- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-01
- Bylos Nr.
- 2S-950-553/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-28825-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- UAB „Langvora“
- Atsakovas
- UAB „Mėsos eksportas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) UAB „Mėsos eksportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-4417-871/2016 pagal ieškovo UAB „Langvora“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Mėsos eksportas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2015-11-19 priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-36330-871/2015 pagal ieškovo UAB „Langvora“ ieškinį atsakovui UAB „Mėsos eksportas“ dėl skolos priteisimo, kuriuo ieškinys buvo patenkintas iš dalies - iš atsakovo UAB „Mėsos eksportas“ priteista 2 200,00 EUR skolos, 198,91 EUR papildomai pagal užsakymą patirtų išlaidų, 50,83 EUR palūkanų, 6 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 2 449,29 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 73,39 EUR bylinėjimosi išlaidos.
2015-12-10 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašoma: 1) panaikinti 2015-11-19 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės; 2) atmesti ieškovo UAB „Langvora“ patikslintą ieškinį atsakovui UAB „Mėsos eksportas“, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Nurodė, kad teismo procesiniai dokumentai, įpareigojantys per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, nebuvo tinkamai įteikti atsakovui ne dėl jo kaltės, o dėl svarbių, objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Atsakovas 2015-09-11 sudarė Susitarimą dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, kurio pagrindu išsikėlė iš patalpų, esančių Goštauto g. 40A, Vilniuje. Atsakovas dar 2015-08-14 sudarė pašto dėžutės nuomos sutartį su AB „Lietuvos paštas“ dėl pašto dėžutės adresu J.Jasinskio g. 16, Vilnius, nuomos. 2015-10-01 atsakovas sudarė naujų ofiso patalpų, esančių A.Tumėno g. 4-35, Vilnius, Negyvenamųjų patalpų – darbo vietų subnuomos sutartį. Atsakovas procesinių dokumentų siuntimo metu kraustėsi iš vienos faktinės buveinės į kitą ir nevengė priimti korespondencijos. Atsakovas korespondencijos siuntimo metu buvo nurodęs įmonių kataloguose internete adresą J.Jasinskio g. 16, Vilnius, todėl teismas turėjo galimybę korespondenciją siųsti ir šiuo adresu. Ieškovo nurodytu korespondencijos adresu A.Goštauto g. 40A, Vilniuje, siunčiama korespondencija taip pat yra gaunama, nes šiuo adresu siunčiamą korespondenciją pagal minėtą pašto dėžutės nuomos sutartį AB „Lietuvos paštas“ nukreipia į pašto dėžutę, esančią J.Jasinskio g. 16, Vilnius. Tai patvirtina faktas, kad į A.Goštauto g. 40A, Vilnius, teismo išsiųstas sprendimas už akių pasiekė atsakovą. Dėl kokios priežasties teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo nebuvo gautas, teismui jį išsiuntus į A.Goštauto g. 40A, Vilnius, atsakovui nėra žinoma. Atsakovas prašo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis pripažinti svarbiomis.
Ieškovas atsiliepimu nesutiko su atsakovo prašymu.
Nurodė, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, o atsakovo nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis. Ieškovo manymu, faktas, kad adresu A.Goštauto g. 40A, Vilnius, teismo siųsti dokumentai nebuvo nukreipti į adresą J.Jasinskio g. 16, Vilnius, įrodo tai, kad atsakovas nebuvo pakankamai dėmesingas, todėl ne visa siunčiama korespondencija pasiekdavo atsakovą. Jokia CPK teisės norma nenustato, kad prieš įteikiant teismo procesinius dokumentus, tiek teismui, tiek ieškovui būtų pareiga tikrinti juridinio asmens korespondencijos adresą internetiniuose įmonių kataloguose. Atsakovas iki šiol nėra pakeitęs savo juridinių asmenų registre nurodyto buveinės adreso, kad pašto korespondencija, įskaitant teismo procesinius dokumentus, būtų pristatyti tinkamai ir laiku. Ieškovo nuomone, teismas visus procesinius dokumentus atsakovui pristatė tinkamai, o atsakovas nesielgė rūpestingai bei atsakingai, kad jam būtų tinkamai ir laiku pristatyti procesiniai dokumentai.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-01-12 nutartimi nutarė netenkinti atsakovo UAB „Mėsos eksportas“ pareiškimo dėl 2015-11-19 sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Teismas nurodė, kad atsakovas turėjo teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos (iki 2015-12-09) paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė pašto tarnybai išsiųsti 2015-12-09. Teismas vertino, kad atsakovas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė, nepraleidęs 20 dienų termino nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Teismas atsakovo teiginį, kad atsakovui adresu A.Goštauto g. 40A, Vilniuje, siųsta korespondencija turėjo būti persiunčiama į pašto dėžutę, esančią adresu J.Jasinskio g. 16, Vilniuje, tačiau nebuvo persiųsta dėl jam nežinomų priežasčių, laikė neįrodytu. Taip pat atmetė atsakovo teiginį, kad ir ieškovas, ir teismas turėjo pasidomėti, kokiu adresu yra nurodyta atsakovo veiklos vykdymo vieta internetiniuose įmonių kataloguose, ir siųsti korespondenciją šiuose kataloguose nurodytu adresu - J.Jasinskio g. 16, Vilniuje. Teismas vertino, kad aplinkybė, jog procesiniai dokumentai nebuvo siųsti atsakovui internete patalpintuose įmonių kataloguose nurodytasis atsakovo adresais, neleidžia daryti išvados, kad įteikinėjant procesinius dokumentus atsakovui nebuvo laikomasi CPK įtvirtintų procesinių dokumentų įteikimo tvarkos. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas, pakeisdamas savo veiklos vykdymo vietą ir apie tai nepranešdamas ieškovui bei būdamas nepasiekiamu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, veikė savo rizika, elgėsi neapdairai ir nerūpestingai, nesilaikydamas bonus pater familias elgesio standarto. Aplinkybę, jog atsakovas tinkamai nepasirūpino, kad jam siunčiama korespondencija jį laiku pasiektų, teismas nelaikė svarbia nuo atsakovo valios nepriklausančia objektyvia aplinkybe, dėl kurios atsakovas negalėjo pateikti atsiliepimo į ieškinį. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo pareiškimo teiginį, kad tik vėliau pasienyje stovintį krovinį iš trečiosios įmonės perėmė atsakovas. Nustatė, kad atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, jog jis nėra atsakingas už prastovas nuo 2015-05-06 iki 2015-05-11. Teismas, remdamasis tuo, kad atsakovas su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo įrodymų, turinčių įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nepateikė, sprendė, kad atsakovo nurodyti argumentai nepaneigė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-19 priimto sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo, todėl atsakovo pareiškimo netenkino.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-11-19 sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į faktinę aplinkybę, kad į A. Goštauto g. 40A, Vilnius išsiųstas teismo sprendimas pasiekė atsakovą. AB „Lietuvos paštas“ jį peradresavo į J. Jasinskio g. 16, Vilnius. Teismo pažymėta aplinkybė, kad jis pagal civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas neturi papildomai rinkti informacijos ir visapusiškai rūpintis, kad teismo procesiniai dokumentai būtų tinkamai įteikti, yra neteisingas bei pažeidžiantis apie procesą nežinančios šalies teises. Teismo išaiškinimas, kad jis turėjo teisę laikyti juridinio asmens buveinės adresą, nurodytą Juridinių asmenų registre, teisingu ir siųsti juo teismo procesinius dokumentus, yra neteisingas. Teismas nepagrįstai darbo išvadą, kad atsakovas nesivadovavo bonus pater familias elgesio standartu. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, nustatydamas, kad tik atsakovas turi įrodyti, jog teisiniai santykiai tarp jo ir ieškovo prasidėjo po užsakymo pasirašymo datos ir kad jis nėra atsakingas už prastovas. Teismas atsakovo pateiktus įrodymus išnagrinėjo paviršutiniškai arba išvis jų nevertino, o ieškovo argumentus preziumavo kaip teisingus, taip pažeisdamas pareigą atlikti visapusišką įrodymų ištyrimą ir objektyvų įvertinimą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Langvora“ atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-01-12 nutartį nepakeistą.
Nurodo, kad teismas padarė teisingą išvadą, jog atsakovo teiginys, kad atsakovui adresu A. Goštauto g. 40A, Vilniuje siųsta korespondencija turėjo būti persiunčiama į pašto dėžutę, esančią adresu J. Jasinskio g. 16, Vilniuje, tačiau nebuvo persiųsta dėl jam nežinomų priežasčių, neįrodytas. Atsakovas remiasi netinkama Kauno apygardos teismo 2013-01-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-161-527/2013, kadangi šioje byloje kitokios faktinės aplinkybės. Atsakovas pakeitė savo veiklos adresą jau pasibaigus teisiniams santykiams tarp šalių ir ieškovas nežinojo atsakovo naujo adreso. Jokia CPK norma nenustato, kad prieš įteikiant teismo procesinius dokumentus, tiek teismui, tiek ieškovui būtų pareiga tikrinti juridinio asmens korespondencijos adresą internetiniuose įmonių kataloguose. Ieškovas sutinka su teismo nuomone, kad atsakovas, pakeisdamas savo veiklos vykdymo vietą ir apie tai nepranešdamas ieškovui bei būdamas nepasiekiamu Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, veikė savo rizika, elgėsi neapdairiai bei nerūpestingai, nesilaikydamas bonus pater familias elgesio standartų. Nepaisant to, kad užsakymas buvo pasirašytas tik 2015-04-22, tačiau teisiniai santykiai tarp šalių prasidėjo jau 2015-04-02, kai ieškovo transporto priemonė su atsakovui priklausančiu kroviniu atvyko į Estijos-Rusijos pasienį. Būtent atsakovas, o ne Šveicarijos Federacijos bendrovė MEINEN AG buvo faktinis krovinio savininkas. Susitarimo, kad, sumokėjus už 19 dienų prastovą, daugiau už prastovas nepriklauso mokėti, šalys nebuvo sudariusios – atsakovas turi sumokėti po 100 EUR ir už likusias 16 dienų prastovos Estijos – Rusijos pasienyje. Ieškovas nėra gavęs jokios pretenzijos iš atsakovo dėl užsakymo neįvykdymo laiku. Atsakovas klaidina teismą, teigdamas, kad ieškovas 2015-06-16 laiške nurodė tik reikalingą sumokėti sumą, tačiau nepateikė tas išlaidas įrodančių dokumentų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2016-01-12 nutartimi nutarė netenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2016-01-12 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo laiku vertinimo.
Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas, vertindamas atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis, neatsižvelgė į aplinkybę, jog teismo sprendimas išsiųstas į A. Goštauto g. 40A, Vilniuje, pasiekė atsakovą, nes AB „Lietuvos paštas“ jį peradresavo. Tokie apelianto argumentai laikytini deklaratyviais ir teisiškai nereikšmingais, kadangi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apelianto į bylą pateiktą 2015-08-14 pašto dėžutės nuomos sutartį Nr. 15IN-500001-2755, pagrįstai padarė išvadą, jog AB „Lietuvos paštas“ neįsipareigojo peradresuoti/persiųsti atsakovui adresu A. Goštauto g. 40A, Vilnius, siųstų laiškų į pašto dėžutę, esančią adresu J. Jasinskio g. 16, Vilniuje. Tokių įrodymų apeliantas nepateikė ir su atskiruoju skundu.
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, jog nei teismas, nei ieškovas neturi pareigos rinkti informacijos apie kitus viešoje erdvėje nurodytus atsakovo adresus. Apeliacinės instancijos teismas šiuos skundo argumentus vertina nepagrįstais, kartu pripažindamas, kad teismas yra atsakingas už procesinių dokumentų įteikimą CPK nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju teismas siuntė procesinius dokumentus atsakovo korespondencijos adresu, kurį nurodė ieškovas ir, nepavykus jų įteikti, teismas procesinius dokumentus dar du kartus išsiuntė Registrų centre nurodytu atsakovo buveinės adresu. Pažymėtina, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai pats asmuo nurodo kitą adresą (CPK 122 straipsnio 2 dalis). Pareiga pranešti apie įmonės buveinės vietos pakeitimą ar kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo adresą tenka pačiai įmonei (CK 2.49 straipsnio 2-3 dalys, 2.62, 2.66 straipsniai, CPK 122 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas 2015-08-14 sudarė sutartį su AB „Lietuvos paštas“ dėl pašto dėžutės nuomos adresu J. Jasinskio g. 16, Vilnius, tačiau 2015-10-02 dienos Juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše duomenų apie atitinkamą korespondencijos adresą nėra nurodyta. Taigi, teismas konstatuoja, jog atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai ir nepažeidžiant procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančių teisės normų.
Nors apeliantas remiasi Kauno apygardos teismo 2013-01-14 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-161-527/2013, kurioje buvo atkreipiamas dėmesys, jog internetiniame puslapyje www.118.lt ir prie ieškinio pridėtame skolų grąžinimo grafike nurodytas kitas nei ieškovės ir Registrų centre nurodytas atsakovo adresas, ši nutartis nėra aktuali nagrinėjamuoju atveju, nes skiriasi faktinės aplinkybės. Minėtoje 2013-01-14 nutartyje nurodyta, jog apie kitą atsakovo adresą buvo žinoma ieškovei, be to kitas adresas buvo nurodytas ir pateiktuose procesiniuose dokumentuose, todėl teismas turėjo pareigą siųsti ir šiuo adresu procesinius dokumentus atsakovui, o nagrinėjamuoju atveju, teismui buvo pateiktas tik atsakovo buveinės ir korespondencijos adresai, o ieškovė naujo atsakovo adreso nežinojo, todėl teismas neturėjo pagrindo siųsti procesinius dokumentus jokiais kitais adresais.
Apeliantas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas nesivadovavo bonus pater familias elgesio standartu, kadangi, jo vertinimu, tokią išvadą paneigia byloje esantys duomenys dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir subnuomos sutarties sudarymo, pašto dėžutės nuomos sutarties sudarymo bei išrašai iš internetinių svetainių apie pakeistą atsakovo veiklos vykdymo adresą. Apeliacinės instancijos teismas apelianto nurodytas aplinkybes vertina nepakankamomis tam, kad būtų paneigtos pirmosios instancijos teismo išvados, jog atsakovas, pakeisdamas savo veiklos vykdymo vietą ir apie tai nepranešdamas ieškovui bei būdamas nepasiekiamas Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, elgėsi neapdairiai, nerūpestingai ir nesilaikė bonus pater familias elgesio standarto.
Dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
CPK 288 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindus, nustato, kad teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, ar kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
Todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalies prašymą panaikinti sprendimą už akių CPK 288 straipsnio 4 dalies pagrindu, taip pat privalėjo įvertinti, ar kartu su prašymu atsakovo pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).
Nagrinėjamuoju atveju ieškovas buvo pareiškęs reikalavimą priteisti iš atsakovo 2 200 EUR baudą už 22 dienų prastovas, vykdant krovinio pervežimo sutartį, 198,91 EUR papildomai pagal užsakymą patirtų išlaidų,51,31 EUR delspinigių bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad: 1) atsakovas kroviniu disponuoti pradėjo tik nuo 2015-04-22 ir jis negali būti laikomas atsakingu už iki tol buvusio krovinio savininko veiksmais/neveikimu sukeltas prastovas; 2) užsakymu atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 1 026,00 EUR už būsimas pervežimo paslaugas ir vienkartinę fiksuotą 1 900,00 EUR sumą už visas ir bet kokias prastovas, tačiau neįsipareigojo papildomai mokėti po 100,00 EUR už kiekvieną prastovos dieną; 3) krovinys Lenkijos Elk mieste buvo iškrautas po 5 dienų nuo jo atvykimo dėl nežinomų ir nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių; 4) atsakovas neturėjo galimybės atsiskaityti su ieškovu už papildomas išlaidas už veterinarinį patikrinimą ir deklaracijos sutvarkymą dėl nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių – ieškovas nepateikė visų dokumentų, būtinų minėtų išlaidų dydžiui apskaičiuoti.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių, įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir sprendė, kad reikalavimas priteisti 2 200 EUR baudą už prastovą ir 198,91 EUR papildomai pagal užsakymą patirtų išlaidų atlyginimą yra pagrįstas. Skundžiamojoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovo prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, išdėstė išsamius motyvus, kodėl atsakovo nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nepaneigia priimto sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo.
Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas netenkino prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, grindžia aplinkybėmis, jog teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą, kad teisiniai santykiai tarp šalių atsirado nuo 2015-04-22, o ne nuo 2015-04-02, todėl teismo išvada, jog šalių santykiai prasidėjo nuo 2015-04-02, yra klaidinga. Apeliantas taip pat nesutinka su pervežimo užsakymo sąlygų, susijusių su baudomis už prastovą, aiškinimu. Pasak apelianto, jis buvo įsipareigojęs sumokėti ieškovui vienkartinę fiksuotą 1 900 EUR sumą už visas ir bet kokias prastovas ateityje. Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai vertino, jog už prastovas, susidariusias nuo 2015-05-06 iki 2015-05-11, yra atsakingas apeliantas. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo vertinimu dėl šalių susirašinėjimo turinio, esą elektroniniame laiške buvo nurodyti tik sumų dydžiai, o ne tinkama informacija apie išlaidas ir jų atsiradimo pagrindus. Jokių papildomų įrodymų apeliantas su skundu nepateikė.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, laikėsi jų vertinimo principų ir suformuotos teismų praktikos. Teismas įvertino aplinkybę, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo pareiškimo teiginį, kad tik vėliau pasienyje stovintį krovinį iš trečiosios įmonės perėmė atsakovas, ir nustatė, kad 2015-02-04 CMR važtaraščio Nr. 02-04 22 punkte 2015-02-04 yra uždėtas atsakovo antspaudas. Šių aplinkybių apeliantas nepaneigė jokiais įrodymais. Taip pat teismas įvertino aplinkybes dėl užsakymo pasirašymo laiko ir iš viseto įrodymų sprendė, kad teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo prasidėjo jau 2015-04-02, kai šaldytų lašinių krovinys nebuvo įleistas į Rusijos Federaciją. Pirmosios instancijos teismas ištyrė šalių susirašinėjimą ir iš jo turinio nustatė, kad ieškovas 1 900 EUR mokestį už prastovas paskaičiavo už laikotarpį nuo 2015-04-03 iki 2015-04-21, bei priėjo pagrįstos išvados, kad atsakovo pozicija dėl esą nustatytos fiksuotos 1 900 EUR sumos už visas ir bet kokias prastovas ateityje yra niekuo nepagrįsta. Teismas taip pat tinkamai įvertino atsakovo elgesį, t. y. jo sutikimą sumokėti 1 900 EUR sumą, kurią ieškovas paskaičiavo už prastovas laikotarpiu nuo 2015-04-03 iki 2015-04-21. Teismas akcentavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių jo atsakomybę už prastovas nuo 2015-05-06 iki 2015-05-11. Taip pat akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs 2015-06-16 9:37 ieškovo elektroninį laišką, įvertino atsakovo galimybes atsiskaityti su ieškovu už papildomas išlaidas.
Apeliantas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, jokiu konkrečių teismo padarytų teisės normų pažeidimų nenurodė, o tiesiog pareiškė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokia apelianto pozicija nesudaro pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus bei priėmė nepagrįstą nutartį.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.