Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Z. (M. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), pagalbiniu darbuotoju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. Z. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. 2024 m. sausio 15 d., apie 14.50 val., Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Medininkų pasienio kontrolės punkte, esančiame Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus raj., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo savaeigę mašiną–krautuvą Locust 753, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatyta 2,17 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, prokurorė ir gynėja sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Įrodymais, pagrindžiančiais M. Z. kaltę, laikytini jo paties, liudytojo M. Kerbelio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurie patvirtina, kad kaltinamasis, važiavo ne tiesa linija, išlipdamas svirduliavo, kalbėjo nerišliai, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas; alkotesterio rodmenys, patvirtinantys, kad atvykus policijos pareigūnams kaltinamajam nustatytas 2,17 promilių neblaivumas; policijos pareigūnų mobiliosiomis kūno kameromis darytų vaizdo įrašų duomenys. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad M. Z. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir pagal 281¹straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad per pastaruosius trejus metus M. Z. administracine tvarka buvo baustas tik vieną kartą už KET pažeidimą (nustatyto greičio viršijimą) (b. t. 1, b. l. 41–42), tačiau bauda yra sumokėta įstatyme nustatytais terminais.

Įvertinus pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes kaip visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką ir kaltininko elgesį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis įvykdė nusikaltimą transporto eismo saugumui, naudodamasis jam suteikta specialia teise.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Spręsdamas klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismas turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, kuri, teismo vertinimu, yra aktuali ir nagrinėjamoje byloje, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai ir šiurkščiai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010 ir kt.).

Įvertinus šias sprendžiamam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes kaip visumą, taip pat kaltinamojo nuoširdų gailėjimąsi dėl įvykdyto nusikaltimo, kaltinamajam nustatytinas 1 (vienerių) metų uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šio termino pradžią skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 18 d. (b. t. 1, b. l. 5), t. y. nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo, M. Z. paskyrimo dienos.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir kitų baudžiamojo poveikio priemonių, paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis); atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės, be kita ko, ir turto konfiskavimas, nuteistam asmeniui gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Tačiau tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatą, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, kaip jau buvo minėta, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018).

Nagrinėjamoje byloje keliamų klausimų aspektu yra aktualus turto konfiskavimo tikslas – panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, o ne jį nubausti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-976/2016). Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta turto konfiskavimo nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą išvengtų turto konfiskavimo taikymo arba turto konfiskavimo negalima būtų taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į M. Z. įvykdyto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo faktines aplinkybes, siekiant prevencinių tikslų, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinus, be kita ko, ir teismo šiuo nuosprendžiu M. Z. skirtinos kitos baudžiamojo poveikio priemonės (specialiosios teisės atėmimo) termino trukmę, BK 72 straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nagrinėjamoje byloje yra būtinas ir proporcingas įvykdytam nusikaltimui.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad M. Z. įvykio metu vairuota savaeigė mašina-krautuvas, kuri laikytina jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo priemone, nuosavybės teise priklauso Pasienio kontrolės punktų direkcijai prie Susisiekimo ministerijos. Tokiais atvejais, kai kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, naudoja kitiems asmenims priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius, teismai įpareigoti įvertinti kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumą laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkas (valdytojas) būtų skatinęs vairuoti kaltinamąjį ir padaryti nusikalstamą veiką, davęs leidimą kaltininkui neblaiviam vairuoti automobilį. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis pirmiau aptartomis BK nuostatomis ir šiuo klausimu formuojama teismų praktika, nagrinėjamoje byloje svarstytinas konfiskuotino turto vertės (jos dalies) išieškojimo iš kaltinamojo klausimas (BK 72 straipsnio 2, 3, 7 dalys).

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė, vadovaudamasi BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, prašė iš kaltinamojo išieškoti iš kaltinamojo dalį savaeigės mašinos?krautuvo, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės atitinkančią sumą – 10 000 Eur. Pasisakydama šiuo klausimu kaltinamojo gynėja akcentavo šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumą ir prašė sumažinti iš M. Z. išieškotinos pinigų sumos dydį iki 10 procentų jo vairuotos transporto priemonės vertės arba skirti jam įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, leidžiant abiem atvejais iš M. Z. išieškotinas pinigų sumas sumokėti per ilgesnį laikotarpį.

Visų pirma teismas pasisako dėl gynėjos prašymo skirti kaltinamajam BK 71 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Įvertinęs M. Z. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat remdamasis šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teismas daro išvadą, kad, priešingai nei nurodo gynėja, šiuo atveju įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskyrimas kaltinamajam neatitiktų baudžiamojo poveikio priemonei keliamų tikslų.

Pažymėtina, kad aukštesnės instancijos teismai, nagrinėdami apeliacinius skundus, kuriuose keliamas įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą tokio pobūdžio bylose (ne)skyrimo kaltiems asmenims klausimas, yra pasisakę, kad BK 72 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė labiau siejasi su kaltinamųjų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos verte, kuri, pavyzdžiui, parodo, kokią riziką asmuo yra pasiryžęs prisiimti darydamas nusikalstamą veiką, ir tuo pačiu teisine atsakomybe plačiąja prasme (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. gegužės 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-327-919/2023; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. kovo 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-176-935/2023). Teismai taip pat pažymi, kad paprastai skiriant įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, siekiama užtikrinti smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimą, o byloje padarytas tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui. Nors įstatymas nedraudžia įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą paskirti padarius ir kitokio pobūdžio nusikaltimus (ne tik smurtinius), tačiau visais atvejais būtina šios poveikio priemonės taikymą pagrįsti. Teismų pažymėta, kad tokio pobūdžio bylose konfiskuotinos transporto priemonės vertės (jos dalies) išieškojimas, o ne įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonei keliamus tikslus, užtikrins teisingą viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyrą (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. sausio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-83-988/2021).

Teismas atkreipia dėmesį, kad analogiškai šiuo klausimu yra pasisakyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose baudžiamosiose bylose, kuriose asmenims, padariusiems nusikaltimus transporto eismo saugumui, žemesnių instancijų teismų buvo paskirta ne BK 72 straipsnyje, bet BK 71 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose 2K-111-222/2019, 2K-288-788/2020, 2K-182-303/2022 ir kt.).

Nagrinėjamoje byloje gynybos taip pat buvo iškeltas klausimas dėl realios M. Z. nusikaltimo padarymo metu vairuotos transporto priemonės vertės, remiantis Ilgalaikio turto kortelėje esančiais duomenimis (b. t. 2, b. l. 33?34), nurodant, kad likutinė savaeigės mašinos?krautuvo, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė lygi nuliui, t. y. kad nusikaltimo padarymo dieną ši transporto priemonė buvo bevertė. Atsakydama į teismo paklausimą šiuo klausimu, Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos nurodė, kad krautuvas „Locust 753“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra eksploatuojamas nuolat. 2023 m. kovo 16 d. teisės aktų nustatyta tvarka atlikta krautuvo privalomoji techninė apžiūra ir išduotas traktoriaus, savaeigės mašinos techninės apžiūros talonas Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra galioja iki 2025 m. kovo 16 d. Krautuvui teiktos priežiūros ir remonto paslaugos: 2023 m. lapkričio mėnesį atliktas krautuvo elektros įrangos remontas, kompiuterio diagnostika ir remontas, gruodžio mėnesį pakeistos dvi padangos. Vidutinė krautuvo rinkos vertė 2024 m. sausio 15 d. buvo 15 000 Eur. Pagrindžiant pastarąsias aplinkybes, teismui buvo pateikti atitinkami jas patvirtinantys dokumentai (b. t. 2, b. l. 56– 61).

Atkreiptinas dėmesys kad pasisakydamas šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra nurodęs, kad turi būti vertinama konfiskuotino turto rinkos vertė, o ne šio turto buhalterinė vertė. Buhalterinės apskaitos vedimo klausimus reglamentuojančiuose norminiuose dokumentuose bei jų pildymą aiškinančiuose šaltiniuose likutinė turto vertė yra suprantama kaip suma, gauta iš nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus amortizacijos sumą, sukauptą per visą jo naudingumo laiką, pridėjus visus šio turto vertės padidėjimus ir atėmus visus jos sumažėjimus. Ši vertė yra reikšminga įmonės apskaitos kontekste ir dažnai yra įvardinama kaip buhalterinė vertė. Buhalterinė vertė – tai vertė, kuria turtas yra apskaitytas įmonės balanse. Kiekvienas įmonės turtas turi būti įtrauktas į finansinę įmonės apskaitą, ir turėti buhalterinę vertę (jei nėra iš karto nurašomas į sąnaudas), kuri gali būti lygi nuliui, jei pagal apskaitos metodus turtas visiškai nusidėvėjęs. Taigi, buhalterinė vertė tiesiog parodo, kokia to turto vertė esamu momentu pagal įmonės finansinę apskaitą, o rinkos vertė yra suprantama kaip vertė, kuri turėtų parodyti kainą, už kurią būtų realu turtą įsigyti tam tikru momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-628/2018).

Teismų taip pat yra pasisakyta, kad nesant byloje duomenų apie konkrečios transporto priemonės, naudotos nusikaltimo padarymo metu, rinkos vertę, transporto priemonių rinkos vertė nustatoma vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ naudotų transporto priemonių kainų žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ duomenimis, o tai laikoma tinkamu tokios vertės nustatymo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-788/2023). Tačiau esant byloje pirmiau nurodytų duomenų, nustatant transporto priemonės rinkos vertę vadovaujamasi jais. Minėta, kad atsakydama į teismo paklausimą transporto priemonės savininkė teismui nurodė, kad nusikaltimo padarymo dieną savaeigės mašinos?krautuvo vertė buvo 15 000 Eur. Taigi spręsdamas klausimą dėl šios transporto priemonės vertės (jos dalies) (ne)išieškojimo iš kaltinamojo teismas remsis būtent šiais, o ne byloje esančiais VšĮ „Emprekis“, duomenimis. Baigiamosios kalbos metu gynėja taip pat minėjo, kad duomenys, patvirtinantys, jog transporto priemonė buvo taisoma (atliktas krautuvo elektros įrangos remontas, kompiuterio diagnostika ir remontas, gruodžio mėnesį pakeistos dvi padangos) leidžia daryti išvadą, kad ji buvo sugedusi ir nusikaltimo padarymo metu jos vertė buvo mažesnė nei pastaroji nurodoma suma. Su tokiais gynėjos teiginiais negalima sutikti. Tai kad transporto priemonė jos eksploatacijos metu buvo tinkamai prižiūrima, atliekant periodinius remonto darbus, nesuponuoja išvados apie jos netinkamumą naudoti. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esantis traktoriaus, savaeigės mašinos techninės apžiūros talonas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad 2023 m. kovo 16 d. šiai transporto priemonei buvo atlikta techninė apžiūra, kuri galioja iki 2025 m. kovo 16 d. Kitų duomenų, paneigiančių šiuos duomenis ir patvirtinančių, kad krautuvas nusikaltimo padarymo metu buvo techniškai netvarkingas, byloje nėra. Kita vertus, pati gynėja, prašydama teismo išieškoti iš kaltinamojo mažesnę pinigų sumą, rėmėsi būtent transporto priemonės savininkės nurodytais duomenimis, t. y. minėjo 15 000 Eur pinigų sumą.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).???

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,17 prom. girtumas, M. Z., valydamas sniegą, vairavo transporto priemonę Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Medininkų pasienio kontrolės punkte, t. y. ribotoje teritorijoje. Taigi jis vairavo specializuota transporto priemonę, kuri viešajame eisme nedalyvavo. Tuo metu, kai M. Z. buvo nustatytas neblaivumas, apie 14.50 val., jis jau ketino pastatyti transporto priemonę į garažą. Duomenų apie tai, kad kaltinamasis tą dieną būtų ir vėl vairavęs minėtą transporto priemonę, byloje nėra. Teismo taip pat buvo minėta, kad M. Z., remiantis byloje esančiais duomenimis, charakterizuojamas vien teigiamai – anksčiau neteistas, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi, darbdavio vertinamas, apibūdinamas kaip atsakingas ir patikimas darbuotojas. Nustatydamas iš kaltinamojo išieškotinos transporto priemonės vertės dalį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad M. Z. yra vyresnio amžiaus (61 metų), jo šiuo metu gaunamų pajamų dydį (negali dirbti vairuotoju, tad gaunamos pajamos šiuo metu sudaro 600 Eur), jo nuoširdų gailėjimąsi teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuomet, pripažindamas savo kaltę, M. Z. nurodė niekada daugiau taip nesielgsiąs. Kaltinamasis nurodė, kad padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio, tik prašo sumažinti iš jo išieškotinos pinigų sumos dydį, nes tokios didelės pinigų sumos niekada gyvenime negalės išmokėti. Įvertinus šias aplinkybes kaip visumą, įvykdyto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir laipsnį, vadovaudamasis proporcingumo principu, siekdamas tinkamai individualizuoti asmeniui skirtiną baudžiamojo poveikio priemonę, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konfiskuoti iš M. Z. ne visą, bet dalį savaeigės mašinos?krautuvo „Locust 573“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, nustatant, kad iš kaltinamojo konfiskuotina pinigų suma sudaro 5 000 Eur

Prašydama išieškoti iš kaltinamojo konfiskuotinos transporto priemonės vertės dalį, kuri sudaryti 10 procentų jos vertės, t. y. 1 500 Eur, gynėja kaip teisminį precedentą minėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėta baudžiamąją bylą Nr. 1-176-817/2020. Atkreiptinas dėmesys, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-699/2017, 2K-78-693/2018 ir kt.). Gynėjos minėtoje byloje teismo sprendimą nulėmė tai, kad kaltinamoji nedirbo, buvo registruota Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, gaudavo iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus 122 Eur dydžio pašalpą ir paramą maisto produktams iš Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo, turėjo neįvykdytų įsipareigojimų kredito įstaigoms, jos sveikatos būklę, t. y. tos faktinės aplinkybės, kurios nėra nustatytos nagrinėjamoje byloje.

Kartu teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pasisakydamas dėl asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, taikytinų baudžiamojo poveikių priemonių ir jų proporcingumo, kasacinės instancijos teismas pažymi, jog būdami atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (be užstato), asmenys nepatiria jokių padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, nes jiems nebūna paskirta bausmė, neatsiranda teistumas. Taip pat kaltiems asmenims kilsiančios pasekmės lyginamos su administracinėmis nuobaudomis ir administracinio poveikio priemonėmis, skirtinomis asmenims pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalį, jų dydžiu. Sutiktina, kad nagrinėjamoje byloje kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės lemia mažesnį jos pavojingumą palyginus su rūšiniu tokio pobūdžio nusikaltimų pavojingumu. Į tai teismo buvo atsižvelgta skiriant M. Z. baudžiamojo poveikio priemones. Tačiau šios aplinkybės visgi nepaneigia to, kad kaltinamasis būdamas suaugęs žmogus, suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir jam kilsiančias pasekmes, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,17 promilių neblaivumas, t. y. neblaivumas, kuris daugiau nei penkis kartus viršija įstatymo leidėjo nustatytą ribą, esant kuriai draudžiama vairuoti transporto priemones.

Teismas pažymi, kad BK 74 straipsnis, reglamentuojantis baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes, nenustato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės (jos dalies) išieškojimo ilgesnio termino nustatymo, mokėjimo išdėstymo ar tokio termino pratęsimo galimybės, todėl gynėjos prašymas leisti sumokėti iš kaltinamojo išieškotiną pinigų sumą per ilgesnį terminą atmestinas. Šis klausimas galėtų būti sprendžiamas šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo metu.

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. t. 1, b. l. 16–18; 81–83), dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. t. 1, b. l. 45– 47; 94–96) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. t. 1, b. l. 27–29), paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

2024 m. liepos 23 d. gautas prokurorės raštas dėl kaltinamojo M. Z. vairuotojo pažymėjimo, kuriame nurodyta, kad 2024 m. gegužės 30 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato vyresniosios tyrėjos, kaltinamojo vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduotas VĮ „Regitrai“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

M. Z. (M. Z.), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos T. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirti M. Z. (M. Z.) baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 18 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, pranešti apie šią M. Z. (M. Z.) paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš M. Z. (M. Z.) konfiskuotino turto, savaeigės mašinos–krautuvo Locust 753, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės dalį – 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų). Išaiškinti M. Z. (M. Z.), kad ši pinigų suma turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6610).

M. Z. (M. Z.) paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

1. jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3. asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Išaiškinti T. O., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.