- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-08
- Bylos Nr.
- eA2-443-589/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02990-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Pareiškėjas
- N. Ž.
- Suinteresuotas asmuo
- „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamam „PlusPlus Baltic“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-2807-400/2020 pagal pareiškėjo N. Ž. pareiškimą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-6872-940/2019 suinteresuotam asmeniui „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamam „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas N. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr e2-6872-940/2019 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu, panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą, kuriuo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį atmesti kaip nepagrįstą arba tenkinti tik iš dalies.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas nurodė, kad nežinojo, jog vyksta civilinis procesas dėl prievolės nevykdymo su ieškovu „PlusPlus Capital“ AS, nes teismas civilinę bylą išnagrinėjo jam tinkamai nepranešus, dėl ko jis negalėjo dalyvauti bylos procese, tuo grubiai buvo pažeistos jo konstitucinės teisės, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) reikalavimai. Pažymėjo, kad jis savo gyvenamosios vietos pasikeitimus deklaruodavo nuolatos per e-paslaugų portalą epaslaugos.lt, pateikdamas prašymus t. y. nuo 2017 m. vasario 25 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2019 m. sausio 27 d. deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę ir tuo pačiu deklaravo savo gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje adresu: (duomenys neskelbtini), kur gyvena nuolatinai, taip pat ir šiuo metu. Ši informacija buvo prieinama tiek pradiniam kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Mogo Lt“, tiek ir suinteresuotam asmeniui (ieškovui) „PlusPlus Capital“ AS, tiek ir teismui, kuris šią informaciją galėjo gauti iš Gyventojų registro, tačiau šia informacija nebuvo pasinaudota. Ir tai laikytina grubiu CPK 122 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimu, nes gyvenamosios vietos adresu Jungtinėje Karalystėjė teismas jam procesinių dokumentų nesiuntė, o neteisėtai juos įteikė viešo paskelbimo būdu ir bylą išnagrinėjo jam nedalyvaujant (nežinant) bei priėmė sprendimą už akių, kuris įsiteisėjo ir buvo pradėtas priverstinis jo vykdymas. Dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, esant priimtam 2019 m. rugsėjo 6 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimui už akių, jis savalaikiai negalėjo pasinaudoti savo teisėmis, numatytomis CPK 285 straipsnio 5 dalies ir 287 straipsnio nuostatose t. y. per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo arba pateikti prašymą dėl termino pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimui dėl svarbių priežasčių, nes yra suėjęs įstatyme nustatytas trejų mėnesių naikinamasis terminas prašymui atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą.
3. Akcentavo, jog nagrinėjant bylą buvo padaryti ir materialinės teisės normų pažeidimai, kurie turėjo įtakos nepagrįsto ir neteisėto sprendimo už akių priėmimui. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad 2016 m. lapkričio 5 d. atgalinio lizingo (Išperkamosios nuomos) sutartis Nr. L05112016/0039 (toliau – ir Lizingo (Išperkamosios nuomos) sutartis) buvo nutraukta neteisėtai. Nurodė, kad minėtą sutartį jis vykdė, nors ir vėluodamas, kreditoriui mokėjo ne tik einamąsias įmokas, bet ir netesybas. Teismas neįvertino aplinkybės, jog naudotas ir ketintas įsigyti lengvasis automobilis Volkswagen Caddy, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimtas, nesurašant jokio priėmimo-perdavimo akto, iš kurio matytųsi transporto priemonės būklė, nebuvo atliktas ir lengvojo automobilio vertės nustatymas grąžinant lizingo davėjui, kas yra svarbu nustatant civilinės atsakomybės ribas (neproporcinga civilinė atsakomybė) ir galimos dvišalės restitucijos taikymui, o automobilio realizacija ž 1 615 Eur, kai automobilio rinkos vertė virš 4 000 Eur, yra akivaizdus piktnaudžiavimas savo teisėmis, siekiant naudos sau ar tai kitiems tretiesiems asmenims, atsakovo mulkinimas, jo turtinės padėties tyčinis bloginimas. Šioje situacijoje siekiant teisingai išspręsti šį ginčą pagal ginčo sutartį, atsakovui kreditoriaus asmuo tapo esminės reikšmės turinčiu asmeniu, todėl reikalavimų perleidimas kitam asmeniui (naujam kreditoriui) be atsakovo (lizingo gavėjo) sutikimo tapo negalimu. Be to, reikalavimo teises perleidimas neturėjo pažeisti atsakovo teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kėlė abejones ir dėl Reikalavimo perleidimo sutarčių teisėtumo, nurodydamas, jog šios sutartys, kurios sudarytos vienos dienos laikotarpyje, galimai yra fiktyvios, sudarytos Lizingo (Išperkamosios nuomos) sutarties vykdymo eigoje, nesant jokios skolos ir siekiant visais įmanomais būdais apsunkinti atsakovo finansinę padėtį, galimai pažeisti jo teises ir labiau suvaržyti jo prievolę. Pažymėjo, jog Reikalavimo perleidimo sutarčių negavo nei iš ieškovo, nei iš „Risk Management Services“ OU ar tai lizingo davėjo – UAB „Mogo LT.
5. Akcentavo, jog ne su visomis Lizingo (Išperkamosios nuomos) sutarties sąlygomis buvo tinkamai ir sąžiningai supažindintas, t. y. su šios sutarties 17.8-17.11 punktuose numatytomis sąlygomis, taip pat ir su nuostatomis, susijusiomis su transporto priemonės perdavimo lizingo davėjui tvarka, vertės nustatymu, galimybe šį automobilį įsigyti. Nurodė ir tai, kad pagal ieškovo ieškinį visiškai nepagrįstai buvo priteistos labai didelės mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos, kurios akivaizdžiai neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų kriterijų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi pareiškėjo N. Ž. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-6872-940/2019 atmetė.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas (atsakovas) nebuvo paviešinęs ar kaip kitaip informavęs teismą, antstolį ar kreditorius UAB „Mogo Lt“,„PlusPlus Capital“ AS apie savo gyvenamosios vietos ar apie jo individualios įmonės (toliau – ir IĮ) „Merkera“ vykdomos veiklos adreso pasikeitimą. Ieškovas neprašė skirti kuratoriaus, todėl darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų atsakovui įteikimas viešo paskelbimo būdu buvo galimas.
8. Atsižvelgiant į tai, pripažino, kad pareiškėjas (atsakovas) turėjo visas galimybės pasinaudoti CPK nustatytomis procesinėmis teisėmis apskųsti teismo procesinį sprendimą – 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą už akių, pateikti įrodymus, teikti paaiškinimus, t. y. jo teisė būti išklausytam buvo visiškai užtikrinta.
9. Atkreipė dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas nurodė dar 2018 m. spalio 10 d. elektroniniu paštu gavęs lizingo davėjo UAB „Mogo LT“ pranešimą, kad jo grąžintas automobilis Volkswagen Caddy yra parduotas už 1 615 Eur ir šia suma yra sumažinti jo įsiskolinimas pagal Lizingo (Išperkamosios nuomos) sutartį ir jis per 7 dienas privalo padengti 2 502,80 Eur įsiskolinimo likutį. Tačiau pareiškėjas (atsakovas) automobilio pirkimo-pardavimo sutarties neginčijo. O tai, kad jis susisiekė su lizingo davėju ir jam pranešė, kad nesutinka dengti įsiskolinimo likučio, nesudaro pagrindo manyti, kad lizinguoto automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuginčyta ar kad ieškovas netenka teisės paskaičiuotą įsiskolinimą išieškoti teismine tvarka. Teismui priimant sprendimą, buvo žinoma ši aplinkybė.
10. Remdamasis kasacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2013, pateiktu išaiškinimu, konstatavo, kad ginčijama reikalavimo perleidimo sutartis nepažeidžia skolininko interesų, nes reikalavimo perleidimas nesukuria reikalavimo. Pareiškėjas, kaip naujojo kreditoriaus skolininkas, turi teisę reikšti jam visus atsikirtimus, kuriuos turėjo ir tebeturi teisę reikšti pradiniam kreditoriui, taigi, ginčyti perleisto reikalavimo pagrįstumą, jo dydį bei visas kitas aplinkybes, susijusias su kreditoriaus reikalavimo atsiradimu.
11. Tokiu būdu teismas nenustatė, kad priimant sprendimą buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kurią būtina ištaisyti ir pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) nebuvo šioje dalyje peržiūrėtas apeliacine tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Atskiruoju skundu pareiškėjas (atsakovas) N. Ž. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 7 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr e2-6872-940/2019 ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
13. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas jo prašymą dėl proceso atnaujinimo į prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytas faktines aplinkybes ir motyvus tinkamai neatsižvelgė, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, dėl ko padarė klaidingą ir bylos faktiniams duomenims prieštaraujančią išvadą, kad prašyme nurodytų CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatytų pagrindų procesui atnaujinti nėra.
14. Pažymi, jog tai, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl tinkamo atsakovo informavimo apie bylą yra klaidinga ir neatitinka bylos faktinių duomenų, patvirtina jo pateikti oficialūs duomenys apie jo deklaruotą vietą, iš kurių matyti, kad nuo 2019 m. sausio 27 d. deklaravo ne tik savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę, bet tuo pačiu deklaravo savo tikslią gyvenamąją vietą Jungtinėje Karalystėje, nurodydamas ir tikslų adresą: (duomenys neskelbtini), kur gyvena nuolatinai, taip pat ir šiuo metu. Ieškovui taip pat buvo žinomas ir jo turimas bei naudojamas el. pašto adresas, kuris yra nurodytas ir deklaruojant gyvenamąją vietą, tačiau pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, į nurodytas aplinkybes visiškai nekreipė dėmesio ir dėl nesuprantamų priežasčių klaidingai išvadai paremti rėmėsi jo turimos IĮ „Merkera“ registracijos adresu, kuris visiškai nesutampa su ieškovo ieškinyje nurodytu adresu bei kurios veikla jau seniai sustabdyta, kas apelianto nuomone, prieštarauja teisingumo vykdymui.
15. Mano, kad jeigu jo bylos procesiniai dokumentai būtų įteikti tinkamai (nurodytu adresu Jungtinėje Karalystėje arba el. pašto adresu), tai nebūtų nei grubaus jo konstitucinių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo, nei kitų teisės aktų pažeidimų, nei šio proceso.
16. Akcentuoja, jog analogiškai klaidingas išvadas pirmosios instancijos teismas padarė ir dėl kitų prašyme nurodytų faktinių aplinkybių ir motyvų, pagrinde akcentuodamas tinkamą atsakovo informavimą apie bylą ir tinkamą procesinių dokumentų įteikimą, ir apie kitus motyvus iš esmės nepasisakydamas.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotas asmuo (ieškovas) „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamas „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pareiškėjo (atsakovo) N. Ž. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
18. Nurodo, jog atskirojo skundo turinys iš esmės identiškas prašymo dėl proceso atnaujinimo turiniui. Atsižvelgiant į tai, pareiškia, jog pilnai palaiko savo atsiliepimo į prašymo dėl proceso atnaujinimo argumentus bei, vadovaudamasis ekonomiškumo ir operatyvumo motyvais, savo argumentų šiame atsiliepime nekartoja.
19. Dar kartą atkreipia dėmesį, kad pats pareiškėjas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ir neinformavo kreditorių apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, nors ir žinojo, kad su kreditoriumi nėra iki galo išsprendęs sutartinių įsipareigojimų įvykdymo klausimo. Taigi, pareiškėjas, būdamas bent minimaliai apdairus ir sąžiningas, turėjo suvokti, kad jam nevykdant įsipareigojimų geranoriškai, juos gali būti pareikalauta įvykdyti priverstinai, kreipiantis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas pareiškėjo (atsakovo) N. Ž. atskiruoju skundu, be to, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis, 338 straipsniai).
21. Pareiškėjas (atsakovas) N. Ž. prie atskirojo skundo pateikė naują rašytinį įrodymą – el. pašto dokumentus apie susirašinėjimą su pradiniu kreditoriumi, iš kurio matyti, jog pradiniam kreditoriui buvo žinomas jo el. pašto adresas, nurodydamas jog būtinybė pateikti tokį įrodymą byloje iškilo vėliau (po skundžiamos nutarties priėmimo). Nors atskirajame skunde tiesiogiai nėra suformuluotas prašymas priimti naujus įrodymus, bet apeliantas šiais naujais duomenimis grindžia dalį atskirojo skundo argumentų, susijusių su bendravimu su pradinio kreditoriaus atstovais.
22. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju apelianto pateiktas rašytinis įrodymas nors ir galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, ieškovui apie tokių įrodymų pateikimą yra žinoma, prieštaravimų dėl šių įrodymų pridėjimo prie bylos negauta, minėti įrodymai gali turėti įtakos vertinant atskirojo skundo argumentus, jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas juos prijungti prie bylos.
24. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai ir pažymėta, kad šis išimtinis (ekstraordinarinis) procesinis institutas dažniausiai taikomas padarytoms teismų klaidoms dėl fakto ar teisės ištaisyti, tačiau tik tuo atveju, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės pažeistas teises ir interesus apginti kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais bei nėra kitų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2007; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; kt.). Šio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis nebūtų priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; kt.).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje nustatytų ir nutartyje aptartų faktinių aplinkybių visuma, vertinant juos procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių proceso teisės normų kontekste, suteikia pagrindą spręsti, kad apeliantas įrodė, jog egzistuoja sąlygos procesui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą atnaujinti.
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-6872-940/2019 atsakovui N. Ž. nepateikus atsiliepimo į ieškovo „PlusPlus Capital“ AS ieškinį, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugsėjo 6 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkinto iš dalies – priteisė iš atsakovo ieškovui 2 502,80 Eur skolos (nesumokėtos finansavimo sumos), 922,40 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 225,25 Eur delspinigių, 45,60 proc. mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2 502,80 Eur (nesumokėtos finansavimo sumos) nuo 2019 m. liepos 3 d. (ieškinio surašymo dienos) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bet neilgiau kaip iki 2020 m. lapkričio 5 d., 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą 3 650,45 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. liepos 8 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 82 Eur žyminio mokesčio, o likusioje dalyje ieškinį atmetė. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 27 d. Ieškovės prašymu 2019 m. spalio 2 d. buvo išduotas vykdomasis raštas. Atsakovas 2020 m. vasario 28 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktų pagrindu, kuriame, be kita ko, nurodė, jog teismas civilinę bylą išnagrinėjo jam tinkamai apie tai nepranešęs. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovo prašymo atnaujinti procesą civilinėje byloje netenkino, be kita ko, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas (atsakovas) nebuvo paviešinęs ar kaip kitaip informavęs teismą, antstolį ar kreditorius apie savo gyvenamosios vietos ar jo individualios įmonės vykdomos veiklos adreso pasikeitimą, ieškovas neprašė skirti kuratoriaus, todėl procesinių dokumentų atsakovui įteikimas viešo paskelbimo būdu buvo galimas. Tokiu būdu atsakovo teisė būti išklausytam buvo visiškai užtikrinta. Su tokiu bylos duomenų vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
28. Nagrinėjant klausimą, ar atsakovui procesinius dokumentus galima įteikti viešo paskelbimo būdu, aktualus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CPK 130 straipsnio taikymo išaiškinimas, kuriame kasacinis teismas remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimu, kad dokumentų įteikimo būdas, kaip asmens informavimas apie teismo procesą viešo paskelbimo būdu, naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas yra įsitikinęs, kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimu, šis dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Prieš taikydamas šį įteikimo būdą, teismas turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus fizinio asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresu, fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, be to, procesiniai dokumentai gali būti palikti adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tai nurodant teismui grąžintinoje pažymoje, skiriant kurjerį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-684/2020).
29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas (CPK 117–132 straipsniai) skirtas asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti, tai viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Konvencijos saugoma vertybė, dėl to kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi EŽTT jurisprudencija. Asmuo privalo būti informuotas apie procesą ne formaliai, o realiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019; 2018 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018; 2017 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).
30. Byloje, kuri buvo susijusi su asmenų informavimu apie teisminį procesą viešo paskelbimo būdu ir kurioje EŽTT nenustatė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo, EŽTT akcentavo tai, kad toks dokumentų įteikimo būdas buvo naudojamas tik tuomet, kai nacionalinis teismas įsitikino (pvz., pateikė užklausą policijai), kad asmens adresas negali būti nustatytas ir kad asmuo nėra visiškai likęs be gynybos priemonių (pvz., gali teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo ir išsakyti argumentus dėl galimai netinkamo informavimo) (žr. sprendimą byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticija Nr. 69829/01 ir 2672/03). Tačiau EŽTT pripažino, kad nacionaliniai teismai nebuvo pakankamai rūpestingi, kai taikė viešo paskelbimo būdą iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti pareiškėjo gyvenamosios vietos adresu, nepatikrino turimos informacijos apie galimą pareiškėjo buvimo vietą kitoje valstybėje, nesikreipė į policiją dėl paieškos paskelbimo, neprašė kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (žr. sprendimą byloje Gakharia prieš Gruziją, peticija Nr. 30459/13), taip pat nesikreipė į civilinio statuso registrą, profesinius subjektus (žr. sprendimą byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. peticijų Nr. 7942/05, 24838/05 – šioje byloje EŽTT atkreipė dėmesį ir į faktą, kad jau vykdymo procese tinkamas pareiškėjo adresas be didesnių sunkumų buvo nustatytas per savaitę), nebandė dokumentų įteikti pareiškėjo darbovietės ar artimo giminaičio adresais (žr. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticija Nr. 38840/08) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019).
31. Remiantis civilinės bylos Nr. e2-6872-940/2019 duomenimis, nustatyta, kad atsakovui N. Ž. procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai) buvo išsiųsti ieškinyje nurodytu adresu ((duomenys neskelbtini)), tačiau jie nebuvo įteikti, neatsiėmus jų pašte per siuntos saugojimą terminą. Byloje pateikta 2019 m. rugpjūčio 5 d. „Sodros“ pažyma, pagal kurią nustatyta, kad atsakovas N. Ž. yra IĮ „Merkera“, kuri, viešai prienamo Juridinių asmenų registro duomenimis, registruota adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Teismas taip pat tikrino Gyventojų registro duomenis ir nustatė, jog atsakovas N. Ž. yra išvykęs gyventi į Jungtinę Karalystę, tačiau registre nenurodytas tikslus adresas. Pagal tokius byloje nustatytus duomenis pirmosios instancijos teismas 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje padarė išvadą, kad atsakovo N. Ž. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, kuratoriaus skirti ieškovas neprašo, įteikimas pagal CPK 123 straipsnio 2 dalį negalimas, todėl nutarė procesinius dokumentus šiam atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu specialaus interneto tinklalapio www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai“. Atitinkamai visi kiti procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikiami viešo paskelbimo būdu, t. y. paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje.
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susidarė būtent tokia situacija, kuri nurodyta EŽTT praktikoje, jog viešo paskelbimo procesinių dokumentų įteikimo būdas taikytas formaliai iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti ieškovui žinomu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Teismas prieš tai net nebandė įteikti atsakovui procesinių dokumentų jo individualios imonės buveinės adresu, kuris nesutapo su ieškovės ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu.
33. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisiškai reikšminga, kad atsakovas įvykdė pareigą deklaruoti savo išvykimą (Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnis), t. y. atsakovas iš esmės nenuslėpė savo faktinės buvimo vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-342-313/2018). Todėl nustatęs, kad atsakovas išvykęs į Jungtinę Karalystę, teismas turėjo pareigą imtis pakankamai priemonių, siekiant sužinoti atsakovo buvimo vietą, tarp jų ir nutartimi įpareigoti ieškovą pateikti įrodymus, kad ieškovas ėmėsi visų įmanomų priemonių atsakovo gyvenamąjai (darbo) vietai Jungtinėje Karalystėje nustatyti (pvz., kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Jungtinėje Karalystėje, užklausė Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, Jungtinės Karalystės gyventojų registrą ar kitas institucijas dėl konkretaus atsakovo gyvenamosios vietos adreso).
33. Prie atskirojo skundo pateikti įrodymai – atsakovo susirašinėjimas el. paštu su pradinio kreditoriaus atstovais, vykęs 2018 m. rugsėjo-spalio mėn. dėl automobilio grąžinimo bei pardavimo, nutraukus Lizingo (Išperkamosios nuomos) sutartį, leidžia abejoti ieškovo, perėmusio reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą, sąžiningumu, nes net ir žinodamas, kad procesiniai dokumentai atsakovui jo nurodytu adresu neįteikti, teismui jokios informacijos apie galimybę dokumentus atsakovui įteikti elektroninio ryšio priemonėmis nenurodė.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas nutartį procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, vykdydamas pareigą užtikrinti realias asmenų procesinių teisių garantijas, privalėjo imtis papildomų priemonių įteikti atsakovui procesinius dokumentus, tačiau to nepadarė. Tik pritaikęs papildomas priemones ir negavęs siekiamo rezultato, teismas turėjo pagrindą spręsti dėl kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų, be kita ko, viešo paskelbimo, taikymo. Ši aplinkybė vertintina kaip teismo, kuriam priklausė pareiga rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu atsakovei, netinkamas CPK 130 straipsnio nuostatų taikymas.
35. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės procesiniam bylos rezultatui, teismas nepasisako.
36. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti atsakovo N. Ž. prašymą dėl proceso atnaujinimo, netinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, todėl skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atnaujinamas procesas civilinėje byloje Nr. e2-6872-940/2019 ir byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
37. Kadangi procesas byloje atnaujintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. balandžio 7 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-6872-940/2019 pagal ieškovo „PlusPlus Capital“ AS, atstovaujamo „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialo, ieškinį atsakovui N. Ž. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo ir perduoti bylą nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.