Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-405-485/2018

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-11-28
Bylos Nr.: 1A-405-485/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-03-2-00154-2017-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Gytis Večerskas
Nuteistasis: E. V.
Nukentėjusysis: J. M., Š. M., G. G.
Kaltinamasis: E. V.
Advokatai: Kęstutis Jonaitis, Aidas Mažeika

Kategorijos

1.2.20.5.1Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje (BK 235 str. 1 d.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
2.5.1Nuosprendžio įsiteisėjimas ir vykdymas (BPK 335-336 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-405-485/2018 Teisminio proceso Nr. 1-03-2-00154-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.20.5.1; 2.1.14; 2.4.6.1; 2.4.7; 2.5.1 (S)

Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

sekretoriaujant Daivai Aliulienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui,nuteistosios E. V. gynėjui advokatui Kęstučiui Jonaičiui,nukentėjusiesiems J. M., Š. M., jų atstovui advokatui Aidui Mažeikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. V. gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalyje ir nuteista 30 MGL (1 129,80 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų, 80 ct)) dydžio bauda.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiojo Š. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos patenkintas ir priteista iš kaltinamosios E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajam Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 290 Eur (du šimtai devyniasdešimt eurų).

Nukentėjusiųjų G. G., Š. M., J. M. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos patenkinti iš dalies ir priteista iš kaltinamosios E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiesiems:

G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų);

Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų);

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų).

Iš kaltinamosios E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistos nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalis):

Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 252,35 Eur (vienas tūkstantis du šimtai penkiasdešimt du eurai 35 ct); G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 750 Eur (septyni šimtai penkiasdešimt eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. E. V. nuteista pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2014 m. vasario 4 d. 12.54 val. ir 2015 m. spalio 26 d. 9.45 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tarnybinėse patalpose, esančiose Kaune, Chemijos g 4B, 2015 m. balandžio 22 d. 9.29 val. Kauno apylinkės teisme, esančiame Kaune, Laivės al. 103, ir 2016 m. rugsėjo 23 d. 9 val. Kauno apygardos teisme, esančiame Kaune, A. Mickevičiaus g. 18, apklausiama liudytoja ir būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, A. S. naudai, siekdama, kad jis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, davė žinomai melagingus parodymus, kad 2014 m. sausio 30 d. apie 20.25 val. sankryžoje, esančioje (duomenys neskelbtini) ties išvažiavimu į (duomenys neskelbtini) gatvę, buvusio eismo įvykio metu susidūrus automobiliams žuvo „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivis, o vairuotoja G. G. (buvusi pavardė – L.) buvo sunkiai sužalota, automobilį „Mersedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo D. V., o ne A. S., kuris yra pripažintas kaltu dėl eismo įvykio įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 24 d. nuosprendžiu.

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai ištyrę ir įvertinę byloje esančius įrodymus konstatavo nuteistosios E. V. kaltę jai inkriminuoto nusikaltimo atžvilgiu, už ką ji teismo nubausta.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde nuteistosios E. V. gynėjas Kęstutis Jonaitis prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir baudžiamąjį persekiojimą E. V. atžvilgiu nutraukti jei teismas konstatuos esminį baudžiamojo procesinio įstatymo pažeidimą; teismui netenkinus minėto prašymo, tačiau konstatavus kaltinamojo akto trūkumus, nutartimi perduoti bylą prokurorui; netenkinus minėtų prašymų panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį E. V. atžvilgiu.

3.1. Skunde nurodė, jog 2017 m. kovo 9 d. pavedimu prokurorė Kristina Mockienė pavedė Kauno apskrities VPK Kauno centro policijos komisariatui ikiteismini tyrimą Nr. 03-2-00154-17 atlikti iki 2017 m. birželio 7 d. Po šios dienos nėra byloje duomenų dėl ikiteisminio tyrimo pratęsimo arba ikiteisminio tyrimo atnaujinimo, pasibaigus jo atlikimo terminui. Praėjus 4 mėnesiams, 2017 m. spalio 4 d., prokurorė K. Mockienė pateikė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo pratęsimo iki 2017 m. lapkričio 7 d., prašymas buvo tenkintas. Gynėjo nuomone, tiek pats 2017 m. spalio 4 d. prokurorės prašymas dėl ikiteisminio tyrimo pratęsimo, tiek jo išsprendimas, tiek naujo 2017 m. spalio 10 d. įtarimo apeliantei pareiškimas negali būti laikomi teisėtais, nes pasibaigus anksčiau nustatytam terminui ikiteisminiam tyrimui pabaigti prokurorė, norėdama tęsti ikiteisminį tyrimą E. V. atžvilgiu arba teikti naują įtarimą tų pačių faktinių aplinkybių pagrindu, privalėjo vadovautis BPK nustatyta atskira nutraukto proceso atnaujinimo tvarka ir priimti atitinkamą nutarimą (BPK 217 straipsnio 1 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju tai nebuvo atlikta, todėl šios tvarkos nesilaikymas, pradedant iš naujo vykdyti procesą dėl tos pačios veikos, yra pagrindas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-570/2010), ko pasėkoje tolesnis baudžiamasis persekiojimas E. V. atžvilgiu netenka prasmės ir galimas tik vienintelis procesinis sprendimas – bylos dėl įtarimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nutraukimas (BPK 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

3.2. Skunde taip pat nurodė, jog kaltinamasis aktas nebuvo surašytas nei iki 2017 m. birželio 7 d., nei iki 2017 m. lapkričio 7 d. Pagal LR generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-136 patvirtintų „Rekomendacijų dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui” 9 punktą surašyti kaltinamąjį aktą prokuroras privalo per 7 dienas, kai yra atlikti BPK 218 straipsnyje numatyti veiksmai. Šį terminą rezoliucija gali pratęsti aukštesnysis prokuroras. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija 2014 m. gruodžio 16 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-259/2014 išaiškino, kad „būtent prokuroro surašytu kaltinamuoju aktu yra baigiamas ikiteisminis tyrimas, aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, ir baudžiamasis įstatymas, numatantis tą veiką“. Gynybos vertinimu BPK 218 straipsnyje ikiteisminio tyrimo pabaiga siejama ne tik su paskelbimu įtariamajam ir pranešimu kitiems proceso dalyviams apie tyrimo pabaigą, bet būtent su kaltinamojo akto surašymu. Priešingu atveju, kaltinamojo akto surašymo terminas taptų neapibrėžtas laike, o tai pažeistų įtariamojo teisę į greitą procesą (BPK 1 ir 2 straipsniai) ir teisę į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką (BPK 44 straipsnis). Skunde pažymi ir tai, kad po 2017 m. birželio 7 d. ikiteisminis tyrimas buvo papildytas ir atlikti veiksmai, tačiau visi vėliau atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo neteisėti, nes pagal BPK 218 straipsnio 6 dalį šio ikiteisminio tyrimo terminas turėjo pasibaigti tada, kai buvo surašytas kaltinamasis aktas. Iki nustatyto termino datos (2017 m. birželio 7 d.) kaltinamasis aktas nebuvo surašytas, o aukštesniojo prokuroro sprendimas dėl termino pratęsimo negautas. Kasacinis teismas (Baudžiamoji byla Nr. 2K-158-895/2015) išaiškinęs, jog procesiniame įstatyme yra numatyta prokurorui galimybė kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją prašant pratęsti ikiteisminiam tyrimui užbaigti nustatytą terminą, bet tai turi būti daroma nepasibaigus teismo nustatytam ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminui. Šioje baudžiamojoje byloje terminas buvo nustatytas ne ikiteisminio tyrimo teisėjo, bet prokurorės nutarimu, tačiau procesinio imperatyvumo ir pasekmių, pažeidus šį terminą, nekeičia. Gynėjas mano, jog perdavus bylą nagrinėti teisme ir prokurorei neprašant pratęsti praleisto termino nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. (iki kaltinamojo akto surašymo), pasibaigęs terminas nebuvo atstatytas ir jo pratęsimas nėra galimas (Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 25 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-254-120/2011, 1S-240-120/2011 ir kt.).

3.3. Dėl kaltinamojo akto trūkumų skunde gynėjas nurodė, jog kaltinamajame akte formuojant kaltinimą E. V. jis buvo grindžiamas išankstiniu susitarimu su kitais asmenimis, t. y. tarpusavio bendrininkavimu. Tačiau bendrininkavimas nuteistajai BK 24 straipsnio pagrindu nebuvo grindžiamas ar inkriminuojamas, o taip pat kaltinamajame akte nėra nurodytos ar aprašytos nei bendrininkų rūšys, nei jų statusas, kas sudarė kliūtis tinkamai gynybai. Byloje nei E. V., nei D. V., nei G. J. nebuvo inkriminuoti vykdytojo, padėjėjo, kurstytojo ar organizatoriaus veiksmai. Akivaizdu, kad teismas negali savarankiškai parinkti bendrininkavimo požymių ar nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, kurių nustatymas yra reikšmingas baudžiamojo įstatymo taikymui, todėl netenkinus skundo reikalavimo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo, prašė bylą perduoti prokurorui.

3.4. Apeliantės nuomone teismas padarė esminius proceso pažeidimus, kurie nulėmė netinkamą duomenų pripažinimą įrodymais, jų vertinimą, nes teismas paprasčiausiai perrašė faktines aplinkybes bei teisinius motyvus iš kitos Kauno apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-47-493/2017, o pats duomenų netyrė. Teismas turėjo pareigą ir galimybes apklausti liudytoją G. J. apie E. V. inkriminuojamą veiką, tačiau to neatliko, o jo parodymus perspausdino iš baudžiamosios bylos Nr. 20-1-00084-14.

3.5. Apeliaciniu skundu apeliantė kelia esminį klausimą dėl kaltės jai padarius nusikalstamą veiką – psichinį kaltininkės santykį su veika bei jos padariniais, kuris turi būti sprendžiamas ir pagal kaltininkės elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes. Byloje nėra ginčo, kad E. V. su G. J. išvažiavo atskiru automobiliu, t. y. ji nebuvo automobilyje, kurį vairavo A. S.. Gynyba mano, jog nuteistoji galėjo nesąmoningai suklysti nurodydama, jog kitą transporto priemonę vairavo D. V., o ne A. S.. Apklausta teigė, jog matė šiuos asmenis einančius prie kito automobilio ir pirmosios instancijos teisme ji patikslino, kad neatsimena jau D. V. lipimo į automobilį momento bei nematė kaip jie įsėdo, todėl akivaizdu, jog liudydama kitoje byloje nuteistoji objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus davė dėl to, kad neteisingai juos suprato ir dėl to nesąmoningai klydo. Tai, kad ne tik nuteistoji, bet ir kiti eismo įvykyje dalyvavę asmenys dėl patirto šoko galėjo netiksliai prisiminti aplinkybes, įvykusias iki įvykio, patvirtino ir nukentėjusiosios G. G. (L.), kuri vairavo automobilį Opel Astra, parodymai apie nesustojimą ar sustojimą prieš posūkį. G. G. savo parodymus keitė, nes baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 buvo gautos jai nepalankios eksperto išvados. Prokurorė ir teismas, vertindami byloje surinktus duomenis, turėjo būti nuoseklūs ir nešališki ir kitų proceso dalyvių atžvilgiu, tačiau tiek prokurorė, tiek pirmos instancijos teismas laikė, kad įvykyje dalyvavę asmenys dėl patirto šoko objektyviai galėjo netiksliai prisiminti aplinkybes, įvykusias prieš įvykį, tuo tarpu dėl nepaaiškinamo selektyvumo taikant baudžiamąjį įstatymą baudžiamąjį persekojimą pradėjo ir nuteisė tik E. V..

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios E. V. gynėjas advokatas K. Jonaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusieji ir jų atstovas advokatas A. Mažeika bei prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundą ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

7. E. V. pirmosios instancijos teismo nuteista pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2014 m. vasario 4 d. 12.54 val. ir 2015 m. spalio 26 d. 9.45 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tarnybinėse patalpose, 2015 m. balandžio 22 d. 9.29 val. Kauno apylinkės teisme ir 2016 m. rugsėjo 23 d. 9 val. Kauno apygardos teisme, apklausiama kaip liudytoja ir būdama įspėta pagal BK 235 straipsnį davė melagingus parodymus.

8. Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, t. y. atsakomybei kilti pakanka bet kurio alternatyvaus veiksmo nustatymo. Šiuo atveju E. V. yra inkriminuotas melagingų parodymų davimas, ją apklausiant kaip liudytoją. Kvalifikuojant kaltininkės veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305-788/2015).

9. Patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos nepažeidžiant procesinių terminų laikymosi ir nesuvaržant įstatymų garantuotų gynybos teisių (BPK 22 straipsnio 3 dalis), apylinkės teismas tinkamai išanalizavo byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl E. V. kaltės, jai davus melagingus parodymus.

10. Byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje liudytojais apklausti buvo E. V., D. V. ir G. J., sprendė, jog jie galimai davė melagingus parodymus ir 2017 m. vasario 24 d. teismo nutartimi apie tai pranešė Kauno apygardos prokuratūros vyriausiajam prokurorui. Ikiteisminis tyrimas šioje apeliacine tvarka išnagrinėjamoje, byloje buvo pradėtas prokurorės pavedimu ir baigtas kaltinamojo akto E. V. atžvilgiu surašymu. Pirmosios instancijos teismas nuteisė E. V. pagal BK 235 straipsnio 1 dalį ir paskyrė piniginio pobūdžio bausmę. Teisėjų kolegija, atlikdama savo konstitucinę priedermę, nenustatė nuosprendžio neteisėtumo ar nepagrįstumo kas galėtų suponuoti išvadą dėl nuteistosios kaltės netinkamo nustatymo. Apeliaciniame skunde nuteistosios gynėjas advokatas K. Jonaitis pateiktame apeliaciniame skunde kėlė procedūrinį ginčo klausimą ir tvirtino, jog ikiteisminis tyrimas atliktas pasibaigus nustatytam terminui, kuris laiku nepratęstas ar tinkamai neatnaujintas.

10.1. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateikto skundo argumentus, nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pradžia dėl BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytų šio nusikaltimo požymių laikytina 2017 m. kovo 9 d. kuomet prokurorė Kristina Mockienė pavedė atlikti ikiteisminį tyrimą. Šiame pavedime matyti, kad ikiteisminis tyrimas turėjo būti atliktas iki 2017 m. birželio 7 d. Vėlesniais 2017 m. rugsėjo 4 d. ir 2017 m. spalio 4 d. prokurorės prašymais ikiteisminio tyrimo terminas pratęstas atitinkamai iki 2017 m. spalio 7 d. ir iki 2017 m. lapkričio 7 d. Prokurorės K. Mockienės 2017 m. lapkričio 3 d. nutarimu ikiteisminiai tyrimai atskirti, nes E. V. baudžiamoji byla perduota teismui. Advokato vertinimu ikiteisminio tyrimo atlikimo terminas baigėsi 2017 m. birželio 7 d., kuris nebuvo laiku pratęstas. Šis terminas nustatytas prokurorės, kuri kuravo ikiteisminį tyrimą jį pavesdama atlikti ikiteisminio tyrimo institucijai, t. y. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto centro policijos komisariatui. Teisėjų kolegija pažymi, jog BPK 176 straipsnis reglamentuoja ikiteisminio tyrimo terminus ir įstatymo leidėjas yra nurodęs, jog ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgesnius nei šioje normoje numatytus laikotarpius. Iš to seka, kad šioje byloje E. V. patraukta baudžiamojon atsakomybėn už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 235 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis), BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato ikiteisminio tyrimo atliko terminą 6 mėnesiams. Šis terminas skaičiuojamas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (nagrinėjamu atveju nuo 2017 m. kovo 9 d. ) ir baigėsi 2017 m. rugsėjo 9 d. Bylos duomenys pagrindžia, kad prokurorė, matydama, jog ikiteisminis tyrimas nebus užbaigtas per baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą terminą, 2017 m. rugsėjo 4 d., t. y. likus 5 dienoms iki termino pabaigos, kreipėsi į aukštesnįjį prokurorą dėl jo pratęsimo. Šis prokurorės prašymas buvo patenkintas 2017 m. rugsėjo 4 d. rezoliucija ir terminas pratęsiamas iki 2017 m. spalio 7 d. Vėliau prokurorė kreipėsi dar kartą dėl ikiteisminio tyrimo pratęsimo 2017 m. spalio 4 d. prašymu, kuris 2017 m. spalio 4 d. vyriausiosios prokurorės rezoliucija pratęstas iki 2017 m. lapkričio 7 d. Nuteistosios advokato K. Jonaičio vertinimu ikiteisminio tyrimo termino pabaiga yra ne įstatyme numatytas 6 mėnesių terminas, o prokurorės pavedime nurodyta data (2017 m. birželio 7 d.). Tokia gynybos pozicija negali būti laikytina teisinga aukščiau nurodyto reglamentavimo kontekste ir teisėjų kolegija konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo atlikimo terminas pagal įstatymą buvo galimas iki 2017 m. rugsėjo 9 d., jis laiku pratęstas vėlesnių prokurorės prašymų pagrindu, kas nesuteikė daryti išvadas dėl procedūrinio pažeidimo buvimo.

10.2. Kitas skundo argumento dėl termino aspektas buvo grindžiamas tuo, kad ir kaltinamasis aktas surašytas ne laiku: ne iki 2017 m. birželio 7 d., ir ne iki pratęsto termino nurodytos datos. Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą bei paties gynėjo nurodytas Generalinio prokuroro 2015 m. birželio 1 d. įsakymu patvirtintas rekomendacijas dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui, taip pat apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomai išreikalautus dokumentus (4 t., b. l. 92-98) nustatyta, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo atlikimo terminas buvo tęsiamas ir paskutinį kartą pratęstas iki 2017 m. gruodžio 4 d. Kaltinamasis aktas surašytas 2017 m. lapkričio 30 d. Darytina išvada, jog tiek procesiniai veiksmai, tiek pranešimai apie ikiteisminio tyrimo pabaigą, tiek kaltinamojo akto surašymas atlikti laiku (besibaigiantys įstatymo terminai pratęsti laiku) ir tai paneigia skundo argumentus dėl procedūrinių pažeidimų esmingumo, nesilaikymo teisminės praktikos išaiškinimų ar įstatymo nuostatų. Pažymėtina, jog šių pažeidimų teismas nenustatęs pagrįstai bylą išnagrinėjo iš esmės ir priėmė procesinį baigiamąjį aktą.

11. Nuteistosios gynėjas advokatas K. Jonaitis apeliaciniame skunde kėlė ginčą ir dėl netinkamo kaltinimo suformulavimo pagal kurį teismas nagrinėjo bylą, t. y. dėl kaltinimo grindimo esant išankstiniam E. V. susitarimui su kitais asmenimis (bendrininkavimui), bet nenurodžius BK 24 straipsnio požymių. Advokato vertinimu, šios aplinkybės trukdė kaltinamajai ir gynybai gintis nuo kaltinimo nenurodžius bendrininkų rūšies ir jų statuso, nors požymių identifikavimas yra reikšmingas atsakomybės taikymui.

11.1. Baudžiamosios bylos analizė patvirtino, kad pirmosios instancijos gavęs baudžiamąją bylą su kaltinamuoju aktu E. V. suformuluoto kaltinimo turinys lietė išankstinį susitarimą su D. V. ir G. J. ir sutinkant su apeliacinio skundo autoriumi, jog pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėja kaltinimo ribose, nesant tinkamai ir detalizuotai nurodytiems asmenų veiksmų priskyrimui kiekvienam bei išsamių požymių bendrininkavimui pagrįsti, teismui ištyrus surinktus įrodymus ir prejudicinius faktus dėl nusikaltimo požymių įrodytinumo, bendrininkavimas E. V., jo požymiai nebuvo tiriami ir vertinami bei galiausiai inkriminuoti, todėl negalima sutikti su tuo, kad tokiu būdu nuteistosios teisės į gynybą, jas tinkamai realizuoti ir jomis naudotis buvo suvaržytos. Neinkriminavus bendrininkavimo požymio, taip pat nenustačius nuteistosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių pirmosios instancijos teismas esmingai kaltinamosios teisų nepažeidė, net jei ir nebuvo galimybės tinkamai įgyvendinti teisę į gynybą dėl kaltinimo neišsamumo. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje kaltinimą nurodė be bendrininkavimo aspektų, nors ir galutinio sprendimo motyvuose apie tai nepažymėjo.

12. Apeliaciniame skunde keltinas ir įrodymų vertinimo klausimas tvirtinant, jog nuteistosios kaltės požymiai nustatyti neteisingai. Advokato argumentacija grindžiama dėl jos patirto įvykio metu šoko E. V. nesąmoningu suklydimu reikšmingų įvykiui aplinkybių atpasakojimui.

13. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą pagal apeliacinį skundą, neturi pagrindo išvadai, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus ir sprendžiant nuteistosios kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK nuostatas. Priešingai, skundžiamo nuosprendžio turinys tvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nuosprendyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, nurodė, kodėl vienais įrodymais vadovaujasi, o kitus atmeta, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Objektyviuoju aspektu vertinant šio nusikaltimo požymius akivaizdu, jog dėl jų ginčo nekilo, tačiau nuteistosios subjektyvioji nusikaltimo pusė advokato vertinimu yra abejotina. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymių, todėl dėl jų išsamiau nepasisako juolab, kad ir ginčas šioje dalyje apeliaciniame skunde nekeltinas, tačiau atsižvelgiant į skundo argumentus patikrinta nuosprendžio dalis dėl nuteistosios kaltės požymių nustatymo tinkamumo.

13.1. Vienas iš skunde nurodytų argumentų yra tai, jog teismas faktines aplinkybes bei teisinius motyvus tik perrašė iš Kauno apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-47-493/2017 ir tiesiogiai pats netyrė. Tokia argumentacija nėra teisinga, kadangi šios bylos pagrindas ir buvo būtent Kauno apygardos teismo nutartis dėl galimai duotų melagingų parodymų minėtoje baudžiamojoje byloje. Baudžiamoji byla Nr. 1-47-493/2017 išnagrinėta priimant apkaltinamąjį nuosprendį, ji įsiteisėjusi, joje E. V. davė parodymus, būdama prisaikdinta kaip liudytoja, įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Pažymėtina, kad minėtoje baudžiamojoje byloje nurodytos reikšmingos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais, kurių dar kartą įrodinėti šioje byloje nereikia. Priešingai nei nurodyta skunde, teismas tyrė byloje esančius įrodymus, minėtus prejudicinius faktus iš baudžiamosios bylos Nr. 1-47-493/2017 ir juos vadovaujantis BPK 20 straipsnyje numatytomis taisyklėmis vertinimo priimant procesinį sprendimą nuteistosios atžvilgiu. Tai, kad diduma įrodymų yra išnagrinėtoje ir jau įsiteisėjusioje baudžiamojoje byloje, o šioje byloje jie tirti tiek, kiek tai reikšminga objektyvios tiesos nustatymui, neformuoja teisėjų kolegijai išvados, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo netinkamai atlikęs įrodymų tyrimą ir vertinimą. Padaryta išvada nepaneigtina ir skundo argumentu dėl liudytojo G. J. apklausos teisme, kadangi jo parodymai teisme buvo ištirti laikantis BPK nuostatų, jų ištyrimo tinkamumu neabejotina.

13.2. Aukščiau minėta, jog šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, kurią ginčija apeliacinio skundo autorius nurodant, jog nuteistoji dėl patirto šoko galėjo suklysti nurodydama kas vairavo automobilį eismo įvykio metu. Sutiktina, jog subjektyviosios pusės požymių nustatymas susijęs su objektyviaisiais nusikaltimo požymiais ir nevertinamas atsietai. Nagrinėjamu atveju E. V. dėl įvykio parodymus davė kelis kartus (ikiteisminio tyrimo metu 2014 m. vasario 4 d., 2015 m. spalio 26 d. ir teismuose 2015 m. balandžio 22 d. bei 2016 m. rugsėjo 23 d.) nurodydama kas vairavo automobilį 2014 m. sausio 30 d. padaryto eismo įvykio metu, tačiau jos ir G. J. bei D. V. parodymai skyrėsi nuo kitų įsiteisėjusios baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių. Analizuojant nuteistosios psichinį santykį su padaryta veika iš bylos medžiagos matyti, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismuose duodama parodymus E. V. buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ji teisme prisiekusi ir savo valią duoti tik teisingus paaiškinimus apie įvykį patvirtinusi savo parašu, byloje nėra jokių duomenų apie jos laisvos valios suvaržymą, kas galėjo lemti neteisingų duomenų pateikimą, nėra. Vadinasi E. V. žinojo ir suprato savo procesinę padėtį, žinojusi teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti teisingus, tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Jos parodymai dviejų metų laikotarpyje kuomet ji buvo apklausta šiuos 4 kartus dėl asmens, kuris vairavo eismo įvykio metu automobilį Mercedes Benz, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nekito, nors vėliau aiškėjo aplinkybės dėl tikrojo kaltininko nustatymo. Apie tai, kad nuteistoji nesupranta įspėjimo už melagingų parodymų davimą esmės, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdžio protokoluose nėra užfiksuota. Be to, teismo posėdžio metu E. V. buvo priminti (pagarsinti) jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, ji juos patvirtino, todėl teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl E. V. suvokimo, kad ji tokiais savo veiksmais veikė neteisėtai, o ne nesąmoningai, paveikta šoko, galimai klystant ir duodant objektyvios tiesos neatitinkančius parodymus. Nors ir neigiama nuteistosios veiksmuose tyčia, tačiau ji išplaukia iš nustatytų šio nusikaltimo požymius patvirtinančių aplinkybių. Taigi vertindamas pirmiau išdėstytus duomenis, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl E. V. kaltės, ir, remdamasis šių duomenų visuma, konstatuoja, kad nuteistoji tiesiogiai realizavo visus jai inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl naikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują – nuteistąją išteisinantį nuosprendį, kaip to prašoma skunde, pagrindo nėra.

13.3. Atmestinas skundo argumentas, jog ir nukentėjusioji G. G. (L.) davė parodymus, kuriuos vėliau keitė ir tokiu būdu prokurorė bei teismas šiuos kitimus vertino kaip suklydimą dėl patirto šoko, o nuteistosios atžvilgiu ne, kas įvertinta skunde kaip selektyvumas. Šiuo aspektu teisėjų kolegija parodymų vertinimo selektyvumo neįžvelgė, kadangi E. V. padarytos pavojingos veikos požymiai nustatyti tinkamai ir objektyviai ištirti bei įvertinti, jie atitinka bylos faktines aplinkybes, pačių prokuroro ar teismo šališkumo kriterijai (subjektyvus ir objektyvus) nenustatyti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl tokie argumentai yra visiškai nepagrįsti ir atmestini.

14. Nukentėjusiųjų J. M. ir Š. M. atstovas advokatas Aidas Mažeika apeliacinės instancijos teismo prašė priteisti už atstovavimą teisme patirtas nukentėjusiųjų išlaidas ir pateikė 2018 m. gegužės 10 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 907371 dėl patirtų išlaidų 500 Eur sumai už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme bei 2018 m. balandžio 5 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. 20/18 (4 t., b. l. 68, 69).

14.1. Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo atstovui, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Šioje byloje apeliacinį skundą padavė ir apeliacinį procesą inicijavo nuteistosios E. V. advokatas K. Jonaitis jos valia. Išnagrinėjęs gautą apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas jį atmetė. Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdžiuose dalyvavo ir atstovavo nukentėjusiųjų J. M. ir Š. M. interesus jų atstovas advokatas Aidas Mažeika, kurio atstovavimo pagrindą patvirtina 2018 m. balandžio 5 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 20/18 (4 t., b. l. 69) bei advokato orderiai (4 t., b. l. 62, 63), baudžiamoji byla išnagrinėta surengus 5 teismo posėdžius, todėl prašoma 500 Eur suma yra pagrįsta ir reali, šios proceso išlaidos priteistinos iš E. V. nukentėjusiojo Š. M. naudai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistosios E. V. advokato Kęstučio Jonaičio apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš nuteistosios E. V. nukentėjusiojo Š. M. naudai jo patirtas dėl advokato paslaugų suteikimo 500 (penkių šimtų) eurų proceso išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAlgirdas RemeikaGytis Večerskas