- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- 1-464-246/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00154-2017-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Sipavičius
- Kaltinamasis
- E. V.
- Nukentėjusysis
- G. G., Š. M., J. M.
- Advokatai
- Laimutis Jankauskas, Gerutis Varanavičius
nukentėjusiajai G. G. (buvusi pavardė – L.), jos atstovui advokatui Geručiui Varanavičiui
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau rašoma ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje, aprašytos 2017-11-30 kaltinamajame akte, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2014-02-04 12.54 val. ir 2015-10-26 9.45 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tarnybinėse patalpose, esančiose Kaune, Chemijos g 4B, 2015-04-22 9.29 val. Kauno apylinkės teisme, esančiame Kaune, Laivės al. 103 ir 2016-09-23 9 val. Kauno apygardos teisme, esančiame Kaune, A. Mickevičiaus g. 18, apklausiama liudytoja ir būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, A. S. naudai, siekdama, kad jis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, davė žinomai melagingus parodymus, kad 2014 m. sausio 30 d. apie 20.25 val. sankryžoje, esančioje Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. ir A. Juozapavičiaus pr. ties išvažiavimu į M.K.Čiurlionio gatvę, buvusio eismo įvykio metu susidūrus automobiliams žuvo „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis, o vairuotoja G. G. (buvusi pavardė – L,) buvo sunkiai sužalota, automobilį „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo D. V., o ne A. S., kuris yra pripažintas kaltu dėl eismo įvykio įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2017-02-24 nuosprendžiu, tai yra ji padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamoji kalta neprisipažino ir parodė, kad nusikaltimo, kuris nurodytas kaltinime, nepadarė. Parodė, kad apklausiama, kaip liudytoja tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teismuose dėl 2014-01-30 apie 20.25 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo pr., A. Juozapavičiaus pr. ir M. K. Čiurlionio g. sankryžoje įvykusio autoįvykio davė teisingus parodymus, papasakojo tiesą, kad tuo metu automobilį "Mersedes Benz" valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo D. V., o šalia jo keleivio pusėje sėdėjo A. S.. Ji su G. J. važiavo jos mamos automobiliu, kurį vairavo ji. Važiavo 60 – 70 km/h greičiu, šiek tiek atsilikusi nuo D. V. vairuojamo automobilio. Tai ką matė ji papasakojo ikiteisminio tyrimo metu bei teismuose ir nežino, kodėl teismai ja nepatikėjo. Su nei vienu nebuvo susitarusi duoti melagingus parodymus dėl eismo įvykio. Su G. J. buvo artimi draugai, jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę užsienyje. D. V. ir A. S. pažinojo kaip G. J. draugus, ji ir šie asmenys buvo geri draugai. Šiuo metu su nei vienu iš jų nebebendrauja. G. J., D. V. ir A. S. paskutinį kartą matė tik teisme dėl eismo įvykio. Parodė, kad nematė momento, kai A. S. ir D. V. įlipo į automobilį Mercedes Benz prieš išvažiuojant į Kauno miesto centrą iš Aukštųjų Šančių, nematė ir to momento, kai iš šio automobilio išlipo A. S. ir D. V. išlipo iš automobilio Mercedes Benz po autoįvykio. Parodė, kad nepripažįsta nukentėjusiųjų civilinių ieškinių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas toliau išdėstomų argumentų pagrindu kaltinamosios parodymų nelaiko įrodymais, atitinkančiais objektyvią tikrovę, ir laiko juos parodymais, kuriuos duodama kaltinamoji siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas toliau aptariamais įrodymais.
Nukentėjusysis Š. M. parodė, kad 2014-01-30 apie 20.25 val., Kaune, eismo įvykio metu buvo mirtinai sužalotas jo sūnus E. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., važiavęs automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sėdėjęs šalia vairuotojos. Eismo įvykio nematė. Dėl sukelto eismo įvykio kaltinimas buvo pareikštas D. V., remiantis paties D. V. parodymais ir liudytojų E. V., G. J. ir A. S. parodymais. Tik teisme nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad liudytojai E. V., G. J., A. S. ir pats kaltinamasis D. V. melagingai nuo pat pradžių parodė apie auto įvykio aplinkybes ir D. V. prisiėmė kaltę už A. S., kadangi auto įvykio metu automobilį „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. S.. Melagingi liudytojų parodymai ne tik trukdė baudžiamojon atsakomybėn iš karto patraukti jo sūnų pražudžiusį A. S., bet ir užvilkino visą tyrimą bei bylos nagrinėjimą, kas jam sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, kadangi nuosprendis buvo priimtas daugiau nei po trejų metų. Melagingi liudytojų D. V., E. V. ir G. J. parodymai padarė jam moralinę žalą, nes jo siekis buvo dėl jo sūnaus E. M. mirties atsakingo asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn ir teisingas jo nubaudimas. Melagingų parodymų pagrindu iš pradžių baudžiamojon atsakomybėn buvo patrauktas ne tikrasis auto įvykio kaltininkas, kas sudarė galimybę tikrajam kaltininkui išvengti baudžiamosios atsakomybės ir daugiau, kaip du metus po eismo įvykio besitęsiantis procesas įrodinėjant tiesą kėlė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, kad sūnų pražudęs asmuo bus nenubaustas. Dėl šios priežasties patyrė turtinę ir neturtinę žalą. Prašo priteisti 3500 eurų neturtinei žalai atlyginti. Parodė, kad jis pats aktyviai prisidėjo prie eismo įvykio aplinkybių tyrimo. Sumokėjo 290 eurų įstaigai (duomenys neskelbtini) už specialisto tyrimą ir išvadą, iš kurios matyti, kad automobilio Mercedes Benz priekinės keleivio oro pagalvės eismo įvykio metu neveikė; tokiu atveju keleivis eismo įvykio metu būtų patyręs daugybinius sunkius kūno sužalojimus. Prašo priteisti 290 eurų turtinei žalai atlyginti – pinigus, sumokėtus specialisto įstaigai.
Nukentėjusioji J. M. parodė, kad 2014-01-30 apie 20.25 val. eismo įvykio metu mirtinai buvo sužalotas jos sūnus E. M.. Eismo įvykio nematė, tačiau dėl jo patyrė didelę moralinę traumą. Daugiau kaip du metus po eismo įvykio besitęsiantis procesas įrodinėjant tiesą kėlė didelius neigiamus dvasinius išgyvenimus, kad sūnų pražudęs asmuo bus nenubaustas. Dėl šios priežasties ji patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 3500 eurų. Prašo patenkinti tokio dydžio jos civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.
Nukentėjusioji G. G. (buvusi pavardė – L.) parodė, kad 2014-01-30 apie 20.29 val., Kaune, sankryžoje su Karaliaus Mindaugo pr., ties susikirtimu su A. Juozapavičiaus pr. ir nuvažiavimu į M. K. Čiurlionio gatvę įvyko eismo įvykis, kurio metu mirtinai buvo sužalotas jos draugas ir sužadėtinis E. M., sėdėjęs jos vairuojamo automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinėje keleivio pusės sėdynėje. Ji pati šio eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalota, jai padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis įtarimas, dėl nusikalstamos veikos padarymo buvo pareikštas D. V., remiantis paties D. V. parodymais ir liudytojų E. V., G. J. ir A. S. parodymais. Dėl jų parodymų spaudoje ji buvo kaltinama, sukėlusi eismo įvykį. Dėl kaltinamosios ir paminėtų liudytojų kaltės labai ilgai užtruko šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas, galutinis nuosprendis buvo paskelbtas tik praėjus daugiau kaip trejiems metams po eismo įvykio. Visą šios bylos nagrinėjimo laiką buvo sąmoningai klaidinamas prokuroras ir teismas. Visą šį laiką ji matydama šią šiurpinančią netiesą ir bijodama, kad pastangos įrodyti objektyvią tiesą gali neduoti teigiamų rezultatų labai pergyveno, patyrė didelius ir labai neigiamus bei skaudžius emocinius išgyvenimus, jautėsi pažeminta, įskaudinta ir bejėgė pasiekti teisingumą. Parodė, kad prašo patenkinti jos 8000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl neturinės pažos – jos pareikštame civiliniame ieškinyje išdėstytų argumentų pagrindu.
Priimdamas apkalinamąjį nuosprendį šioje byloje kaltinamosios E. V. atžvilgiu, teismas remiasi įrodymais, surinktais baudžiamojoje byloje, kurios procesinio sprendimo Nr. 20-1-00084-2014-3. Šioje byloje 2017-02-24 yra priimtas Kauno apygardos teismo nuosprendis, paliktas galioti 2017-07-14 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, nuosprendis yra įsiteisėjęs (3.t., b. l. 6, 21).
Iš 2014-01-30 Kauno apskr. VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 1-jo būrio vyresniojo patrulio A. U. tarnybinio pranešimo matytoi kad 2014-01-30 atvykęs į eismo įvykio vietą Kaune, po M. K. Čiurlionio tiltu, rado susidūrusius automobilius „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio „Mercedes“vairuotojas D. V. paaiškino, kad važiavo A. Juozapavičiaus pr. link Karaliaus Mindaugo pr. Ties nusukimu į M. K. Čiurlionio g. staigiai prieš jį suko į kairę Karaliaus Mindaugo pr. atvažiavęs automobilis „Opel Astra“. Nespėjo net pristabdyti ir trenkėsi į jo dešinį šoną. Opelio vairuotoja apie eismo įvykį nieko negalėjo pasakyti, tik pasakė savo vardą, pavardę ir gimimo metus. Šalia sėdėjo keleivis. Medikai konstatavo, kad jis miręs. Užrašė liudytojos E. K. telefono numerį (1 t., b.l. 23).
2014-01-30 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, plane, fotonuotraukose užfiksuotas eismo įvykis, buvęs 2014 m. sausio 30 d. apie 20.29 val. Kaune, Karaliaus Mindaugo – A. Juozapavičiaus pr. ir nuovažos į M. K. Čiurlionio g. sankryžoje (1t., b.l. 27-34).
2014-01-31 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 111/14(02) konstatuota, kad E. M. mirties priežastis politrauma: sunki galvos smegenų trauma, sunkus galvos smegenų sukrėtimas (sunkus difuzinis aksonų pažeidimas), dalinis aortos kylančios dalies plyšimas, kepenų, blužnies, šlapimo pūslės plyšimai, plaučių sumušimas, gaktikaulio viršutinių šakų, skeveldrinis dešinės gūžduobės, pilnas kairės sakroilijinės jungties lūžiai, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu didžiuosiuose pusrutuliuose bei smegenėlėse, kraujosruvos tarpuplaučio ir dubens minkštuosiuose audiniuose bei storžarnės pasaite, muštinė-plėštinė žaizda nosyje, muštinė žaizda dešiniame antakyje, odos nubrozdinimai dešiniame smilkinyje, dešiniame žande, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje. Tai komplikavosi vidinis kraujavimas į krūtinplėvės ir pilvo ertmes bei tarpuplaučio ir dubens minkštuosius audinius, nukraujavimu, šoku (1t., b.l. 50-53).
Apklaustas liudytoju A. S. baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 parodė, kad 2014-01-30 važiavo automobilyje „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas jo sesers A. vardu. Automobilį vairavo D. V.. Sėdėjo šalia vairuotojo, matė eismo įvykio aplinkybes. Visi važiavo link Akropolio, E. važiavo iš galo. Privažiavo netoli tilto, kur yra perėja. E. pristabdė prie perėjos, o jie važiavo trečia eile link Akropolio. Važiavo ne didesniu nei 60 ar 70 km/h. Pamatė atvažiuojančią mašiną, kuri turėjo sustoti, tačiau nesustojo, o kirto dvigubą juostą, suko iš ketvirtos. D. suko vairą į kitą pusę, tačiau jie atsitrenkė į mašiną. Viskas įvyko labai greitai. Tada jie pribėgo prie „Opel Astra“ir pamatė, kad panelė su berniuku sėdi, pulso pas berniuką jau nebuvo. Jis buvo baisiame šoke (1t., b.l. 57-58).
Apklausta liudytoja E. V. baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 parodė, kad 2014-01-30 susitiko su draugais ir nutarė nuvažiuoti į „Akropolį“pavalgyti. Išvažiavo dvejais automobiliais. Ji vairavo „Toyota Corolla“. Kartu su ja važiavo G. J.. Kitu automobiliu – „Mercedes Benz” – važiavo D. ir A.. Vairavo D.. Iš Aukštųjų Šančių nusileido į A. Juozapavičiaus pr. ir važiavo link Karaliaus Mindaugo pr. „Mercedes“ važiavo pirmas, o ji paskui, atsilikusi gal 20-30 metrų. Prieš geležinkelio tiltą kelias dalijosi į keturias eismo juostas. „Mercedes“ judėjo trečia juosta, o ji – ketvirta. Greitis galėjo būti iki 70 km/h. Matė, kaip įvyko susidūrimas. Sustojo įvykio vietoje. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2014-01-30 vakare, tiksliai laiko nepamena su automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. nepamena, kartu su buvusiu draugu G. J. atvažiavo į Aukštuosius Šančius, tikslios gatvės nežino, pas jo pažįstamą A. S.. Nuodugniai visų detalių nepamena dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, bet žino, kad nusprendė nuvažiuoti į Akropolį pavalgyti. A. S. automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. nežino, vairavo pažįstamas D. V., A. S. sėdėjo šalia keleivio vietoje. Nusileidus nuo kalno, prie „Norfos“ parduotuvės įvažiavo į Juozapavičiaus pr. ir važiavo link Karaliaus Mindaugo pr. Automobilis „Mercedes Benz“, vairuojamas D. V., važiavo priekyje nutolęs apie 20-30 metrų atstumu, važiavimo greitis galėjo būti apie 70 km/h. Artėjant A. Juozapavičiaus pr. link geležinkelio tilto, prie paskutinės pėsčiųjų perėjos, kuri buvo prie dešinėje pusėje besibaigiančių gyvenamųjų namų, sustojo praleisti pėsčiojo, iš kurios pusės ėjo pėsčiasis negali pasakyti, nes nepamena, D. V. vairuojamas automobilis nuvažiavo toliau. Praleidus pėsčiąjį pradėjo važiuoti toliau, „Mercedes“ automobilis buvo priekyje, matė jo galinius žibintus, jis tuo metu buvo netoli geležinkelio tilto. Važiuodama ketvirta juosta staiga pamatė, kaip, kiek pamena, lygtais trečia juosta važiavęs automobilis „Mercedes Benz“staiga metasi į dešinę, tuo pačiu momentu pamatė priešinga kryptimi važiavusį automobilį, kuris suko į kairę visiškai prieš pat atvažiuojantį „Mercedes Benz“ automobilį. Iš karto po akimirkos įvyko susidūrimas. Po eismo įvykio staiga pradėjo stabdyti, sustojo dešinėje kelio pusėje, netoli visuomeninio transporto sustojimo. Pamena, kad pati išlipusi iš automobilio iš karto nubėgo dešiniu šaligatviu prie įvykio vietos. Kaip prie įvykio vietos pateko kartu važiavęs G. nepamena dėl patirto šoko pamačius įvykį. Kuomet pribėgo prie įvykio vietos jau buvo prisirinkę daug žmonių, taip pat prie įvykio vietos buvo sustoję daug automobilių su įjungtais avariniais ženklais. Matė, kad automobiliai stipriai sudaužyti, kiek pamena, D. V. ir A. S. paklausė kaip jų sveikata, jie niekuo nesiskundė, matė, kad kitame automobilyje „Opel“, modelio nepamena, yra nukentėjusiųjų, tačiau arti nėjo. Netrukus į įvykio vietą suvažiavo medikai, gelbėtojai, policija, kas atvyko pirmieji nepamena. Kiek laiko įvykio vietoje buvo, nepamena, po to kartu su G. J. buvo atvykusi į kelių policiją, kur buvo D. V. ir A. S. (1t., b.l. 59-60, 2t., 29-30).
2015-10-26 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kaip E. V. nurodo autoįvykio vietą (2t., bl. 31-33).
Apklaustas liudytoju G. J. baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 parodė, kad 2014-01-30 važiavo automobilyje „Toyota“, kurį vairavo E. V.. Matė, kaip priekyje važiavęs „Mercedes“metasi į šoną ir tą pačią akimirką buvo smūgis. Kaip judėjo Opelis prieš susidūrimą – nesuspėjo pamatyti. Papildomos apklausos metu parodė, kad prieš du metus, tiksliai datos nepamena, žino, kad buvo žiema, kartu su savo pažįstama E. V., kuri vairavo automobilį, markės nepamena, atvažiavo pas pažįstamą A. S., gyvenantį Aukštuosiuose Šančiuose, tikslaus adreso nežino. Susitikę sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti į Akropolį, pavalgyti. Kiek pamena, A. pasiūlė kartu pasiimti jo pažįstamą D., pavardės nežino, tuomet lygtais kartu su E. nuvažiavo iki D., gyvenančio Žemuosiuose Šančiuose, adreso tikslaus nežino ir jį pasiėmę atvežė iki A.. Tuomet D. sėdo už automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. nežino, kuris, kiek žino, priklauso A. sesei, vairo, o A. sėdo šalia, keleivio vietoje ir visi išvažiavo į Akropolį. Pro buvusią 3-ią ligoninę nusileido žemyn į A. Juozapavičiaus pr. ir pasuko į dešinę. Priekyje važiavo automobilis „Mercedes Benz“, vairuojamas D., jie iš paskos. Važiavimo greičio negali pasakyti, kadangi automobilio nevairavo, spidometrų parodymo nestebėjo. Važiuojant A. Juozapavičiaus pr. artėjant link Geležinkelio tilto E. V. stabtelėjo prie pėsčiųjų perėjos, praleisti pėsčiojo, kuris nepamena iš kurios pusės ėjo, tiksliai negali pasakyti ar buvo visiškai E. V. sustabdžiusi automobilį, nes tai buvo seniai. Ar priekyje važiavęs automobilis „Mercedes Benz“ buvo sustojęs prie perėjos, nepamena. Važiuojant toliau ir artėjant link geležinkelio tilto, nepamena kuria juosta važiuojant, pamatė kaip geležinkelio tiltą pravažiavęs automobilis „Mercedes Benz“ metasi į dešinę ir susiduria su kitu priešais jį sukančiu automobiliu. Po įvykio E. V. iš karto prieš Geležinkelio tiltą sustabdė automobilį, iš karto abu išlipo iš automobilio ir ėjo, ar bėgo, nepamena link įvykio vietos. Įvykio vietoje pamatė kad D. Vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“ susidūrė su kitu automobiliu, kurio markės neįsidėmėjo, nepamena kas buvo už kito automobilio vairo ir kiek jame buvo žmonių. Į įvykio vietą rinkosi daug žmonių, nepamena ar bendravo po įvykio su A. ir D., nes ten buvo didelė sumaištis, į įvykio vietą rinkosi daug žmonių, važiavo spec. tarnybų automobiliai. Įvykio vietoje kaip stebėtojas buvo gan ilgą laiką, galimai valandą ar dvi, tiksliai nepamena. Kur po to išvyko – nepamena (1t., b.l. 61-62, 2t. 34-35).
2015-10-26 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kaip G. J. nurodo autoįvykio vietą (2t., bl. 36-38).
2013-02-11 daiktų apžiūros protokole aprašytas AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Kauno geležinkelių infrastruktūra“ vaizdo stebėjimo kamerų, esančių ant geležinkelio tilto per Nemuną A. Juozapavičiaus pr. pusėje, 2014-01-30 20.29 val. užfiksuotas vaizdas (1t., b.l. 70-73).
2014-03-21 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 644/14(02) konstatuota, kad G. L. padaryti sužalojimai,- odos nubrozdinimai krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešinio plaučio sumušimas su kraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, blužnies plyšimas,- sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (1t., b.l. 81-82).
2014-09-03 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-1099 (14) konstatuota, kad (pagal tuo metu pateiktus duomenis) buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Mercedes Benz E280“vairuotojo D. V. veiksmai, – važiuodamas apie 108 km/h greičiu, ženkliai viršijo didžiausią leistiną 50 km/h greitį, dėl to susidūrė su kairio posūkio kreive judėjusiu automobiliu „Opel Astra“,- techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (1t., b.l. 86-94).
2015-04-22 teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas G. J. patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 (1t., b.l. 141-142).
2015-04-22 teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja E. V. patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 (1t., b.l. 143-144).
2014-03-21 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 644/14(02) konstatuota, kad G. L. padaryti sužalojimai,- odos nubrozdinimai krūtinės ląstos dešinėje pusėje, dešinio plaučio sumušimas su kraujavimu į dešinę krūtinplėvės ertmę, blužnies plyšimas,- sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (1t., b.l. 81-82).
2015-06-10 teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas A. Š. parodė, kad važiavo su draugais nusipirkti kebabų ir apsisukinėjo vietoje, kur įvyko avarija, matė, kaip iš „Mersedeso“ išlipo vienas žmogus, pribėgo prie automobilio bandė atidaryti automobilio „Opel“ kapotą. Pribėgus prie kaltininko, kuris vairavo „Mersedesą“, jis pasakė, kad neturi teisių. „Mersedeso“ vairuotoją atsimintų, su juo kalbėjosi, jis sakė, kad neturi teisų, išgėręs lyg nebuvo. Salėje „Mersedeso“ vairuotojo lyg nemato, tikrai ne kaltinamasis. Buvo žiema, vilkėjo pūsta striuke, lyg aukštesnis, nei kaltinamasis, vairavo ne kaltinamasis, ir išlipo tik vienas žmogus, jis pats pasakė, kad skambina draugui, net nepriėjo padėti, sakė "neturiu teisių, paskambinsiu draugui, jei būčiau su teisėmis, kaltas nebūčiau, važiavau pagrindiniu keliu". Vairuotoją atpažintų. (1t., b.l. 173-174).
2015-07-01 teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytojas G. K. parodė, kad 2014-01-30 apie 20.29 val. buvo A. Juozapavičiaus pr. Važiavo iš Akropolio po filmo ir pravažiavus kebabinę norėjo apsisukti ir tuomet susidūrė dvi mašinos. „Mersedesą“vairavo vaikinas, važiavo vienas. Keleivio nebuvo, matė, kai jis išlipo iš mašinos, keleivis neliko sėdėti mašinoje, išlipo vienas, vairuotoją matė, jis buvo priėjęs, pasakė: "jeigu ką, ne aš vairavau, nes aš be teisų" ir skambino draugams, sakė: "atvažiuok, padariau avariją". Vairuotoją įsidėmėjo gerai, vairavo ne kaltinamasis, ne jis. Jis buvo priėjęs, tikrai ne šitas, tą tvirtina, atmintis gerai. Po eismo įvykio iš karto pribėgo prie įvykio vietos, praėjo maksimaliai minutė laiko. „Mersedeso“vairuotojas buvo išlipęs, prie „Mersedeso“žmonių daugiau nestovėjo. Kaip atrodė vairuotojas atpažintų iš nuotraukos - šviesus, už patį žemesnis ir smulkesnis (1t., b.l. 188-189).
2015-07-01 teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas E. D. parodė, kad 2014-01-30 apie 20.29 val. vairavo automobilį „Audi“ ir A. Juozapavičiaus pr. matė avariją. Matė kas avarijos metu vairavo Mrsedesą“, važiavo vienas, matė, kaip iš mašinos išlipo vairuotojas, buvo arti, girdėjo ką šneka, jis sakė: "kai atvažiuos policija nieko nesakykit, nes aš be teisių", jis visiems taip sakė, garsiai sakė. Atpažinti jį galėtų, tikrai ne kaltinamasis, buvo šviesių plaukų, veidą atsimena, panašaus ūgio, bet šiek tiek stambesnis, tikrai ne kaltinamasis D. V. (1t., b.l. 190-191).
2015-11-10 asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad liudytojas A. Š. atpažįsta A. S., kaip asmenį vairavusį automobilį „Mercedes Benz E280“ (2t., b.l. 10-14).
2015-11-10 asmens parodymo atpažinti protokole nurodyta, kad liudytojas G. K. atpažįsta A. S., kaip asmenį vairavusį automobilį „Mercedes Benz E280“(2t., b.l. 15-18).
2016-02-04 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11K-327(15), 11K-78(16) (14) konstatuota, kad 2014-01-30 20;29 val. pateiktame vaizdo įraše matomo automobilio judėjimo greitis nurodytoje kelio atkarpoje buvo nuo 144 km/h iki 153,9 km/h., jeigu tirti pateiktame vaizdo įraše matomas automobilis yra „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai atsižvelgiant į šio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, techniniu požiūriu jos nekeičia 2014-09-03 duotos specialisto išvados Nr. 11-1099914). Techniniu požiūriu, minėtą specialisto išvadą galima tik papildyti, jog tikėtina, kad prieš įvykį link susidūrimo su automobiliu „Opel Astra“ vietos automobilis „Mercedes Benz E280“ artėjo stabdomas, todėl prieš stabdymą automobilio „Mercedes Benz E280“ judėjimo greitis buvo didesnis nei 108 km/h, o susidūrimo su automobiliu „Opel Astra“ metu automobilio „Mercedes Benz E280“ judėjimo greitis buvo apie 108 km/h. (t. 4, b. l. 29-33). Šią išvadą iš esmės patvirtina nukentėjusiojo Š. M. pateikta fizinių mokslų daktaro A. U. 2015-05-15 išvada dėl automobilio greičio nustatymo, kurioje nurodyta, kad filmuojamoje atkarpoje prieš pradedant stabdyti automobilio „Mercedes Benz E280“ greitis buvo 153,9 km/h (2t., b.l. 19-23).
2015-11-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus automobilio „Mercedes Benz E280 CDI valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kompiuterinę mazgų diagnostinę analizę ir saugos sistemų analizę duoda atsakymus – išvadą: suveikusi vairuotojo oro pagalvė, (pagalvės piro užtaisas susideda iš dviejų stiprumo lygių, priklausomai nuo smūgio stiprumo, suveikia pirmas arba abu lygiai). Vairuotojo saugos oro pagalvė autoįvykio metu yra suveikusi abiem lygiais. - Vairuotojo diržo piro užtaiso suveikimas (autoįvykio metu piro užtaiso pagalba diržas fiksuojamas ir patraukiamas atgal apie 3-5 cm.). Diržo mechanizmas ir piro užtaisas suveikęs natūraliomis sąlygomis. - Keleivio pagalvės, diagnostikos metu, matomas, tariamas suveikimas yra vieno lygio (pastaba: paprastai kartu įvykio metu, suveikus ir keleivio pagalvei, ji suveikia ne mažesniu stiprumu, kaip vairuotojo, priklausomai nuo smūgio zonos, ribinio greičio bei smūgio stiprumo, įvertinant tyrimo metu gautus greičio rodiklius ir pagrindinio smūgio zoną dešinėje priekinėje automobilio dalyje – keleivio pagalvė turėjo suveikti abiem lygiais, esant keleiviui. -Keleivio diržo piro užtaiso suveikimas (pastaba: diržas fiksuotas, užkirstas praktiškai pilnai ištemptas, kas negali būti natūrali sąlyga. Tyrimo metu atlikus mechaninę diržo sutraukimo mechanizmo apžiūrą nustatyta, kad diržo apdailos panelėje matomi charakteringi pažeidimai, kurie galėjo atsirasti traukiant diržą specifiniu kampu, pro keleivio duris ar langą (nustatyta pirmosios apžiūros metu, įtraukta į protokolą). Pats diržo mechanizmas buvo pakeistas, sprendžiant iš tvirtinimo iš tvirtinimo varžtų apgadinimų – naudotas netinkamas raktas demontuoti mechanizmą, taip pat, pats mechanizmo piro užtaiso „laidynas“ apgadintas (nukirpti laidai, sujungta, panaudota izoliacinė medžiaga), diržo mechanizmas – ne šio automobilio (skiriasi automobilio instaliacijos laidų ir piro patrono laidų spalvos kirpimo ir jungimo vietoje). Nustatyti diržo apdailos detalės tvirtinimo elementų trūkumai, apgadinimai dėl nekokybiško išrinkimo/surinkimo. Piro užtaisas suveikęs, bet ne įvykio metu (pagal vėlai nustatytą suveikimo laiką), arba jo suveikimas galėjo būti dirbtinai imituotas pajungiant 12V įtampą į piro patroną. - Atliekant dalinį priekinės apdailos panelės, keleivio pusės saugos pagalvių zonos demontažą nustatyta: apgadintas šoninės dešinės pusės salono ventiliacijos grotelių tvirtinimo mechanizmas (išlaužtos). Grotelės su ortakiu tvirtinamos trimis varžtais, vienas jų – po apdailos juosta, sekantis – po šoniniu dangteliu, trečias – paslėptas, pastarasis ir buvo išlaužtas, nes jo atsukimas pakankamai sudėtingas, reikalaujantis daugiau laiko. Per angą išėmus groteles, buvo atjungta keleivio saugos pagalvės (pirmo lygio) piro užtaisas, sulaužant jungties fiksavimo mechanizmą, po to jungtis įjungta ne iki galo, tik imituojant jos pajungimą fiziškai, tačiau, dėl kontakto nebuvimo iš kompiuterinės diagnostikos pusės matomas minėto piro užtaiso atjungimas ar suveikimas (identifikuojamas vienodai). Nustatytas keleivio saugos pagalvės atjungimo laikas. Atjungimas įvykdytas 5min.16s.(316s.) vėliau, nei suveikė vairuotojo saugos pagalvė, kas leidžia daryti išvadą, kad pagalvė negalėjo būti atjungta prieš įvykį, o atjungta praėjus minėtam laikui po įvykio. Saugos pagalvių valdymo modulyje laikas skaičiuojamas nuo ekploatacijos pradžios įjungus degimą. Piro užtaisų atjungimo laikas skaičiuojamas nuo atjungimo momento (laikas fiksuojamas ir stabdomas to piro užtaiso, kuris buvo suveikęs ar atjungtas). Dėl galimo degimo įjunginėjimo, pavyzdžiui., transportavimo metu ar kitais atvejais, praėjęs bendras laikas yra 5min. 16 s. (316s.). iki keleivio saugos pagalvės ir diržo piro užtaiso atjungimo, vairuotojo pagalvės suveikimo atžvilgiu. Atlikus minėto keleivio saugos oro pagalvės pajungimą į valdymo modulį, taip pat keleivio sėdėjimo priekinėje vietoje jutiklio B48 testavimą, įvertinus tai, kad išoriškai keleivio saugos oro pagalvė – nepažeista, įsitikinta, kad keleivio saugos sistema įvykio metu veikė be trikdžių. - Įvykio metu keleivio saugos pagalvės mechanizmas ir keleivio identifikavimo mechanizmas sėdynėje – veikė tinkamai, esant keleiviui, ji būtų suveikusi. Kadangi pagalvė nėra suveikus, galima teigti, kad keleivio priekyje įvykio metu nebuvo. Keleivio pagalvės 1 lygio atjungimas ir diržo mechanizmo/piro užtaiso sugadinimas ar pakeitimas buvo atliktas po įvykio praėjus 5 min. 16 s. sąlyginai vertinant saugos oro pagalvių modulio motovalandas, kurios skaičiuojamos nuolat tik atlikus degimo įjungimą. Iki keleivio saugos oro pagalvės atjungimo, taip pat, diržo mechanizmo atjungimo/sugadinimo degimas sumoje buvo įjungtas minėtą laiko tarpą, vertinant vairuotojo oro pagalvės suveikimo metu užfiksuotą laiką. - ABS (stabdžių prieslydžio sistemos) suveikimo momentu prieš įvykį, jau suveikus 9 ciklus (9 stabdymo jėgos padavimo į ratus ir atleidimo ciklai), kitaip tariant, stabdymo kelio pabaigoje, bet iki prieš suveikiant sekančiam „ESP“ (stabilumo programos, šoninio slydimo modulis) blokui -užfiksuotas automobilio greitis yra 135 km/h. - ESP suveikimo momentu, po ABS bloko suveikimo, prieš įvykį, (atsiradus šoniniam pagreičiui ar slydimui, bet iki ESBASG (stabdžių sistema) modulio fiksuojamo generatoriaus atjungimo ar užgesimo užfiksuotas automobilio greitis yra 114 km/h. - EHBASG modulyje po ABS ir ESP modulių suveikimo, fiksuojamas įtampos kritimas, pažeidus priekinėje automobilio dalyje esantį elektros generatorių, arba užgesus (iš karto po kontakto). G. (sąlygos) atsiradimo momentu užfiksuotas automobilio greitis yra 102 km/h. - CDI (variklio valdymo modulis) fiksuoti pažeidimo momentai ir parametrai (momentinis kuro išpuškimas 32-37 mg/Hub) leidžia spręsti, kad susidūrimo momentu akseleratoriaus pedalas buvo nuspaustas dalinai 1/2-2/3, kartu su stabdžio pedalu (2t., b.l. 24-28).
Apklaustas liudytoju D. V. baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 parodė, kad 2014-01-30 apie 20.30 val. iš Aukštųjų Šančių rajono, nuo draugo A. S. namų, tikslaus adreso nežino, nes ten nežino gatvių pavadinimo, išvažiavo su automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su draugu A. S.. Automobilis, kiek žino, priklausė A. S. sesei, pats A. S. vairuoti negalėjo, nes jam buvo atimta teisė vairuoti. A. S. sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, abu buvo prisisegę saugos diržais. Nusileidus nuo kalno pro Respublikinę Kauno ligoninę įvažiavo į A. Juozapavičiaus g. ir važiavo į Akropolį pavakarieniauti. Paskui su kitu automobiliu važiavo iš matymo pažįstami E. ir G., kurie yra A. S. draugai, jie važiavo su automobiliu „Toyota“, tikslaus modelio nežino, vairavo mergina. A. Juozapavičiaus pr. link Akropolio važiavo iki 80 km/h. Eismas tuo metu nebuvo intensyvus, abejomis kryptimis važiavo pavieniai automobiliai. Važiuojant per sankryža su K. Mindaugo g. ir nuvažiavimu link M. K. Čiurlionio g , trečia eismo juosta, priešinga kryptimi nuo Akropolio atvažiavęs automobilis suko į kairę prieš pat vairuojamą automobilį, atstumas iki sukančio automobilio galėjo būti apie 5-10 m., dar bandė sukti vairą į dešinę, kad išvengti susidūrimo, nepamena ar spėjo stabdyti, nes po akimirkos įvyko susidūrimas. Po susidūrimo iš karto abu su A. S. išlipo per vairuotojo dureles į lauką ir nuėjo prie „Opel“ automobilio pažiūrėti kas nutikę juo vykusiems žmonėms. Vairuotoja mergina ir keleivis vaikinukas buvo be sąmonės. Netrukus į įvykio vietą per keletą minučių prisirinko daug pašalinių žmonių. Kas apie įvykį informavo specialiąsias tarnybas, nežino. Netrukus atvyko medikai, gelbėtojai, policija, kurie dirbo įvykio vietoje. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai pasidomėjo kas vairavo automobilį „Mercedes Benz“, v/n (duomenys neskelbtini) ir tuomet pasisakė, kad vairavo automobilį ir po to buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas kraujo bandinys, po to buvo atvežtas į policiją, kur davė pirminius parodymus apie eismo įvykį, vėliau davė išsamius parodymus įtariamojo apklausos metu atliekant ikiteisminį tyrimą (2t., b.l. 71-72).
Aptartų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad kaltinamoji padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką.
Motyvuojamoji dalis
Veikos kvalifikavimas.
Veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, nustačius melagingų parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu ir teismuose dėl 2014 m. sausio 30 d. apie 20.25 val. buvusio eismo įvykio faktą, ir nenustačius veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų BK 235 straipsnio kitose dalyse.
Dėl baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių šiuo nuosprendžiu nenustatoma.
Kaltinamoji neteista, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Jai skirtina vidutinio griežtumo bausmės rūšis, numatyta BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje – bauda, jos MGL dydį skaičiuojant pagal nusikaltimo padarymo metu buvusį nustatytą MGL dydį – 37.66 Eur. Teismas BK 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies pagrindu baudos dydį parenka pagal kaltinamosios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio 3 dalies redakciją, priimtą 2011-04-21 įstatymu Nr. X1-1350, galiojusią iki 2017-10-05.
Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajai paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Dėl civilinių ieškinių.
Nukentėjusiojo Š. M. 290 eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra įrodytas pateiktais dokumentais: įstaigos UNGE išvada (3 t,, b. l. 198), PVM sąskaita faktūra (3t., b l. 191), tenkintinas.
CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, nes tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta CK 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, todėl nukentėjusiųjų Š. M., J. M. ir G. G. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini iš dalies. Teismas konstatuoja, jog akivaizdu, kad minėti nukentėjusieji dėl kaltinamosios melagingų parodymų patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, buvo trukdomas tiek bylos nagrinėjimo, tiek nukentėjusiųjų laikas, kas tiesiogiai įtakojo ir jų išgyvenimus. Tačiau pažymėtina, kad kaltinamoji davė melagingus parodymus nė dėl nukentėjusiųjų veiksmų, todėl, įvertinus nustatytas aplinkybes, iš kaltinamosios kiekvienam nukentėjusiajam priteistina po 1000 eurų. Neturtinės žalos dydį teismas įvertina, atsižvelgdamas į tai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 straipsniais,
nusprendžia:
E. V. pripažinti kalta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir, taikant BK 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas bei kaltinamosios nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio 3 dalies redakciją, priimtą 2011-04-21 įstatymu Nr. X1-1350, galiojusią iki 2017-10-05, skirti E. V. 30 MGL, 1129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų 80 ct) dydžio baudą.
Įpareigoti nuteistąją ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6801), o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti į teismo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamųjų bylų raštinę (kabineto Nr.120).
Iki bausmės vykdymo pradžios palikti kaltinamajai kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Patenkinti nukentėjusiojo Š. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos: priteisti iš kaltinamosios E. V., a.k. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam Š. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 290 Eur (du šimtus devyniasdešimt eurų).
Patenkinti nukentėjusiųjų G. G., Š. M., J. M. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos iš dalies, priteisti iš kaltinamosios E. V., a.k. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiesiems:
G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų);
Š. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų);
J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų).
Priteisti iš kaltinamosios E. V., a.k. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidas (Lietuvos Respublikos baudfžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis):
Š. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1252,35 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkiasdešimt du eurus 35 ct); G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų).
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.