Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aivos Survilienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, panaudojusi vaizdo konferencinį ryšį, išnagrinėjo nuteistosios A. G. ir nukentėjusiojo V. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir jai paskirta laisvės atėmimo bausmė dvejiems metams.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą, nuspręsta palikti galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Iš A. G. priteista Valstybinei ligonių kasai 1 949,43 Eur turtinei žalai atlyginti.

Keturis vokus su biologinių pėdsakų nuoplovomis ir popierinę dėžutę su peiliu nuspręsta sunaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Nuteistoji A. G. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – ją išteisinti, nepadarius nusikalstamos veikos.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji A. G., jos gynėja advokatė Jolanta Teresė Litvinskienė ir nukentėjusysis V. Š. prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašė nukentėjusiojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti, nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti iš dalies (civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistosios A. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusiojo V. Š. apeliacinis skundas atmetamas

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo surinktus ir ištirtus įrodymus, palyginusi juos tarpusavyje, atlikusi įrodymų tyrimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat išnagrinėjusi skundžiamo Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio motyvus ir nuteistosios A. G. bei nukentėjusiojo V. Š. apeliacinių skundų argumentus, daro išvadą, kad A. G. nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje buvo pagrįstai pripažinta kalta padariusi BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikaltimą. Bausmė nuteistajai parinkta ir paskirta tinkamai, atsižvelgus į visas aktualias bausmių skyrimo taisykles, tad jos keisti nėra pagrindo. Nepaisant to, nustačius, kad Klaipėdos apygardos teismas nepagrįstai, nesivadovaudamas reikalavimu baudžiamojoje byloje kylančius neaiškumus, kurių negalima pašalinti, aiškinti kaltinamojo naudai (lot. in dubio pro reo), priteisė civilinei ieškovei visų, o ne tik tiesiogiai nuteistosios veiksmais nulemtų nukentėjusiojo sužalojimų gydymo išlaidų atlyginimą, nurodytoje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinant iš dalies (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl kaltinimų padarius BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą nusikaltimą

6. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Šeimos nario sąvoka, pateikta BK 248 straipsnyje, esančiame BK XXXIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“, remiamasi ir bylose dėl nusikaltimų žmogaus gyvybei ir sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2013, 2K-487/2013). Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Taigi pagal baudžiamąjį įstatymą asmenys, bendrai gyvenantys neįregistravę santuokos (partnerystės), t. y. sugyventiniai, taip pat pripažįstami šeimos nariais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Teisėjų kolegijai šiame kontekste nekyla abejonių, kad bylos duomenimis nuteistoji A. G. ir nukentėjusysis V. Š., kartu kaip pora gyvenantys nuo 2000 metų, neįregistravę santuokos, yra laikytini vienas kito šeimos nariais (sugyventiniais).

7. Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kitam žmogui sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Tiesioginės neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas numato įvairių padarinių galimybę – nuo fizinio skausmo sukėlimo iki mirties, taigi atsako už faktiškai atsiradusius padarinius. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-324/2013, 2K-118-976/2015, 2K-195-693/2017). Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-244-303/2018).

8. Nuteistoji A. G. viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai aiškino, kad 2024 m. vasario 24 d., gyvenamosios vietos virtuvėje, konflikto su nukentėjusiuoju V. Š. metu dūrė pastarajam peiliu į nugarą. Paaiškino, kad nurodytą dieną, apie 10.30 val., nukentėjusysis namo grįžo neblaivus (nuteistoji teigia taip pat buvusi neblaivi), tarp jų įvyko konfliktas, kurio metu V. Š. triukšmavo, elgėsi agresyviai (nuteistąją pastūmė), todėl apie 11 val., supykusi, paėmė nuo stalo virtuvinį peilį, kurio geležtė buvo apie 15 cm, ir vieną kartą dūrė nusisukančiam nukentėjusiajam V. Š., pataikydama į kairę nugaros pusę, ties mente. Tuo pačiu nuteistoji nuosekliai teigė nenorėjusi sužaloti nukentėjusiojo, traktavo aptariamus savo veiksmus, kaip nestiprų bakstelėjimą, brūkštelėjimą peiliu (pavyzdžiui, į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodė nukentėjusiajam „perbraukusi“ su peiliu, 1 t., b. l. 142–144, taip pat pareigūnų kūno kamerų įrašai), kad pastarasis prie jos nelįstų. Teigė negalėjusi sužaloti plaučių, kadangi neturi jėgų taip giliai įdurti. Anot nuteistosios A. G., po dūrio žaizda nekraujavo, o apklausta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nurodė ir tai, kad nukentėjusysis išorinių emocijų po kontakto su peiliu neparodė, pabuvo namuose dar kelias minutes ir išėjo.

9. Nukentėjusiojo V. Š. parodymai apie jo sužalojimo aplinkybes, kaip pagrįstai nurodoma nuteistosios A. G. apeliaciniame skunde, nebuvo nuoseklūs. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. vasario 29 d. nukentėjusysis nurodė, kad 2024 m. vasario 24 d. vakare (jau buvo tamsu) namo grįžo neblaivus. Virtuvėje tarp jo ir neblaivios sugyventinės A. G. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu ji staiga vieną kartą peiliu dūrė jam į kairįjį šoną. Po dūrio skausmo nejautė, kraujas nebėgo. Supykęs apsirengė ir išėjo pas gretimoje laiptinėje gyvenantį draugą. Nuo to laiko atmintis dingo, teigia atsigavęs tik ligoninėje (1 t., b. l. 61–64). 2024 m. balandžio 19 d. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnės V. Š. nurodė, kad sugyventinė jį sužalojo ne 2024 m. vasario 24 d., bet 1–2 savaites prieš jam patenkant į ligoninę. Vakare žodinio konflikto metu dūrė peiliu į nugaros sritį. Žaizdos neskaudėjo, bėgo kraujas. Įvykio metu tiek jis, tiek nuteistoji buvo blaivūs (1 t., b. l. 65–68). Apklausiamas 2024 m. gegužės 28 d. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. Š. paaiškino, kad dėl patirtos galvos traumos ir didelio girtumo susipainiojo ir netiksliai nurodė, kad sugyventinė A. G. jį sužalojo kelios dienos prieš patenkant į ligoninę, kadangi sužalojimas įvyko 2024 m. vasario 24 d., pirmoje dienos pusėje (1 t., b. l. 69–71). Apklausiamas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis nurodė, kad įvykio dieną parėjus namo tarp jo ir sugyventinės įvyko konfliktas, kurio metu A. G. peiliu jam bakstelėjo į nugaros kairįjį šoną. Po dūrio skausmo nejautė, kraujas nebėgo. Apsirengęs išėjo pas draugą, pas kurį, pavartojęs alkoholinių gėrimų, eidamas namo pargriuvo. Atsibudo ligoninėje. Patvirtino tą dieną daugiau su niekuo, kas galėjo jam įdurti peiliu, nekonfliktavęs.

10. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nukentėjusysis pripažino baudžiamojo proceso eigoje keitęs parodymus nuteistajai A. G. palankia linkme (iš Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. teisiamojo posėdžio protokolo: „Kai daviau parodymus dėl datų, visko, tyrėjai, teisme, buvo noras padėti sugyventinei išvengti atsakomybės, gaila buvo, buvo noras padėti, gal ką nors netyčia ir pasakiau ne į tą pusę, gali būti, nes neprisimenu visko.“). Apie aplinkybę, kad nukentėjusysis V. Š. bandė padėti sugyventinei išvengti baudžiamosios atsakomybės, galima spręsti ir iš anksčiau nurodytos 2024 m. balandžio 19 d. ikiteisminio tyrimo apklausos turinio – nukentėjusysis teigė, kad sugyventinė jį sužalojo daug anksčiau nei inkriminuotu laiku, nors vėliau teisme tokią aplinkybę paneigė (kaip ir nuteistoji A. G. ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 43–45)), taip pat šios apklausos metu teigė, kad abu su nuteistąja įvykio metu buvo blaivūs. Atsižvelgus į analizuojamas aplinkybes, nukentėjusiojo V. Š. parodymai baudžiamojo proceso eigoje vertintini atidžiai ir jais teisėjų kolegija remiasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos įrodymai, kartu atsižvelgiant į BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatas.

11. Apklausta teisme liudytoja L. K., nuteistosios ir nukentėjusiojo kaimynė paaiškino, kad 2024 m. vasario 24 d., apie 14 val., atėjo pas šiuos asmenis į svečius. V. Š. tuo metu tvarkėsi virtuvėje, buvo gerai nusiteikęs, kad būtų sužalotas, nepastebėjo. Triukšmo, konflikto garsų tą dieną pas kaimynus negirdėjo. Kitą dieną paskambino nuteistoji A. G. ir paaiškino, kad nukentėjusysis išėjo ir (per naktį) negrįžo, o ryte sužinojo, kad V. Š. reanimacijoje. Kaip nurodo liudytoja L. K., paklausus nuteistosios, kas atsitiko, A. G. paaiškino, kad jai po ranka pasimaišė peilis.

12. Liudytojas I. T., apklaustas pirmosios instancijos teisme, paaiškino vasario 24 d. vakare prie namo laiptinės durų pastebėjęs gulintį žmogų (kaip vėliau paaiškėjo – V. Š.), kuriam iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Prie laiptinės pašalinių asmenų nepastebėjo. Įvykio vietos apžiūros metu užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), ties įėjimu į vidurinę laiptinę, kairiau betoninės laiptų aikštelės, 30 cm aukštyje ant pastato fasadinės sienos yra į kraujo pėdsakus panašūs sutepimai, į kraują panaši dėmė ant betoninių trinkelių 10 cm nuo pastato fasado ir 80 cm atstumu kairiau įėjimo aikštelės. 115 cm kairiau įėjimo aikštelės, 18–28 cm atstumu nuo pastato fasado yra panašaus į kraują išsiliejimo pėdsakas. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) virtuvėje po kriaukle esančioje spintelėje rastas virtuvinis peilis juoda plastikine rankena. Ant peilio geležtės yra į kraują panašūs pėdsakai (1 t., b. l. 23–44). Aplinkybę, kad peilis po dūrio nukentėjusiajam V. Š. buvo kruvinas, patvirtino ir pati nuteistoji A. G. parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 58–59). Apžiūros metu nustatyta, kad peilio geležtės ilgis yra 14,5 cm (1 t., b. l. 45–51).

13. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2024 m. kovo 27 d. specialisto išvadoje Nr. G 270/2024(03) nukentėjusiajam V. Š. nustatyti šie sužalojimai: (duomenys neskelbtini), durtinis–pjautinis krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus sužalojimas su kraujo ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje be kvėpavimo funkcijos sutrikimų. Sužalojimai galvoje padaryti griuvimo aukštielninku ir atsitrenkimo pakaušine galvos dalimi į aplinkoje buvusius daiktus ar paviršius metu, ne mažiau vieno karto pasėkoje, iki patenkant į gydymo įstaigą, galimai ir užduotyje nurodytu, nustatytu bei medicininiuose dokumentuose fiksuotu laiku. Durtinė–pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės ląstos kairėje su kraujo ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje susidarė nuo vieno trauminio kontaktinio smūginio dinaminio poveikio duriančiomis–pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu, keletą parų iki patenkant į gydymo įstaigą, tiksliau nustatyti laiką nepakanka objektyvių duomenų. Sužalojimai galvoje atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai nugaroje, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 90–92).

14. Apklaustas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme specialistas Remigijus Petrauskas patvirtino aptariamą specialisto išvadą, patikslindamas, kad nukentėjusiajam konstatuota durtinė–pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės ląstos kairėje su kraujo ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje buvo padaryta likus keletui parų iki atliekant medicininę intervenciją (krūtinės ląstos punkciją), kuri buvo atlikta praėjus porai parų po jo patekimo į gydymo įstaigą. Kitaip tariant, sužalojimas buvo atliktas iki nukentėjusiajam patenkant į gydymo įstaigą. Kaip paaiškino specialistas, taip durtiniu būdu sužalotas nukentėjusysis V. Š. galėjo judėti. Kadangi nugarinėje pusėje yra daugiau raumenų (mažiau kraujagyslių ir nervinių impulsų), į ją įdūrus ištraukimo metu žaizda (oda) gali šiek tiek pakraujuoti, tačiau vėliau raumenys žaizdą užspaudžia, tad kraujavimas vyksta tik į vidų. Apklausiant specialistą Remigijų Petrauską įrodymų tyrimo apeliacinės instancijos teisme metu jis patvirtino, kad specialisto išvados teiginys, jog durtinė–pjautinė žaizda ant nukentėjusiojo kūno atsirado keletą parų iki patenkant į gydymo įstaigą, yra techninė klaida. Anot specialisto, įrašai medicininiuose dokumentuose leidžia spręsti, kad sužalojimas buvo padarytas iki nukentėjusiajam V. Š. patenkant į gydymo įstaigą arba tą pačią dieną (2024 m. vasario 24 d.), atitinkamai – pora parų iki atliekant papildomus tyrimus (2024 m. vasario 26 d.). Jokių kitų sužalojimų ant nukentėjusiojo V. Š. kūno, kurie galėtų būti traktuojami kaip bandymai bakstelėti peiliu, medicininėje dokumentacijoje nefiksuota.

15. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2024 m. kovo 27 d. specialisto išvadą Nr. G 270/2024(03) bei ją parengusio specialisto paaiškinimus pirmos ir apeliacinės instancijų teismuose, daro išvadą, kad specialisto išvadoje nurodytas nukentėjusiojo V. Š. patirto durtinio–pjautinio krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus sužalojimo su kraujo ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje atsiradimo laikas nebuvo tikslus, jį nurodant padaryta techninė klaida. Specialistas Remigijus Petrauskas, apklausiamas išsamiai, nuosekliai ir argumentuotai paaiškino, kokiu būdu atsirado ši klaida bei ją ištaisė – patikslino savo parengtos specialisto išvados teiginį apie nukentėjusiojo V. Š. patirto durtinio–pjautinio krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus sužalojimo su kraujo ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje atsiradimo laiką. Jis, kaip minėta, paaiškino parengtoje specialisto išvadoje netiksliai nurodęs, kad nukentėjusiajam aptariamas sužalojimas buvo padarytas keletą parų iki patenkant į gydymo įstaigą (2024 m. vasario 24 d.), nors turėjo būti nurodyta – likus keletui parų iki 2024 m. vasario 26 d. atliekant nukentėjusiajam krūtinės ląstos punkciją. Šiame kontekste nėra pagrindo abejoti (tokių aplinkybių nenurodoma ir nuteistosios bei nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose) į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą įrašyto, specialisto Remigijaus Petrausko, turinčio aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, teismo medicinos gydytojo specialybę, kvalifikaciją atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus bei 29 metų ekspertinio darbo stažą, kompetencija. Juolab, kad tokių abejonių proceso dalyviai nekėlė ir bylą nagrinėjant Klaipėdos apygardos teisme.

16. Išanalizavus visus šiuos byloje surinktus įrodymus, sugretinus juos tarpusavyje bei sujungus į bendrą visumą, darytina išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nuteistąją A. G. pagrįstai, nors ir detaliai neanalizuodamas, pripažino kalta sunkiai sutrikdžius savo sugyventinio V. Š. sveikatą, t. y. vieną kartą peiliu dūrus nukentėjusiajam į nugarą, padarant durtinį–pjautinį krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus sužalojimą su kraujo ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje.

17. Aplinkybę, kad būtent nuteistosios A. G. veiksmai, t. y. dūris peiliu nukentėjusiajam V. Š. į nugarą, nulėmė nukentėjusiojo sunkų sveikatos sutrikdymą pagrindžia ne tik pačios nuteistosios, bet ir kiti bylos įrodymai. Kaip matyti iš liudytojos L. K. parodymų, nuteistoji kitą dieną po konflikto su nukentėjusiuoju, t. y. 2024 m. vasario 25 d., V. Š. patekimo į ligoninės reanimaciją priežastimi nurodė tai, kad jai po ranka „pasimaišė“ peilis. Šiame kontekste pažymėtina, kad jei tai būtų tik nedidelis bakstelėjimas ar brūkštelėjimas peiliu, kaip teigia nuteistoji, ji tikrai, nurodydama V. Š. patekimo į ligoninę priežastis, nebūtų apie tokį nežymų judesį peiliu net pagalvojusi (nes kaip teigia, toks judesys peiliu net negalėjo sukelti jokių sužalojimų), juolab, kaip pagrindinę patekimo į ligoninę priežastį. Tą pačią dieną į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams kaip nukentėjusiojo patekimo į ligoninės reanimacijos skyrių priežastį nuteistoji A. G. irgi nurodė (detalizuodama), kad susiginčijusi su nukentėjusiuoju jam „perbraukė“ su peiliu vieną kartą. O kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, ant A. G. ir V. Š. buto virtuvėje rasto virtuvinio peilio geležtės matomi į kraują panašūs pėdsakai (1 t., b. l. 23–44). Aplinkybę, kad peilis po dūrio nukentėjusiajam V. Š. buvo kruvinas, patvirtino ir pati nuteistoji A. G. parodymų patikrinimo vietoje metu (2 t., b. l. 58–59). Nepaisant tam tikrų (nurodytų anksčiau nutartyje) prieštaravimų, nukentėjusysis V. Š. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad peiliu jį sužalojo (kaip teigė skirtingų apklausų metu – dūrė, bakstelėjo) būtent nuteistoji, o ne, kaip deklaratyviai teigiama apeliaciniuose skunduose – kiti asmenys. Dar daugiau, ir pats nukentėjusysis V. Š. teigė nagrinėjamu laikotarpiu jokių konfliktų, nesutarimų su kitais asmenimis, juolab naudojant peilį, neturėjęs. Juolab, kad ir Lietuvos apeliaciniame teisme apklausta nuteistoji A. G. nurodė iki konflikto su nukentėjusiuoju ant jo viršutinių drabužių kraujo dėmių nemačiusi. Be to, tiek nuteistoji A. G., tiek nukentėjusysis V. Š. nurodo, kad kontaktas peiliu į nukentėjusiojo kūną buvo būtent toje vietoje, kurioje specialistas užfiksavo durtinį-pjautinį krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus sužalojimą.

18. Vien tik tai, kad pirminiuose pranešimuose apie įvykį buvo nurodyta, jog nukentėjusysis V. Š. buvo sužalotas nepažįstamo asmens, atsižvelgiant į anksčiau nutartyje įvertintus įrodymus, nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusįjį sužalojo būtent sugyventinė (nuteistoji). Akivaizdu, kad atitinkamoms institucijoms gaunant pirminę informaciją apie tam tikrą įvykį (šiuo atveju – lauke rastą gulintį sužalotą V. Š.), siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybės, yra atliekamas aplinkybių patikslinimas, kurio metu ir yra išsiaiškinama detali informacija apie įvykį. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esant pakankamai neginčijamų įrodymų, jog nukentėjusysis V. Š. analizuojamą sužalojimą, atitinkantį sunkų sveikatos sutrikdymą, patyrė būtent dėl nuteistosios A. G. veiksmų, hipotetinės, jokiais bylos duomenimis nepagrįstos apeliantų versijos, jog nukentėjusįjį galėjo sužaloti kiti asmenys pagrįstai nebuvo tirtos. Šiame kontekste, pagrįstai pripažinta įrodyta, kad analizuojama nusikalstama veika buvo padaryta ne konkrečią dieną, bet 2024 m. vasario mėnesio trečios dekados pradžioje, apie 11 val., tikslesnis laikas nenustatytas.

19. Kaip paaiškino teisme apklaustas specialistas Remigijus Petrauskas, nugaroje yra mažiau kraujagyslių ir nervinių impulsų, į ją įdūrus ištraukimo metu žaizda (oda) gali pakraujuoti, tačiau vėliau raumenys žaizdą užspaudžia, tad kraujavimas vyksta tik į vidų. Taigi, vien tik ta aplinkybė, kad nukentėjusysis intensyviai nekraujavo į išorę ar neparodė, kad dūris sukėlė jam skausmą, juolab, atsižvelgus į tai, kad įvykio dieną jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 3,07 promilės (1 t., b. l. 92),dėl kurio jis iškart galėjo ir nejausti skausmo, nesuprasti patirtų sužalojimų pobūdžio, vertinant šią aplinkybę kitų byloje ištirtų įrodymų kontekste, nepaneigia nuteistosios kaltės.

20. Nors nuteistoji teigia neturėjusi pakankamai jėgų sunkiai sužaloti V. Š., visgi apeliacinės instancijos teisme apklaustas specialistas Remigijus Petrauskas patvirtino, kad sužalojimo įrankiui suteikta jėga buvo pakankama, kad prasiskverbtų per (nukentėjusiojo) nugaros raumenis į kairės pleuros ertmę (t. y. prasiskverbtų pro odą, raumenyną, tarpšonkaulinius raumenis ir pasieninę pleurą, kurios ertmėje yra plaučiai). Teisėjų kolegijai šiame kontekste nekyla abejonių, kad neblaivi nuteistoji A. G., neadekvačiai reaguodama į taip pat neblaivaus nukentėjusiojo veiksmus – triukšmavimą ir stumdymąsi, griebdamasi sveikatai ar net gyvybei pavojingo ginklo – peilio, suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo (kaip pati nurodė – iš pykčio) sužaloti V. Š., savo sąmonėje nedetalizuodama konkrečių padarinių. Nuteistąją tenkino bet kokia jos analizuojamų veiksmų baigtis. Taigi, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad A. G. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia ir jos atlikti veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal kilusius padarinius – kaip sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas.

21. Teisėjų kolegija šiame kontekste sutinka su skundžiamo nuosprendžio motyvais, kad atsižvelgus į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir nusikalstamos veikos stadiją (vienas baigtas nusikaltimas, vadovaujantis BK 11 straipsnio 6 dalimi, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įrankio – peilio panaudojimą, kaltininkės asmenybę (neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka, nedirbanti, tačiau registruota Užimtumo tarnyboje), atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, būtent minimali vienintelės BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytos bausmės rūšies (laisvės atėmimo) trukmė yra proporcinga A. G. asmenybei ir jos padarytai nusikalstamai veikai ir padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrus bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu nebūtų pasiekti baudžiamosios atsakomybės tikslai, nebūtų sprendžiama tokios veikos latentiškumo, polinkio pasikartoti, augti ir sunkėti problematika, tai prieštarautų teisingumo įgyvendinimui, nebūtų užtikrinti mūsų visuomenės, kuri susiduria su rimta, ilgalaike ir plačiai paplitusia smurto artimoje aplinkoje problema, interesai.

Dėl civilinio ieškinio

22. Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš nuteistosios A. G. priteisti nukentėjusiojo V. Š. patirtų sužalojimų gydymo asmens sveikatos priežiūros įstaigose išlaidas, apmokėtas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) – 1 949,43 Eur (1 t., b. l. 100–107). Iš civilinio ieškinio priedų – Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ duomenimis paremto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiajam buvo suteiktos toliau nurodomos gydymo paslaugos:

22.1. VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje 2024 m. vasario 24 d. suteikta skubiosios medicinos pagalbos IV paslauga (pagrindinė diagnozė – galvos plaukuotosios dalies žaizda). Kompensuotina suma: 53,06 Eur.

22.2. VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje 2024 m. vasario 24 d. suteikta kompiuterinės tomografijos, kai atliekamas vienos anatominės srities tyrimas ambulatorinėmis sąlygomis, paslauga (pagrindinė diagnozė – kitas patikslintas specialusis ištyrimas). Kompensuotina suma: 71,47 Eur. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis specialisto išvados tiriamojoje dalyje pateiktais duomenimis, nukentėjusiajam V. Š. buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija (1 t., b. l. 91).

22.3. VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės filiale „Klaipėdos ligoninė“ 2024 m. vasario 24–27 d. gydytas pneumotoraksas, kai būklė sudėtinga (pagrindinė diagnozė – trauminis pneumotoraksas). Kompensuotina suma: 1 770,75 Eur.

22.4. VšĮ Klaipėdos universiteto ligoninės filiale „Klaipėdos ligoninė“ 2024 m. vasario 24–27 d. atliktos difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcinos (pagrindinė diagnozė – trauminis pneumotoraksas). Kompensuotina suma: 9,65 Eur.

23. Skundžiamu Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu, konstatavus, kad dėl nuteistosios tyčinių nusikalstamų veiksmų sunkiai sužalotas nukentėjusysis buvo gydomas sveikatos priežiūros įstaigose, šias išlaidas apmokant iš PSDF biudžeto lėšų, tad šiam biudžetui buvo padaryta 1 949,43 Eur žala, civilinis ieškinys tenkintas visiškai.

24. Bendroji norma, įtvirtinanti žalos apibrėžimą, yra pateikta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal to paties straipsnio 2 dalį aptariamus nuostolius, be kita ko, sudaro su sveikatos grąžinimu (gydymu) susijusios išlaidos. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 1 punktą teritorinės ligonių kasos, be kita ko, apmoka sveikatos priežiūros įstaigoms už draudžiamiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, išduotus vaistus, medicinos pagalbos priemones. Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalį atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

25. Atsižvelgus į ankstesnėje pastraipoje išdėstytą teisinį reglamentavimą, nekyla abejonių, kad dėl nuteistosios A. G. nusikalstamų veiksmų sunkiai sutrikdant nukentėjusiajam V. Š. sveikatą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai gydymo išlaidas apmokėjus iš PSDF biudžeto lėšų, nuteistajai kyla deliktinė civilinė atsakomybė ir ji privalo šias nukentėjusiojo gydymo išlaidas atlyginti. Nepaisant to, kaip teisingai nurodoma nuteistosios A. G. apeliaciniame skunde, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nebuvo neginčijamai įrodyta, jog ir kiti inkriminuojamu laikotarpiu nukentėjusiojo V. Š. patirti sužalojimai (galvos srityje) buvo tiesiogiai nulemti būtent nuteistosios prieš nukentėjusįjį panaudoto smurto. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-7-173/2014, 2K-232/2014). Atsižvelgus į tai, negalint pašalinti abejonės, kad V. Š. galvos traumą patyrė ne dėl nuteistosios panaudoto smurto (jai peiliu padarant sužalojimą nukentėjusiajam nugaros srityje), o, pavyzdžiui, dėl to, jog būdamas stipriai neblaivus galvos sritį susižalojo griūdamas, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas tik toje dalyje, kurioje prašoma priteisti tiesiogiai nuteistosios nusikalstamais veiksmais sukeltų sužalojimų (trauminio pneumotorakso) gydymą (šios nutarties 22.3–22.4 pastraipos).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

26. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 6 dalį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Ši konstitucinė įtariamojo ar kaltinamojo teisė į nemokamą teisinę pagalbą įtvirtinta ir baudžiamojo proceso įstatyme – šiuo konkrečiu atveju BPK 44 straipsnio 8 dalyje, nustatančioje, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo gali gintis pats arba per pasirinktą gynėją, o neturėdamas pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti, turi nemokamai gauti teisinę pagalbą įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka.

27. Baudžiamojo proceso įstatyme yra nustatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 106 straipsnis). Tačiau šio straipsnio nuostatos nėra imperatyvios; teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas priteistinas iš nuteistojo, priskiriama teismo diskrecijai.

28. Lietuvos apeliaciniame teisme 2025 m. kovo 25 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus patikslinta pažyma Nr. APD-2025-03592 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prie šios pažymos pridėtas nuteistosios A. G. gynėjos advokatės Jolantos Teresės Litvinskienės 2025 m. kovo 24 d. prašymas Nr. ATP-2025-13162 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato). Valstybės naudai prašoma priteisti iš nuteistosios antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 312,5 Eur.

29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, 2K-406-507/2016, 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-338/2014, 2K-46-895/2015).

30. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apeliacinius skundus pateikė A. G. ir V. Š., taigi apeliacinis procesas vyko nuteistosios ir nukentėjusiojo iniciatyva. Nuteistosios A. G. apeliacinio skundo reikalavimai iš dalies buvo pagrįsti – byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistosios gynėjos dalyvavimas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 322 straipsnio 1 dalis), taigi be gynėjos pagalbos nuteistosios A. G. teisės nebūtų tinkamai apgintos. Sprendžiant dėl galimybės valstybės naudai priteisti iš nuteistosios prašomą 312,5 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistoji veikos padarymo metu oficialiai nedirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje, o paskyrus jai 2 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę, galimybė sumokėti nurodytą išlaidų sumą yra apsunkinta. Įvertinus visas anksčiau išvardytas aplinkybes, prašymas išieškoti proceso išlaidas už nuteistajai suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą netenkinamas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju prašomų išieškoti išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą nuteistajai A. G. pripažinimas procesinėmis ir jų atlyginimo priteisimas iš nuteistosios yra nesuderinamas su valstybės pareiga garantuoti teisę į gynybą asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti:

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies – priteisti iš A. G. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai 1 780,4 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų ir keturiasdešimt centų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų už A. G. suteiktą teisinę pagalbą bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme atmesti.

V. Š. apeliacinį skundą atmesti.