Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Nerijaus Meilučio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistųjų T. J. ir R. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. 8 mėnesiais, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 3 dalį, 5 dalies 5, 7, 8 punktus, T. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nurodant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant jam šias pareigas: per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose; dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

R. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK199² straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. 8 mėnesiais, ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 3 dalį, 5 dalies 5, 7, 8 punktus, R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nurodant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant jam šias pareigas: per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose; dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

Šiuo nuosprendžiu F. K. ir A. Z. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje, tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3.5. Taip pat pažymi ir tai, kad R. K. yra pripažintas kaltu dėl neteisėto disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL ir sudaro 31 581 Eur sumą (631 MGL), kas pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą atitinka sunkaus nusikaltimo kategoriją. Tačiau įstatymo leidėjas yra numatęs, kad ši baudžiamojo įstatymo dalis, kuri neteisėto disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis 250 MGL (12 500 Eur) dydį prilygina sunkaus nusikaltimo padarymui, yra neteisinga ir prieštarauja teisingumo principui ir neatitinka realios ekonominės šalies situacijos, todėl yra paruošti įstatymo pakeitimai, kurie R. K. nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas šioje baudžiamojoje byloje, prilygintų apysunkio nusikaltimo, o ne sunkaus nusikaltimo padarymui, kadangi disponuotų akcizinių prekių suma neviršytų 750 MGL. Teismai, skirdami bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, turėtų atsižvelgti į įstatymo leidėjo formuojamą baudžiamąją politiką, pateiktus įstatymo projektus bei priežastis, kodėl tokie įstatymo projektai yra teikiami. Šiuo atveju teismas R. K. atžvilgiu taikė dalinį bausmės vykdymo atidėjimą (nustatydamas realią atliktiną 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę) tik dėl to, kad jo padaryta nusikalstama veika pagal nuosprendžio priėmimo metu galiojusį teisinį reguliavimą priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, nors pats įstatymų leidėjas nurodo, kad toks teisinis reguliavimas, pagal kurį teismas skyrė bausmę, yra neproporcingas, neatitinka ultima ratio principo. Būtent todėl įstatymų leidėjas BK 54 straipsnio 3 dalyje yra numatęs galimybę teismui, atsižvelgiant į vykdomą baudžiamąją politiką bei individualias bylos aplinkybes, skirti bausmes, švelnesnes negu numatytas įstatymo, jeigu tai prieštarautų teisingumo principui.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistųjų T. J. ir R. K. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Nuteistasis T. J. ir R. K. neskundžia byloje nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis teismas teisingai nustatė nusikaltimo padarymo aplinkybes bei T. J. ir R. K. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo tinkamai. Tačiau nuteistieji T. J. ir R. K. ginčija nuosprendžio dalį dėl jiems paskirtų bausmių bei prašo paskirti bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu. Todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, pasisako tik dėl šių skunduose keliamų klausimų. Be to, teisėjų kolegijai nustačius, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojo nauja BK 199² straipsnio redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925), teisėjų kolegija patikrino, ar šie pakeitimai švelnina ir kitų nuteistųjų teisinę padėtį bei dėl to pasisako (BPK 320 straipsnio 4 dalis).

7. Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu nuteistiesiems T. J. ir R. K. už nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), padarymą paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams keturiems mėnesiams. Vadovaudamasis BK 75 straipsnio 3 dalimi bei 5 dalies 5, 7, 8 punktais, pirmosios instancijos teismas iš dalies atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir nustatė, jog T. J. ir R. K. privalo nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymą atidėjo 2 metams, paskirdamas aukščiau aprašytus įpareigojimus.

8. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina paskyrimą kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas aptartų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo klaidų, skirdamas bausmę nuteistiesiems, nepadarė.

9. Dėl apeliantų prašymo paskirti švelnesnę bausmę, pažymėtina, kad bausmės rūšies ir dydžio parinkimas pirmiausiai yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelnina ar sugriežtina tik tada, jei pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

Dėl T. J. apeliacinio skundo

10. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę T. J., atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą, jį padarė iš savanaudiškų tikslų, siekiant užsidirbti. Teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat įvertinta, jog T. J. anksčiau teistas du kartus, iš kurių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. baudžiamuoju įsakymu už analogišką nusikalstamą veiką (apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad T. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas vieną kartą, kadangi nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas 2021 m. rugpjūčio 6 d. baudžiamuoju įsakymu, jis padarė vėliau, nei nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas šioje byloje). Taip pat įvertintos ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės – jog jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, dirba, yra vidurinio išsilavinimo, vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėse negydytas, pasižada ateityje laikytis įstatymų reikalavimų. Šių aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas T. J. parinko straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Taip pat kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, T. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, jo atžvilgiu taikytos BK 64¹ str. nuostatos.

11. Be to, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias ir jo teisinę padėtį švelninančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog T. J. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti iš dalies atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tokiu būdu, teismas sprendė, jog paskirta laisvės atėmimo bausmė ir dalinis jos atidėjimas leis kaltinamajam išlaikyti teigiamus gyvenimo pokyčius, siekti išsilavinimo ir teisėto pajamų šaltinio, ne tik nubaus, bet ir skatins keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat užtikrins, kad T. J. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

12. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašymą pakeisti bausmę – skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, argumentuoja tuo, jog jis visiškai pripažįsta, kad padarė nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, jau yra pasikeitęs, pats baudžiamasis procesas padarė prevencinį poveikį, o realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymas būtų žalingas visai jo šeimai. Nuteistojo manymu, šios aplinkybės sudaro pagrindą skirti švelnesnę bausmę, tačiau su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

13. Pirmiausia, pažymėtina, kad apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad nuteistasis T. J. savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, pirmosios instancijos teismo buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, bei šią aplinkybę įvertinus kartu su kitomis aplinkybėmis, už padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė.

14. Pagrindo spręsti, kad už nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nėra. Nors BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir alternatyvi bausmė – bauda, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šios bausmės rūšies skyrimas nebūtų tinkamas nuteistajam. Byloje esantys duomenys rodo, kad nuteistasis jau anksčiau yra teistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, jam buvo paskirta bauda, tačiau ši bausmė teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nes nuteistasis toliau veikė nusikalstamai, paskirtos baudos nesumokėjo, nepateisino teismo jam suteikto pasitikėjimo. Taip pat nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad kitos sankcijoje numatytos švelnesnės, nei laisvės atėmimas, bausmės – baudos skyrimu nebūtų pasiekti bausmės prevenciniai tikslai.

15. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, o būtent, kad jis augina du mažamečius vaikus, didžiąją laiko dalį su vaikais būna vienas, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Tai, kad nuteistajam paskirta bausmė sukels neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimai, yra tiesioginis T. J. neteisėto elgesio rezultatas.

16. Tačiau, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai, vadovaujantis nuosprendžio priėmimo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, įžvelgė galimybę nuteistajam T. J. bausmės tikslus pasiekti, iš dalies atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriant ir atitinkamas pareigas. Pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo nustatytas minimalus įstatyme numatytas nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į padarytos veikos pobūdį, mastą, veikos padarymo motyvą, nuteistojo asmenybę, kitų reikšmingų nustatytų aplinkybių visumą, vadovaujantis nuosprendžio priėmimo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu (t. y. jog nuteistojo padaryta veika buvo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o už sunkų nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo visiškas atidėjimas yra negalimas), nuteistajam buvo paskirta teisinga ir proporcinga bausmė. Pagrindų nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, švelninant jam už nusikaltimą paskirtą bausmę, nebuvo skiriant bausmę, jų nenustatyta ir dabar, o taip pat realių ir objektyvių pagrindų nenurodė ir nuteistasis pateiktame skunde.

Dėl R. K. apeliacinio skundo

17. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. K. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną sunkų nusikaltimą, jį padarė iš savanaudiškų tikslų, siekiant užsidirbti. Teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog R. K. anksčiau teistas tris kartus, paskirtos baudos sumokėtos, teistumai neišnykę (teisėjų kolegija pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo metu R. K. buvo teistas du kartus, kadangi trečiąją nusikalstamą veiką nuteistasis padarė jau po nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas šioje baudžiamojoje byloje, padarymo). Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis ne kartą baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Taip pat įvertintos ir nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės – jog jis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, dirba, darbe ir gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas teigiamai, yra vidurinio išsilavinimo, į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėse negydytas, pasižada ateityje laikytis įstatymų reikalavimų. Šių aplinkybių visumos pagrindu pirmosios instancijos teismas R. K. parinko straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis. Taip pat kadangi byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, R. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, jo atžvilgiu taikytos BK 64¹ str. nuostatos.

18. Be to, atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę charakterizuojančias ir jo teisinę padėtį švelninančias aplinkybes, teismas, kaip ir T. J. atžvilgiu, padarė išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti iš dalies atidedant paskirtos bausmės vykdymą.

19. Nuteistasis R. K. apeliaciniame skunde prašymą pakeisti bausmę – skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, argumentuoja tuo, jog jis nėra linkęs nusikalsti, taip pat nėra buvęs įkalinimo įstaigoje, todėl teismas, nustatęs 6 mėnesių įkalinimo įstaigoje atliktinos bausmės dalį, akivaizdžiai pažeidė teisingumo principą.

20. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo spręsti, kad už nusikaltimo, numatyto BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu aiškiai prieštarautų teisingumo principui, nėra. Nors BK 199² straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir alternatyvi bausmė – bauda, ką skunde akcentavo ir nuteistasis, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šios bausmės rūšies skyrimas nebūtų tinkamas nuteistajam. Byloje ištirtais įrodymais nustatyti duomenys rodo, kad nuteistasis jau anksčiau yra teistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, jam buvo paskirta bauda. Taip pat nustatyta, kad už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymą, gabenimą, naudojimą ar realizavimą pažeidžiant nustatytą tvarką, nuteistasis baustas ir administracine tvarka – atliekant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje jo gyvenamojoje vietoje rastas 21 pakelis cigarečių, nepaženklintų nustatyta tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, jog R. K. anksčiau nuteistas už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, vėl neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis dar didesniu mastu, leidžia daryti išvadą, jog jis reikiamų išvadų nepadarė, todėl kitos, sankcijoje numatytos, švelnesnės, nei laisvės atėmimas, bausmės – baudos skyrimu nebūtų pasiekti bausmės prevenciniai tikslai. Šios išvados nekeičia ir skunde nurodoma aplinkybė, jog nuteistasis paskutinį kartą iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas prieš 5 metus.

21. Taip pat, nors ir baigiamųjų kalbų metu nuteistojo advokatė akcentavo, kad nuteistojo R. K. vaidmuo buvo antraeilis, tačiau atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes – t. y. jog R. K. kartu su T. J. ir F. K. neteisėtai įgijo cigaretes, jas sukrovė į automobilį bei kartu su T. J. jas gabeno iki sandėlio, kur jas kartu su T. J. ir A. Z. iškrovė bei laikė, teisėjų kolegijos vertimu, darytina priešinga išvada – t. y. R. K. vaidmuo buvo aktyvus, jis dalyvavo visuose bendrininkų grupės veiksmuose. Be to, advokatė nurodė, kad nuteistasis negavo jokios naudos iš nusikalstamos veikos, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pats nuteistasis apklausiamas teisme nurodė, jog nusikalstamos veikos darymas jį sudomino, nes jis tikėjosi užsidirbti pinigų. Tai, kad nuteistieji nespėjo cigarečių realizuoti, nes buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, bei dėl to nespėjo gauti finansinės naudos, nešalina nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.

22. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išdėstytų reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai, vadovaujantis nuosprendžio priėmimu metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, įžvelgė galimybę nuteistajam R. K. bausmės tikslus pasiekti, iš dalies atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 3 dalis), kartu paskiriant ir atitinkamas pareigas. Pažymėtina, jog skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo nustatytas minimalus įstatyme numatytas nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės terminas. Teisėjų kolegijos vertinimu, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismo skirta mažesnė už vidurkį laisvės atėmimo bausmė, iš dalies atidedant jos vykdymą, vadovaujantis nuosprendžio priėmimo metu galiojusia Baudžiamojo kodekso redakcija (t. y. jog nuteistojo padaryta veika buvo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, o už sunkų nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo visiškas atidėjimas buvo negalimas), yra per griežta, neproporcinga ar prieštarautų teisingumo principui.

23. Nuteistojo R. K. gynėjos apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie nuteistąjį – nuteistojo individualios veiklos vykdymo dokumentas apie pasikeitusią individualią veiklą, taip pat dokumentas, patvirtinantis, kad nuo 2023 m. balandžio 27 d. R. K. savanoriauja (duomenys neskelbtini) socialinės tarnybos bei (duomenys neskelbtini) padaliniuose, taip pat charakteristika iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios matyti, kad nuo 2022 m. gegužės 20 d. nuteistasis šioje įmonėje dirba vairuotoju, vertintina teigiamai, tačiau tai visų bylos duomenų kontekste aukščiau aptartų argumentų pagrindu padarytų išvadų nekeičia.

24. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad teismas nevertino galimybės nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ar 62 straipsnyje numatytų institutų. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Nagrinėjamu atveju R. K. savo noru nepranešė teisėsaugos institucijoms apie jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl svarstyti dėl nuteistajam paskirtos bausmės švelninimo BK 62 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra galimybės. Teisėjų kolegija daro tokią pačią išvadą ir dėl nuteistajam BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo negalimumo. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, Nr. 2K-424/2007, Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-7-287/2009, Nr. 2K-650/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta tik viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taigi, šiuo atveju svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo klausimą taikant BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nėra teisinio pagrindo. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nėra nustatyta aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo padarytą nusikaltimą ar jo asmenybę, kurių visuma leistų spręsti, kad BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu nuteistajam galėtų būti skirta mažesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis. Įvertinusi BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti reikšmingus duomenis, teisėjų kolegija neįžvelgia aplinkybių, kurios leistų vertinti nuteistojo veikos pavojingumą kaip daug mažesnį nei rūšinį tokių nusikalstamų veikų pavojingumą, ar pripažinti, kad nuteistojo asmenybė vertintina kaip mažiau pavojinga. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo atžvilgiu netaikė BK 62 straipsnio ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų bei neskyrė R. K. švelnesnės bausmės, negu numatyta baudžiamajame įstatyme.

25. Be to, nuteistojo advokatė prašė atkreipti dėmesį į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 5 d. baudžiamuoju įsakymu už analogiškos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 2 dalyje, padarymą R. K. buvo skirta bauda. Teisėjų kolegija pažymi, kad skiriant bausmę, atsižvelgiama į konkrečioje baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes. Bausmės skyrimas yra individualus procesas, kurį lemia tiek konkrečios nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, tiek ir kitos aplinkybės, susijusios išskirtinai su konkrečiu nuteistuoju, jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką pobūdžiu, jo asmenybe ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-147-489/2021). Vien tai, jog kitoje baudžiamojoje byloje nuteistajam buvo paskirta bausmė – bauda, nesudaro pagrindo išvadai, jog ir šioje baudžiamojoje byloje nuteistajam turėjo būti paskirta ši bausmės rūšis. Šios baudžiamosios bylos ir advokatės nurodomos baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės skiriasi. Nustatyta, jog šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis disponavo didesniu kiekiu bei didesnės vertės akcizais apmokestinamomis prekėmis, be to, šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis veikė bendrininkų grupėje, tai pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o baudžiamojoje byloje Nr. e1-144-988/2022 nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, šis advokatės argumentas neturi įtakos sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos bausmės šioje baudžiamojoje byloje.

Dėl padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimo

26. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo priimti ir įsigaliojo BK pakeitimai, tarp kurių - ir susiję su BK 199² straipsniu. Pasikeitė akcizais apmokestinamų prekių, įgytų, laikytų, gabentų, siųstų, naudotų ar realizuotų, pažeidžiant atitinkamais teisės aktais nustatytą tvarką, vertės ribos, taip pat pasikeitė atskirų aptariamo straipsnio dalių sankcijose numatyti terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydžiai. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 199² straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos (nagrinėjamu atveju tokių prekių vertė 641 MGL), baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki šešerių metų (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Įstatymų leidėjui sušvelninus už aptariamą nusikalstamą veiką numatytą sankciją, nuo 2023 m. birželio 1 d. BK 199² straipsnyje 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Taigi, dėl paminėto teisinio reglamentavimo pasikeitimo apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu galiojantis baudžiamasis įstatymas palengvina nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisinę padėtį (numato galimybę skirti mažesnius sankcijoje numatytų bausmių dydžius, taip pat platesnes bausmės vykdymo atidėjimo galimybes). Atsižvelgusi į tai bei vadovaudamasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, teisėjų kolegija nuteistųjų T. J., R. K., F. K., A. Z. nusikalstamas veikas, kvalifikuotas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), perkvalifikuoja į BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

27. Svarbu ir tai, kad atsižvelgus į priimtus įstatymo pakeitimus, o procesui šioje byloje dar nepasibaigus, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2-3 dalimis, nuo 2023 m. birželio 1 d. už BK 199² straipsnyje 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, priklausomai nuo paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės trukmės, yra galimas ne tik dalinis, bet ir visiškas bausmės vykdymo atidėjimas. Šiuo atveju, kuomet paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų, yra pagrindas svarstyti dėl BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo, įvertinant ir tą aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, šio instituto taikymo galimybę taip pat matė.

28. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Taigi, teismui sprendžiant dėl asmeniui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo yra svarbūs du kriterijai: kokios rūšies nusikaltimas yra padarytas ir kokio dydžio bausmė yra paskirta, taip pat ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Šiame kontekste pažymėtina, kad to paties straipsnio 8 dalyje numatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

29. Atsižvelgusi į šiuos BK pakeitimus, įvertinusi nuteistųjų R. K. ir T. J. padarytų veikų pavojingumą, tai, kad ir pirmosios instancijos teismas taip pat taikė BK 75 straipsnio nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti šiems nuteistiesiems realiai neatliekant laisvės atėmimo bausmės. Todėl, remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi bei 75 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas nuteistiesiems T. J. ir R. K. pritaikyti visišką paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą dvejiems metams. Vadovaujantis skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais bei BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 7, 8 punktais, nuteistiesiems bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paliekamos pirmosios instancijos teismo nustatytos pareigos – t. y. per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose; dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

30. Nuteistieji A. Z. ir F. K. apeliacinių skundų nepateikė, taip pat jų atžvilgiu apeliacinio skundo nepateikė ir prokuroras. Baigiamųjų kalbų metu nuteistieji F. K. ir A. Z. bei jų gynėjos prašė perkvalifikuoti nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas pagal naują BK 199² straipsnio 2 dalies redakciją ir skirti švelnesnes baudas. Perkvalifikavus nuteistųjų padarytas nusikalstamas veikas pagal naują BK 199² straipsnio 2 dalies redakciją, atitinkamai peržiūrimos nuteistiesiems paskirtos bausmės.

31. Skundžiamame nuosprendyje A. Z. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), buvo paskirta 240 MGL, t. y. 12 000 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu, t. y. 80 MGL, ir A. Z. paskirta galutinė bausmė - 160 MGL dydžio, t. y. 8 000 Eur bauda. Skirdamas A. Z. bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas baigtas, padarytas iš savanaudiškų tikslų, siekiant užsidirbti, nuteistasis daugybę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis, tačiau jis anksčiau neteistas, pripažino savo kaltę ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, psichiatrijos ligoninėse negydytas, aukštesniojo išsilavinimo, dirba, yra vedęs, pasižada ateityje laikytis įstatymų reikalavimų. Taip pat nustatyta A. Z. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

32. Skundžiamame nuosprendyje F. K. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), buvo paskirta analogiška bausmė, kaip ir A. Z., atsižvelgiant į analogiškas, šios nutarties 31 pastraipoje nurodytas, aplinkybes.

33. Bausmės pirmosios instancijos teisme skyrimo metu nuteistųjų padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 199² straipsnio 2 dalyje, buvo priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už kurios padarymą buvo galima skirti baudą nuo 150 iki 6 000 MGL dydžio. Šiuo metu, įsigaliojus naujajai BK redakcijai, ši nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, už kurių padarymą galima skirti baudą nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio, taigi minimalus ir maksimalus galimos skirti baudos dydis sumažėjo trečdaliu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems A. Z. ir F. K. už nusikalstamą veiką paskyrė baudą, artimą minimaliai. Paskirtos baudos dydis, net ir veiką perkvalifikavus pagal naujos redakcijos BK 199² straipsnio 2 dalį, yra artimas šio naujos redakcijos straipsnio sankcijos minimumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes paminėtiems nuteistiesiems, bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė, išsamiai argumentavo bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimą nuteistiesiems bei motyvuotai paskyrė teisingą ir tinkamai individualizuotą bausmę, kuri tiek savo rūšimi, tiek ir dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka tiek nuteistųjų padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, tiek ir jų asmenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, dar labiau mažinti nuteistiesiems F. K. ir A. Z. paskirtą bausmę, net ir įsigaliojus naujajai BK 199² straipsnio 2 dalyje numatytai redakcijai, pagrindo nėra.

34. Taip pat A. Z. gynėja prašė jos ginamajam paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam nei 2 mėnesių laikotarpiui. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3, 5 dalimis, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, tačiau bylos nagrinėjimo ribos apeliacinėje instancijoje pagal įstatymą gali būti plečiamos dviem atvejais: kai, nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas nustato esminių Lietuvos Respublikos BPK pažeidimų, tuomet, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems; taip pat, kai teismas švelnina nuosprendį nuteistiesiems, kurie jį apskundė ar dėl kurių jis buvo apskųstas, tuomet apeliacinės instancijos teismas, remdamasis pagrindais, taikytinais ir kitiems nuteistiesiems – sušvelnina nuosprendį ir šiems. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. Z. kaltu, paskirdamas jam bausmę – baudą bei nustatydamas baudos sumokėjimo terminą, baudžiamojo kodekso pažeidimų, kuriems esant teismas turėtų patikrinti, ar tai turėjo neigiamos įtakos skundo nepadavusiam nuteistajam, nepadarė. Įstatymo numatytas baudos sumokėjimo terminas, kad teismas savo iniciatyva spręstų dėl jo peržiūros, taip pat nebuvo pakeistas. Atsižvelgiant į tai, nesant nuteistojo ar jo gynėjo skundo, apeliacinės instancijos teismas advokatės baigiamųjų kalbų metu pateikto prašymo dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo laikotarpio pakeitimo, nesprendžia, išaiškindamas, jog šie klausimai gali būti sprendžiami vykdymo procese.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų atlyginimo.

35. 2023 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. rugsėjo 12 d. pažyma Nr. APD-2023-13483 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 146,67 Eur už T. J. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

36. 2023 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT) 2023 m. rugsėjo 25 d. pažyma Nr. APD-2023-13961 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 110 Eur už F. K. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

37. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

38. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutartimis nuteistiesiems T. J. ir F. K. buvo paskirti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinkti gynėjai.

39. Taigi, baudžiamojoje byloje nuteistajam T. J. gynėjas advokatas buvo paskirtas teismo iniciatyva, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Baigiamųjų kalbų metu T. J. gynėja prašė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl išlaidų atlyginimo atmesti. Baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistųjų (ir nuteistojo T. J.) apeliacinius skundus, kurie atmesti. Visgi, šia nutartimi T. J. teisinė padėtis buvo pašvelninta – teisėjų kolegijai nustačius, jog pasikeitė BK 199² straipsnio 2 dalies redakcija bei perkvalifikavus T. J. padarytą nusikalstamą veiką, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas visiškai, Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrindo tenkinti VGTPT prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš T. J. nėra.

40. Nuteistajam F. K. gynėjas taip pat buvo paskirtas teismo iniciatyva, siekiant įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus. Baigiamųjų kalbų metu F. K. gynėja prašė VGTPT prašymą dėl išlaidų atlyginimo atmesti. Apeliacinis procesas F. K. atžvilgiu buvo pradėtas teismo iniciatyva, siekiant nustatyti, ar pasikeitusi baudžiamojo įstatymo redakcija turi įtakos nuteistojo teisinei padėčiai, šiuo nuosprendžiu nuteistojo teisinė padėtis buvo pašvelninta – F. K. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuota į BK 199² straipsnio 2 dalį (t. y. nustatyta, jog nuteistasis padarė ne sunkų, o apysunkį nusikaltimą). Vadovaujantis tuo, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo F. K. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189-1, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199-1, 199-2, 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224-1, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267-1, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253-2, 256-2, 260-1, 266-1, 267-2, 267-3, 276-4, 282-1 straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

nuteistųjų T. J. ir R. K. apeliacinius skundus atmesti.

T. J. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu, t. y. aštuoniais mėnesiais, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, nuteistajam T. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, paskiriant jam šias pareigas: per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose; dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

R. K. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu, t. y. aštuoniais mėnesiais, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 7, 8 punktais, nuteistajam R. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejų) metų laikotarpiui, paskiriant jam šias pareigas: per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti gyvenamojoje vietoje nuo 23 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigose; dirbti arba mokytis, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.

F. K. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 240 MGL, t. y. 12 000 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu, t. y. 80 MGL, ir F. K. paskirti galutinę bausmę - 160 MGL dydžio, t. y. 8 000 Eur baudą.

A. Z. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 2 dalyje (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), remiantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, perkvalifikuoti pagal BK 199² straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir paskirti jam 240 MGL, t. y. 12 000 Eur dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu, t. y. 80 MGL, ir A. Z. paskirti galutinę bausmę - 160 MGL dydžio, t. y. 8 000 Eur baudą.

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų išieškoti iš nuteistųjų T. J. ir F. K. teisinės pagalbos išlaidas netenkinti.