- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-07-25
- Bylos Nr.
- e2-1812-819/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Misiūnaitė-Bashir
- Ieškovas
- D. L. M.
- Atsakovas
- N. W. K.
- Kategorijos
- 3.2.6Pasirengimas teisminiam civilinės bylos nagrinėjimui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. L. M. ieškinį atsakovei N. W. K. dėl lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas pateiktu ieškiniu šioje byloje prašo priteisti iš atsakovės ieškovo naudai 8 000 Eur sumą, 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas paaiškina, kad 2022 m. gegužės 25 d. ieškovas kaip paskolos davėjas suteikė atsakovei kaip paskolos gavėjai 8 000 Eur dydžio paskolą (toliau – ir Paskola). Ieškovo teigimu, ieškovas ir atsakovė susitarė, kad Paskola suteikiama trumpam terminui ir bus atsakovės pilnai grąžinta ieškovui pareikalavus. Tačiau nepaisant daugybės ieškovo raginimų, šiai dienai atsakovė negrąžino jokios Paskolos dalies ieškovui. Paskola raštiškai įforminta nebuvo, paskolos sutartis yra žodinė. 2022 m. liepos 22 d. ieškovas, atstovaujamas advokato, pateikė pretenziją atsakovei ir reikalavo atsakovės grąžinti visą Paskolos sumą kaip įmanoma greičiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šios pretenzijos gavimo dienos. Atsakovė, per advokatą teikdama atsakymą į ieškovo pretenziją, nurodė, kad ieškovas laisva valia atsakovei padovanojo 8 000 Eur, o atsakovė šią dovana priėmė.
Šalies argumentai
Ieškovas ieškinyje taip pat nurodo, kad ieškovas ir atsakovė susirašinėjo pokalbių programėlėje. Šios programėlės išrašas, pateiktas kartu su ieškiniu, patvirtina, kad atsakovė privalo grąžinti pingines lėšas. Minėtoje programėlėje atsakovė ieškovui rašė, kad pinigus ji pasilieka kaip paslaugų naudą, ieškovą metus stabilizuojant. Tuo tarpu ieškovas atsakovei rašė, kad atsakovė turės grąžinti jam šias pinigines lėšas, ir tai nėra tai, ką šalys susitarė. Ieškovo teigimu, iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovė negali pateikti ekrano nuotraukų su piniginėmis lėšomis sąskaitoje, taip pat matyti, kad atsakovė žadėjo neišleisti ieškovo lėšų ir jas grąžinti. Šis susirašinėjimas vyksta ne po metų ar panašiai, bet labai greitai po to, kai ieškovas pervedė pingines lėšas į atsakovės sąskaitą. Ieškovo vertinimu, šie įrodymai patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo žodinis susitarimas dėl paskolos iki pareikalavimo suteikimo.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovas su atsakove bendravo ne tik artimai, bet ir intymiai kaip mylimieji. Jųdviejų draugystė truko apie metus laiko, o visos iš ieškovo atsakovės gautos sumos buvo dovanos, skirtos atsakovei kaip ieškovo mylimajai išlaikyti. Pažymi, kad menamos paskolos suma yra virš 3 000 Eur, kas reiškia, kad tokia paskolos sutartis turi būti patvirtinta notaro. Tai, pasak atsakovės, sudaro pagrindą ieškovo ieškinį atmesti.
Pažymi, kad ieškovas, reikalaudamas 8 000 Eur priteisimo iš atsakovės, nepagrįstai remiasi tarptautinio mokėjimo nurodymais. Pagal ieškovo į bylą pateiktą 2022 m. gegužės 25 d. 13 val. 37 min. per „Western Union“ mokėjimo sistemą atlikto mokėjimo kliento kopiją ieškovas, o ne atsakovė 2022 m. gegužės 25 d. gavo 4 000,68 Eur iš bendrovės Navy Federal Credit Union, todėl atsakovė su šiuo mokėjimo pavedimu yra nesusijusi ir jokių pinigų pagal šį mokėjimo pavedimą atsakovė nėra gavusi. Pagal į bylą pateiktą 2022 m. gegužės 25 d. 13 val. 24 min. per „Western Union“ mokėjimo sistemą atlikto mokėjimo kliento kopiją atsakovė 2022 m. gegužės 25 d. gavo 4 000,68 Eur iš bendrovės Navy Federal Credit Union, bet ne iš ieškovo. Atsakovės teigimu, po to, kai ji gavo 4 000,68 Eur iš Navy Federal Credit Union, šiuos pinigus ji, ieškovo prašymu, perdavė ieškovui grynaisiais pinigais. Todėl pagal 2022 m. gegužės 25 d. 13 val. 24 min. mokėjimo nurodymą ieškovas turėtų grąžinti atsakovei 4 000,68 Eur. Atsakovės vertinimu, minėti duomenys liudija, kad tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudaryta 8 000 Eur paskolos sutartis, atsakovė niekada nesiskolino iš ieškovo pinigų.
Atsakovės manymu, ieškovas, likęs nepatenkintas kaip susiklostė ieškovo ir atsakovės artimi santykiai, teisinės fikcijos pagalba bando susigrąžinti iš atsakovės 8 000 Eur, kuriuos jis maždaug per metus trukusį jųdviejų draugystės laikotarpį savanoriškai padovanojo atsakovei kaip išlaikymą atsižvelgiant į jųdviejų meilės santykius. Atsakovei nebuvo jokio reikalo skolintis iš ieškovo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė būtų prašiusi iš ieškovo paskolos, kad jie būtų aptarinėję paskolos suteikimo sumą, terminus ar kitas paskolos sąlygas. Jei tarp ieškovo ir atsakovės būtų buvę realūs paskoliniai santykiai, ieškovas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo galėjo ir turėjo sudaryti notarinę sutartį dėl paskolos arba atlikti bankinį pavedimą į atsakovės sąskaitą, nurodydamas, kad pervesta suma yra „paskola” atsakovei.
Dublike ieškovas, atsiliepdamas į atsakovės teiginius, kad Paskola turėjo būti notarinės formos, pažymi, kad kartu su ieškiniu pateiktas 2022 m. gegužės 25 d. 13 val. 24 min. mokėjimo nurodymas ir kiti įrodymai patvirtina, kad ieškovas atsakovei dalį pinigų suteikė ne grynaisiais pinigais, o pavedimu. Ieškovas iš savo banko sąskaitos Navy Federal Credit Union pervedė pinigus į „Western Union“ atsakovės naudai, kuri išsigrynino šias lėšas „Western Union“ padalinyje Vilniaus Akropolio parduotuvėje (adresu Ozo g. 25, Vilnius). Atkreipia dėmesį, kad net teikiamuose mokėjimo nurodymuose nurodyta, kad „pasirašydami šią formą, jūs sutinkate, kad būtų vykdoma anksčiau nurodyta pinigų perlaida“. Ieškovo teigimu, atsakovės paaiškinimas neva ji šiuos pinigus gavo ne iš ieškovo, o iš kredito įstaigos Navy Federal Credit Union yra nelogiškas ir niekuo nepagrįstas. Atsakovė nepaaiškina, kodėl kredito įstaiga jai siųstų pinigus, nepateikia jokių sutarčių ar kitų dokumentų su minėta kredito bendrove. Paaiškina, kad kredito įstaiga Navy Federal Credit Union yra nurodyta kaip pinigų siuntėjas pinigų operacijų išrašuose, kadangi „Western Union“ šiuos pinigus gavo iš Navy Federal Credit Union, tačiau pastaroji sumokėjo „Western Union“ ne savo, o ieškovo pinigus ir ieškovo nurodymu. Dublike ieškovas taip pat nurodo, kad ieškovo pateiktame tarptautinio pinigų pervedimo kvite yra nurodytas patvirtinimo numeris (duomenys neskelbtini), kuris sutampa su pinigų operacijos išraše (2022 m. gegužės 25 d. 13 val. 24 min. mokėjimo nurodymas) esančiu numeriu. Šių aplinkybių visuma liudija, kad atsakovė dalį paskolos (4 000,68 Eur) gavo ne grynaisiais pinigais, o pavedimu, o paskolos sumą tik išsigrynino „Western Union“ padalinyje.
Dublike ieškovas dėl galimo sandorio negaliojimo nurodo, kad net jeigu laikyti, kad ieškovo ir atsakovės sudarytam sandoriui buvo privaloma notarinė forma, dėl kurios nesilaikymo sandoris negalioja, tai nesudaro pagrindo atmesti ieškovo ieškinį. Jeigu laikyti, kad atsakovės argumentai yra teisiškai pagrįsti ir jos su ieškovu sudarytas sandoris dėl paskolos sutarties vykdymo grynais pinigais prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, tokiu atveju turėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalis, kuri nustato sandorio negaliojimo pasekmes – kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Todėl, ieškovo vertinimu, net jeigu paskolos sandoris tarp ieškovo ir atsakovės vyko grynaisiais pinigais ir net jeigu laikyti, kad toks sandoris turėjo būti sudarytas notariškai ir dėl formos nesilaikymo jis yra negaliojantis, atsakovė bet kuriuo atveju privalo grąžinti ieškovui tai, ką yra gavusi pagal tokį sandorį, t. y. grąžinti be pagrindo gautas sumas.
Dublike ieškovas taip pat pažymi, jog jis iš tikrųjų pats gavo pinigus iš „Western Union“ pagal 2022 m. gegužės 25 d. 13 val. 37 min. mokėjimo nurodymą, kuriuos pervedė iš tos pačios savo sąskaitos Navy Federal Credit Union, tačiau gavęs pinigus juos iš karto perdavė atsakovei kaip paskolą. Pinigų perdavimą atsakovei patvirtina tiek atsakovės atsakymas į ieškovo pretenziją, tiek kartu su dubliku pateikti įrodymai. Pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė prašė atsakovo pervesti jai 8 000 Eur (ieškovas paaiškina, jog pateiktuose susirašinėjimuose naudojamas sutrumpinimas „8k“ reiškia 8 tūkstančius – raidė „k“ yra žodžio „kilo“ arba „tūkstantis“ santrumpa), ieškovui paprašius parodyti, kad ji šiuos pinigus vis dar turi, atsakovė siuntė jam savo banko sąskaitos momentines nuotraukas ir grynųjų pinigų nuotraukas, taip pat atsakovė yra pripažinusi, kad pinigus ji yra gavusi ir nėra ieškovui grąžinusi. Pažymi, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė iš „Western Union“ pinigus atsiėmė tą pačią dieną, tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje, kas dar kartą patvirtina, kad šalys buvo susitarę dėl 8 000 Eur sumos paskolos, kurią ir išsigrynino „Western Union“ padalinyje būdami kartu. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovė iš ieškovo gavo 8 000 Eur sumą.
Triplike atsakovė teigia, kad dublike pateikti argumentai dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytos restitucijos taikymo yra nepagrįsti nei teisiškai, nei faktiškai, nes atsakovė 2022 m. gegužės 25 d. iš ieškovo nėra gavusi 8 000 Eur, o atvirkščiai, tądien ji perdavė ieškovui 4 000 Eur, kuriuos ji gavo pagal 2022 m. gegužės 25 d. 13 val. 24 min. mokėjimo nurodymą. Atsakovė pabrėžia, jog jokios nei žodinės, nei juo labiau rašytinės ar notarinės paskolos sutarties atsakovė su ieškovu nesudarinėjo, o visas iki tol gautas sumas ji buvo gavusi iš ieškovo dovanų kaip ieškovo mylimoji. Atsakovės supratimu, ieškovas persigalvojo dėl iki tol jai dovanotų pinigų ir/ar kitų dovanų (kelionės, daiktai ir t.t.) ir nutarė buvusius išlaikymo ir dovanojimo santykius „performinti“ į menamą paskolos sutartį, dėl ko ieškovas matomai ir sugalvojo atlikti minėtus mokėjimo nurodymus, nes šie mokėjimo nurodymai buvo atlikti būtent ieškovo iniciatyva ir prašymu. Atsakovės teigimu, dabar šių mokėjimo nurodymų pagrindu ieškovas bando pagrįsti paskolos santykius, kurių niekada nebuvo. Atsakovė triplike laikosi savo pozicijos ir tvirtina, jog niekada nesiskolino iš ieškovo pinigų.
Teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog atsakovei skolino pinigus, nes jai jų reikėjo, kad ji grįžus į Lietuvą galėtų parodyti, kad ji pilnai save gali išlaikyti. Paskolintus pinigus ji turėjo įnešti į savo banko sąskaitą, o atvykusi į Lietuvą turėjo juos grąžinti ieškovui. Kadangi ieškovas ja pasitikėjo ir tikėjo, sutartis buvo sudaryta žodinė, visas susitarimas vyko Lietuvoje. Ieškovas posėdžio metu laikėsi ieškinyje ir dublike nurodytos pozicijos, kad iš savo sąskaitos pervedė pinigus į „Western Union“. Taip pat teigė, kad nebuvo tikras kiek „Western Union“ leidžia pervesti pinigų vienam žmogui vienu metu, todėl pinigų pervedimą dalino į dvi dalis, t. y. vieną dalį pervedė sau, o kitą atsakovei, siekiant jai pinigus perduoti vienu metu. Atsakovei pinigus ieškovas perdavė iškart juos gavęs. Ieškovas sutiko su atsakovės nurodyta aplinkybe, kad juos siejo artimi santykiai, paaiškino, kad jie draugavo apie metus laiko, daugmaž nuo 2021 m. balandžio mėn. iki tol kol atsakovė sužinojo, kad ieškovas iš tiesų yra vedęs. Nuo 2022 m. sausio mėn., ieškovo teigimu, prasidėjo ieškovo ir atsakovės santykiai kaip draugų. Pažymėjo, kad jis yra baigęs koledžą, daugiau paskolos sutarčių nėra sudaręs ir dėl pačio sutarčių įforminimo formaliai nėra domėjęsis, tik turėjęs suvokimą, kad reikalinga raštiškai fiksuoti tokį susitarimą, tačiau dėl draugiškų santykių nemanęs, jog tai būtina. Patvirtino, kad 2023 m. kovo 29 d. jis atsakovei pervedė 398 Eur, nes jai reikėjo pinigų nusipirkti lėktuvo bilietą, kad galėtų grįžti į Lietuvą, tačiau pabrėžė, kad minėtą sumą ieškovas atsakovei davė, o 8 000 Eur sumą atsakovė skolinosi. Paaiškino, kad ieškovui ir atsakovei susipažinus, ieškovas norėjo, kad atsakovės gyvenimas būtų geras ir norėjo visaip jai padėti, t. y. norėjo nupirki atsakovei transporto priemonę, kad jai būtų lengviau susisiekti. Pripažino, kad kartais atsakovei duodavo pinigų be priežasties, kaip ir 2022 m. sausio 23 d. 93 Eur pervedė, kad ji galėtų laisvai naudoti, pirkti knygas. Ieškovo manymu, atsakovė tikrai suprato, kad 8 000 Eur yra skolinami, atsakovė pati jo paprašė ar ji galinti pasiskolinti pinigų, ieškovui sutikus, jis aiškiai atsakovei išsakė, kad tuos pinigus ji turėsianti grąžinti, kai tik grįš į Lietuvą.
Teismo posėdžių metu atsakovė nurodė, kad ieškovas ir atsakovė susipažino socialiniuose tinkluose, susitiko pavakarieniauti, kadangi viskas klostėsi gerai, jie susitikinėjo toliau. Teigė, kad ieškovas išreiškė norą ją išlaikyti, kadangi atsakovė tuo metu ir dirbo, ir studijavo, o ieškovas turėjo gerai apmokamą darbą. Ieškovas teiravosi, kiek atsakovė išleidžia per mėnesį, kad atsakovė galėtų tik studijuoti, bet nedirbti ir daugiau laiko skirtų jų susitikimams. Pažymėjo, kad kai ieškovas ir atsakovė pradėjo draugauti, atsakovė tapo visiškai priklausoma nuo ieškovo, kas buvo ieškovo sprendimas. Tiek ieškovas, tiek atsakovė turėjo raktus nuo vienas kito namų, atsakovė turėjo ieškovo kreditinę kortelę, į kurią ieškovas atsakovei kiekvieną mėnesį pervesdavo pinigų. Atsakovė nurodo, kad 2-3 savaitėms iki 2022 m. gegužės 25 d. vykusios „Western Union“ transakcijos, vienoje iš ieškovo kortelių nebuvo pakankamai lėšų, o ieškovui einant apsipirkti kortelė buvo visiškai užblokuota, be tos kortelės jis negalėjo jai duoti pinigų ir pasiūlė atlikti „Western Union“ transakciją. Atsakovė teigia, kad ieškovas paprašė nuimti gautus pinigus ir atiduoti jam, ką atsakovė teigia padariusi. Nurodė, kad kai tik sužinojo, jog ieškovas yra vedęs, jųdviejų santykiai atšalo, ji atsiraukė, kadangi paaiškėjo, jog jis dar ne tik vedęs, bet turi ir sūnų su kita moterimi. Ji atsitraukė, nes buvo aišku, kad vis dėlto jie nekūrė tos ateities, kokią galvojo kurianti atsakovė. Nurodė, kad jiems vėl pradėjus bendrauti, ieškovas atsiprašė ir pasiūlė duoti pinigų atsakovei, jos ateičiai. Kadangi ji nesijautė saugiai su ieškovu, jis stengėsi sukurti kuo saugesnę finansinę aplinką atsakovei, nes bendros ateities jie kartu turėti negalėjo. Pabrėžė, kad ieškovas ir atsakovė turėjo bendrą sąskaitą, į kurią ieškovas pervesdavo pinigus atsakovės saugumui, todėl tie pinigai nėra paskola, juos ieškovas davė atsakovei dėl jos saugumo. Pažymėjo, jog dalis susitarimo buvo ta, kad jai gavus tuos pinigus, ji negalės jų leisti, nes jie buvo skirti ateičiai, atsakovės svajonėms ir tikslams, galimybei save išlaikyti po to, kai ieškovas grįš pas savo žmoną. Ieškovas toliau kas mėnesį duodavo atsakovei pinigų papildomai, kaip ir ankščiau, tokiomis sąlygomis ieškovas ir atsakovė, atsakovės teigimu, pradėjo draugauti vėl. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog ieškovas neturi problemų laisvai duoti pinigų atsakovei, kadangi net ir dabar, ieškovui padavus ieškinį, jis toliau duoda pinigų atsakovei, atsakovė teigia, jog jai paprašius ieškovas visada jai duoda pinigų. Nurodė, kad Lietuvoje atsakovė gyvena nuo 2020 m. vasario mėn., o šiuo metu yra iš naujo pateikusi prašymą leidimui gyventi Lietuvoje gauti, kadangi buvo pasiėmusi akademines atostogas, dėl ko turėjo išvykti iš Lietuvos. Patvirtino, jog su ieškovu susipažino 2021 m. balandį, apie ieškovo santuokinę situaciją atsakovė sužinojo kažkuriuo metu tarp 2021 m. spalio mėn. ir lapkričio mėn. Teigė, kad 2022 m. gegužės 25 d. ieškovo ir atsakovės santykiai buvo geri, tuo metu, atsakovė teigė, jau turėjusi banko išrašus, patvirtinančius jos gebėjimą save išlaikyti Lietuvoje, tačiau ieškovas galvojo, jog jai reikia turėti dar daugiau pinigų, kad pakelti tikimybę, jog atsakovė galės grįžti į Lietuvą. Pažymėjo, kad 2022 m. gegužės 25 d. jai pavedimu gavus ir ieškovo prašymu išsigryninus pinigus, ieškovas nuėjo į uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Topo centras“ parduotuvę dėl radijo, o atsakovė į UAB „Maxima LT“ grupės parduotuvę, vėliau jiems susitikus mašinoje atsakovė perdavė išgrynintus pinigus ieškovui, o jiems nuėjus pavalgyti, ieškovas atsakovei davė 800 Eur, kad ji galėtų apsipirkti keliaujant „Duty free“ parduotuvėje ar kur kitur. Pažymėjo, kad ji buvo išvykusi 2022 m. gegužės mėn. ir liepos mėn., iš ieškovo pinigus gavo prieš išvykstant 2022 m. gegužės mėn., tuo metu turėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvoje, kadangi 2022 m. balandžio mėnesį, pasiėmus akademines atostogas, buvo skirtas laikas, per kurį jį turėjo išvykti iš Lietuvos. Nurodė, kad rengti papildomų dokumentų vizai gauti grįžus į Lietuvą nereikėjo, nes vizą gavo būdama Kenijoje, prašymas buvo pateiktas atsakovei nuvykus į Keniją maždaug po savaitės į Ispanijos ambasadą, kadangi ten buvo išduodamos vizos gyventi Lietuvoje, sprendimas buvo priimtas pakankamai greitai, kadangi viskas buvo tvarkoje, vizos galiojimo laikas buvo apie 90 dienų nuo atvykimo į Lietuvą. Kartu su prašymu atsakovė teigė teikusi Revolut banko išrašus, ar kitų bankų teikė teismo posėdžio metu atsakovė neprisiminė, tačiau ambasadai rodė apie 6 000 Eur sumą, o tai galėjo būti tiek Revolut banko išrašas, tiek ir Paysera. Akcentavo, kad rodyta pinigų suma buvo sudaryta iš atsakovės draugės gautų pinigų ir atsakovei iš kitų savo sąskaitų pervedus pinigus, šiuo metu yra sprendžiamas vizos pratęsimas. Papildomai paaiškino, kad pirmą kartą į Lietuvą atvyko 2020 m. vasarį, dirbo aukle, gaudavo pinigus grynais, sutartis buvo žodinė, todėl jai nebuvo reikalo išsiimti leidimo dirbti Lietuvoje, tuo labiau, kad tuo metu buvo Covid-19 pandemija. Teigė, kad konfliktų dėl pinigų jie niekada neturėjo, tačiau 2022 m. – 2023 m. ieškovo ir atsakovės santykiai nebuvo labai geri, jie buvo šalti, nes ieškovas liepė atsakovei grąžinti pinigus, kuriuos jis davė jai dėl jos finansinio saugumo. Atsakovė akcentavo, jog ji pati yra klausus, kodėl ieškovas pateikė ieškinį, tačiau atsakymo iš jo nesulaukusi, jos manymu, ieškovas jautė, kad atsakovė nori nutraukti santykius. Paaiškino, kad neveikiant ieškovo kortelėms, jeigu bus daromas pavedimas per „Western Union“ ir reikės nurodyti, kokiu pagrindu ieškovas siunčia pinigus atsakovei, atsakovė nurodė, jog ieškovas gali pervedime paskirties vietoje nurodyti, kad siunčia pinigus dėl vizos, kadangi grįžtant į Lietuvą reikalinga parodyti, kad atsakovė gali save išlaikyti, kad pagrįsti didelės sumos siuntimą per trumpą laiką, nes Lietuvoje yra labai griežti to reikalavimai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas su atsakove susipažino 2021 m. balandžio mėn. Lietuvoje. Pabendravę, abu nusprendė palaikyti draugiškus ryšius, kurie vėliau tapo artimais. Nors byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, liudijančių aplinkybę, kad ieškovas jo bendravimo su atsakove metu duodavo pinigų atsakovei savo išlaidoms, aplinkybės, kad jų bendravimo metu ieškovas duodavo pinigų atsakovei, kuriuos ji naudodavo savo nuožiūra, ieškovas bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė. Byloje nėra duomenų, kad šių pinigų perdavimą atsakovei ieškovas įvardindavo kaip dovaną ar paskolą ar reikalaudavo, kada nors ieškovo atsakovei perduotas pinigų sumas, išskyrus ieškinyje minimus 8 000 Eur, grąžinti. 2021 m. spalio-lapkričio mėn. atsakovė sužinojo, kad ieškovas yra vedęs, kas lėmė tarp jų buvusių artimų santykių atšalimą. Tačiau po kurio laiko ieškovo ir atsakovės santykiai ir vėl atsinaujino, ieškovas ir toliau duodavo atsakovei pinigų naudoti atsakovei jos nuožiūra.
Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad 2022 m. gegužės mėn. atsakovė išvyko iš Lietuvos Respublikos, kurioje gyveno nuo 2020 m. vasario. Prieš atsakovei išvykstant iš Lietuvos 2022 m. gegužės 25 d. ieškovė per „Western Union“ gavo piniginę perlaidą 4 000,68 Eur sumai. Šią piniginę perlaidą liudija į bylą pateiktas 2022 m. gegužės 25 d. 01.24 val. pinigų perlaidos per „Western Union“ dokumentas. Iš šio į bylą pateikto rašytinio įrodymo, kitų byloje surinktų rašytinių įrodymų, ieškovo paaiškinimų nustatyta, kad 4 000,68 Eur dydžio piniginę perlaidą atsakovei atliko ieškovas, pinigus per „Western Union“ pervesdamas per Navy Federal Credit Union, kurioje ieškovas turi jo vardu atidarytą sąskaitą. Todėl 2022 m. gegužės 25 d. 01.24 val. pinigų perlaidos per „Western Union“ dokumente siuntėju nurodytas Navy Federal Credit Union. Teismas sutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovės argumentai, jog pinigus ji gavo ne iš ieškovo, o iš kito asmens - Navy Federal Credit Union, nepagrįsti. Šiuos atsakovės argumentus paneigia ir pačios atsakovės paaiškinimai teismo posėdžio metu apie ieškovo sprendimą pervesti pinigus per „Western Union“ po to, kai jis negalėjo naudotis savo turima kortele dėl jos užblokavimo. Taigi, teismas konstatuoja, jog ieškovas byloje įrodė, kad 2022 m. gegužės 25 d. ieškovas perdavė atsakovei 4 000,68 Eur.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2022 m. gegužės 25 d. 01.37 val. ieškovas per „Western Union“ atliko ir kitą piniginę perlaidą 4 000,68 Eur sumai, tačiau ši perlaida buvo atlikta ne atsakovei, o pačiam ieškovui. Bylos nagrinėjimo teisme metu, taip pat procesiniuose dokumentuose ieškovas patvirtino, kad pinigus iš „Western Union“ jis pasiėmė pats, tačiau vėliau juos netrukus perdavė atsakovei. Teismas, vertindamas šias aplinkybes, konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad ieškovas 2022 m. gegužės 25 d. 01.37 val. per „Western Union“ jo pačio gautus 4 000,68 Eur perdavė atsakovei.
Ieškovas aplinkybę, kad jis 2022 m. gegužės 25 d. 01.37 val. per „Western Union“ jo pačio gautus 4 000,68 Eur perdavė atsakovei, grindė iš esmės susirašinėjimu su atsakove, taip pat aplinkybe, kad atsakovė 2022 m. rugpjūčio 2 d. atsakyme į pretenziją nurodė, kad ieškovas atsakovei padovanojo 8 000 Eur. Vertinant ieškovo į bylą pateiktą susirašinėjimą, teismas pažymi, kad jis yra pateiktas selektyviai, iš pateikto susirašinėjimo sunku suprasti pokalbio kontekstą, didžiojoje jo dalyje nėra nurodytas net konkretus susirašinėjimo laikas. Pavyzdžiui, birželio 25-26 dienos (metai nenurodomi) žinutėse ieškovas kalba apie jo pinigus, kurių jis prašo neliesti atsakovės, o atsakovė nurodo, kad juos pasilieka kaip „paslaugų naudą, metus jus stabilizuojant“, tačiau šiame susirašinėjime nėra jokių duomenų nei apie sumą, nei apie jų perdavimo atsakovei momentą, nei kur tie pinigai yra (atsakovės sąskaitoje ar kur kitur), todėl susieti šio laiško su 2022 m. gegužės 25 d. pinigų perlaidomis per „Western Union“ teismas neturi pakankamo pagrindo. Iš esmės tas pats pasakytina ir apie šalių susirašinėjimą, pateiktą ieškovo kartu su dubliku. Atkreiptinas dėmesys, kad nė viename iš šio susirašinėjimo dokumentų nėra datų, kurios leistų susieti juose esančią kalbą tarp šalių su 2022 m. gegužės 25 d. pinigų perlaidomis per „Western Union“. Paskutinio posėdžio metu ieškovas, teikdamas paaiškinimus dėl šio susirašinėjimo datų, nebuvo užtikrintas, datas nurodė tik apytiksliai, jų nepagrįsdamas konkrečiais įrodymais. Lapkričio 26 d. data yra nurodyta tik viename iš susirašinėjimo dokumentų prie dubliko, tačiau ji neapibrėžta metais, be to, susirašinėjimo turinys dėl jo nenuoseklumo ir/ar neišsamumo niekaip negali būti susiejamas su 2022 m. gegužės 25 d. pinigų perlaidomis per „Western Union“ (jame atsakovė teigia norinti parodyti, ką padarė ieškovo aštuoni tūkstančiai, gi ieškovas teigia, kad jis neturi aštuonių tūkstančių; nors šiame susirašinėjime ieškovė mini paėmusi aštuonis tūkstančius ir jų negrąžinusi, to nepakanka teigti, kad ji kalba apie pinigus, ieškovo pervedinėtus per „Werstern Union“ 2022 m. gegužės 25 d.). Pažymėtina, kad prie dubliko pridėto susirašinėjimo tarp šalių dokumentuose iš esmės yra kalbama net ne apie grynuosius pinigus, o apie pinigus, esančius tam tikrose atsakovės vardu atidarytose sąskaitose. Byloje nėra jokių duomenų, liudijančių, kad netrukus po 2022 m. gegužės 25 d. atsakovė būtų įnešusi tokio dydžio sumas pati į jos vardu atidarytas sąskaitas, kurių likučių nuotraukas atsakovės prašė parodyti ieškovas. Tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų ieškovas į bylą nepateikė.
2022 m. rugpjūčio 22 d. atsakovės atsakymas į ieškovo pretenziją taip pat nepakankamas teigti, kad atsakovė pripažino, jog ieškovas 2022 m. gegužės 25 d. pinigų perlaidomis per „Western Union“ perdavė atsakovei 8 000 Eur. Šiame atsakyme atsakovės atstovas kalba apie dovanotus 8 000 Eur, tačiau jų niekaip nesieja su minėtomis perlaidomis. Priešingai, atsakymas į pretenziją iš esmės atspindi tokią pačią atsakovės poziciją, kaip ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kad viso bendravimo laikotarpiu ieškovas duodavo atsakovei piniginių lėšų jai naudoti juos savo nuožiūra. Šios bylos nagrinėjimo dalykas neapima to, kokio dydžio lėšas ieškovas atsakovei perduodavo ir kaip jas perduodavo viso bendravimo su atsakove laikotarpiu (duodavo grynais, pervesdavo į jos sąskaitą, duodavo savo kreditinę kortelę naudoti atsakovei, buvo atidaryta atskira sąskaita ar pan.). Šios bylos nagrinėjimo dalyką sudaro ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, kad ieškovas perdavė atsakovei 8 000 Eur, kurie buvo pinigų perlaidomis 2022 m. gegužės 25 d. pervesti ieškovo per „Western Union“.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė 2022 m. gegužės 25 d. perdavęs atsakovei tik 4 000,68 Eur, todėl toliau teismas pasisako dėl šios sumos perleidimo atsakovei pagrindo.
Ieškovas šioje byloje laikėsi pozicijos, kad 4 000,68 Eur jis atsakovei 2022 m. gegužės 25 d. paskolino. Paskolos teisiniai santykiai tarp šalių, ieškovo teigimu, susiformavo žodinės sutarties pagrindu, pagal kurios sąlygas ieškovas nesulygo konkretaus termino paskolai grąžinti. Atsakovė gi tokius ieškovo argumentus neigė, teigdama, kad jokie paskolos teisiniai santykiai ieškovo ir atsakovės nesaistė.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Tik perdavus paskolos sutarties dalyką laikoma, kad tarp šalių atsirado paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2007, 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2009).
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovas įrodė perdavęs atsakovei 4 000,68 Eur 2022 m. gegužės 25 d. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, liudijančių atsakovės prisiimtą įsipareigojimą tokią pat pinigų sumą ieškovui grąžinti, kas leistų spręsti dėl tarp šalių susiformavusių paskolos teisinių santykių buvimo. Bylos nagrinėjimo teisme metu atsakovė nuosekliai laikėsi pozicijos, jog jokių pinigų iš ieškovo ji nesiskolino. Priešingai, teigė, kad 2022 m. gegužės 25 d. per „Western Union“ gautus 4 000,68 Eur ji nedelsdama perdavė ieškovui. Nors ši aplinkybė vien pagal atsakovės paaiškinimus negali būti nustatyta, ieškovui ją neigiant, ji savaime negali būti pakankamu pagrindu spręsti dėl paskolinių teisnių susiformavimo tarp ieškovo ir atsakovės susiformavimo.
Viena vertus, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad iki atsakovei gaunant pinigus iš ieškovo 2022 m. gegužės 25 d. per „Western Union“ ieškovas ir atsakovė tarėsi dėl tokių teisinių santykių susiformavimo (pvz., atsakovė ieškovo prašė paskolinti ieškovą pinigų, įsipareigodama ją grąžinti tam tikromis sąlygomis). Kita vertus, tokie santykiai tarp ieškovo ir atsakovės bet kuriuo atveju negalėjo susiformuoti žodinio susitarimo pagrindu. Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos sutartis viršija 600 Eur. Jeigu paskolos suma viršija 3 000 Eur ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis). Teismas nesutinka su ieškovu, kad pinigų perlaida atsakovei per „Western Union“ negali būti prilyginama sandorio vykdymui grynaisiais pinigais. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymą pinigų perlaida – mokėjimo paslauga, kai lėšos gaunamos iš mokėtojo, neatidarant sąskaitos mokėtojo arba gavėjo vardu, tam, kad tam tikra suma būtų pervesta gavėjui ar gavėjo vardu veikiančiam mokėjimų paslaugų teikėjui, ir/ ar kai tokios lėšos gaunamos gavėjo vardu ir tampa jam prieinamos (2 straipsnis). Taigi, pinigų perlaida yra ne kas kita, o grynųjų pinigų perdavimas pinigų gavėjui, dėl ko nagrinėjamu atveju aktuali ir CK 6.871 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata.
Ieškovas, teigdamas, kad ieškovą ir atsakovę visgi saistė paskoliniai teisiniai santykiai, rėmėsi į bylą pateiktu susirašinėjimu, taip pat teigė, kad atsakovei pinigai buvo būtini vizai atvykti į Lietuvą gauti.
Pažymėtina, kad į bylą pateiktame susirašinėjime yra kalbama apie, ieškovo manymu, pas atsakovę esančius kažkokius ieškovo pinigus, tačiau kokiu pagrindu jie ieškovo atsakovei buvo perduoti ir kada pačiame susirašinėjime, kaip minėta į bylą pateiktame selektyviai, tai nenurodoma. Viename iš susirašinėjimo dokumentų ieškovas siunčia atsakovei paskolos sutarties formą, tačiau kokiu tikslu tai daroma iš pačio susirašinėjimo nėra aišku (paskolos sutartyje yra nurodoma tik suma 8 000 Eur, data, kada ketina pasiskolinti – 2022 m. gegužės 25 d., tačiau kas yra paskolos davėjas, kas paskolos gavėjas nenurodoma). Teismo vertinimu, vien tokio susirašinėjimo tarp šalių ištraukos nepakanka spręsti, kad šalys ketino sudaryti paskolos sutartį. Tuo labiau, kad ji šalių taip ir nebuvo pasirašyta, byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovei ieškovo buvo perduota būtent 8 000 Eur suma. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame susirašinėjimo dokumente taip pat nėra jo datos.
Ieškovo argumentai, kad atsakovei 2022 m. gegužės 25 d. buvo reikalingi pinigai siekiant gauti vizą atvykti į Lietuvą, yra nepagrįsti. Atsakovė į bylą pateikė jos banko sąskaitos išrašą, kuris patvirtina jos paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad tam tikras pinigines sumas į sąskaitą, kurios išrašą ji teikė siekdama gauti vizą atvykti į Lietuvą Kenijoje, jai buvo pervedę tretieji asmenys. Byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus subjektyvius ieškovo samprotavimus, kad ši suma atsakovės ieškovo buvo prašyta paskolinti ir atsakovės panaudota tikslu parodyti atsakovės pragyvenimui reikalingas lėšas gaunant vizą atvykti į Lietuvą Kenijoje, po atsakovės išvykimo iš Lietuvos.
CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. CK 6.242 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. CK 6.237-6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2020 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-523-248/2020 19 punktas).
Aiškindamas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teisės normas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-421/2021). Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2010).
Nagrinėjamu atveju byloje surinktų įrodymų nepakanka teigti, kad tarp šalių būtų susiklostę sutartiniai – paskolos teisiniai santykiai dėl 4 000,68 Eur sumos. Ieškovui perdavus atsakovei 4 000,68 Eur sumą 2022 m. gegužės 25 d., atsakovė neprisiėmė įsipareigojimo šią sumą grąžinti. Nesant vienos šalies įsipareigojimo grąžinti pinigus, t. y. nesant vienos iš esminių paskolos sutarties sąlygų, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas su atsakove sudarė paskolos sutartį. Atsakovė, nors bylos nagrinėjimo teisme metu ir teigė perdavusi šią 2022 m. gegužės 25 d. per „Western Union“ gautą pinigų sumą ieškovui, ko ji byloje neįrodė, nuo ieškinio gynėsi ir tuo, kad ieškovas jai buvo apskritai padovanojęs 8 000 Eur. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti, kad 2022 m. gegužės 25 d. per „Western Union“ atsakovei perduotą 4 000,68 Eur ieškovas atsakovei padovanojo. Tokią valią buvus neigė ieškovas, kas yra itin reikšminga, įvertinus tai, kad dovanojimas yra vienašalis sandoris. Tuo labiau, kad pagal CK 6.469 straipsnį dovanojimo sutartis, kai dovanojama didesnė kaip 1 500 Eur suma, turi būti rašytinės formos. Vien to, kad atsakovė bendravimo su ieškovu metu gaudavo tam tikras pinigų sumas iš ieškovo, kurias naudojo savo nuožiūra, savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad ir ši suma ieškovo atsakovei buvo perduota kaip dovana.
Įvertinęs visumą nurodytų aplinkybių, teismas mano esant pagrindą konstatuoti, kad ieškovas įrodė perdavęs atsakovei 4 000,68 Eur 2022 m. gegužės 25 d. per „Western Union“. Tuo tarpu atsakovė neįrodė turėtą teisinį pagrindą gauti tokius pinigus iš ieškovo. Todėl ieškovo reikalavimas dalyje dėl 4 000,68 Eur priteisimo iš atsakovės ieškovo naudai pripažįstamas pagrįstu ir tenkinamas, priteisiant šią sumą iš atsakovės ieškovo naudai kaip be pagrindo įgytą turtą (CK 6.273 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai). Kitoje dalyje ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisia ieškovui iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 000,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas
nutaria:
ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui D. L. M., gimusiam (duomenys neskelbtini) iš atsakovės N. W. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 000,68 Eur (keturių tūkstančių eurų 68 ct) sumą kaip be pagrindo įgytą turtą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą 4 000,68 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. lapkričio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.