru ir išsilavinusiu žmogumi, mano, jog vaikui gali sukurti palankesnes gyvenimo sąlygas. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo nepateikė. Atsižvelgiant į šalių vaiko faktinę gyvenamąją vietą su ieškove, nesant duomenų, kad ieškovė blogai vykdytų motinos pareigas, ieškovės prašymas tenkinamas, nepilnamečio vaiko J. Ž. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškove S. J..

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos

ieškovė ieškiniu prašo nustatyti tėvo bendravimo su nepilnamečiu vaiku J. Ž. tvarką. Atsakovas prieštaravimų dėl ieškovės siūlomos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nepateikė. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, kad ieškovė netrukdo, o kaip tik pageidauja, kad atsakovas bendrautų su savo sūnumi, tik nurodo vieną sąlygą, kas atsakovas būtų blaivus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – bendravimo tvarkos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria dėl bendravimo tvarkos (CK 3.170 straipsnis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, juo visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus.

Nesant prieštaravimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nenustačius aplinkybių, kad bendravimo tvarka pažeistų atsakovo ar nepilnamečio vaiko interesus, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus ieškovės prašymas tenkintinas, nustatytina nepilnamečio vaiko J. Ž. ir atsakovo R. Ž. bendravimo tvarka nustatant, kad: atsakovas R. Ž., būdamas blaivus, gali bendrauti su sūnumi J. Ž. pagal iš anksto suderintą su ieškove laiką.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra tinkamo išlaikymo forma ir dydis, tai yra esminiai vaiko išlaikymo pareigos vykdymo tinkamumo vertinimo kriterijai. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis).

Spręsdamas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui priteisimo, teismas analizuoja vaiko poreikius; vaiko poreikius lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Ieškovė nurodė išlaidas nepilnamečio sūnaus būtiniems poreikiams tenkinti ir papildomas išlaidas; ieškovė pateikė išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Atsakovas šių aplinkybių neginčijo. Vaiko tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 200 EUR išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nurodydama, kad toks išlaikymo dydis patenkins nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius, atsakovas yra darbingo amžiaus, jis privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiui vaikui. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jos vidutinės pajamos, gaunamos už vaiką sudaro 290 EUR. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas dirba. Iš rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas savo vardu neturi nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, tačiau atsakovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie netektą darbingumą byloje taip pat nepateikta. Atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Maišelis“, jo darbinės pajamos per mėnesį sudaro nuo 500-600 EUR. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji vaiku rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali daryti išvados, jog atsakovas neturi pajamų ir negali teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymo. Tėvai privalo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus vyras, todėl turi stengtis gauti pakankamas pajamas savo nepilnamečiui vaikui išlaikyti. Įvertinus tai bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai – iš atsakovo R. Ž. nepilnamečio vaiko J. Ž. išlaikymui priteistinas po 200 EUR išlaikymas, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Ši suma, kartu su motinos teikiamu išlaikymu, šiuo metu pakankama patenkinti vaiko poreikius.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms šalys turės galimybę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus J. Ž. 2 720 EUR išlaikymo įsiskolinimą už 2 metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., skaičiuojant po 130 EUR per mėnesį. Atsakovo teikto išlaikymo suma sūnui per laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., sudaro 2 720 EUR. Teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pilnai nevykdė tėvo pareigos, prisidėjo prie vaiko išlaikymo tik labai maža dalimi, t.y. 400 EUR. Atsakovas nepateikė atsikirtimų į ieškovės reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą, neginčijo ieškovės ieškinyje nurodytų motyvų ir argumentų, teismo posėdžio metu sutiko su tokiu ieškovės reikalavimu. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas suteikia teisę be jokių apribojimų reikalauti išlaikymo įsiskolinimo už trejus metus iki kreipimosi į teismą dienos, minimalios algos dydį ginčo laikotarpiu ir tai, jog abiejų tėvų pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką yra vienodos, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo tenkintinas – iš atsakovo priteistinas išlaikymo nepilnamečiui sūnui 2 720 EUR įsiskolinimas už 2 metus iki ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d., skaičiuojant po 130 EUR per mėnesį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1 punktas). CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos CPK 96 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu yra 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Pagal minėtą sprendimą gautos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudarė 241,95 EUR.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 326,95 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei, t.y. 85 EUR žyminio mokesčio ir 241,95 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Naikintinos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - laikino išlaikymo priteisimas iš atsakovo nepilnamečiui J. Ž. po 190 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246, 259, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 EUR (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę S. J. uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko J. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės.

Priteisti iš atsakovo R. Ž. nepilnamečio vaiko J. Ž., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 2 720 EUR (du tūkstančius septynis šimtus dvidešimt eurų), už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d.

Nustatyti atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku J. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), tokią bendravimo tvarką: atsakovas R. Ž., būdamas blaivus, gali bendrauti su sūnumi J. Ž. pagal iš anksto suderintą su ieškove laiką.

Priteisti iš atsakovo R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 85 EUR (aštuoniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir 241,95 EUR (du šimtus keturiasdešimt vieną eurą 95 ct) bylinėjimosi išlaidų dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos valstybei. Priteistas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamųjų sąskaitų AB „Swedbank“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių banke Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Medicinos banke Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi atsakovui R. Ž. taikytas laikinąsias apsaugos priemonės – laikino išlaikymo nepilnamečiui vaikui J. Ž. priteisimą.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimą per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.