Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent:

jis 2020 m. gegužės 22 d. apie 01.04 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį BMW (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,56 promilių neblaivumas.

Šiais savo veiksmais M. P. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Atsižvelgęs į tai, teismas, vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad M. P. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo M. P. M. teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – pareigūnų tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog M. P. M. 2020 m. gegužės 22 d. apie 01.04 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, reikalavimus, vairavo automobilį BMW (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,56 promilių neblaivumas.

Taigi, tokia M. P. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. P. M. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. M. P. M. anksčiau nebuvo teistas (b. l. 51), taigi jis šiuo atveju pirmą kartą padarė minimą nusikalstamą veiką. Be to, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų. Šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta.

Sprendžiant dėl kaltinamojo asmenybės, kaip minėta, kaltinamasis yra neteistas, teisę vairuoti transporto priemones turi kelis metus, per pastaruosius metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 52). Taip pat jis teigiamai charakterizuojamas darbinėje veikloje bei artimųjų (b. l. 78–82). Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja teigiamai ir rodo, kad padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis ir tikėtina vienkartinis. Įvertinus ir kitų kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visumą – jauno amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis direktoriumi (duomenys neskelbtini), taip pat kaltinamojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką, teismas sprendžia, jog yra pagrindas manyti, kad M. P. M. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Bylos duomenimis, D. M., kuri prašė perduoti M. P. M. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra brandaus amžiaus, neteista, administracine tvarka nebausta, darbdavio ((duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kur dirba mokytoja metodininke) charakterizuojama teigiamai, yra kaltinamojo artima giminaitė – mama, su kuria jis kartu gyvena. Teismo vertinimu, D. M. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį bei ryšį su kaltinamuoju sudaro teismui pagrindą spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, t. y. yra verta teismo pasitikėjimo.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam M. P. M. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis M. P. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.).

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 1 000 Eur dydžio užstatu. Laiduotoja teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog jos sūnaus atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu nekeistų jos apsisprendimo laiduoti už sūnų, be to, jų pajamos šeimoje pakankamos, jos atlyginimas viršija 1 000 Eur. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos veikos aplinkybes, jo bei laiduotojos asmenybes, tai, kad laiduoja turi stabilias pajamas, nurodytomis aplinkybėms sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti laidavimą su 1 000 Eur užstatu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad M. P. M. naudodamasis šia teise padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,56 promilių neblaivumas, t. y. itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą ir tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių tokio jo poelgio padarinių. Atsižvelgiant į tai, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Nustatydamas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – kaltinamasis M. P. M. automobilį vairavo neblaivus tą pačią dieną (nors ir nakties metu, nesant itin intensyviam eismui), kurią ir vartojo alkoholį, po kelių valandų, žinodamas, kad alkoholis organizme dar negalėjo būti išsisklaidęs, tokiu būdu kaltinamasis negalėjo sąžiningai klysti vertindamas savo blaivumą ir galimybes saugiai vairuoti automobilį. Nors M. P. M. prašyme dėl bylos nagrinėjimo teisme surengimo (be kita ko, prašant ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) nurodė prašantis jam skirti ir minimalų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, prašydamas teismo atsižvelgti į tai, kad jis padeda ūkininkauti ūkininkui V. M., o ūkio darbams atlikti jam yra būtina teisė vairuoti, padeda ir rūpinasi savo močiute L. T. M., kuri gyvena kaime, todėl jai būtina pagalba nuvykti pas gydytoją, apsirūpinti maisto produktais, jis jai tuo ir padeda, be to, yra įmonės vadovas, kurio darbas tiesiogiai susijęs su logistika, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad pastarosios aplinkybės kaltinamajam buvo žinomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau nesulaikė jo nuo teisei priešingų veiksmų. Pažymėtina, kad panašaus pobūdžio darbinės ir šeimyninės aplinkybės nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones, kadangi asmuo, žinantis tokias aplinkybes, turi būti pats suinteresuotas atsakingai naudotis teise vairuoti transporto priemones ir nedaryti pažeidimų, galinčių lemti šios teisės praradimą. Visgi, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis iki tol neteistas, administracine tvarka pastaruosius metus nebaustas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, alkoholio koncentracija jo kraujyje (1,56 promilės) nežymiai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Taigi M. P. M. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str.). Teismo vertinimu, nustatytas terminas, yra lygus minėtos poveikio priemonės minimumui, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad M. P. M. 2020 m. gegužės 22 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 39), tokiu būdu M. P. M. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2020 m. gegužės 22 d. Atsižvelgiant į tai, M. P. M. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2020 m. gegužės 22 d.

Be to, siekiant įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės paskirtį, kaltinamajam M. P. M. skirtina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 str.). Teismo vertinimu, atsižvelgus į minėtas kaltinamojo atsakomybei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia įmoka, nors ir ne už smurtinio pobūdžio nusikaltimą, tačiau teigiamai veiktų kaltinamojo asmenybę, neabejotinai padės įgyvendinti bausmės paskirtį, motyvuos nebenusikalsti, nebus akivaizdžiai neproporcinga. BK 71 straipsnis, reglamentuojantis įmokos paskyrimą, nenumato jokių išimčių, dėl kurių ši baudžiamojo poveikio priemonė negali būti taikoma šiuo konkrečiu atveju. Taip pat teismas pabrėžia, kad 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą vos viršija minimalų įmokos dydį, o, atsižvelgus į kaltinamojo finansinę padėtį, laikytina, kad būtent tokia įmokos suma bus adekvati, teisinga ir proporcinga, tačiau nustatytinas šios įmokos ilgesnis sumokėjimo terminas.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str.). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Teismų praktikoje pažymima, kad asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d.). Remiantis BK 72 straipsniu, teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą, o, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, konkrečiai turto konfiskavimo atveju, klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis aukštesnių teismų pastaraisiais metais formuojama praktika, atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas, konkrečiai už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, transporto priemonė (ar jos vertę atitinkanti pinigų suma) paprastai nekonfiskuojama, jeigu nustatytas girtumas akivaizdžiai neviršija ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė arba girtumas nėra sunkus ar vairuotojas nelinkęs daryti šiurkščius KET pažeidimus, ar padarytas pažeidimas atsitiktinio pobūdžio ar asmuo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2018; Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-135-768/2020). Vis dėlto, kai vairuotojui nustatytas girtumas artimas sunkiam ar sunkus, ar vairuotojas linkęs pažeidinėti KET, vairuodamas neblaivus sukėlė eismo įvykį ir t. t., transporto priemonė arba jos vertę atitinkanti pinigų suma, konfiskuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-81-976/2019; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-104-1073/2019). Taigi atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui turto konfiskavimo taikymo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.

Šiuo atveju automobilis BMW (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)), yra BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto M. P. M. padaryto nusikaltimo priemonė. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad minimo automobilio savininkas yra E. L. (b. l. 22). Taigi, šis automobilis nėra ir nebuvo kaltinamojo nuosavybė, o priklauso trečiajam asmeniui. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti tretiesiems asmenims priklausančio turto konfiskavimo pagrindai šiuo atveju nenustatyti, todėl byloje svarstytinas klausimas tik dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ duomenimis, matyti, kad automobilio BMW vidutinė kaina su PVM Lietuvoje yra 4 050 Eur (b. l. 32). Teismas pažymi, jog kaltinamasis yra logistikos įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius, jo darbas tiesiogiai susijęs su naudojimusi specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones. Šiuo atveju, paskyrus minėtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, tai neabejotinai sukels sunkumų kaltinamojo darbinėje sferoje, o tuo pačiu sunkumų gaunant pajamas. Dar daugiau, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas vidutinio girtumo, vairavo nakties metu, nesant itin intensyviam eismui, eismo įvykio nesukėlė (veikiau laimingo atsitiktinumo dėka), žalos nepadarė, charakterizuojamas itin teigiamai (b. l. 78–82) bei nėra linkęs daryti naujas nusikalstamas veikas, nelinkęs daryti šiurkščius KET pažeidimus, padarytas pažeidimas atsitiktinio pobūdžio. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, mano, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas šiuo atveju, atsižvelgus ir į jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones (uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones bei įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), būtų perteklinis ir neproporcingas, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam neskirtina.

M. P. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto VĮ „Regitra“, 2018 m. balandžio 12 d. – 2028 m. balandžio 12 d.), specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymas (b. l. 39–40), paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos, vairuotojo pažymėjimą, saugomą voke prie galinio bylos viršelio, perduodant VĮ „Regitra“.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas prašymas išieškoti iš kaltininko 36,30 Eur proceso išlaidas už transporto priemonės BMW (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) nuvežimą ir saugojimą, šios išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš M. P. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai (b. l. 25; BPK 103 str. 5 p., 105 str. 1 d.).

Šioje baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, kitų daiktų, turinčių reikšmę nusikalstamai veikai tirti bei baudžiamajai bylai nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojos D. M. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą su 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatu, jį įmokant per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą M. P. M. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. P. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gegužės 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti M. P. M. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur (penkių šimtų eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ją sumokant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (įmonės kodas 188604955) Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Luminor banke Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą (asmens, kuriam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė). Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

M. P. M. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, ir specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę sustabdymą – panaikinti šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

M. P. M. dokumentą – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie galinio bylos viršelio, įsiteisėjus nuosprendžiui, perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti VĮ „Regitra“ apie M. P. M. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, ir jos terminą.

Priteisti iš M. P. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus trisdešimt centų) proceso išlaidų už transporto priemonės BMW (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) nuvežimą ir saugojimą, pervedant jas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, AB SEB banke, mokėjimo paskirtyje nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

Išaiškinti M. P. M. ir D. M., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.