Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims F. L., E. L., D. L., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, išvadą byloje duodančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Pareiškėjos reikalavimai ir jos argumentai

II. Suinteresuotų asmenų argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

0 III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja V. L. yra G. L. sutuoktinė (elektroninės bylos apyrašo 1. t, b. l. 11). Santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės santuokos metrikacijos biure, išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 11). Santuokoje pareiškėja su sutuoktiniu susilaukė trijų vaikų: dukros F. L., gimusios (duomenys neskelbtini)., sūnaus D. L., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir dukros E. L., gimusios (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 12 – 13; 16). G. L. mirė (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 9). Pareiškėja ir G. L. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe santuokos metu įgijo nekilnojamą turtą: 2011 m. balandžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 8,2500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), svirną, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 19 – 22); 2011 m. balandžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 1,2900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 28 – 29); 2013 m. rugpjūčio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 0,1161 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame esantį pastatą – kavinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 23 – 25); 2011 m. balandžio 22 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 0,6900 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 26 – 27); 2011 m. vasario 3d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 1,8500 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 30 – 30). 2013 m. liepos 30 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Kredito unija „Prienų taupa“ suteikė pareiškėjai su sutuoktiniu 32 437,44 Eur kreditą, kurio neišmokėtas likutis 2021 m. lapkričio 18 d. duomenimis yra 7 118,82 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 32 – 33). Po G. L. mirties paveldėjimo byla neužvesta (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 35). Pareiškėja faktiniu valdymu perėmė sutuoktiniui G. L. priklausiusį turtą.

9. Pareiškėja, pagrįsdama šias aplinkybes, pateikia rašytinius įrodymus: Prienų rajono savivaldybės administracijos Naujosios Ūtos seniūnijos pažymą 2021 m. lapkričio 17 d. „Apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą“ Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad pareiškėja savo gyvenamąją vietą kartu su nepilnamečiais vaikais yra deklaravusi adresu: (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 17), mokėjimo nurodymą atliktą 2021 m. rugpjūčio 25 d. už apmokėtą elektros energiją UAB „Ignitis“ ir mokėjimo nurodymą atliktą 2021 m. lapkričio 23 d. Prienų rajono savivaldybės administracijai patvirtina, jog pareiškėja mokėjo už elektros energiją ir už komunalinių atliekų surinkimą (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 40 – 41). Tiek iki sutuoktinio G. L. mirties, tiek ir po jo mirties, pareiškėja rūpinasi vaikais, kaip motina ir kaip įstatyminė jų atstovė. Visi vaikai mokosi (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 39). Po G. L. mirties yra mokama už kiekvieną vaiką Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus sprendimais dėl socialinio draudimo našlaičių pensijos skyrimo F. L., D. L. ir E. L. (duomenys neskelbtini) našlaičių pensija (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 36 – 38). Pareiškėja nuo 2021 m. liepos 12 d. dirba (duomenys neskelbtini), pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas duomenimis pareiškėjos gaunamas darbo užmokesti yra (duomenys neskelbtini) atskaičius mokesčius (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 35). Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad pareiškėjos šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinių apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 43). Teismas, turėdamas teisę naudotis duomenimis iš viešųjų registrų (Liteko, Registrų centras ir kt.) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalies pagrindu nustatė, jog viešaisiais duomenimis Turto arešto aktų registre nėra duomenų apie palikėjo turtui taikytą areštą (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 91), G. L. turi finansinių įsipareigojimų kreditoriui (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 32 – 33).

10. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar panašiai, tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

11. Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę. Ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio.

12. Teismų praktikoje įtvirtinta, kokie įpėdinių veiksmai laikytini palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, taip pat kad tai, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės, vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2009). Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

13. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, palikimas atsirado po G. L. mirties (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Jo sutuoktinė ir vaikai per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Pareiškėja nurodo, kad iki pat sutuoktinio mirties visa šeima gyveno kartu pareiškėjos ir G. L. bendrai įsigytoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini) kurioje pareiškėja su nepilnamečiai vaikais liko gyventi ir po sutuoktinio / tėvo mirties, kito gyvenamojo būsto šeima neturi. Pareiškėja moka už suvartojamą elektros energiją, šiukšlių išvežimą, augina daržoves, puoselėja įveistą sodą. Likusieji žemės ūkio paskirties žemės sklypai niekam nėra išnuomoti, su sutuoktiniu juos dirbo patys, darbų atlikimui samdydami žmones, turinčius tam reikalingą žemės ūki techniką, šiuos darbus tęsia ir po sutuoktinio mirties, t. y. ji priėmė mirusiojo palikimą iš kart po jo mirties aktyviais veiksmais faktiškai pradėdama turtą valdyti. Byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai atitinka pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes.

14. Pamatinis vaiko teisių apsaugos principas, įtvirtintas tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje, yra vaiko interesų viršenybės principas. 1989 metų Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymo leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Tai, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus, įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte, CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, taip pat proceso teisės normose. Tiek priimant teisės aktus, sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaiko teisėmis, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį veiksmą vaiko interesų atžvilgiu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymai ir jų taikymas turi apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksmų įtakos (CK 3.3 straipsnio 2 dalis).

15. CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Nagrinėjamu atveju įstatyminė nepilnamečių vaikų atstovė – pareiškėja V. L. su prašymu įstatymo nustatytu terminu į notarų biurą nesikreipė, palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais – pradėdama turtą faktiškai valdyti, todėl, konstatavus faktą, kad palikimą įstatyminė atstovė nepilnamečių vaikų vardu priėmė faktiniu valdymu, teismo leidimas nebėra reikalingas. Tokią išvadą teismas daro, remdamasis teismo praktika, pagal kurią jeigu nepilnamečio teisė į palikimą įgyvendinama faktinio palikimo priėmimo būdu ir teisme prašoma nustatyti turintį juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktą, teismai tokiose bylose ne tik nustato juridinį faktą, bet ir atlieka tą pačią kontrolės funkciją, kaip ir bylose dėl leidimų priimti ar atsisakyti priimti palikimą išdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo biuletenis „Teismų praktika“ Nr. 35).

16. Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Kadangi nepilnametis vaikas negali savarankiškai spręsti visų klausimų, susijusių su jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, už nepilnametį veiksmus, susijusius su jo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo atlieka jo atstovai pagal įstatymą – tėvai.

17. Pareiškėjos teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja yra nepilnamečių vaikų: F. L., gimusios (duomenys neskelbtini)., sūnaus D. L., gimusio (duomenys neskelbtini)., ir dukros E. L., gimusios (duomenys neskelbtini). motina, kuri po sutuoktinio mirties kartu su vaikais liko gyventi pareiškėjos ir G. L. bendrai įsigytoje sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini), kito gyvenamojo būsto šeima neturi. Tiek iki sutuoktinio G. L. mirties, tiek ir po jo mirties, pareiškėja rūpinasi vaikais, kaip motina ir kaip įstatyminė jų atstovė, juos ji materialiai išlaiko. Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pažyma patvirtina, kad pareiškėjos šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinių apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų nėra žinoma.

18. CK 5.52 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Teismas spręsdamas klausimą, ar išduoti leidimą tėvams savo nepilnamečio vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), vertina išimtinai vaiko interesus, nepilnamečio vaiko turtinių teisių apsaugą, atsižvelgia į tai, kad tik dalis įpareigojimų išviešinama, todėl egzistuoja galimybė, kad apie kitus įsipareigojimus taps žinoma jau po palikimo priėmimo, ir nepilnametis atsakys kreditoriams visu savo turtu.

19. Bylos duomenimis G. L. turi finansinių įsipareigojimų kreditoriui, t. y. 2013 m. liepos 30 d. paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) Kredito unija „Prienų taupa“ suteikė pareiškėjai kartu su G. L. 32 437,44 Eur kreditą, kurio neišmokėtas likutis 2021 m. lapkričio 18 d. duomenimis yra 7 118,82 Eur (elektroninės bylos apyrašo t. 1, b. l. 32 – 33). Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog paveldimo turto balansas yra teigiamas, t. y. turto yra daugiau nei skolų, todėl palikimo priėmimas bus nepilnamečiams vaikams ekonomiškai naudingas, kadangi skoliniai įsipareigojimai yra mažesni už paveldimą turtą. Nenustatyta aplinkybių, jog būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir interesai. Pareiškėja, atstovaudama nepilnamečius vaikus veikia išimtinai jų interesais, ji užtikrins vaikų materialinę gerovę, sukurs pagrindą savarankiškam gyvenimui ateityje. Siekiant, kad nebūtų suvaržytos palikimą priėmusių nepilnamečių vaikų teisės ir neatsirastų prievolių už palikėjo skolas atsakyti daugiau nei paveldimo turto dydis, teismas sprendžia, jog priimti palikimą nepilnamečių vaiko vardu atstovas gali pagal antstolio sudarytą turto apyrašą (CK 5.53 straipsnio 2 dalis, CPK 582 straipsnio 4 dalis).

20. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybės, nors pareiškėja palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą, laikoma, kad pareiškėja po sutuoktinio G. L. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdama įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėja negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

21. Taip pat teismas byloje ne tik nustato juridinį faktą, bet ir atlikęs tą pačią kontrolės funkciją, kaip ir bylose dėl leidimų priimti išdavimo, daro išvadą, jog pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo sutuoktinio, o nepilnamečiai vaikai: F. L., E. L. ir D. L. po savo tėvo G. L. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti neprieštarauja teisės normoms, nepažeidžia nepilnamečių vaikų teisių ir interesų ir yra tenkinamas. Pareiškėjai išaiškinama, kad tėvai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą išimtinai vaikų interesais (CK 3.186 straipsnio 1 dalis).

22. Valstybė šioje byloje patyrė 2,36 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio, o F. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdami faktiškai jį valdyti, pagal turto apyrašą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.