- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-15
- Bylos Nr.
- e2-733-589/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08016-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio būstas“
- Trečiasis asmuo
- R. T., V. R.
- Advokatai
- Ingrida Varanavičė
dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio būstas“ atstovui advokatui S. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą dėl turtinės žalos priteisimo pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio būstas“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų R. T. ir V. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 377,54 Eur turtinės žalos atlyginimo, 18,06 Eur kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2014 m. lapkričio 2 d. įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos kambario 35-1 lubos ir sienos. Įvykio metu minėtas butas ieškovės buvo apdraustas Būsto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo išmoką, ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2013 m. sausio 3 d. redakcija, galioja nuo 2013 m. vasario 11 d., toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklėse numatyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina. Nuostoliu laikomos tik remonto išlaidos, būtinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios būklės prieš pat įvykį bei neviršijančios to turto atkūrimo vertės, buvusios prieš pat draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus”, patvirtinta Sistela programa, apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 377,54 Eur ir kompensavo per užpylimą atsiradusią žalą, išmokėdama tokio dydžio draudimo išmoką. Ieškovės apdraustas turtas buvo užpiltas dėl vandens pratekėjimo, trūkus bendro naudojimo stovui. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrąją inžinerinę įrangą, organizuoti jos remontą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ 9, 5, 7, 8 punktai, STR 1.12.05:2010 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. D1-888, 1, 3, 7, 9, 16 punktai). Ieškovė siuntė pretenziją atsakovei, ragindama atlyginti žalą, tačiau turtinė žala iki šiol nėra atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingų už padarytą žalą asmenų, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti.
Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, jog ieškovė ieškinį ir jame išdėstytus motyvus palaiko. Ieškovė laiko, kad atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, kadangi ji netinkamai vykdė savo pareigas. Papildomai paaiškino, kad atsakovė įgaliojimus administruoti gavo sutarties pagrindu, kurioje yra nustatytos atsakovės pareigos dėl bendrų inžinerinių tinklų apžiūrų vykdymo, aktų surašymo ir jų pristatymo gyventojams. Paskutinis namo savininkų susirinkimas vyko 2014 m. sausio 16 d., kuomet sutartis su atsakove dar nebuvo sudaryta. Po sutarties sudarymo atsakovė organizavo namo apžiūras ir surašė aktus, bet duomenų, patvirtinančių, kad šie aktai būtų pristatyti, būtų organizuojami susirinkimai, būtų teikti paskaičiavimai dėl problemų sprendimo būdų, byloje nepateikta. Ieškovės nuomone, vien aktų pristatymas, nepateikiant paskaičiavimų, kaip galėtų būti įgyvendinami rekomenduojami darbai, negali būti laikomas tinkamu namo administratoriaus pareigų vykdymu. Atsakovas yra šioje srityje veikiantis profesionalas, todėl jam taikomi aukštesni rūpestingumo ir sąžiningumo standartai.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieškovės ieškinyje pareikštais reikalavimais nesutinka, todėl prašo atmesti ieškinį visa apimtimi, kaip nepagrįstą ir priteisti visas atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiu, jog ji yra už žalą atsakingas asmuo. Remiantis tarp daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų ir tarp atsakovės 2014 m. sausio 30 d. sudaryta „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartimi Nr. 44“ (toliau – ir Sutartis), Sutarties Priedu Nr. 1 „Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės priežiūros vykdytojo atliekamų darbų sąrašas“, Sutarties Priedu Nr. 2 „Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros minimalių darbų sąrašas“, Sutarties Priedu Nr. 3 „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo atliekamų darbų minimalių apimčių sąrašas“, nuostatomis, atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, prižiūrinti administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektus, organizuojanti jų remontą, tačiau tai savaime nereiškia, kad už padarytą žalą, trūkus bendrojo naudojimo vandens vamzdžiui ir apliejus butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra atsakinga atsakovė. Atsakovė įsitikinusi, jog ieškovės reiškiami reikalavimai turėjo būti nukreipti daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų, veikiančių pagal 2014 m. sausio 20 d. „Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties“ (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis) pagrindu, adresu, t. y. nagrinėjamoje civilinėje byloje tinkamas atsakovas yra daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų (viso 106) savininkai. Ieškovė, įgijusi trečiojo asmens – R. T. (draudėjo) teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, savo reikalavimo teisę privalo įgyvendinti ne remiantis sumokėta draudėjui (trečiajam asmeniui) išmoka, o vadovaudamasis civilinės atsakomybės nuostatomis ir privalo įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės kylimą pagal civilinei atsakomybei būdingas sąlygas. Byloje ieškovės pateikta medžiaga neįrodo, kad trečiojo asmens butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl atsakovės veiksmų, t. y. dėl atsakovės nerūpestingumo ar, kaip gyvenamojo pastato prižiūrėtojo, netinkamo elgesio. Remiantis bylos medžiaga, akivaizdu, jog atsakovė nepažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatos, tinkamai įgyvendino savo pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovės veiksmai neturi būti kvalifikuotini CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostata, nes atsakovei nekyla civilinė atsakomybė, kadangi ji tinkamai vykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytas pareigas ir neatliko veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bei nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atkreipė dėmesy, jog remiantis CK 6.247 straipsnio nuostata, pareiga atlyginti nuostolius atsakovei kiltų tik tada, jei tie nuostoliai būtų susiję su atsakovės veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais atsakovės civilinę atsakomybę. Yra akivaizdu, jog reikalaujama atlyginti turtinė žala pagal jos ir civilinės atsakomybės prigimtį negali būti laikoma atsakovės veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsakovė dar 2014 m. liepos 30 d. atsakomuoju raštu Nr. 1-660 į ieškovės 2014 m. liepos 16 d. pretenziją Nr. R0001484807 kitoje byloje buvo aiškiai nurodžiusi, jog daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), Pastatų apžiūros aktuose nuo 2007 m. namo butų ir kt. patalpų savininkams yra rekomendavusi pakeisti karšto ir šalto vandens tiekimo vamzdynų sistemą; daugiabučio pastato 2011 m. birželio 3 d. apžiūros aktas Nr. 6 ir 2013 m. rugsėjo 18 d. apžiūros aktas buvo pristatyti daugiabučio namo savininkų susirinkimuose 2012 m. gegužės 2 d. ir 2014 m. sausio 16 d., kuriuose daugiabučio namo savininkų nebuvo pritarta keisti šalto ir karšto vandens vamzdynu bei atlikti darbus defektams šalinti. Taigi yra akivaizdu, kad daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai, žinodami apie avarinės būklės vandentiekio sistemą ir nesiėmę jokių aktyvių veiksmų (susirinkimuose nepriėmė reikiamo sprendimo vykdyti remonto darbus) pašalinti atsakovės nurodytus trūkumus, savo neveikimu yra atsakingi už trečiajam asmeniui incidento metu padarytą turtinę žalą. Taip pat atkreipė dėmesy į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų (viso 106) savininkų Jungtinė veiklos sutarties nuostatomis, butų ir kitų patalpų savininkai buvo sutarę, jog: sutarties tikslas – nesiekiant pelno valdyti, naudoti, prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektus (2 punktas); sutarties dalykas yra bendrojo naudojimo objektai: bendrosios namo inžinierinės sistemos – <...> šildymo ir karšto vandens saistomos vamzdynai ir radiatoriai, vandentiekio ir nuotekų vamzdynai, rankšluosčių džiovintuvai (3.2 punktas); išlaidos, susijusios su bendrojo naudojimo objektų atnaujinimu pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apmokamos pagal statybos rangos darbų pirkimo sutartis; susijusios išlaidos su avarijų likvidavimu ir lokalizavimu pagal atliktų darbu lokalines sąmatas, paskirstant patalpų savininkams proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje (15 punktas). Atsakovės nuomone, nagrinėjamoje byloje sprendžiant trečiojo asmens R. T. butui padarytos žalos atlyginimo klausimą, turi būti taikoma CK 6.266 straipsnyje nustatyta statinio savininkų griežtoji atsakomybė už padaryta žalą, nes buto žala užliejimu buvo padaryta dėl bendrosios namo inžinierinės sistemos defekto. Manytina, jog užliejimas 2014 m. lapkričio 2 d. įvyko dėl natūralaus vandentiekio stovo nusidėvėjimo. Atsakovei, kaip daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), administratoriui yra taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastąjį turto administravimą. Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo įgyvendinti teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu (CK 4.240 straipsnio 1 dalis). Iš bylos medžiagos teigtina, kad atsakovė, vykdydama savo administratoriaus prievoles, tinkamai laikėsi įstatymu ir administravimą apibrėžiančiu nustatytų taisyklių – visas prievoles vykdė apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjo interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis). Atsakovė, kaip administratorius, neatsako už turto normalų nusidėvėjimą (CK 4.242 straipsnio 1 dalis). Be to, atsakovė (administratorius) nėra asmeniškai atsakinga tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtą (CK 4.244 straipsnio 1 dalis).
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, jog atsakovė su ieškiniu nesutinka, nesutikimo motyvai išsamiai išdėstyti atsiliepime. Papildomai paaiškino, kad tiek administruodama pagal sutartį, tiek iki tol kitu pagrindu, atsakovė prižiūrėjo ir laiku apžiūrėjo namą, teikė dokumentus dėl esamos padėties su pranešimu, kad reikia pakeisti vamzdynus. Sprendimą juos keisti turėjo priimti butų savininkai. Ieškovės argumentas dėl paskaičiavimų kartu su aktais nepateikimo išeina iš sutarties ir įstatymo ribų.
Trečiasis asmuo R. T. teismo posėdyje nurodė, kad dėl pareikšto ieškinio nieko paaiškinti negali.
Trečiasis asmuo V. R. teismo posėdyje nedalyvauja, pareiškimo nagrinėti bylą jai nedalyvaujant nepateikė. Teismo šaukimas į vyksiantį teismo posėdį jai įteiktas 2018 m. kovo 28 d. asmeniškai (CPK 122 ir 123 straipsnių 1 dalys). Atsiliepime nurodo, kad 2014 m. lapkričio mėn. atėjęs kaimynas, gyvenantis ketvirtame aukšte 115 bute, pasakė, kad jo bute kambario kampe drėksta lubos. Apžiūrėję jos buto vonios kambario bei virtuvės grindis ir vamzdžius, nerado jokio vandens, kas galėtų sukelti užliejimą, visur buvo sausa. Kadangi kaimyno lubos vis drėko, ji nusprendė iškviesti avarinę tarnybą, kurios darbuotojai, apžiūrėję buto vamzdynus ir neradę jokio gedimo, nusprendė, kad sienoje bus trūkęs vamzdis. Tada jie vandens tiekimą užsuko visoje sistemoje, kurį paleido tik vandens kambario sienoje suradę vamzdynus. Iš vieno vamzdžio pradėjo švirkšti vanduo. Suradę gedimo priežastis, avarinės tarnybos darbuotojai vandens tiekimą visoje sistemoje vėl užsuko ir pasakė, kad darbus pabaigs kitą dieną, kadangi jau vėlus metas. Tą patį vakarą, apie 24 val. nakties, atėjo kaimynas, gyvenantis antrame aukšte 35 bute, ir pasakė, kad jo bute teka vanduo. Pakviečiau jį užeiti į butą ir parodžiau vonioje išverstą sieną, pasakiau, kad vanduo yra užsuktas visoje sistemoje. Kaimynas pažiūrėjo ir išėjo. Kitą dieną atvykę avarinės tarnybos darbuotojai seną vamzdį pakeitė tarnybos nupirktu nauju vamzdžiu. Praėjus kuriam laikui, gavo ieškovės ieškinį dėl 377,54 Eur (1 303,58 Lt) žalos atlyginimo, dėl ko kreipėsi į ieškovę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su trečiuoju asmeniu R. T. 2014 m. vasario 20 d. sudarė Būsto draudimo sutartį TIA Nr. 274659173, pagal kurią laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 18 d. buvo apdraustas butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esantis turtas. Dėl trūkusio daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai priklausančio vandens vamzdžio, 2014 m. lapkričio 2 d. minėto buto kambario, pažymėto Nr. 35-1, lubos ir sienos buvo užlietas vandeniu ir taip apgadintas apdraustas turtas. Ieškovė, įvykį pripažinusi draudiminiu, įvertino padarytą turtinę žalą ir išmokėjo draudėjui 377,54 Eur (1 303,58 Lt) draudimo išmoką. Ginčo tarp šalių dėl šių aplinkybių nėra.
Daugiabutį namą administruoja atsakovė 2014 m. sausio 30 d. sudarytos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutarties Nr. 44, Sutarties Priedo Nr. 1 „Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės priežiūros vykdytojo atliekamų darbų sąrašas“, Sutarties Priedo Nr. 2 „Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros minimalių darbų sąrašas“, Sutarties Priedo Nr. 3 „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo atliekamų darbų minimalių apimčių sąrašas“ pagrindu su daugiabučio namo įgaliotiniu R. K., veikiančiu pagal daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerytės) sutartį.
Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui, pareiškė reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovei. Ieškovės nuomone, atsakovė privalėjo prižiūrėti jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektus, organizuoti jų remontą, tačiau savo pareigas vykdė netinkamai.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Teigė, kad ji yra netinkama atsakovė šioje byloje, prašė pakeisti netinkamą atsakovą tinkamais – daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), savininkais, įgaliotiniu R. K..
Pažymėtina, jog pagal CPK 45 straipsnio 3 dalies nuostatas, sprendimo teisė dėl tinkamo atsakovo įtraukimo byloje priklauso išimtinai ieškovei, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, jog už žalą atsakingu asmeniu ji laiko būtent atsakovę, kaip netinkamai vykdžiusią savo pareigas.
Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo ieškinys atsakovei pareikštas CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, numatančiu, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagrindu (pagal CK 6.1015 straipsnį) vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) šio vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. Reikalavimą dėl žalos atlyginimo ieškovas gali reikšti asmeniui, kuris yra atsakingas už atsiradusią žalą.
Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas. Remiantis šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu, bendrąja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, išaiškinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiškia, kad vienoje iš jų dalyvaujantys subjektai savaime įgyja teisę dalyvauti teisiniame santykyje dėl kitos valdymo formos. Esant paskirtam namo administratoriui, šiame teisiniame santykyje dalyvauja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-706/2015).
Nagrinėjamos bylos atveju daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), valdymo forma pasirinkta jungtinės veiklos sutartis. Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Jungtinės veiklos sutartis sudaryta 2014 m. sausio 20 d. ir galioja neterminuotai. Sudarytos Jungtinės veiklos sutarties dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Jiems, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkams ir Jungtinės veiklos sutarties dalyviams, tenka tam tikros teisės ir pareigos, susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdymu, tinkama priežiūra, remontu ir pan.
Daugiabučio namo įgaliotinis R. K., veikdamas pagal Jungtinės veiklos sutartį, 2014 m. sausio 30 d. su atsakove sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutartį Nr. 44 (toliau – ir Sutartis). Pastarosios sutarties tikslas – daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiūra ir kitoks tvarkymas. Pagal sutartį vykdytojas, be kita ko, atsako už daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės inžinierinės įrangos apžiūrų organizavimą ir vykdymo kontrolę pagal pridedamą nuolatinių ir papildomų darbų sąrašą (Priedas Nr. 1) (Sutarties 2.2.1 papunktis); šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą (aptarnavimą), vadovaujantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 1-53-10 patvirtintais aptarnavimo tarifais ir pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo atliekamų darbų tipiniu minimalių apimčių sąrašu (Priedas Nr.3) (Sutarties 2.2.3 papunktis); namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimą, informacijos, dokumentų teikimą įgaliotiniui ir raštu paprašius patalpų savininkams (Sutarties 2.2.4 papunktis); savo veiklos (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name metinės ataskaitos ir metinio finansinių ataskaitų rinkinio parengimą ir pateikimą įgaliotiniam ir raštu paprašius patalpų savininkams (Sutarties 2.2.8 papunktis). Pagal Sutartį vykdytojas, be kita ko, privalo pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 3 mėnesius pateikti įgaliotiniui savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, praėjusių metų ataskaitą. Įgaliotinio rašytiniu pageidavimu ar savo iniciatyva šią ataskaitą pateikti patalpų savininkų susirinkimui (Sutarties 2.4.1 papunktis); įgaliotiniui raštu pranešus apie CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka šaukiamą patalpų savininkų susirinkimą arba organizuojamą balsavimą raštu, parengti susirinkimo darbotvarkės dokumentus arba balsavimo raštu dokumentus ir juos paskelbti kaip reikalauja 3 punktas, šiais klausimais: dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikių planų patvirtinimo; lėšų kaupimo namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus kaupiamosios mėnesinės įmokos dydžio ir šių lėšų naudojimo tvarkos (Sutarties 2.4.3.2, 2.4.3.3 papunkčiai).
Bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir eksploatavimo sutarties prieduose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 išdėstyti atsakovės (vykdytojo) atliekami darbai, prie kurių priskiriami: namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūrų organizavimas ir vykdymo kontrolė, remonto darbų planų rengimas, namo konstrukcijų nuolatinės techninės priežiūros kontrolė, namo techninės ir kitos dokumentacijos tvarkymas; ilgalaikio namo atnaujinimo plano parengimo organizavimas, atskirų vamzdynų vietų smulkus remontas; avarijų lokalizavimas ir likvidavimas.
Analizuojant Sutarties sąlygas ir Sutarties prieduose išdėstytų darbų sąrašus, vykdymo praktiką, pagal, kurią butų savininkų susirinkimas duodavo pritarimą, atsižvelgęs į Jungtinės veiklos sutarties esmę, sistemiškai jas aiškindamas, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų visos priežiūros organizavimo ir vykdymo pareigos yra perduotos atsakovei. Organizacinius sprendimus dėl namo priežiūros ir remonto darbų atlikimo, namo defektų pašalinimo priima namo butų ir kitų patalpų savininkai, kuriems atsakovė teikia informaciją dėl namo būklės, teikia rekomendacijas dėl defektų šalinimo ir laukia savininkų sprendimų ir užsakymų dėl tam tikrų darbų atlikimo, namo defektų šalinimo.
Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės išaiškinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui, savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).
Žalos padarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtinto statybos techninio reglamento (STR) 1.12.05:2002 redakcijoje (galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. balandžio 5 d.) buvo įtvirtinta, kad, be kitų, privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo) (5 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais), gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: esamos gyvenamojo namo, jo dalių būklės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas; privalomųjų darbų įvykdymas (8 punktas).
Nagrinėjamu atveju, remiantis gyvenamojo namo techninės apžiūros žurnale esančiais įrašais, nustatyta, kad iki minėto įvykio atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, nuolat pildė namo techninės priežiūros žurnalą ir stebėjo namo techninę būklę, t. y. domėjosi namo būkle, vykdė nuolatinius stebėjimus ir kasmetines apžiūras, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus. Atsakovės pateiktame gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2014 m. sausio 16 d. susirinkimo protokole užfiksuota, kad susirinkime buvo pristatytas 2013 m. rugsėjo 18 d. Pastato apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad karšto ir šalto vandens tiekimo vamzdynai pažeisti korozijos, rekomenduojama pakeisti naujais, tačiau, kaip matyti iš susirinkimo protokolo turinio, daugiabučio namo savininkai, diskutavę dėl rekomenduojamų darbų defektams šalinti atlikimo, šiuo klausimu sprendimo nepriėmė. Šiuos karšto ir šalto vandens tiekimo vamzdynų defektus atsakovė fiksavo, taip pat rekomendavo juos keisti naujais ir ankstesniuose 2011 m. birželio 3 d., 2012 m. rugsėjo 12 d. bei vėlesniuose 2014 m. kovo 21 d., 2015 m. spalio 15 d. atsakovės Pastato apžiūros aktuose. Sprendimo dėl karšto ir šalto vandens tiekimo vamzdynų keitimo gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai 2012 m. gegužės 2 d. vykusiame susirinkime taip pat nebuvo priėmę. Šie duomenys patvirtina, kad atsakovė, atlikdama namo bendrojo naudojimo objektų apžiūras, jų rezultatus ir išvadas fiksuodama Pastato apžiūros aktuose, gautus duomenis pranešdama namo bendraturčiams ir keldama klausimą dėl šalto ir karšto vandens tiekimo vamzdynų keitimo nuo 2011 metų, atliko jos kompetencijai priskirtinus veiksmus ir užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimą pagal STR 1.12.05:2002 7 punktą. Atsižvelgus į tai, kad nei Sutartyje, nei minėtame reglamente nėra nurodyta, kokio konkrečiai turinio informacija privalomai turi būti nurodoma apžiūros akte ar kaip priedas prie tokio akto, teismo vertinimu, Pastato apžiūros aktuose atsakovės nurodyta informacija dėl karšto ir šalto vandens tiekimo vamzdynų būklės bei rekomenduojamų darbų atlikimo laikytina pakankama informuoti namo bendraturčius apie pastebėtus defektus ir poreikį juos šalinti, kad šie galėtų priimti reikiamus sprendimus. 2012 m. gegužės 2 d. bei 2014 m. sausio 16 d. susirinkimo protokoluose nėra nurodyta, jog susirinkimuose dalyvavę gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai nepriėmė sprendimo dėl reikiamų darbų atlikimo dėl kažkokios informacijos trūkumo ar būtų nutarę kreiptis į namo administratorių dėl trūkstamos informacijos pateikimo. Be to, iš ieškovės procesinių dokumentų turinio darytina išvada, kad ieškovė siekia įrodyti, kad žala, padaryta 2014 m. lapkričio 2 d., dėl patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), apliejimo, atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. jos, kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus netinkamo pareigų vykdymo. Teismo vertinimu, esminę reikšmę nustatant, ar nagrinėjamu atveju atsakovė tinkami vykdė savo pareigas, administruodama daugiabutį namą, esantį (duomenys neskelbtini), turi ne tai, ar kartu su Pastato apžiūros aktais buvo teikiami paskaičiavimai, kaip galėtų būti įgyvendinami rekomenduojami darbai, tačiau tai, ar atsakovė laiku pastebėjo daugiabučio namo vamzdyno sistemos defektus ir kreipėsi į sprendimo teisę turinčius asmenis (namo bendraturčius) dėl šių defektų remonto. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė iki patalpų apliejimo (2014 m. lapkričio 2 d.) nustatė daugiabučio namo karšto ir šalto vandens tiekimo vamzdynų sistemos defektus ir 2012 m. gegužės 2 d. bei 2014 m. sausio 16 d. vykusiuose daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose informavo apie esamą padėtį ir atsakovės rekomendacijas dėl nustatytų defektų šalinimo, taigi atliko pareigą laiku nustatyti daugiabučio namo karšto ir šalto vandens vamzdyno sistemos trūkumus ir kreipėsi dėl šių trūkumų remonto į šio namo bendraturčius.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki buto užliejimo gyvenamojo namo karšto ir šalto vandens tiekimo vamzdynų sistema specialistų nebuvo pripažinta esanti avarinės būklės. Pastato apžiūros aktuose nenustatyta kritinė šių vamzdynų būklė, galima avarijos grėsmė, kuri leistų atlikti bendrojo naudojimo objektų remonto darbus nesilaikant STR 1.12.05:2002 nurodytų procedūrų ir nesant gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 25 straipsnis). Remiantis kasacinio teismo praktika, karšto ir šalto vandens tiekimo vamzdynų tiekimo vamzdžių keitimas nevertintinas kaip defektas, kurį namo priežiūrą organizuojantis administratorius turi pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, t. y. tai nėra privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Namo administratorius turėjo pareigą apie defektus informuoti butų savininkus, ką nagrinėjamu atveju atsakovė, 2012 m. gegužės 2 d. bei 2014 m. sausio 16 d. vykusiuose namo savininkų susirinkimuose pristatydama Pastato apžiūros aktus, ir buvo padariusi. Nuo 2011 m. disponuodami informacija, susijusia su šiais defektais, butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, nors tiek pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.76 straipsnį, 4.83 straipsnio 3 dalį, tiek Sutartį tokią pareigą turėjo.
Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo analizuoti kitų būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, dėl ko ieškovės ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo atmestinas.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos. Atsakovė pateikė 2017 m. lapkričio 27 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 24, 700,00 Eur sumai už atsiliepimo parengimą, bei jos apmokėjimą patvirtinantį 2017 m. lapkričio 30 d. mokėjimo nurodymą Nr. 1024. Šias bylinėjimosi išlaidas atsakovė prašė priteisti iš ieškovės. Minėtos išlaidos neviršija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos Respublikos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 30 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokatų ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Todėl teismas šį prašymą laiko pagrįstu ir sprendžia, kad ieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovės (CPK 93 ir 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 700,00 Eur (septynių šimtų eurų 00 centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovės – uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio būstas“, juridinio asmens kodas 147146333, naudai.
Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 12,80 Eur (dvylikos eurų 80 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Pinigai turi būti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.