- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-20
- Bylos Nr.
- 2S-344-440/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00071-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Valantienė
- Pareiškėjas
- G. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Luminor Bank AS
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo – Luminor Bank AS.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas G. S. kreipėsi į antstolę R. G. su 2018 m. gruodžio 21 d. skundu prašydamas: sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini); panaikinti antstolės 2018 m. gruodžio 13 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini); atšaukti pirmąsias varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini), vykstančias nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. sausio 2 d.; įpareigoti antstolę paskirti ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, sudaryti galimybę pareiškėjui dalyvauti vykdymo procese ir pasiūlyti ekspertų sąrašą.
2. Skunde nurodė, kad antstolės R. G. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. 2017 m. rugsėjo 26 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 87 613,47 Eur hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš G. S. išieškotojos Luminor Bank AS naudai. Vykdant išieškojimą 2018 m. sausio 5 d. buvo surašytas turto arešto aktas ir areštuotas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis namas su priklausiniais, žemės sklypas ir ūkiniai pastatai, esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtą turtą antstolė, remdamasi kreditorės Luminor Bank AS pasiūlyta kaina, ir visiškai neatsižvelgdama į pareiškėjo nuomonę, vienašališkai įkainojo 95 000 Eur. Todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė pareikšti prašymą, nes nebuvo atsižvelgta į jo nuomonę dėl areštuoto turto vertės ir dėl galimybės skirti turto vertinimo ekspertizę. Antstolė visus veiksmus atliko vienašališkai, surašant turto arešto aktą nebuvo pakviesta išieškotoja ir pareiškėjas. Pareiškėjas 2018 m. kovo 14 d. pareiškė prieštaravimus dėl turto įkainojimo, tačiau antstolė jų netenkino. Pareiškėjas, nesutikdamas su areštuoto turto verte, iniciavo jo vertės ekspertinį tyrimą, tačiau nespėjus jo atlikti antstolė paskelbė varžytynes. Pareiškėjas antstolei pateikė pakartotinį prašymą atlikti areštuoto turto vertės vertinimo ekspertizę ir atšaukti paskelbtas turto varžytynes, tačiau antstolė prašymo netenkino. 2018 m. sausio 5 d. turto arešto akte antstolės vienašališkai nustatyta areštuoto turto vertė neatitinka realios turto rinkos vertės.
3. Antstolė 2019 m. sausio 2 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė teismui. Antstolė paaiškino, kad pareiškėjas buvo atvykęs pas antstolę norėdamas sužinoti, kokia jo turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui procedūra. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad pirmiausia turi būti pateikti jo ir pirkėjo prašymai. Tokį prašymą pareiškėjas pateikė 2018 m. lapkričio 19 d. Nurodė, kad tuo metu pareiškėjas nepareiškė jokių prieštaravimų dėl netinkamos turto kainos. Priešingai, prašyme nurodė, kad turto vertė 95 000 Eur ir prašė nurodyti į kokią sąskaitą, kokią sumą turėtų pervesti jo pasiūlytas pirkėjas, taip pat prašė neskelbti turto varžytynių. Antstolė buvo davusi terminą iki 2018 m. lapkričio 27 d., tačiau nei skolininkas, nei jo pirkėjas daugiau į antstolę nesikreipė. 2018 m. lapkričio 29 d. skolininkui el. paštu buvo išsiųstas pranešimas, kad turto varžytynės bus paskelbtos 2018 m. lapkričio 30 d. Nurodė, jog pareiškėjas paprašė terminą pratęsti, tačiau pirkėjas nebuvo išreiškęs savo valios raštu ir neatrodė, kad turi rimtų ketinimų įsigyti turtą, todėl antstolė 2018 m. gruodžio 3 d. paskelbė minėto turto varžytynes. Tik paskelbus varžytynes skolininkas pateikė prašymą skirti turto vertinimo ekspertizę. Antstolės manymu, tokie skolininko veiksmai rodo, kad jis siekia kuo ilgiau neatsiskaityti su kreditore ir vilkinti vykdymo procesą. Antstolė nurodė, kad turtas yra įvertintas tinkama kaina, išieškotoja turto kainą nurodė vadovaudamasi banko vidiniu vertinimu, kurį atlieka kiekviena kredito įstaiga teikdama paskolas. Nurodė, kad pareiškėjo turtas nėra patrauklus pirkėjams, kadangi iki varžytynių atšaukimo niekas nesikreipė dėl turto pirkimo. Šiuo atveju formaliai įvertinus turtą nepagrįstai didele kaina, tektų skelbti turto varžytynes iki kaina taptų patraukli pirkėjams, o tai pažeistų išieškotojos interesus, nes užsitęstų vykdymo procesas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. vasario 7 d. nutartimi pareiškėjo G. S. skundą atmetė.
5. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad skolininkas G. S. neapsispręsdamas, ar turtas turėtų būti parduotas jo siūlomam pirkėjui, ar iš varžytynių, elgiasi nenuosekliai ir sąmoningai vilkina turto pardavimo procesą. Teismas vertino, jog tai, kad skolininkas suinteresuotas vilkinti procesą, patvirtina ir ta aplinkybė, jog jis jau 2018-12-13 antstolei pateikė pranešimą, kuriuo pranešė kreditoriams apie ketinimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo.
6. Įvertinęs tokį skolininko elgesį, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo tenkinti skundą, nes turtas, remiantis išieškotojo vidiniu vertinimu, įkainotas tinkamai. Teismas sprendė, jog skolininko pateiktą ekspertizės aktą akivaizdžiai paneigia jau vien tas faktas, kad 2018-12-03 – 2019-01-02 vykusiose pirmosiose varžytynėse, kuriose turto pardavimo pradinė kaina (76 000 Eur) pagrįstai buvo nustatyta pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau -CPK ) 718 straipsnio nuostatas (80 proc. nuo rinkos vertės), nedalyvavo nei vienas dalyvis. Teismas sprendė, jog išvadą dėl pernelyg mažos turto kainos nustatymo būtų įmanoma padaryti tik tuo atveju, jei būtų atsiradę aktyviai besivaržančių pirkėjų, siūlančių didesnę už pradinę kainą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjas G. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti G. S. 2018m. gruodžio 21 d. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
7.1. Teismas remdamasis tik tariamomis aplinkybėmis, kad pareiškėjas siekia vilkinti vykdomosios bylos procesą, taip pat išieškotojo bei antstolės vidiniu įsitikinimu, kad areštuoto turto vertė tinkamai įkainota, nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Tai, kad pareiškėjas vykdomosios bylos metu naudojosi visomis savo procesinėmis teisėmis, siekdamas, kad jo areštuotas turtas būtų parduotas už tokią kainą, kuri visiškai padengtų pagrindinę išieškotojo skolą, nesudarė teismui pagrindo nuspręsti, kad pareiškėjas sąmoningai vilkino areštuoto turto pardavimo procesą vykdomojoje byloje. Ketinimas kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo nėra suderinamas su pareiškėjo sąmoningu vykdomosios bylos vilkinimu, kadangi kitu atveju tokie pareiškėjo veiksmai neišvengiamai sąlygotų jo nesąžiningumą, dėl ko pareiškėjui negalėtų būti iškelta fizinio asmens bankroto byla.
7.2. Teismas nagrinėtoje byloje nesivadovavo CPK 681 straipsniu ir priėmė nutartį, prieštaraujančią formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai, kadangi nevertino pagrindinio pareiškėjo pateikto įrodymo – akto, kuriame yra nustatyta reali turto rinkos vertė pagal turto vertinimo metodus (lyginamąjį ir išlaidų (kaštų) vertinimo metodą), įtvirtintus Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme, atmetė šį įrodymą vadovaudamasis prielaidomis pagal 2018-12-03 - 2019-01-02 varžytinių rezultatus. Šiuo atveju matomas 35 300 Eur dydžio skirtumas tarp 2018-01-05 turto arešto akte įkainoto areštuoto turto ir akte nustatytos šio turto rinkos vertės suponuoja būtinybę paskirti ekspertizę vykdomoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) turto vertei nustatyti.
7.3. Teismas visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, nevertino pareiškėjo skunde pateiktų aplinkybių visumos, vienpusiškai rėmėsi tik antstolės pateiktomis aplinkybėmis, taip pažeisdamas CPK 180 ir 185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles bei nepagrįstai nuspręsdamas, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka. (CPK 336 straipsnio 1 dalis)
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės R. G. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės R. B. 2017 m. rugsėjo 26 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 87 613,47 Eur hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš G. S. išieškotojos Luminor Bank AS naudai. Vykdant išieškojimą 2018 m. sausio 5 d. buvo surašytas turto arešto aktas ir areštuotas pareiškėjui (skolininkui) nuosavybės teise priklausantis namas su priklausiniais, žemės sklypas ir ūkiniai pastatai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), areštuotas turtas įkainotas 95 000 Eur (vykd. b. l. 16–17). 2018-01-08 turto arešto aktas skolininkui buvo įteiktas tinkamai. Skolininkas prieštaravimų dėl įkainojimo įstatymų nustatytu terminu nepateikė. Prieštaravimai turėjo būti pateikti iki 2018-01-12, tačiau skolininkas juos pateikė tik 2018-03-14. Antstolė konstatavo, kad pareiškėjas G. S. praleido terminą pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto vertės, todėl prieštaravimus atsisakė priimti. Skolininkas pateikė skundą dėl antstolės veiksmų, skundą išnagrinėję Kauno apylinkės teismas ir Panevėžio apygardos teismas sprendė, jog pagrįstai antstolė atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą skirti byloje ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Sprendė, jog skolininkas neįrodė svarbių šio termino praleidimo priežasčių, dėl to nėra pagrindo pareiškėjui atnaujinti procesinį terminą prieštaravimui dėl turto įkainojimo pateikti.
11. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 4 d. nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjas (skolininkas) nesutikimą su antstolės nustatyta areštuoto turto verte grindžia tik viešais skelbimais apie nekilnojamojo turto – gyvenamųjų namų – pardavimo (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje kainas, tačiau prašymas vykdymo procese dėl areštuoto turto vertės nustatymo turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Vien tik duomenys ir vieši skelbimai apie kito tame pačiame rajone parduodamo nekilnojamojo turto kainas nėra pakankami pagrįsti teiginius apie neteisingą areštuoto turto įkainojimą. Bei nurodė, kad išnagrinėjus skundą dėl antstolės veiksmų, bus tęsiami išieškojimo veiksmai ir pareiškėjas turės galimybę teikti naują prašymą skirti ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. spalio 25 d. nutartyje pažymėjo, kad skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į tai, kad vykdomojoje byloje pareiškėjas, išnagrinėjus skundą dėl antstolio veiksmų, išties turi galimybę teikti prašymus dėl ekspertizės skyrimo, o prašymas vykdymo procese dėl areštuoto turto vertės nustatymo turi būti motyvuotas ir pagrįstas. Taigi ankstesnį pareiškėjo skundą nagrinėję teismai pareiškėjui nurodė, kad išnagrinėjus skundą dėl antstolio veiksmų, pareiškėjas turi galimybę teikti prašymus dėl ekspertizės skyrimo, o prašymas vykdymo procese dėl areštuoto turto vertės nustatymo turi būti motyvuotas ir pagrįstas.
12. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų matyti, kad po Panevėžio apygardos teismo 2018 m. spalio 25 d. nutarties priėmimo G. S. 2018-11-19 pateikė prašymą leisti jam pasiūlyti savo pirkėją (vykd. b. l. 142). Iki 2018-11-27 skolininko pasiūlytas pirkėjas UAB „L.“ savo prašymo nepateikė, todėl antstolė 2018-11-29 skolininką informavo, kad 2018-11-30 bus paskelbtos turto pardavimo varžytynės (vykd. b. l. 143). Skolininkas 2018-11-30 pateikė antstolei prašymą pratęsti terminą iki 2018-12-10 pateikti prašymą, nurodydamas, kad nežinojo, jog UAB „L.“ turi pateikti savo prašymą. Antstolė netenkino prašymo 2018-12-03 paskelbė G. S. priklausančio turto varžytines. 2018-12-06 skolininkas antstolei pateikė prašymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti (vykd. b. l.161). Pagrįsti antstolės nustatytą per mažą skolininko parduodamo turto vertę, prie prašymo pareiškėjas pridėjo viešus skelbimus apie kito tame pačiame rajone parduodamo nekilnojamojo turto kainas. 2019-01-02 Patvarkymu dėl varžytinių atšaukimo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė atšaukė varžytines Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog skolininkas savo vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktą pateikė tik su 2018-12-21 skundu dėl antstolės veiksmų. Ekspertizės akte nurodyta turto kaina –130 300 Eur (vykd. b. l. 193–243).
13. Turto pardavimas iš varžytynių yra skolininko nuosavybės teisių ribojimas, kuris turi būti atliekamas atsižvelgiant į privalomus reikalavimus. Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pakeitimu prieš savininko valią. Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas, siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininko (jam grąžinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus. Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojamas kaip esminė varžytynių teisėtumo sąlyga. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009)
14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018)
15. CPK išvardinti trys pagrindai, kuriems esant vykdymo procese atliekama ekspertizė: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis); 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 2 dalis); 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, ekspertizės aktą turi įvertinti kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių, privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prašymų dėl ekspertizės skyrimo. Diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta antstoliui (CPK 681, 682 straipsniai), o vykdymo proceso šalys turi teisę pareikšti motyvuotą nušalinimą antstolio pasirinktam ekspertui.
16. Pirmosios instancijos teismas, netenkino pareiškėjo skundo iš esmės šiais motyvais: jog skolininkas G. S. neapsispręsdamas, ar turtas turėtų būti parduotas jo siūlomam pirkėjui, ar iš varžytynių, elgiasi nenuosekliai ir sąmoningai vilkina turto pardavimo procesą; turtas, remiantis išieškotojo vidiniu vertinimu, įkainotas tinkamai. Skolininko pateiktą ekspertizės aktą akivaizdžiai paneigia vien tas faktas, kad 2018-12-03 – 2019-01-02 vykusiose varžytynėse, kuriose turto pardavimo pradinė kaina buvo 76 000 Eur nedalyvavo nė vienas dalyvis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nesiaiškino aplinkybių dėl areštuoto turto vertės.
17. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nurodytus motyvus, kad skolininko pateiktą ekspertizės aktą akivaizdžiai paneigia jau vien tas faktas, kad 2018-12-03 – 2019-01-02 vykusiose pirmosiose varžytynėse, kuriose turto pardavimo pradinė kaina buvo 76 000 Eur nedalyvavo nei vienas dalyvis, vertina nepagrįstais. Vien ta aplinkybė, kad pirmosiose varžytinėse nedalyvavo nė vienas dalyvis negali patvirtinti, kad antstolės nustatyta turto kaina yra teisinga nes turi būti įvertintos ir kitos aplinkybės galėjusios lemti pirkėjų nebuvimą.
18. Nagrinėjamu atveju antstolė pareiškėjo (skolininko) areštuotą turtą įkainojo 95 000 Eur. Antstolė nurodė, kad turtas yra įvertintas tinkama kaina, nes išieškotoja turto kainą nurodė vadovaudamasi banko vidiniu vertinimu, kurį atlieka kiekviena kredito įstaiga teikdama paskolas. Pareiškėjas su skundu dėl antstolės veiksmų pateikė ginčo turto – gyvenamojo namo valdos, esančios (duomenys neskelbtini). 2018 m. vertės ekspertinio tyrimo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį atliko teismo ekspertas, nekilnojamojo turto vertintojas M. K.. Ekspertizės akte nurodyta turto kaina –130 300 Eur. Teismas įvertinęs konkrečias aplinkybes, vykdomojoje byloje esančius duomenis ( šios teismo nutarties 12 punktas), antstolės argumentus dėl atsisakymo pratęsti terminą iki 2018-12-10, argumentus dėl turto kainos2019-01-02 patvarkyme, taip pat pirmosios instancijos teismo argumentus dėl pareiškėjo G. S. elgesio apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išvadą dėl tinkamai nustatytos turto kainos padarė nepakankamai išsamiai ištyręs ir įvertinęs konkrečias faktines aplinkybes.
19. Pažymėtina, kad be kitų tikslų siekiant išvengti proceso vilkinimo, galimo ateityje bylinėjimosi skolininko turtas turi būti įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę, kitas svarbias aplinkybes (CPK 681 straipsnis). CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Teisinis reglamentavimas yra nustatytas taip, kad, taikant prievartinį skolininko nuosavybės teisių ribojimą ją priverstinai parduodant, būtų išvengta sumų, neatitinkančių paimamo turto vertės sumokėjimo, kas reikštų neproporcingą nuosavybės teisių apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-292/2009). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bylose, kuriose sprendžiami turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo dėl neteisingo turto įkainojimo klausimai, teismas turi patikrinti, ar nebuvo pažeisti CPK 713 straipsnio 4 dalies, 718 straipsnio ir 722 straipsnio 1 dalies reikalavimai bei CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra; CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir taip neproporcingai apribojamos skolininko nuosavybės teisės ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012; 2015 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592-469/2015).
20. Koks konkrečiai kainų skirtumo dydis laikytinas teikiančiu pagrindą konstatuoti CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimą ir pripažinti aktą negaliojančiu, nėra vienareikšmiškai reglamentuota, tai yra vertinamasis kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Teismų praktikoje orientacinis kainų skirtumas pripažintas esmingai mažesniu, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra daugiau kaip 30–50 proc. mažesnė negu byloje nustatyta turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2011 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2011), o turto įkainojimas beveik dvigubai mažesne kaina kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas esminiu skolininko nuosavybės teisių apribojimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-211/2007).
21. Konkrečiu atveju pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą pagal 2018-12-21 skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, varžytinių sustabdymo. Tuo pačiu pažymėtina, kad iš pateiktų vykdomosios bylos duomenų galima spręsti, kad varžytinės buvo atšauktos, o skunde prašoma varžytines nuo 2018-12-03 iki 2019-01-02 atšaukti, įpareigoti skirti ekspertizę ir kita. Diskrecija, kaip minėta skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksiantį ekspertą yra suteikta antstoliui, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti faktines aplinkybes, antstolės veiksmų teisėtumą, ir tik įvertinus visumą aplinkybių spręsti dėl galimai netinkamo skolininkui priklausančio turto įkainojimo vykdomojoje byloje, pagrindo perkainuoti turtą (CPK 681 straipsnio 2 dalis) pagrindo skirti ekspertizę (CPK 681 straipsnis). Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nesuteikia pakankamo pagrindo spręsti apie padarytų išvadų pagrįstumą ir teisėtumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta iš dallies sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, neįvertino pareiškėjo skunde pateiktų aplinkybių visumos, Tuo pačiu pažymėtina, kad pareiškėjas turi siekti bendradarbiauti, vengti vilkinti vykdymo procesą.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Įvertinęs atskirojo skundo argumentus, išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta neištyrus ir neįvertinus visų bylai išspręsti reikalingų duomenų, todėl yra pagrindas ją naikinti ir pareiškėjo G. S. skundą dėl antstolės R. G. veiksmų, perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.