Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskeltini), (duomenys neskeltini) pilietė, gyvenanti (duomenys neskeltini), netekėjusi, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

1. Kaltinamoji A. G. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui, t. y. 2024 m. vasario mėnesio trečios dekados pradžioje, apie 11 val., tikslesnis laikas nenustatytas, savo buto, esančio (duomenys neskeltini), virtuvėje asmeninio konflikto su sugyventiniu V. Š. metu dūrė jam vieną kartą peiliu į nugarą ir padarė durtinį-pjautinį krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus sužalojimą su kraujo ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje, kas, remiantis Sveikatos sutrukdymo masto nustatymo taisyklių punktu 6.6.9, V. Š. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kurias vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus

2. Kaltinamoji A. G. dėl inkriminuojamo jai nusikaltimo kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su V. Š. adresu (duomenys neskeltini). Aiškina, kad vasario 24 d., apie 10.30 val., V. iš kaimyno parėjo neblaivus, triukšmavo, buvo agresyvus. Prašė, kad nukentėjusysis nutiltų. Kilo konfliktas. Teigia, jog kažką darė virtuvėje, nukentėjusysis ją pastūmė ir ji atsitrenkė galva į sieną, tada vieną kartą peiliu įdūrė jam į nugarą, kad šis nutiltų. Po to jie susipyko ir V. Š. išėjo toliau gerti. Tvirtina, kad vasario 25 d. rado nukentėjusįjį gulintį ligoninėje. Neneigia, kad tą dieną gėrė alaus, tačiau negali prisiminti, kiek išgėrė.

3. Nukentėjusysis V. Š. parodė, jog jo santykiai su kaltinamąja yra geri, kartu gyvena jos bute, esančiame (duomenys neskeltini). Teigia atsimenantis, kad tą dieną, jam nusikeikus ir A. G. pasiuntus, kaltinamoji su ant stalo gulėjusiu peiliu jam bakstelėjo į nugaros kairįjį šoną. Aiškina, kad po dūrio neskaudėjo, kraujas nebėgo. Nurodo, jog apsirengęs išėjo pas draugą A., ten dar išgėrė, o eidamas namo pargriuvo, atsibudo ligoninėje ir jam pasakė, kad susimušė galvą ir yra žaizda. Tvirtina, kad jokių pretenzijų kaltinamajai neturi, su ja susitaikė.

4. Liudytoja L. K. parodė, kad su V. ir A. yra kaimynai, gyvena adresu (duomenys neskeltini), jų kambarių sienos ribojasi. Kaimynas labai padėjo, kai sirgo jos vyras. Teigia, kad vasario 24 d. 14 val. nunešusi kefyrą pamatė, kad V. tvarkosi virtuvėje, kalbėjosi kambaryje, buvo gerai nusiteikęs. Nepastebėjo, kad būtų buvęs sužalotas. Tą dieną barnio garsų negirdėjo. Kitą dieną A. paskambino ir paprašė lašų nuo širdies, ji nunešė. Aiškina, jog A. atrodė susijaudinusi, išbalusi, drebėjo ir pasakė, kad V. nėra, jis išėjo ir negrįžo. Tada ji patarė paskambinti į ligoninę. Paskambinus pasakė, kad V. reanimacijoje. Paklausė, kas atsitiko. A. pasakė, kad jai po ranka pasimaišė peilis.

5. Liudytojas I. T. (I. T.) parodė, kad vasario 24 d. vakare išėjo išmesti šiukšlių ir grįždamas pamatė batus, o už jų gulintį kūną. Po to iškvietė greitąją med. pagalbą.

6. Iš 2024-04-30 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamoji A. G. patvirtino savo parodymus, duotus apklausos metu (t. 2, b. l. 58–59).

7. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje (duomenys neskeltini), ties ėjimu į vidurinę laiptinę, kairiau betoninės laiptų aikštelės, 30 cm aukštyje ant pastato fasadinės sienos yra į kraujo pėdsakus panašių dėmių, į kraują panaši dėmė yra ir ant betoninių trinkelių 10 cm nuo pastato fasado ir 80 cm atstumu kairiau įėjimo aikštelės. 115 cm kairiau įėjimo aikštelės 18–28 cm atstumu nuo pastato fasado yra panašus į išsiliejusį kraują pėdsakas. 20 buto virtuvėje ant spintelės, esančios po kriaukle, dugno rastas virtuvinis peilis juoda plastikine rankena. Ant peilio geležtės yra į kraują panašių pėdsakų (t. 1, b. l. 23–44).?

8. Iš policijos pareigūnų kūno kameromis darytų vaizdo ir garso įrašų matyti, kad įrašai daryti 2024-02-25, pradžia 11.25 val. Užfiksuota kaip policijos pareigūnai atvyksta pas A. G. į namus ir ji papasakoja, kaip peiliu vieną kartą dūrė savo sugyventiniui V. Š. (1 t., b. l. 142–144).?

9. Iš VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės rašto Nr. (1.23)-M1-122 matyti, kad V. Š. į VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių greitosios medicininės pagalbos automobiliu atvežtas 2024-02-24 21.34 val. (t. 1, b. l. 116).??????

10. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Jurbarko skyriaus specialisto išvados Nr. G 270/2024(03) matyti, kad V. Š. nustatyta: kelios muštinės žaizdos pakaušio srityje, kaukolės skliauto kaulų lūžimas dešinėje, nueinantis į kaukolės pamatą, intracerebriniai hemoraginiai židiniai kairėje smegenų kojytėje ir bazaliai, durtinis-pjautinis krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus sužalojimas su kraujo ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje be kvėpavimo funkcijos sutrikimų. Sužalojimai galvoje padaryti griuvimo aukštielninkam ir atsitrenkimo pakaušine galvos dalimi į aplinkoje buvusius daiktus ar paviršius metu ne mažiau kaip vieną kartą, iki patenkant į gydymo įstaigą, galimai ir užduotyje nurodytu nustatytu ir med. dokumentuose užfiksuotu laiku. Durtinė-pjautinė kiauryminė žaizda krūtinės ląstos kairėje su kraujo ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje susidarė nuo vieno trauminio kontaktinio smūginio dinaminio poveikio duriančiomis-pjaunančiomis savybėmis pasižyminčiu daiktu ar įrankiu, keletą parų iki patenkant į gydymo įstaigą, tiksliau nustatyti laikui nepakanka objektyvių duomenų. Sužalojimai galvoje yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Sužalojimai nugaroje, remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9 punktu, yra sunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (t. 1, b. l. 90–92).?

11. Apklaustas teisiamajame posėdyje ekspertas Remigijus Petrauskas paaiškino, jog savo specialisto išvadą palaiko, ir papildė, kad išvados 1 punkte paskutiniame sakinyje, kur parašyta „<...> pasižyminčiu daiktu ar įrankiu, keletą parų <...>“, turėtų būti – iki atliekant medicininę intervenciją, t. y. iki patenkant į gydymo įstaigą. Paliekant žodžius „<...> keletą parų <...>“, turėtų būti „iki tada, kai padarė krūtinės ląstos punkciją“. Punkcija nukentėjusiam padarė maždaug po poros parų. Sakinys būtų: „<...> iki patenkant į gydymo įstaigą <...>“, be tų žodžių: „<...> keletą parų <...>“.

12. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad anksčiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog būtent kaltinamoji kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nurodytu laiku peiliu dūrė V. Š. į nugarą ir taip sukėlė jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

13. BK 135 straipsnyje numatytas žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant konkrečių padarinių, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai yra tiesioginė neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius. Kaltinamoji A. G., būdama subrendusi ir normalaus protinio išsivystymo, suvokė, jog durdama peiliu (15 cm ilgio geležtė) į nugarą ne tik gali pažeisti gyvybiškai svarbius V. Š. organus, bet ir kelia pavojų šio asmens sveikatai, numatė, kad gali nukentėjusįjį sužaloti, ir vienodai norėjo bet kokių padarinių.

14. Kaltinamosios A. G. veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 2 dalis 3 punktą, nes ji konflikto metu vieną kartą peiliu dūrė V. Š. – šeimos nariui – į nugarą ir jam padarė durtinį-pjautinį krūtinės ląstos nugarinio paviršiaus sužalojimą su kraujo ir oro susikaupimu kairėje pleuros ertmėje, tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

15. Taigi šių duomenų visumos pagrindu darytina išvada, kad tokiais veiksmais A. G., veikdama tiesiogine neapibrėžta tyčia, padarė nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą.

IV. Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

16. Tenkintinas pareikštas Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys, nes dėl kaltinamosios tyčinių nusikalstamų veiksmų sunkiai sužalotas nukentėjusysis gydėsi ligoninėje ir tuo padaryta turtinė žala. Kadangi nukentėjusiojo gydymo išlaidos apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, PSDF biudžetui padaryta 1949,43 Eur žala, todėl ši suma priteistina iš kaltinamosios A. G..

17. Iš kaltinamosios nepriteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 445,83 Eur, nes gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, kaltinamajai skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, be to, Valstybinei ligonių kasai priteisiama 1 949,43 Eur turtinei žalai atlyginti.

V. Bausmių skyrimo motyvai ir kiti klausimai

18. Kaltinamoji A. G. anksčiau neteista, tyčia padarė vieną sunkų nusikaltimą, 1 kartą bausta administracine tvarka. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad visiškai prisipažino padariusi inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ji atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė su jo, be to, nukentėjusysis jai neturi jokių pretenzijų. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. G. yra (duomenys neskeltini) apskaitoje. Diagnozė – (duomenys neskeltini). Epizodiškai lankėsi nuo (duomenys neskeltini) (t. 2, b. l. 7). Be to, iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 95TPK-83 matyti, kad nėra duomenų, jog A. G. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenos (įtariamajai nustatyta abstinecijos būklė su delyru nesutampa laiko atžvilgiu su tiriamos nusikalstamos veikos atlikimo data). Jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (t. 2, b. l. 17). Pažymėtina, kad kaltinamajai taikyti BK 62 straipsnį ar 54 straipsnio 3 dalį nėra sąlygų. Esant paminėtoms aplinkybėms ir įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, sankcijoje numatytos bausmės griežtumą, jai skirtina minimali sankcijoje numatyto už padarytą nusikaltimą terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

19. 4 vokai su biologinių pėdsakų nuoplovomis ir popierinė dėžutė su peiliu sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. G. pripažinti kalta ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumento paėmimą – palikti galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios.

Priteisti iš A. G. Valstybinei ligonių kasai 1 949,43 Eur turtinei žalai atlyginti.

Keturis vokus su biologinių pėdsakų nuoplovomis ir popierinę dėžutę su peiliu sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.