Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant nuotoliniu būdu Zoom platformos pagrindu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorei Gintarei Meškauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Ū., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) V. r., Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, niekur nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. spalio 14 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsniu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, teistas: Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. vasario 21 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 4 mėn. viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui; 2024 m. liepos 22 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ū. laikotarpiu nuo 2025 m. gruodžio 21 d. 19.00 val. iki 2025 m. gruodžio 22 d. 07.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, iš gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje buvusios piniginės pagrobė svetimus nukentėjusiam D. Č. priklausančius 960 eurų.

Kaltinamasis R. Ū. teisiamajame posėdyje pagal BK 178 straipnio 1 dalį prisipažįsta kaltu visiškai.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas bei prokurorė – vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Kaltinamasis R. Ū. paaiškino ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. Per girtumą kažkaip jam „susisuko“ tai, pats negali paaiškint – kelis mėnesius prieš tai nuolat girtavo. Pirmą kartą toks dalykas kaip vagystė įvyko. Paprasčiausiai iš spintelės, iš piniginės paėmė nukentėjusiojo pinigus ir išvažiavo kitur gerti. Taip, padarė tai kaltinime nurodytu laikotarpiu ir vietoje. Tai buvo 700 eurų su viršum paimti – buvo taip parašęs, bet dabar prispažįsta kaltu pavogęs visus 960 eurų. Gėrė jis su D. Č. pas jo mamą vieną dieną – su D. Č. jį sieja draugystė, nelabai dažnai išgeria su juo. Tuomet kažkaip papuolė, tą dieną gėrė, po to antrą dieną gėrė, po to sugalvojo nuvažiuoti pas jį – nuvažiavo ir ten gėrė 2 dienas. Po to vakare tas ir įvyko – D. Č. miegojo, kaltinamasis jį kėlė, tačiau D. Č. neatsikėlė, tada R. Ū. tuos pinigus paėmė, išsikvietė žmogų, kuris parvežė kaltinamąjį į jo kaimą ir jis ten toliau ten gėrė.

Kaltinamasis lengvai galėjo veikti nukentėjusiojo namuose, tad taip ir padarė – ten kur D. Č. miegojo, spintelėje buvo piniginė. R. Ū. matė, kad D. Č. buvo ten pinihinę pasidėjęs, kai jiedu pas jį į namus atvažiavo. Tuo momentu nežino, kas buvo kaltinamojo galvoje. Nėra nei psichiatro, nei narkologo įskaitoje – čia per girtumą, viskas dėl alkoholio. Anksčiau yra gėręs raminamųjų vaistų nuo nervų – gydytoja buvo išrašiusi, kai ji spats kreipėsi, gal maždaug prieš kokius 2 metus. Sakė gydytoja, kad negalima vaistų su alkoholiu kartu vartoti, kažkiek to laikęsis.

Civilinį ieškinį pripažįsta, nėra atlyginęs ieškinio nei kiek, nes kai gėrė po to jau su kitais asmenimis, tada ir nuo jo pačio dingo tie pinigai. Buvo dėl to parašęs policijoje pareiškimą – dėl iš jo pavogtų pinigų, bet niekas nieko neatsakė. Nieko neįsigijo už tuos pavogtus pinigus, pats nesupranta, kodėl ėmė tuos pinigus. 4 dienas su D. Č. gėrė, o kitas dienas buvo kiti žmonės, kai jis išvažiavo iš D. Č. namų, tai jau buvo kiti žmonės. Išvažiavo jis pas savo dėdę R. V. į kitą kaimą, bet tą pačią seniūniją. Gėrė 2-3 dienas pas dėdę. Taip, pinigus naudojo alkoholiui, iš pradžių gėrė, po to atsikėlė – ir jau nebebuvo nei cento visiškai. E. D. yra sakęs, kad paėmė iš D. Č. pinigus. Nežino, ar per E. D. visi sužinojo, kad kaltinamasis paėmė iš nukentėjusiojo pinigus. Nebuvo ligi šiol D. Č. sutikęs, dabar nori atsiprašyti – labai atsiprašo už tokį savo elgesį, būtų blaivas buvęs, niekada gyvenime to nebūtų padaręs, atsiprašo nuoširdžiai. Pirko jis alkoholį P. kaime kai su kitais asmenimis gėrė. Mano, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą – dabar pas tėvą gyvena (duomenys neskelbtini), 2 savaites buvo pas tėvą, o kai dirbo Marijampolėje – ir gyveno ten, nuomojo Marijampolėje būstą, kai užsidirbdavo pinigų. Dabar trys mėnesiai kai nedirba. Mažai būdavo namuose (kai grįžo iš Marijampolės pas mamą į namus) – tai pas dėdę, tai pas draugą būdavo. Turi nuolatinę gyvenamąją vietą – gali būti tai pas save (kur mamai priklauso, bet eletros nėra), gali būti ir pas tėvą, vieni nuo kitų netoli gyvena. Įsidarbinti ruošiasi, laukė šio teismo. Pats išsilaiko iš buvusio darbo, dabar padėjo jam broliai, o prieš tai negalėjo dirbti, buvo į koją su peiliu įdurta, mėnesį negalėjo iš lovos pakilti. Neturi priklausomybės alkoholiui nustatytos, dabar beveik mėnesis kaip pats negeria. Labai blogai vertina tai ką padarė. Ankščiau buvo susimastęs apie gydymą nuo alkoholio. Dabar pats sustojo, mėnesis laiko kaip nevartoja alkoholio. Dabar savo noru sustojo, su tėčio pagalba nustojo vartoti alkoholį – ne, dabar jam nereikia gydytis nuo alkoholio. Jeigu teismas įpareigotų gydytis nuo alkoholio, tada žinoma, kitaip būtų. Marijampolėje pas privatininką dirbo kapinėse, klojo trinkeles, sezoninis darbas tai buvo – kol nebuvo šalčių, nes dabar to darbo, kurį dirbo, neįmanoma dirbti. Kaltinamasis nenuėjo į Užimtumo tarnybą laiku, nes buvo pamiršęs, kad reikia tuo laiku nueiti – tai dabar šešis mėnesius negali ten registruotis. Geri jo santykiai ir su mama, ir su tėvu, bendrauja, dabar pas tėtį ir būna, mama su tėčiu kartu negyvena. Adresas, kuris nurodytas – ten mamos, bet ji ten negyvena, mama su dukra gyvena už Kybartų kažkur M., ten nusipirko namą. Tėtis vedęs kitą moterį. Su broliais sugyvena, broliai jam buvo padėję, kai nedirbo visa tą laiką. Tikrai nepasikartos tokie atvejai, čia buvo pirmas ir paskutinis kartas. Tikrai daugiau tokių dalykų nebus. Kai šalčiai baigsis, tada prasidės darbai kapinėse, bet dabar jis nori kreiptis į „M.“, nes jie vežioja į darbą, nereikia pačiam važiuoti. Taip, yra atlikęs viešuosius darbus pagal praeitą nuosprendį (b. l. 149-150).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti kiti duomenys:

D. Č. 2025 m. gruodžio 31 d. pareiškime užfiksuota, kad 2025 m. gruodžio 21 d., apie 19 val., į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo pažįstamas R. Ū., apie 45 metų amžiaus, kartu vartojo alkoholinius gėrimus. 2025 m. gruodžio 22 d., apie 7 val., atsikėlęs pastebėjo, kad R. Ū. jo namuose nėra. 2025 m. gruodžio 26 d. ar 27 d. pastebėjo, kad namuose nėra 10 eurų vertės piniginės, kurioje buvo 960 eurų, neįgaliojo pažymėjimas, kurį vertina 10 eurų, “Camelia" nuolaidų kortelė, “Bitė" mokėjimo kortelė, Europos draudimo kortelė, vertė 10 eurų. Iš viso jam padaryta 990 eurų turtinė žala (b. l. 7-12);

Įvykio vietos apžiūros 2025 m. gruodžio 31 d. protokole fiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), baltų plytų namas. Namo kiemo teritorija neaptverta, vaizdo kameromis nestebima. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingu daiktų nerasta ir niekas nepaimta (b. l. 13-15, fotolentelė 16-26);

Nukentėjęs D. Č. parodė, kad jis gyvena vienas (duomenys neskelbtini). R. Ū. yra jo pažįstamas, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Jis paprašė R. Ū., kad šis padėtų sutvarkyti namo rūsį, R. Ū. sutiko. Dėl to 2025 m. gruodžio 21 d., apie 19 val., R. Ū. atvyko pas jį į namus. R. Ū. atvyko vienas ir buvo neblaivus. Jis R. Ū. dar davė išgerti alaus, pats taip pat išgėrė apie pusę skardinės alaus. Kadangi R. Ū. buvo neblaivus, tvarkyti rūsio nėjo, jis leido R. Ū. pas jį pernakvoti. Namuose buvo dviese. 2025 m. gruodžio 22 d., apie 7 val., jis atsikėlė, tačiau R. Ū. namuose nerado, šis jau buvo pasišalinęs. 2025 m. gruodžio 21 d. vakare, kai R. Ū. buvo jo namuose, svetainėje, R. Ū. akivaizdoje jis ant stalo padėjo rudą vyrišką rankinę, kurioje buvo 960 eurų (9 vnt. 100 eurų kupiūromis, 2 vnt. po 20 eurų ir 2 vnt. po 10 eurų kupiūromis). Pinigai buvo odinėje rudoje piniginėje, kuri yra atverčiama, matmenys, kai atsiverčia apie 8 cm x 12 cm, piniginės vertė 10 eurų. Piniginėje taip pat buvo jam priklausantis neįgaliojo pažymėjimas, buvo laminuotas, vertė 10 eurų, taip pat buvo ,,Camelia nuolaidų kortelė", geltonos spalvos, kurios nevertina bei ,,Bitė" mokėjimo kortelė, žalios spalvos, žalos nevertina, jo vardu išduota Europos draudimo kortelė, kurios vertė 10 eurų. Pinigai su pinigine ir kortelėmis buvo pavogta. Iš viso jam padaryta turtinė 990 eurų žala. Vagystės iškarto nepastebėjo, nes piniginės netikrino. 2025 m. gruodžio 27 d. ar 28 d. G. J., kuriam apie 60 metų, atvyko pas jo mamą į namus, ir pasakė, kad jo pinigus išleidinėja R. Ū., klausė ar jis nieko nepasigedo, sakė, kad R. Ū. giriasi visam kaimui, kad jo pinigus ,,prasuko". Jis grįžęs į namus patikrino rankinę, kurioje tikrai nebuvo nei piniginės, pinigų, nei kortelių. Jis įsitikinęs, kad jį apvogė R. Ū., nes šis neturi pastovaus darbo, neturi pinigų, o daugiau jokių kitų asmenų pas jį namuose nebuvo. Laužimo požymių nėra, niekas kitas negalėjo jo apvogti. Pinigai yra jo, nes jis yra dirbantis žmogus, tai jo atlyginimas. Minėtus pinigus buvo nusiėmęs prieš maždaug 10 mėnesių, iš Swedbank banko, kai išėjo iš kitos įmonės. Jis pats su R. Ū. nekalbėjo (b. l. 28-30);

papildomai nukentėjęs D. Č. parodė, kad ankstesnių parodymų nekeičia ir juos tvirtina. Papildomai nori paaiškinti, kad B. miestelyje įvykio dieną sutiko R. Ū., kuris pasiskundė, kad jam namuose šalta, nėra elektros, neturi kuo šildytis, neturi valgyti. J. R. Ūso pagailo, pats šiuo metu turi nedarbingumą, todėl pasiūlė R. Ū. sutvarkyti jo rūsį ir tuo pačiu leido permiegoti. Jis buvo blaivas, o R. Ū. buvo girtas. J. R. Ūsui nupirko alaus, degtinės, maisto, dėl to, kad šis aptvarkytų jo rūsį. Prieš tai jis su R. Ū. jokio alkoholio nevartojo niekada. R. Ū. iš jo pavogė visą piniginę, kaip ir minėjo pirmoje apklausoje, ne tik pinigus. Piniginėje buvo 960 eurų grynais pinigais. Jis tiksliai žino, kiek buvo piniginėje pinigų, nes buvo sutaupęs pinigų pirkti žoliapjovei traktoriukui, kurį nusipirko 2025 m. gruodžio 15-16 d. už 2 300 eurų ir dar tikrai žinojo, kad atliko lygiai 960 eurų, nes buvo planavęs traktoriuką pirkti už maždaug 3000 eurų, todėl tikrai žino, kiek pinigų turėjo. Jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju ir iš atlygio buvo sutaupęs pinigus. Po šio įvykio R. Ū. jis daugiau nematė, buvo nuėjęs iki jo namų, bet ten nieko nerado. Jam mama pasakojo, kad R. Ū. kaime gyrėsi, jog jis policijos nebijo, nieko jam nepadarys, gaus lygtinai ir viskas. Jis pageidaus reikšti civilinį ieškinį byloje dėl padarytos žalos atlyginimo (b. l. 32-33);

papildomai nukentėjęs D. Č. parodė, kad tyrėjai pasakius, jog R. Ū. sakosi pavogęs tik pinigus iš jo piniginės, jis, grįžęs po apklausos į namus, peržiūrėjo visas namų spinteles ir virtuvinėje, pakabinamoje spintelėje, viršutinėje lentynoje rado įmestą piniginę. Joje buvo dokumentai, tik nebuvo pinigų, tai yra 960 eurų. Jis toje vietoje niekada nėra pasidėjęs ar laikęs piniginę, todėl tikrai buvo įsitikinęs, kad piniginę pavogė R. Ū. Šiuo metu gali pasakyti, kad pavogti tik pinigai, tai yra 960 eurų, dėl ko ir nori reikšti civilinį ieškinį (b. l. 35);

“Sodros” išraše fiksuota, kad D. Č. dirba UAB „M.“ (b. l. 36);

Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad D. Č. pateikė rudos spalvos rankinę (b. l. 50);

Daiktų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėta rankinė, kuri yra rudos spalvos, odinė, užsegama užtrauktukais, su medžiagine rankena. Apžiūros metu rankinė tuščia, tvarkinga (b. l. 51-52, fotolentelė 53);

Savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokole fiksuota, kad D. Č. pateikė traktoriuko – žoliapjovės įsigijimo dokumentus, kuriuose fiksuota, kad žoliapjovė įsigyta 2025 m. gruodžio 16 d. (b. l. 55);

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuota, kad D. Č. pateikė piniginę, neįgaliojo pažymėjimą, Camelia nuolaidų kortelę, Bitės mokėjimo kortelę, Europos sveikatos draudimo kortelę (b. l. 61-62);

Daiktiniai įrodymai – rankinė, traktoriuko-žoliapjovės įsigijimo dokumentai, piniginė, neįgaliojo pažymėjimas, Camelia nuolaidų kortelė, Bitė mokėjimo kortelė, Europos sveikatos draudimo kortelė, pakvitavimu grąžinti D. Č. (b. l. 54, 60, 69);

Daiktų apžiūros protokole fiksuota, kad apžiūrėta rudos spalvos odinė piniginė, atverčiama, su įspaustu užrašu "NICOLAS". Piniginė užsegama spaudžiamu užsegimu. Piniginė apžiūros metu yra dėvėta, minimaliai apsitrynus, tvarkinga. Neįgaliojo pažymėjimas, Camelia nuolaidų kortelė, Bitės mokėjimo kortelė, Europos sveikatos draudimo kortelė nufotografuotos (b. l. 63-68);

liudytojas G. J. parodė, kad E. D., kuriam apie 18 metų, jo paprašė nuvažiuoti iki B. mstl. ir parvežti R. Ū. į P., žadėjo už pavėžėjimą sumokėti 20 eurų. Jis pasakė, kad R. Ū. niekada neturi pinigų, o E. D. sakė, kad dabar R. Ū. pinigų turi ir sumokės. Jis nuvažiavo iki B. mstl., o R. Ū. stovėjo ant pagrindinio kelio. R. Ū. sumokėjo jam 20 eurų už parvežimą į P. Ar R. Ū. turėjo daugiau pinigų, jis nematė. R. Ū. nuvežė pas E. B. Tada R. Ū. su E. D. išėjo pas R. V. Pas R. V. buvo didelė kompanija žmonių, tai yra R. Ū., E. D., V. K., E. (pravardė S.) vartojo alkoholį keletą dienų. Nori paminėti, kad visa alkoholį vartojusi kompanija niekada neturi pinigų, niekur nedirba. Kas tiksliai pasakė, kad R. Ū. apvogė D. Č., jis pasakyti negali, tačiau tai buvo vienas iš tos kompanijos asmenų. Jie kalbėjo, kad R. Ū. su D. Č. vartojo alkoholį pas D. Č. namuose, kai D. Č. padaugino alkoholio ir užmigo, R. Ū. apieškojo namus ir rado pinigine su pinigais, kurią pavogė. Ar pavogė piniginę, ar tik pinigus – tiksliai nepasakė. Minėjo, kad pavogė apie 800 eurų. Už pavogtus pinigus atidavė skolas ir pirko alkoholį. Ar šiuo metu R. Ū. dar turi pinigų, jis nežino. Jis paskambino D. Č. ir pasakė, kad šis galimai yra apvogtas. D. Č. apsižiūrėjo ir pastebėjo, kad tikrai yra apvogtas (b. l. 70-73);

liudytoja A. Č. parodė, kad jos sūnus D. Č. 2025 m. gruodžio 22 d., jeigu gerai atsimena datą, jai pasiskundė, kad, jo manymu, R. Ū. iš jo pavogė daugiau nei 900 eurų. Ji žino, kad sūnus tiek pinigų turėjo, kadangi buvo pas ją atvažiavęs ir rodė, sakė, kad atliko po žoliapjovės pirkimo. Ji dar sūnų subarė, kad tiek daug pinigų nešiojasi su savimi. D. Č. ją patikino, kad taip yra saugiau, nei palikti namuose, kai būna išvažiavęs. Sūnus dirba vairuotoju, namuose nebūna mėnesį ar dar ilgiau. Prieš pinigų vagystę ji tikrai nematė, kad sūnus su R. Ū. būtų vartojęs alkoholį jos namuose. Ji pastaruoju metu iš vis nėra mačiusi, kad D. Č. leistų laiką su R. Ū. (b. l. 74-75);

liudytojas E. D. parodė, kad 2025 m. laikotarpyje prieš Kalėdas, tikslios dienos neatsimena, buvo pas draugą, buvo blaivus, kai apie 22 val. jam paskambino R. Ū. ir paprašė, kad jo mama atvažiuotų paimti R. Ū. iš B. miestelio. Nuo P. kaimo ir B. yra maždaug 5 km atstumas. R. Ū. sakė, kad už parvežimą duos 20-30 eurų. Jis pasakė, kad mama negali atvažiuoti, nes yra vartojusi alkoholio, todėl paprašė draugo G. J., šis sutiko parvežti R. Ūsą. Jis su G. J. nevažiavo. G. J. parvežė R. Ū. į P. kaimą, R. Ū. atėjo pas jį, sakė, kad "turiu da..je pinigų, einam gert". Jis klausė, iš kur pas R. Ū. pinigai, šis atsakė, kad iš D. Č. Jis žinojo, kad R. Ū. buvo pas D. Č. B. miestelyje. Jis suprato, kad R. Ū. iš D. Č. pinigus pavogė, bet nenorėjo į tai veltis, todėl nekreipė dėmesio. R. Ū. jau turėjo alkoholio ir maisto. Arčiausiai jų gyveno R. V., todėl jis su R. Ū. pas šį ir nuėjo vartoti alkoholį. R. V. visus priima, kas atsineša alkoholio. Ar pas R. buvo kas namuose, jis nepamena. R. Ū. buvo gerokai apgirtęs. Pas R. V. išgėrė butelį degtinės ir jis išėjo namo, o R. Ū. lyg ir liko miegoti. G. R. Ūsas vis demonstravo iš kišenės išsitraukęs pinigus, sakydamas, va kiek jis turi pinigų. Jis matė, kad buvo kupiūromis po šimtą, tačiau kiek pinigų buvo, jis nežino. P. R. Ūso paskolinti pinigų, bet R. Ū. jam neskolino. R. Ū. girtavo nuolat, po kelių dienų girtavimo jis buvo ir į jo namus užsukęs, jie ir pas jį vartojo alkoholį, viską pirko R. Ū. Anksčiau R. Ū. niekada neturėjo pinigų, nes niekur nedirba, jo namuose nėra elektros. Po kelių dienų po išgertuvių D. Č. vartojo alkoholį savo motinos namuose (duomenys neskelbtini), jis ten nuėjo, D. Č. klausė, ar teisybė, kad R. Ū. iš jo „nukniso“ pinigus. Jis atsakė, kad teisybė ir pasakė jam viską, ką žino, sakė, kad jeigu reikės, galės paliudyti. R. Ū. sakė, kad D. Č. piniginę padėjo ten kur rado, kad pasiėmė tik pinigus (b. l. 76-78);

liudytojas R. V. parodė, kad tikrai dėl girtavimo neatrenka, kokia tai buvo diena, tai galėjo būti prieš 2025 m. Kalėdas. Jis alkoholį be perstojo vartojo apie 10 dienų savo namuose, (duomenys neskelbtini). Jis gyvena vienas. Pamena, kad kažkuriuo metu, gali tik pasakyti, kad lauke buvo tamsu, pas jį į namus atėjo E. D. ir R. Ū. Jie buvo vartoję alkoholio. Jie atsinešė degtinės, alaus, maisto. Tuo metu pas jį alkoholį vartojo E. S., kuris yra jo kaimynas, gyvena kitoje pusėje kelio. Jam neįdomu iš kur E. D. ir R. Ū. gavo maistą ir alkoholį, jis neklausė, jam tai nesvarbu, svarbu, kad atsinešė. Kiek laiko pas jį buvo, jis neatsimena, vieną ar dvi dienas. Visos dienos buvo vienodos, akis pramerki, užpili ir vėl užmiegi. Jis nematė, kad R. Ū. turėtų pinigų, kai buvo pas jį. Gali tik pasakyti, kad R. Ū. pats niekada neturi pinigų, niekur nedirba, pas jį namuose nėra elektros. Kad iš D. Č. buvo pavogti pinigai, sužinojo tik vėliau iš kaimo kalbų. Pamena, kad visi, kas kalbėjo, įvardindavo skirtingą pavogtą sumą ir visi kalbėjo, kad pinigus pavogė R. Ū., nes tik jis tomis dienomis buvo pas D. Č. Jis su D. Č. negėrė ir šio nematė. 2026 m. sausio 5 d. pas jį buvo užėjęs R. Ū. kuris sakė, kad jį po apklausos parvežė policija. Jis atėjo pasikrauti savo mobiliojo telefono, nes pas jį namuose nėra elektros. Jo telefonas išmanusis, sunkiai veikia. Lyg ir minėjo, kad dar turėjo vieną telefoną, bet girtas pametė (b. l. 79-81);

tarnybiniame pranešime dėl įtariamojo paieškos fiksuota, kad ieškant R. Ū. jo gyvenamojoje vietoje, namuose buvo tamsu, durys užrakintos. Kaimo gyventojai paaiškino, kad R. Ū. veda asocialų gyvenimo būdą ir galimai vartoja kažkur alkoholį (b. l. 82).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip nusikaltimą ar kaip baudžiamąjį nusižengimą, visuma.

Pagal BPK 20 straipsnio 2 dalį, byloje surinktus duomenis pripažinti įrodymais kiekvienu atveju gali tik teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymus teismas privalo tirti ir tikrinti laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų sąsajumo ir leistinumo reikalavimų bei 5 dalyje nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių. Išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes teismas daro įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė svetimą turtą. Pagal nurodytą BK straipsnį atsako asmuo, kurio pagrobto turto vertė atitinka BK 190 straipsnio 2 dalyje nurodytą turto vertę, t. y. viršija 10 MGL (500 Eur), bet neviršija 400 MGL (20 000 Eur) dydžio sumos.

Teismų praktikoje svetimo turto pagrobimas paprastai yra apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam žalos, arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-511/2023, 2K-2-1073/2025).

Vagystės objektyvioji pusė apibūdinama dviem momentais – neteisėtu slaptu arba atviru svetimo turto paėmimu (pirmasis momentas) ir neatlygintinu turto pasisavinimu (antrasis momentas). Vien tik turto paėmimas negali būti prilyginamas turto pasisavinimui, kadangi turto pasisavinimo baigtumas siejamas su realios galimybės neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, įgijimu. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, tačiau pabrėžiamas ir būtinumas nustatyti subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė atliekamus veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė.

Teismų praktikoje pabrėžiama tai, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, to norėjo arba, kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-511/2024).

Įvertinus pirmiau aptartą kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką bei šioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad R. Ū. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Taigi veikos kvalifikavimui neturi įtakos kieno – fizinio ar juridinio asmens turtas yra pagrobiamas (numatytas BK 190 straipsnio sąlygomis), kaip ir neturi reikšmės pagrobtas turtas iš mažą ar didelę apyvartą (ar pelną) turinčios įmonės. Teismas vertina, kad kaltinamojo kaltė yra visiškai įrodyta.

Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei bausmių skyrimo pagrindų

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti tinkamai individualizuotą ir teisingą bausmę. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsniu, bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamasis R. Ū. teisme neneigė padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, nurodė aplinkybes, kurios atitiko bylos duomenis ir teismo konstatuotas faktines veikos aplinkybes, todėl yra pagrindas taikyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, 2K-516-697/2015, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019,??? ??? 2K-49-976/2020).

Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnio 2 dalyje: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos motyvus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad baustas administracine tvarka (b. l. 100-102).

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas).

Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas teisingumo principo reikšmę skiriant bausmes, ne kartą yra pažymėjęs, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126-693/2018, 2K-209-222/2018, 2K-1-719/2020, 2K-115-303/2022). Teismų praktikoje pripažįstama, kad vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat jos darymo metu ir po jos padarymo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, 2K-281-942/2018, 2K-24-689/2019).

Teismas, šioje byloje skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, nusikalstama veika yra baigta. Įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad jis kartą praeityje – 2024 m. vasario 21 d., teistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam buvo paskirta galutinė 4 mėn. viešųjų darbų bausmė, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui, pagal tą patį BK straipsnį dar anksčiau buvo patrauktas baudžiamojon atsakoimybėn ir bylą nutraukta BK 38 straipsnio pagrindu, metų laikotarpiu baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (b. l. 100-102), niekur nedirba, pastovių pajamų neturi, gyvena asocialiai, nusikalstamą veiką padarė siekdamas prasimanyti pinigų alkoholiniams gėrimams, duomenų apie kaltinamojo nepakaltinamumą baudžiamojoje byloje nėra. Nusikalstamos veikos pavojingumas yra pagal pagrobto turto vertę mažesnis, nes pagrobto turto vertė 960 euro daug artimesnė nusikaltimo minimaliai ribai (10 MGL), negu atsakomybę kvalifikuojančiam didelės vertės požymiui (virš 400 MGL). Teismas atsižvelgia į nustatytą atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) aplinkybę.

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki trejų metų. Vadovaudamasis BK 61 straipsnio 1 dalimi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad yra nustatyta tik atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir įvertina šios aplinkybės reikšmę.

BK 61 straipsnio 2 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Be to, spręsdamas skirtinos bausmės klausimą teismas siekia įgyvendinti bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-648/2021). Pažymėtina, kad konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, vertina, jog aukščiau nurodyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam R. Ū. paskyrus 1 metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojus bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 4 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir bausmės vykdymo laikotarpiu 8 mėnesius uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Atsižvelgus į tai, kad byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir R. Ū. skirtina bausmė mažintina 1/3 – iki 8 mėnesių laisvės apribojimo su jau nurodytais įpareigojimu ir draudimu.

Dėl civilinio ieškinio ir gynėjų atstovavimo išlaidų

Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjęs ir civilinis ieškovas D. Č. byloje pareiškė 960 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 47). Kaltinamasis su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko.

Civilinio ieškovo prašoma priteisti turtinė žala atsiradusi dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų, t. y. dėl jo padarytos nusikalstamos veikos, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su civilinio ieškovo patirta turtine žala. Civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visiškai.

Byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl R. Ū. skirtas gynėjas – advokatas Jonas Gaidukevičius BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Išaiškinta kaltinamajam, jog vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, gali priimti sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį. Išlaidų suma nustatoma pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą. Kaltinamasis turi teisę nesutikti su šių išlaidų išieškojimu ir iki bylos išnagrinėjimo teismo posėdyje pateikti teismui duomenis apie savo turtinę padėtį.

Iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teismui 2026 m. vasario 4 d. pateiktos pažymos ir prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo matyti, kad teisinių paslaugų, teikiant antrinę teisinę pagalbą dydis R. Ū. sudaro 281,58 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas teismo buvo pripažintas būtinu, kad kaltinamasis niekur nedirba, gyvena iš esmės asocialų gyvenimo būdą ir jo pajamos atitinkamai vertintinos kaip menkos, o turtinė padėtis – kaip skurdi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas netenkintinas ir valstybės turėtos išlaidos kaltinamojo advokato pagalbai apmokėti iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kaltinamajam laikinas sulaikymas pagal BPK 140 straipsnio tvarką šioje byloje nebuvo taikytas, netaikytas ir laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. Ū. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 4 (keturis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir bausmės vykdymo laikotarpiu 8 (aštuonis) mėnesius uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu (1/3) ir nustatyti R. Ū. galutinę bausmę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu neatlygintinai išdirbti 60 valandų per 4 (keturis) mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas) ir bausmės vykdymo laikotarpiu 8 (aštuonis) mėnesius uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Civilinio ieškovo D. Č. civilinį ieškinį patenkinti visiškai, priteisti iš R. Ū. civiliniam ieškovui D. Č. 960 eurų (devynis šimtus šešiasdešimt eurų) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Neišieškoti iš R. Ū. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti: rankinę, traktoriuko-žoliapjovės įsigijimo dokumentus, piniginę, neįgaliojo pažymėjimą, Camelia nuolaidų kortelę, Bitė mokėjimo kortelę, Europos sveikatos draudimo kortelę, pakvitavimu grąžintus D. Č., – nuosprendžiui įsiteisėjus galutinai gražinti D. Č.

Nuosprendis gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus Šakiuose (išaiškinant, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).