Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Loretai Dosinienei, J. M., Rugilei Gerdvilienei, B. V.-Unikienei, Sandrai Kalniūtei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. J., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos pilietis, lietuvis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas užsienyje. 2018 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi Danijos karalystės Viborgo teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendis G. J. atžvilgiu pripažintas iš dalies ir nutarta vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje paskiriant jam galutinė 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose, bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuteistojo G. J. perėmimo iš Danijos karalystės dienos;

kaltinamas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas D. V., kuris buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2019-02-12 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-136-667/2019 dėl to paties nusikaltimo, kuo yra kaltinamas G. J., BPK 22 straipsnio 3 dalies pagrindu, atsisakė duoti parodymus.

2014 m. spalio 8 d. D. V. buvo apklaustas įtariamuoju baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 ir nurodė, kad automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jis (1 t., b. l. 155–156). Tačiau iš įsiteisėjusio nuosprendžio matyti, kad teismas neginčijamai įrodė, kad D. V., davė melagingus parodymus, o būtent: 2016 m. kovo 29 d., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tarnybinėse patalpose, esančiose Kaune, Chemijos g 4B, apklausiamas liudytoju nuo 11.13 val. iki 11.41 val. ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, A. S. naudai, siekiant, kad pastarasis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad 2014 m. sausio 30 d. apie 20.25 val., sankirtoje esančioje Kaune, Karaliaus Mindaugo pr., A. Juozapavičiaus pr. ir nuovaža į M. K. Čiurlionio gatvę, eismo įvykio metu susidūrus automobiliams, kurio metu automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis žuvo, o vairuotoja buvo sunkiai sužalota, automobilį „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jis, o ne A. S..

Liudytoja E. V., kuri yra nuteista išskirtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-464-246/2018 Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžiu dėl to, kuo yra kaltinamas ir G. J.. Ji BPK 22 straipsnio 3 dalies pagrindu atsisakė duoti parodymus nagrinėjant baudžiamąją bylą G. J. atžvilgiu. Todėl teismas priimdamas nuosprendį G. J. atžvilgiu rėmėsi ir baudžiamosios bylos Nr. 1-464-246/2018 įsiteisėjusiame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, kuriuos patvirtino, kad E. V., kuri važiavo kartu su G. J. įvykio metu vienu automobiliu, padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką. (4 t., b. l. 16–25). Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžiu E. V. už nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą nuteisė 30 MGL bauda, nukentėjusiųjų Š. ir J. M. bei G. G. civilinius ieškinius tenkino dalinai (4 t., b. l. 16–25). Šį nuosprendį išnagrinėjus apeliacine tvarka, 2018 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo atmestas nuteistosios E. V. gynėjo apeliacinis skundas ir nuosprendis nepakeistas.

2014 m. sausio 30 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2014 m. sausio 30 d. apie 20.29 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo - A. Juozapavičiaus pr. ir nuovažos į M. K. Čiurlionio g. sankryžoje (1 t., b. l. 77–84, 90–95).

2015 m. lapkričio 10 d. asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad liudytojas A. Š. atpažįsta A. S., kaip asmenį vairavusį automobilį „Mercedes Benz E280“. (2 t., b. l. 92–96).

2015 m. liepos 1 d. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas G. K. parodė, kad 2014 m. sausio 30 d. apie 20.29 val. buvo A. Juozapavičiaus pr. Važiavo iš Akropolio po filmo ir pravažiavus kebabinę norėjo apsisukti ir tuomet susidūrė dvi mašinos. „Mersedesą“ vairavo vaikinas, važiavo vienas. Keleivio nebuvo, matė, kai jis išlipo iš mašinos, keleivis neliko sėdėti mašinoje, išlipo vienas, vairuotoją matė, jis buvo priėjęs, pasakė: „jeigu ką, ne aš vairavau, nes aš be teisų“ ir skambino draugams, sakė: „atvažiuok, padariau avariją“. Vairuotoją įsidėmėjo gerai, vairavo ne kaltinamasis D. V., ne jis. Jis buvo priėjęs, tikrai ne šitas, tą tvirtina, atmintis gerai. Po eismo įvykio iš karto pribėgo prie įvykio vietos, praėjo maksimaliai minutė laiko. „Mersedeso“ vairuotojas buvo išlipęs, prie „Mersedeso“ žmonių daugiau nestovėjo. Kaip atrodė vairuotojas atpažintų iš nuotraukos- šviesus, už patį žemesnis ir smulkesnis (2 t., b. l. 75–77).

2015 m. liepos 1 d. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas E. D. parodė, kad 2014 m. sausio 30 d. apie 20.29 val. vairavo automobilį „Audi“ ir A. Juozapavičiaus pr. matė avariją. Matė kas avarijos metu vairavo „Mersedesą“, važiavo vienas, matė, kaip iš mašinos išlipo vairuotojas, buvo arti, girdėjo ką šneka, jis sakė: „kai atvažiuos policija nieko nesakykit, nes aš be teisių“, jis visiems taip sakė, garsiai sakė. Atpažinti jį galėtų, tikrai ne kaltinamasis D. V. , buvo šviesių plaukų, veidą atsimena, panašaus ūgio, bet šiek tiek stambesnis, tikrai ne kaltinamasis D. V. (2 t., b. l. 77–78).

2015 m. balandžio 22 d. teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja E. K. parodė, kad iš nusviestos mašinos niekas neišlipo, o iš juodo mersedeso išlipo vairuotojas - nedidelio ūgio, šviesių plaukų, vidutinio ūgio sudėjimo. Iš mersedeso išlipo liudytojas S. kaip vairuotojas, yra tuo tikra 100 %. Jį matė, net kalbino ar jam viskas gerai. Vairuotojas buvo vienas, išlipo vienas iš automobilio, keleivio tikrai nebuvo. Ji tikrai neklysta, D. V. įvykio vietoje nematė (2 t., b. l. 31–33).

2016 m. vasario 4 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11K-327(15), 11K-78(16) nurodyta, kad 2014 m. sausio 30 d., 20.29 val. pateiktame vaizdo įraše matomo automobilio judėjimo greitis nurodytoje kelio atkarpoje buvo nuo 144 km/h iki 153,9 km/h., jeigu tirti pateiktame vaizdo įraše matomas automobilis yra „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai atsižvelgiant į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, techniniu požiūriu jos nekeičia 2014-09-03 duotos specialisto išvados Nr. 11-1099914). Techniniu požiūriu, minėtą specialisto išvadą galima tik papildyti, jog tikėtina, kad prieš įvykį link susidūrimo su automobiliu „Opel Astra“ vietos automobilis „Mercedes Benz E280“ artėjo stabdomas, todėl prieš stabdymą automobilio „Mercedes Benz E280“ judėjimo greitis buvo didesnis nei 108 km/h, o susidūrimo su automobiliu „Opel Astra“ metu automobilio „Mercedes Benz E280“ judėjimo greitis buvo apie 108 km/h (2 t., b. l. 101–105).

Teismas, analizuodamas kaltinamojo G. J. padarytos nusikalstamos veikos sudėtį, nustatė, kad:

- apklaustas liudytoju G. J. baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 parodė, kad 2014 m. sausio 30 d. važiavo automobilyje „Toyota“, kurį vairavo E. V.. Matė, kaip priekyje važiavęs „Mercedes“ metasi į šoną ir tą pačią akimirką buvo smūgis. Kaip judėjo Opelis prieš susidūrimą – nesuspėjo pamatyti. Papildomos apklausos metu parodė, kad prieš du metus, tiksliai datos nepamena, žino, kad buvo žiema, kartu su savo pažįstama E. V., kuri vairavo automobilį, markės nepamena, atvažiavo pas pažįstamą A. S., gyvenantį Aukštuosiuose Šančiuose, tikslaus adreso nežino. Susitikę sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti į Akropolį, pavalgyti. Kiek pamena, A. pasiūlė kartu pasiimti jo pažįstamą D., pavardės nežino, tuomet lygtais kartu su E. nuvažiavo iki D., gyvenančio Žemuosiuose Šančiuose, adreso tikslaus nežino ir jį pasiėmę atvežė iki A.. Tuomet D. sėdo už automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. nežino, kuris, kiek žino, priklauso A. sesei, vairo, o A. sėdo šalia, keleivio vietoje ir visi išvažiavo į Akropolį. Pro buvusią 3-ią ligoninę nusileido žemyn į A. Juozapavičiaus pr. ir pasuko į dešinę. Priekyje važiavo automobilis „Mercedes Benz“, vairuojamas D., jie iš paskos. Važiavimo greičio negali pasakyti, kadangi automobilio nevairavo, spidometrų parodymo nestebėjo. Važiuojant A. Juozapavičiaus pr. artėjant link Geležinkelio tilto E. V. stabtelėjo prie pėsčiųjų perėjos, praleisti pėsčiojo, kuris nepamena iš kurios pusės ėjo, tiksliai negali pasakyti ar buvo visiškai E. V. sustabdžiusi automobilį, nes tai buvo seniai. Ar priekyje važiavęs automobilis „Mercedes Benz“ buvo sustojęs prie perėjos, nepamena. Važiuojant toliau ir artėjant link geležinkelio tilto, nepamena kuria juosta važiuojant, pamatė kaip geležinkelio tiltą pravažiavęs automobilis „Mercedes Benz“ metasi į dešinę ir susiduria su kitu priešais jį sukančiu automobiliu. Po įvykio E. V. iš karto prieš Geležinkelio tiltą sustabdė automobilį, iš karto abu išlipo iš automobilio ir ėjo, ar bėgo, nepamena link įvykio vietos. Įvykio vietoje pamatė kad D. Vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“ susidūrė su kitu automobiliu, kurio markės neįsidėmėjo, nepamena kas buvo už kito automobilio vairo ir kiek jame buvo žmonių. Į įvykio vietą rinkosi daug žmonių, nepamena ar bendravo po įvykio su A. ir D., nes ten buvo didelė sumaištis, į įvykio vietą rinkosi daug žmonių, važiavo spec. tarnybų automobiliai. Įvykio vietoje kaip stebėtojas buvo gan ilgą laiką, galimai valandą ar dvi, tiksliai nepamena. Kur po to išvyko – nepamena (1 t., b. l. 141–142, 2 t., b. l. 116–117);

- 2016 m. sausio 6 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kaip G. J. nurodo autoįvykio vietą (2 t., b. l. 118–120);

- 2015 m. balandžio 22 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d. teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas G. J. patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 (2 t., b. l. 28–29, 3 t., b. l. 72–73);

Kaip matyti iš 2014 m. vasario 4 d. ir 2016 m. sausio 6 d. liudytojo G. J. apklausos protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14, jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus. G. J. melagingai nurodė tiriamo eismo įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 141–142, 2 t., b. l. 116–117). 2015 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu ir 2016 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas G. J. patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 (2 t., b. l. 28–29, 3 t., b. l. 72–73).

Kaltinamajame akte (4 t., b. l. 120-126) kaltinamajam G. J. buvo inkriminuota, kad jis nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką padarė būdamas iš anksto susitaręs kartu su D. V. ir E. V.. Šios aplinkybės byloje nenustatytos, jų bendrininkavimas nenustatytas ir E. V. atžvilgiu Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. priimtame nuosprendyje, todėl jos šalintinos iš G. J. pareikšto kaltinimo.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad kaltinamasis G. J. padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nustačius melagingų parodymų 2014 m. vasario 4 d. ir 2016 m. sausio 6 d. liudytojo G. J. apklausos metu baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 davimą bei melagingų parodymų davimą 2015 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo teisiamojo posėdžio metu ir 2016 m. lapkričio 21 d. Kauno apygardos teismo teisiamojo posėdžio metu, bei nenustačius veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų kitose BK 235 straipsnio dalyse.

Dėl bausmės

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant G. J. asmenybę, pažymėtina, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. G. J. teistas Danijos karalystėje. 2018 m. birželio 22 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi Danijos karalystės Viborgo teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendis G. J. atžvilgiu pripažintas iš dalies ir nutarta vykdyti jį Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsisakyta pripažinti Danijos karalystės Viborgo teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendį dalyje dėl G. J. Danijos Karalystės baudžiamojo kodekso 124 straipsnio 4 dalies pažeidimo ir šios nuosprendžio dalies vykdymo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Suderinta nuteistajam G. J. Danijos karalystės Viborgo teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu už Danijos karalystės baudžiamojo kodekso 286 straipsnio 1 dalies, plg. 276 straipsnį, plg. šiuo metu galiojantį 276 a straipsnį (anksčiau galiojusį 276 straipsnį), 290 straipsnio 2 dalį, plg. 1 d. pažeidimus paskirtą 2 metų 3 mėnesių bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalimi, 178 straipsnio 2 dalimi ir BK 189 straipsnio 1 dalimi ir palikta šiuo nuosprendžiu G. J. paskirtą galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. G. J. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (4 t., b. l. 86–100). G. J. baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (4 t., b. l. 101–102), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (4 t., b. l. 107), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (4 t., b. l. 109), nedirba (4 t., b. l. 103, 104). Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos charakteristikos matyti, kad G. J. charakterizuojamas patenkinamai (5 t., b. l. 54, 55).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Kaltinamajam G. J. skirtina nusikalstamų veikų padarymo metu galiojanti BK 47 straipsnio redakcija (2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1350 (nuo 2011 04 28) (Žin., 2011, Nr. 49-2374). Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką parenkamas, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio redakciją, ir paskaičiuojamas pagal iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusį MGL dydį (37,66 eurų).

Dėl neturtinės žalos

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Pirmiau teismo ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiesiems dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad G. J. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusieji Š. M. ir J. M. pareiškė po 2000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (5 t., b. l. 157–161), G. G. – 3000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (5 t., b. l. 162–165).

Nukentėjusieji Š. M. ir jo žmona J. M. nurodė, kad jie abu patyrė didelę neturtinę žalą dėl eismo įvykio metu žuvusio sūnaus. Dėl kaltinamojo melagingų parodymų davimo, kito asmens kaltės prisiėmimo bylos tyrimas ir nagrinėjimas užsitęsė. Dėl to jie patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Pat nukentėjusysis Š. M. gaišo laiką prisidėdamas prie įvykio aplinkybių nustatymo, ieškojo liudytojų, rinko ir teikė bylai reikšmingus duomenis. Visą laiką jie iš naujo išgyveno sūnaus žuvimo momentą. J. M. nurodė, kad jai dėl melagingų parodymų pablogėjo sveikata, buvo nedarbinga, kreipėsi į psichologą. Kaltinamojo parodymai įtakojo bylos eigą, ilgus tyrimo ir teismo procesus, o tuo pačiu kėlė stresą.

Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, nes tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta CK 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, todėl nukentėjusiųjų Š. M. ir J. M. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini iš dalies.

Teismas konstatuoja, jog akivaizdu, kad minėti nukentėjusieji dėl kaltinamojo melagingų parodymų patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, buvo trukdomas tiek bylos nagrinėjimo, tiek nukentėjusiųjų laikas, kas tiesiogiai įtakojo ir jų išgyvenimus. Nukentėjusiųjų nurodyta patirta neturtinė žala priteistina, tačiau mažesnio dydžio, atsižvelgiant į teismų praktiką, ir į tai, kad jiems priteista žalos dalis iš nuteistosios E. V. (po 1000 Eur neturtinės žalos), iš D. V. (po 2000 Eur neturtinės žalos), taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo G. J. turtinę padėtį.

Naujausioje teismų praktikoje (civilinė byla Nr. 3K-217-690/2017) yra suformuotas naujas patirtos žalos kriterijus. Jeigu užsitęsia ikiteisminis tyrimas ar teisminis nagrinėjimas, tai pagilina dar labiau nukentėjusiųjų psichologines traumas. Ši aplinkybė yra svarbus argumentas, dėl ko iš kaltinamojo G. J. priteistina mažesnė patirta žala, nei iš D. V., prisiėmusio kaltę dėl avarijos padarymo.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, į tai, kad patys nukentėjusieji Š.ir J. M. nenukentėjo tiriamajame įvykyje, tik įvykio metu žuvo jų sūnus, į tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų trukdant bylos objektyviam tyrimui, tėvai patyrė didelį dvasinį skausmą, iš kaltinamojo kiekvienam iš jų priteistina po 1500 eurų neturtinės žalos.

Nukentėjusioji G. G. pareiškė byloje 3000 Eur ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo. Nukentėjusioji nurodė, kad po avarijos ji patyrė dideles kančias ir pergyvenimus dėl jos sunkaus sužalojimų, skausmo dėl sužadėtinio netekimo, pusės metų gydimosi, taip pat dėl policijoje vykdyto nesąžiningo ir apgaulingo bylos aplinkybių tyrimo, kuris pradžioje buvo daromas tik remiantis kaltinamojo ir kitų byloje nuteistų asmenų po tiriamo įvykio duotais melagingais parodymais. Dėl to ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus.

Nukentėjusiesiems, atsižvelgiant į teismų praktiką, priteistina iš G. J. didesnė patirta neturtinė žala nei iš kartu su juo automobiliu važiavusios nuteistosios E. V. todėl, nes G. J. davė melagingus parodymus gelbėdamas nuo atsakomybės savo, o ne E. V. pažįstamą - tikrąjį avarijos kaltininką A. S..

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusieji Š. M., J. M. ir G. G. nurodė, kad jie kiekvienas turėjo po 300 Eur atstovavimo išlaidų, kurias prašo priteisti iš kaltinamojo G. J..

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nukentėjusiųjų patirtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas įrodytos pateiktais dokumentais – sąskaitomis-faktūromis už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymais (4 t., b. l. 195–202), iš kurių matyti, kad nukentėjusieji Š. M., J. M. ir G. G. už jų atstovavimą procese advokatui sumokėjo po 300 eurų (4 t., b. l. 194, 202). Nukentėjusiųjų jų pasirinktam atstovui sumokėta suma už teisinę pagalbą atstovaujant jų interesus pirmosios instancijos teisme atitinka darbo ir laiko sąnaudų bei protingumo, teisingumo kriterijus, todėl pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Kaltinamajam panaikintina paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nes jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę (4 t., b. l. 81-82).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-307 straipsniais,

nusprendžia:

G. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas bei kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 3 dalies redakciją, priimtą 2011 m. balandžio 21 d. įstatymu Nr. X1-1350, galiojusią iki 2017 m. spalio 5 d., skirti G. J. 50 (penkiasdešimties) MGL, tai yra 1883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti nuteistąjį ne vėliau kaip per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6801), o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti į teismo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamųjų bylų raštinę (kabineto Nr.120).

Panaikinti kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies ir neturtinei žalai atlyginti priteisti iš kaltinamojo G. J.:

Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų);

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų);

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų).

Priteisti iš kaltinamojo G. J. nukentėjusiųjų turėtas atstovavimo išlaidas:

J. M. 300 Eur (tris šimtus eurų);

G. G., 300 Eur (tris šimtus eurų).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.