- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-03
- Bylos Nr.
- 2S-383-560/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32539-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- V. G.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Sotero LT“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sotero LT“ dėl nepagrįstų ir neteisėtų atsakovės veiksmų išieškant iš ieškovo tariamą skolą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Sotero LT“, kuriuo prašo pripažinti, kad atsakovės reikalavimas ieškovui sumokėti 3 708,51 Eur sumą yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 7 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja procesinio pobūdžio aplinkybės, su kuriomis sietinas ieškovo teisinio intereso nebuvimas, o būtent, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas negali sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti, kad atsakovo reikalavimas ieškovui yra neteisėtas, nenurodo siekiamų reikalavimo patenkinimo padarinių. Pripažinimas, kad atsakovas neturi reikalavimo teisės į ieškovą, reikštų vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų – konstatavimą, tačiau civilinės atsakomybės taikymui būtinas sąlygų visetas: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė (išskyrus civilinės atsakomybės be kaltės atvejus). Taigi, reikalavimo pripažinti atsakovės reikalavimą ieškovui sumokėti 3 708,51 Eur sumą neteisėtu patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai. Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas nėra ieškinys dėl pripažinimo, nes jo patenkinimas nesukeltų materialiųjų padarinių.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovas V. G. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį ir įpareigoti Vilniaus miesto apylinkės teismą spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo.
4. Nurodo, kad teismas labai formaliai įvertino visas ieškinyje išdėstytas aplinkybes, netinkamai taikė CPK nuostatas ir nesivadovavo suformuota teismų praktika sprendžiant panašaus pobūdžio bylas. Ieškovas bandė kilusį ginčą su atsakovu spręsti taikiai, tačiau nuo savavališkų atsakovo veiksmų ieškovui nėra teisinių galimybių apsiginti kitomis teisinėmis priemonėmis, išskyrus galimybę su ieškiniu kreiptis į teismą. Išieškojimas ieškovo atžvilgiu pradėtas be jokio teisinio pagrindo. Atsakovas notarui pateikė 2018 m. rugsėjo 5 d. vekselį, kurį išdavė ieškovas 2 800 Eur sumai. Apie šį vekselį ieškovas sužinojo tik gavęs antstolės nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Ieškovas niekada negavo nei notaro, nei antstolės raginimo padengti tariamą įsiskolinimą. Atsakovas akivaizdžiai be jokio teisinio pagrindo iš ieškovo reikalauja 3 708,51 Eur sumos, o teismas pasisako, jog toks reikalavimas ieškovui nesukelia jokių materialinių teisinių pagrindų. Teismas nepaaiškino, kaip tokį ginčą tada reikėtų spręsti. Nustačius, jog atsakovo reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, ieškovas šiuo metu nežino, ar dar kreipsis į teismą dėl ieškovui padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Gali būti, kad ieškovą pilnai tenkins teismo sprendimas, kuriuo būtų pripažinta, jog atsakovo reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti. Net jei tokia teismo nutartis teoriškai pagal įstatymo raidę ir teismų praktiką būtų laikytina teisėta bei pagrįsta, civilinėje teisėje egzistuoja sąžiningumo, protingumo, teisėtumo, teisėtų lūkesčių principas, kuriais vadovaujantis ieškinys tikrai turėtų būti priimtas. Galbūt paprasčiau teismui būtų tiesiog priimti ieškinį ir išspręsti ginčą „kartą ir visiems laikams“, nei formaliai atsakyti, jog ieškinys nenagrinėtinas teisme, kartu nenurodant, kaip tada kilusį ginčą apskritai reikėtų spręsti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
6. Teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo gali įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi teisę ir pareigą suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises. Tik įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008).
7. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vienas iš CPK 5 straipsnio tvarka tikrintinų dalykų yra poveikis materialinėms teisėms. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Tokios pozicijos nuosekliai laikomasi teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014; kt.). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Teismas turi patikrinti, ar pateiktame ieškinyje nėra trūkumų jau spręsdamas klausimą dėl jo priėmimo, tačiau jei tokių trūkumų paaiškėjo jau iškėlus civilinę bylą, yra pagrindas skirti ieškovui terminą jiems pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), o šiam teismo nurodymo neįvykdžius – ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktas).
8. Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti, kad atsakovės reikalavimas ieškovui sumokėti 3 708,51 Eur sumą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas negali sukelti ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Šio ieškovo ieškinio reikalavimo patenkinimas nesukeltų jam jokių materialinių teisinių padarinių, kas reiškia, jog tai negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas. Tačiau, ieškovui pareiškus reikalavimą, kuris negali sukurti jokių objektyvių teisinių padarinių, teismas, motyvuodamas netiksliu ieškinio dalyko nurodymu, turėjo nustatyti ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis), kadangi sąlygų ieškinio reikalavimus atsisakyti priimti kaip nenagrinėtinus teisme šiuo atveju nebuvo (CPK 137 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Teismui kilo pareiga taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą siekiant patikslinti ieškinio dalyką ir tik tada spręsti, ar ieškinys gali būti priimtas nagrinėjimui, ar ne. Pagal teisinį reglamentavimą trūkumų šalinimo instituto normose leidžiama laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konkretizuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys, 138 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje 3K-3-302/2013). Priešingu atveju kyla grėsmė nepagrįstai apriboti asmenų teises į teisminę gynybą. Taigi, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškinio trūkumų šalinimo institutu, netinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio priėmimą.
9. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė aktualias proceso teisės normas, reglamentuojančias trūkumų šalinimą ir ieškinio priėmimą, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo V. G. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.