Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Monikai Petrošiutei, Justei Mikėnaitei, Karolinai Čepaitytei, Aurelijai Genienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., gimęs (duomenys neskelbtini) d., Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) teistas 2013 m. lapkričio 19 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį - 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda, bauda sumokėta, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V., davė melagingus parodymus, o būtent: 2016 m. kovo 29 d., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tarnybinėse patalpose, esančiose Kaune, Chemijos g 4B, apklausiamas liudytoju nuo 11.13 val. iki 11.41 val. ir būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, A. S. naudai, siekiant, kad pastarasis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, davė žinomai melagingus parodymus apie tai, kad 2014 m. sausio 30 d. apie 20.25 val., sankirtoje esančioje Kaune, K. M. pr., A. Juozapavičiaus pr. ir nuovaža į M. K. Čiurlionio gatvę, eismo įvykio metu susidūrus automobiliams, kurio metu automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivis žuvo, o vairuotoja buvo sunkiai sužalota, automobilį „Mersedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jis, o ne A. S..

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Aukščiausiasis teismas bylą Nr. 2K-100-696/2018 išnagrinėjęs kasacine tvarka 2018-03-06 nutartimi nuteistojo A. S. kasacinį skundą atmetė. Tuo remiantis negalima kvestionuoti žemesnių teismų šioje byloje priimtais sprendimais dėl baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-2014-3 ištirtų veikų teisinio kvalifikavimo bei teisminio nagrinėjimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, kurios žemiau išvardintos.

Apklausta liudytoja E. V. baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 parodė, kad 2014-01-30 susitiko su draugais ir nutarė nuvažiuoti į „Akropolį“pavalgyti. Išvažiavo dvejais automobiliais. Ji vairavo „Toyota Corolla“. Kartu su ja važiavo G. J.. Kitu automobiliu – „Mercedes Benz” – važiavo Darius ir Arūnas. Vairavo Darius. Iš Aukštųjų Šančių nusileido į A. Juozapavičiaus pr. ir važiavo link K. M. pr. „Mercedes“ važiavo pirmas, o ji paskui, atsilikusi gal 20-30 metrų. Prieš geležinkelio tiltą kelias dalijosi į keturias eismo juostas. „Mercedes“ judėjo trečia juosta, o ji – ketvirta. Greitis galėjo būti iki 70 km/h. Matė, kaip įvyko susidūrimas. Sustojo įvykio vietoje. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2014-01-30 vakare, tiksliai laiko nepamena su automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. nepamena, kartu su buvusiu draugu G. J. atvažiavo į Aukštuosius Šančius, tikslios gatvės nežino, pas jo pažįstamą A. S.. Nuodugniai visų detalių nepamena dėl praėjusio ilgo laiko tarpo, bet žino, kad nusprendė nuvažiuoti į Akropolį pavalgyti. A. S. automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. nežino, vairavo pažįstamas D. V., A. S. sėdėjo šalia keleivio vietoje. Nusileidus nuo kalno, prie „Norfos“ parduotuvės įvažiavo į Juozapavičiaus pr. ir važiavo link K. M. pr. Automobilis „Mercedes Benz“, vairuojamas D. V., važiavo priekyje nutolęs apie 20-30 metrų atstumu, važiavimo greitis galėjo būti apie 70 km/h. Artėjant A. Juozapavičiaus pr. link geležinkelio tilto, prie paskutinės pėsčiųjų perėjos, kuri buvo prie dešinėje pusėje besibaigiančių gyvenamųjų namų, sustojo praleisti pėsčiojo, iš kurios pusės ėjo pėsčiasis negali pasakyti, nes nepamena, D. V. vairuojamas automobilis nuvažiavo toliau. Praleidus pėsčiąjį pradėjo važiuoti toliau, „Mercedes“ automobilis buvo priekyje, matė jo galinius žibintus, jis tuo metu buvo netoli geležinkelio tilto. Važiuodama ketvirta juosta staiga pamatė, kaip, kiek pamena, lygtais trečia juosta važiavęs automobilis „Mercedes Benz“staiga metasi į dešinę, tuo pačiu momentu pamatė priešinga kryptimi važiavusį automobilį, kuris suko į kairę visiškai prieš pat atvažiuojantį „Mercedes Benz“ automobilį. Iš karto po akimirkos įvyko susidūrimas. Po eismo įvykio staiga pradėjo stabdyti, sustojo dešinėje kelio pusėje, netoli visuomeninio transporto sustojimo. Pamena, kad pati išlipusi iš automobilio iš karto nubėgo dešiniu šaligatviu prie įvykio vietos. Kaip prie įvykio vietos pateko kartu važiavęs Gediminas nepamena dėl patirto šoko pamačius įvykį. Kuomet pribėgo prie įvykio vietos jau buvo prisirinkę daug žmonių, taip pat prie įvykio vietos buvo sustoję daug automobilių su įjungtais avariniais ženklais. Matė, kad automobiliai stipriai sudaužyti, kiek pamena, D. V. ir A. S. paklausė kaip jų sveikata, jie niekuo nesiskundė, matė, kad kitame automobilyje „Opel“, modelio nepamena, yra nukentėjusiųjų, tačiau arti nėjo. Netrukus į įvykio vietą suvažiavo medikai, gelbėtojai, policija, kas atvyko pirmieji nepamena. Kiek laiko įvykio vietoje buvo, nepamena, po to kartu su G. J. buvo atvykusi į kelių policiją, kur buvo D. V. ir A. S. (1t., b.l. 59-60, 2t., 29-30).

2015-04-22 teisiamojo posėdžio metu apklausiama liudytoja E. V. patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 (1t., b.l. 143-144). 2015-10-26 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kaip E. V. nurodo autoįvykio vietą (2t., bl. 31-33).

2017 m. lapkričio 3 d. nutarimu buvo atskirti ikiteisminiai tyrimai G. J. ir D. V. atžvilgiu, nes baudžiamoji byla E. V. atžvilgiu yra perduotina teismui (1 t., b. l. 6–10).

Kauno apylinkės teismas 2018-02-26 baudžiamojoje byloje Nr. 1-464-246/2018 priėmė nuosprendį kaltinamosios E. V. atžvilgiu, padariusią jai nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje ir ją nuteisė 30 MGL bauda, nukentėjusiųjų Šarūno ir J. M. bei G. G. civilinius ieškinius tenkino dalinai(4 t., b.l. 13-22). Šį nuosprendį išnagrinėjus apeliacine tvarka, 2018-11-28 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo atmestas nuteistosios E. V. gynėjo apeliacinis skundas ir nuosprendis nepakeistas ( 5 t., b.l. 85-92).

Apklaustas liudytoju G. J. baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 parodė, kad 2014-01-30 važiavo automobilyje „Toyota“, kurį vairavo E. V.. Matė, kaip priekyje važiavęs „Mercedes“metasi į šoną ir tą pačią akimirką buvo smūgis. Kaip judėjo Opelis prieš susidūrimą – nesuspėjo pamatyti. Papildomos apklausos metu parodė, kad prieš du metus, tiksliai datos nepamena, žino, kad buvo žiema, kartu su savo pažįstama E. V., kuri vairavo automobilį, markės nepamena, atvažiavo pas pažįstamą A. S., gyvenantį Aukštuosiuose Šančiuose, tikslaus adreso nežino. Susitikę sugalvojo, kad reikia nuvažiuoti į Akropolį, pavalgyti. Kiek pamena, Arūnas pasiūlė kartu pasiimti jo pažįstamą Darių, pavardės nežino, tuomet lygtais kartu su Ernesta nuvažiavo iki Dariaus, gyvenančio Žemuosiuose Šančiuose, adreso tikslaus nežino ir jį pasiėmę atvežė iki Arūno. Tuomet Darius sėdo už automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. nežino, kuris, kiek žino, priklauso Arūno sesei, vairo, o Arūnas sėdo šalia, keleivio vietoje ir visi išvažiavo į Akropolį. Pro buvusią 3-ią ligoninę nusileido žemyn į A. Juozapavičiaus pr. ir pasuko į dešinę. Priekyje važiavo automobilis „Mercedes Benz“, vairuojamas Dariaus, jie iš paskos. Važiavimo greičio negali pasakyti, kadangi automobilio nevairavo, spidometrų parodymo nestebėjo. Važiuojant A. Juozapavičiaus pr. artėjant link Geležinkelio tilto E. V. stabtelėjo prie pėsčiųjų perėjos, praleisti pėsčiojo, kuris nepamena iš kurios pusės ėjo, tiksliai negali pasakyti ar buvo visiškai E. V. sustabdžiusi automobilį, nes tai buvo seniai. Ar priekyje važiavęs automobilis „Mercedes Benz“ buvo sustojęs prie perėjos, nepamena. Važiuojant toliau ir artėjant link geležinkelio tilto, nepamena kuria juosta važiuojant, pamatė kaip geležinkelio tiltą pravažiavęs automobilis „Mercedes Benz“ metasi į dešinę ir susiduria su kitu priešais jį sukančiu automobiliu. Po įvykio E. V. iš karto prieš Geležinkelio tiltą sustabdė automobilį, iš karto abu išlipo iš automobilio ir ėjo, ar bėgo, nepamena link įvykio vietos. Įvykio vietoje pamatė kad Dariaus Vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“ susidūrė su kitu automobiliu, kurio markės neįsidėmėjo, nepamena kas buvo už kito automobilio vairo ir kiek jame buvo žmonių. Į įvykio vietą rinkosi daug žmonių, nepamena ar bendravo po įvykio su Arūnu ir Dariumi, nes ten buvo didelė sumaištis, į įvykio vietą rinkosi daug žmonių, važiavo spec. tarnybų automobiliai. Įvykio vietoje kaip stebėtojas buvo gan ilgą laiką, galimai valandą ar dvi, tiksliai nepamena. Kur po to išvyko – nepamena (1 t., b.l. 61-62, 2t. 34-35).

2015-04-22 teisiamojo posėdžio metu apklausiamas liudytojas G. J. patvirtino parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 (1 t., b.l. 141-142). 2015-10-26 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota kaip G. J. nurodo autoįvykio vietą (2 t., b. l. 36-38).

2018 m. birželio 25 d. nutarimu buvo atskirtas ikiteisminis tyrimas G. J., jam pasislėpus, atžvilgiu, nes baudžiamoji byla įtariamojo D. V. atžvilgiu yra perduotina teismui (1 t., b. l. 1–5).

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014 m. sausio 31 d. nutarimu nutarta apklausti D. V. kaip liudytoją apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką (1 t., b. l. 81–82). 2014 m. sausio 31 d. specialiuoju liudytoju apklaustas D. V. baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 parodė, kad 2014 m. sausio 30 d., apie 20.25 val. Kaune, A. Juozapavičiaus pr. vairavo automobilį „Mercedes Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis priklauso jo draugo Arūno šeimai. Susitikę pas jį namuose Aukštuosiuose Šančiuose nutarė nuvažiuoti į Akropolį. Važiavo dviese, Arūnas sėdėjo šalia, saugos diržą buvo prisisegęs. Artėjo prie K. M. pr. Prieš geležinkelio tiltą kelias dalijosi į 4 eismo juostas. Pirma ir antra buvo skirtos sukti į dešinę. Jis judėjo trečia juosta tiesiai. Tikrai nelėkė beprotišku greičiu. Sankryža buvo pustuštė. Matė prieš priešais artėjančias automobilio šviesas. Įvažiavus į sankryžą minėtas artėjantis automobilis, kaip vėliau pamatė „Opel Astra“, prieš pat jį pasuko į kairę. Jo manevras buvo staigus ir netikėtas. Prieš posūkį į kairę automobilis sustojęs nebuvo. Negali pasakyti, ar spėjo stabdyti (1 t., b. l. 83–85).

2014 m. spalio 8 d. D. V. buvo apklaustas įtariamuoju baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 ir nurodė, kad automobilį Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jis (1 t., b. l. 126–127). Byla buvo perduota į teismą, jį kaltinant pagal BK 281 straipsnio 5 dalį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad D. V. 2016 m. kovo 29 d. apklausiamas tyrėjo D. N. jau nebebuvo joks įtariamasis, kaip jis teigė teismui nagrinėjant jo atžvilgiu bylą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes 2016 m. vasario 26 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Mindaugo Šukio nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14 jo, kaip įtariamojo, atžvilgiu, D. V. veikoje nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, požymių, nutarime nurodant ikiteisminiam tyrimui toliau galint vykti A. S. atžvilgiu (2 t., b. l. 126–127). Nei buvęs įtariamasis D. V., nei jo gynėja advokatė Aušra Ručienė, šiuo prokuroro nutarimo neskundė, tuo sutikdami su jo teisėtumu, nors tam turėjo dvidešimt dienų nuo nutarimo gavimo dienos. Praėjus šiam terminui, daugiau nei mėnuo laiko nuo nutarimo priėmimo, 2016-03-29, kaip nurodė liudytojas tyrėjas D. N., buvo apklaustas D. V. apie 2014-01-30 eismo įvykį, kurį sukėlė A. S., o ne D. V., kaip jis pradžioje nurodė, siekdamas, kad išvengtų baudžiamosios atsakomybės jo draugas A. S. už padarytą nusikalstamą veiką. Po to, 2018-06-13 kaltinamasis D. V., apklausiamas įtariamuoju pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, tyrėjai I. R. nurodė, kad jis 2016-03-29 negalėjo būti apklausiamas liudytoju, kadangi egzistavo aplinkybės dėl kurių jis negalėjo būti apklausiamas liudytojo statuse, nes jo 2016-03-29 duoti parodymai buvo susiję su aplinkybėmis apie jo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką ir jis tokių parodymų duoti, kaip liudytojas niekada nesutiko (4 t..b.l. 65).

Kaip matyti iš 2016 m. kovo 29 d. liudytojo D. V. apklausos protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 20-1-00084-14, jis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus. D. V. melagingai nurodė tiriamo eismo įvykio aplinkybes, tai yra jis parodė, kad 2014 m. sausio 30 d., apie 20.30 val. iš Aukštųjų Šančių rajono, nuo draugo A. S. namų, tikslaus adreso nežino, nes ten nežino gatvių pavadinimo, išvažiavo su automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su draugu A. S.. Automobilis, kiek žino, priklausė A. S. sesei, pats A. S. vairuoti negalėjo, nes jam buvo atimta teisė vairuoti. A. S. sėdėjo priekyje, keleivio vietoje, abu buvo prisisegę saugos diržais. Nusileidus nuo kalno pro Respublikinę Kauno ligoninę įvažiavo į A. Juozapavičiaus g. ir važiavo į Akropolį pavakarieniauti. Paskui su kitu automobiliu važiavo iš matymo pažįstami Ernesta ir Gedas, kurie yra A. S. draugai, jie važiavo su automobiliu „Toyota“, tikslaus modelio nežino, vairavo mergina. A. Juozapavičiaus pr. link Akropolio važiavo iki 80 km/h. Eismas tuo metu nebuvo intensyvus, abejomis kryptimis važiavo pavieniai automobiliai. Važiuojant per sankryža su K. M. g. ir nuvažiavimu link M. K. Čiurlionio g. trečia eismo juosta, priešinga kryptimi nuo Akropolio atvažiavęs automobilis suko į kairę prieš pat vairuojamą automobilį, atstumas iki sukančio automobilio galėjo būti apie 5-10 m, dar bandė sukti vairą į dešinę, kad išvengti susidūrimo, nepamena ar spėjo stabdyti, nes po akimirkos įvyko susidūrimas. Po susidūrimo iš karto abu su A. S. išlipo per vairuotojo dureles į lauką ir nuėjo prie „Opel“ automobilio pažiūrėti kas nutikę juo vykusiems žmonėms. Vairuotoja mergina ir keleivis vaikinukas buvo be sąmonės. Netrukus į įvykio vietą per keletą minučių prisirinko daug pašalinių žmonių. Atvykę į įvykio vietą policijos pareigūnai pasidomėjo kas vairavo automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tuomet pasisakė, kad vairavo automobilį ir po to buvo pristatytas į priklausomybės ligų centrą, kur buvo paimtas kraujo bandinys, po to buvo atvežtas į policiją, kur davė pirminius parodymus apie eismo įvykį, vėliau davė išsamius parodymus įtariamojo apklausos metu atliekant ikiteisminį tyrimą (2 t., b. l. 136–137).

Kaltinamajame akte (4 t., b.l. 103-109) kaltinamajam D. V. buvo inkriminuota, kad jis nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką padarė būdamas iš anksto susitaręs kartu su E. V. ir G. J.. Šios aplinkybės byloje nenustatytos, jų bendrininkavimas nenustatytas ir E. V. atžvilgiu Kauno apylinkės teismo 2018-02-26 priimtame nuosprendyje , todėl jos šalintinos iš D. V. pareikšto kaltinimo. Teismas nustatė, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, davė melagingus parodymus, jam kaltinime nurodytomis aplinkybėmis visos apklausos metu, tai yra apklausiamas melavo nuo 2016-03-29 11.13 iki 11.41 val., todėl ši laikotarpio patikslinta aplinkybės konstatuojama nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad kaltinamasis D. V. padarė šio nuosprendžio aprašomosios dalies pradžioje išdėstytą nusikalstamą veiką. Jo padaryta veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nustačius melagingų parodymų 2016-03-29 davimą ikiteisminio tyrimo metu tyrėjui D. N. ir nenustačius veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numatytų BK 235 straipsnio kitose dalyse.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. V. anksčiau teistas, teistumas išnykęs, nebaustas administracine tvarka, nėra registruotas priklausomybės ligų ir psichiatrinių ligų įskaitose, padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Šis nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, ši kaltės forma suponuoja didesnį turtinės žalos atlyginimą.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Kaltinamajam skirtina nusikalstamų veikų padarymo metu galiojanti BK 47 straipsnio redakcija (2011 04 21 įstatymu Nr. XI-1350 (nuo 2011 04 28) (Žin., 2011, Nr. 49-2374). Baudos dydis už padarytą nusikalstamą veiką parenkama atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio redakciją, ir paskaičiuojamas pagal iki 2017 m. gruodžio 31 d. galiojusį MGL dydį (37,66 eurų).

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.).

CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Naujausioje teismų praktikoje (civilinė byla 3K-217-690/2017) yra suformuotas naujas patirtos žalos kriterijus. Jeigu užsitęsia ikiteisminis tyrimas ar teisminis nagrinėjimas, tai pagilina dar labiau nukentėjusiųjų psichologines traumas. Ši aplinkybė yra svarbus argumentas dėl ko iš kaltinamojo D. V. priteistina didesnė patirta žala, nei iš šioje byloje minimos, analogišką nusikalstamą veiką padariusios, nuteistosios E. V., nes jei ne D. V. bandymas prisiimti kaltę dėl avarijos padarymo, nebūtų užsitęsusi tiek laiko byla dėl avarijos aplinkybių teisingo ištyrimo ir avarijos kaltininko nubaudimo.

Tačiau nukentėjusiųjų Š. ir J. M. ir G. G. prašymas priteisti didesnes neturtinės žalos sumas, nes jie turėjo papildomų pergyvenimų dėl to, kad policija prie „Akropolio“ Kaune eksponavo sudaužytą avarijoje G. G. vairuotą automobilį, netenkintinas, nes tai nėra susiję su kaltinamojo D. V. padaryta nusikalstama veika, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

Nukentėjusios G. G. prašymas priteisti neturtinę žalą dėl atsiradusios potrauminės epilepsijos, netenkintinas, nes tai nepagrįsta objektyviais įrodymais – medicininiais dokumentais, epikrizėmis, ekspertų išvadomis, šios ligos atsiradimo susietumą su tiriamo eismo įvykio pasekmėmis paneigė teisme apklaustas gydytojas ekspertas D. T..

Nukentėjusysis Š. M. pareiškė 3262,50 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, ieškinį grįsdamas byloje pateiktais dokumentais: teisinių paslaugų sutarčių, sąskaitų ir mokėjimo nurodymų kopijomis (32 lapai) (4 t., b. l. 147-178). Civilinis ieškinys tenkintinas dalinai, nes jis nėra pilnai įrodytas, kiek jis susijęs būtent su kaltinamojo D. V. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 235 straipsnio 1 dalyje. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusysis Š. M. siekdamas objektyviai ištirti 2014-01-30 eismo įvykio, kurio metu žuvo jo sūnus E. M. bei sunkiai sužalota buvo jo sužadėtinė G. L., aplinkybes 2015-02-26 kreipėsi į advokatą A. M. dėl teisinių paslaugų ir jis jas nukentėjusiajam teikė, remiantis pateiktais dokumentais, iki 2017-06-02 d. Suprantama, kad to tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti tikrąsias įvykio aplinkybes ir kaltininką, surinkti patikimus įrodymus, kad G. L. nėra kalta dėl eismo įvykio, kurio metu žuvo jų sūnus. Tam buvo panaudoti 3262,50 eurai, juos nori, kad teismas priteistų iš kaltinamojo. Nukentėjusysis Š. M. nurodė, kad jis vėliau į teismą kreipsis civilinio proceso tvarka dėl nukentėjusiojo šeimai kaltinamojo A. S. padarytos neturtinės žalos, nes žuvo jų sūnus, dėl to jie nespėjo pareikšti ieškinio bylą nagrinėjančiam Kauno apygardos teismui, kuris nuteisė A. S.. Todėl teismas nukentėjusiajam priteisia 1500 Eur patirtos turtinės žalos iš kaltinamojo D. V., nes jis savo veiksmais yra kaltas, kad trukdė ir klaidino ikiteisminį tyrimą, ko pasekoje pats nukentėjusysis turėjo rinkti įrodymus, tam leisti savo ir šeimos lėšas, nes šiems darbams buvo reikalinga kvalifikuoto advokato A. M. pagalba, nes pats nukentėjusysis Š. M. nėra teisininkas. Likusi neatlyginta patirta turtinė žala gali būti priteistina civilinio proceso tvarka iš avarijos kaltininko A. S..

Jis su žmona patyrė didelę neturtinę žalą dėl eismo įvykio metu žuvusio sūnaus, norės šią žalą prisiteisti iš kaltų asmenų. Jis su žmona šioje byloje prašo priteisti po 5000 Eur neturtinės žalos. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, kuris tiesiogiai nukentėjo nuo neteisėtos veikos, nes tokia nukentėjusiojo teisė įtvirtinta CK 6.263 straipsnyje, reglamentuojančiame bendrąsias žalos atlyginimo taisykles, todėl nukentėjusiųjų Š. M. ir J. M. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos tenkintini iš dalies. Teismas konstatuoja, jog akivaizdu, kad minėti nukentėjusieji dėl kaltinamosios melagingų parodymų patyrė dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų, buvo trukdomas tiek bylos nagrinėjimo, tiek nukentėjusiųjų laikas, kas tiesiogiai įtakojo ir jų išgyvenimus. Teismas susipažinęs su nukentėjusiųjų pareikštais ieškiniais ir juos įrodančiais įrodymais, konstatuoja, kad nukentėjusiųjų nurodyta patirta neturtinė žala priteistina, tačiau mažesnio dydžio, atsižvelgiant į teismų praktiką, ir į tai, kad jiems priteista turtinės ir neturtinės žalos dalis iš nuteistosios E. V. (po 1000 Eur neturtinės žalos ir 290 Eur turtinės žalos), atsižvelgiant į kaltinamojo D. V. turtinę padėtį. Įvertinus nustatytas aplinkybes, į tai, kad patys nukentėjusieji Š.ir J. M. nenukentėjo tiriamajame įvykyje, iš kaltinamojo kiekvienam iš jų priteistina po 2000 eurų neturtinės žalos. Šiems nukentėjusiesiems priteistina po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, nes jie pagrindė įrodymais turėtas atstovavimo išlaidas (5 t., b.l. 1-3, 6-8) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusioji G. G. pareiškė byloje ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo. Nukentėjusioji nurodė, kad ji patyrė 300 Eur žalą, nes teismo procesui samdėsi advokatą A. M., šias išlaidas ji pagrindė teismui pateikta sutartimi ir mokėjimo dokumentais (5 t., b.l. 4-6). Ieškinio dalyje, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ji nurodė kokias kančias ir pergyvenimus turėjo dėl patirtos avarijos, jos sunkaus sužalojimų, skausmo dėl sužadėtinio netekimo, pusės metų gydimosi, taip pat dėl policijoje vykdyto nesąžiningo ir apgaulingo bylos aplinkybių tyrimo, kuris pradžioje buvo daromas tik remiantis kaltinamojo ir kitų jo pažystamų po tiriamo įvykio duotais melagingais parodymais. Buvo patirti dideli dvasiniai išgyvenimai. Ieškinyje nurodoma, kad teismų praktikoje akcentuojama ir tai, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgiama ne tik į patirtus dvasinius išgyvenimus nusikalstamos veikos padarymo metu ar iš karto po jos, bet turi būti įvertinama ir šių neigiamų dvasinių išgyvenimų įtaka tolesniam gyvenimui, darbinei ar visuomeninei veiklai, šeimos santykiams ir kt. Todėl atsižvelgiant į jos patirtus nepatogumus bei labai neigiamus dvasinius išgyvenimus, ji mano, jog adekvati ir teisinga kompensacija už jai padarytą neturtinę žalą yra 8000 Eur. Teismas mano, kad nukentėjusios nurodyta neturtinės žalos dalis mažintina atsižvelgiant į teismų praktiką, į tai kad dalis neturtinės žalos yra priteista iš tikrojo avarijos kaltininko A. S. (17500 Eur) bei nuteistosios E. V. (1000 Eur),

Iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b.l. 68-70).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir taikant BK 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas bei kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio 3 dalies redakciją, priimtą 2011-04-21 įstatymu Nr. X1-1350, galiojusią iki 2017-10-05, skirti D. V. 50 MGL, 1883 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų) dydžio baudą.

Įpareigoti nuteistąjį ne vėliau kaip per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6801), o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti į teismo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamųjų bylų raštinę (kabineto Nr.120).

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti kaltinamajam kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Dalinai patenkinti nukentėjusiojo Š. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos priteisimo ir priteisti iš kaltinamojo D. V., nukentėjusiajam Š. M. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) patirtos turtinės žalos atlyginimo.

Dalinai patenkinti nukentėjusiųjų G. G., Š. M. ir J. M. civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti iš kaltinamojo D. V. nukentėjusiesiems:

G. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 4000 Eur (du tūkstančius eurų);

Š. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (du tūkstančius eurų);

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2000 Eur (keturis tūkstančius eurų);

Priteisti iš kaltinamojo D. V. nukentėjusiesiems patirtas atstovavimo išlaidas:

J. M. 300 Eur (tris šimtus eurų);

G. G., 300 Eur (tris šimtus eurų).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.