Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Rinkevičiaus, Eglės Surgailienės ir Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pareiškėja), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal atsakovo RUAB “Litmontažas” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB “Dovistena” ieškinį atsakovui RUAB “Litmontažas” dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 2 499,04 Eur skolos, 360,44 Eur netesybų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp ieškovo ir atsakovo 2015 m. birželio 10 d. buvo sudaryta Rangos darbų sutartis, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti užsakovui rangos darbus pagal atsakovo nurodymus, o pastarasis įsipareigojo juos apmokėti per 30 dienų po darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir sąskaitos-faktūros pateikimo momento. Ieškovas 2015 m. liepos 27 d. pasirašė garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo neatlygintinai pašalinti galimai atsiradusius defektus. Atsakovas 2015 m. rugpjūčio 28 d. pateikė pretenziją, nurodydamas, kad dėl nekokybiškai atliktų ieškovo darbų sulaiko mokėtinas sumas. Atsakovui nurodžius, kad galimi defektai bus šalinami atsakovo lėšomis, ieškovas 2015 m. spalio 23 d. raštu nurodė tam prieštaraujantis. Nors darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, darbai faktiškai buvo priimti, nes talpa pradėta naudoti. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutartimi ieškovas suteikė garantiją. Ieškovas privalėjo surašyti ir pateikti atsakovui darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriame atsispindėtų dirbtos atsakovo darbuotojų valandos; tik tuomet, kai atsakovas būtų pasirašęs aktą, ieškovas įgytų teisę išrašyti sąskaitą bei atsakovas pareigą ją apmokėti. Atsakovas nurodo turįs teisę sulaikyti mokėjimus, nes ieškovo darbuotojų suvirinta talpa nesandari, o atsakovo paskaičiavimais darbų rezultatų trūkumų šalinimo kaina (kurios ieškovas neginčijo) yra didesnė nei ieškovo prašoma priteisti skola ir sudaro 4 109,90 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-03-13 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovo 2 408,33 Eur skolos, 360,44 Eur netesybų ir 7,73 Eur procesinių palūkanų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priteisė ieškovui iš atsakovo 64,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, jog tarp bylos šalių buvo sudaryta statybos rangos sutartis konkretiems statybos darbams atlikti. Viena iš išimčių, kuria remiasi ir atsakovas nagrinėjamoje byloje, įrodinėdamas, kad pagrįstai iki šiol nėra pasirašęs ieškovo atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, yra atliktų darbų trūkumai. Tačiau teismas pažymėjo, kad šie trūkumai turi būti ne bet kokie, o tokio masto ir esmingumo, kad dėl jų nebūtų įmanoma naudoti statybos darbų rezultato pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas/užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis.).Ieškovo pagaminta talpa nuo pat jos pridavimo momento yra naudojama, ką patvirtina ir dabartinio talpos savininko uždarosios akcinės bendrovės „Mondelez Lietuva Production“ 2016 m. lapkričio 4 d. raštas, kuriame nurodoma, kad talpa yra veikianti bei eksploatuojama, joje yra smulkūs defektai (viršutinės dalies suvirinimo siūlės turi mikropralaidumą), kuriuos reiktų pašalinti. Dabartinis talpos savininkas ir pastovus jos naudotojas iki šiol nėra pareiškęs atsakovui (kaip subrangovui, kuris samdė subsubrangovą – ieškovą), jokių pretenzijų ar/ir reikalavimų pašalinti talpos defektus; priešingai – užsakovas su rangovu (uždarąja akcine bendrove „ABB“) už talpos darbus yra visiškai atsiskaitęs, ką ir nurodo savo 2016 m. lapkričio 4 d. rašte. Be to, ieškovas 2015 m. liepos 27 d. garantiniu raštu įsipareigojo neatlygintinai pašalinti galimus talpos defektus, kai bus sustabdytas gamybos procesas. Ieškovas viso bylos nagrinėjimo metu šios savo pareigos neneigė; sutiko su atsakovo prašymais eilę kartų atidėti bylos nagrinėjimą tam, kad byla būtų užbaigta taikiai, ieškovui sutinkant, kad sustabdžius talpoje vykstantį gamybos procesą ieškovas pašalins trūkumus. Teismas konstatavo, kad talpos defektai nėra tokio masto, kad jie kliudytų talpą eksploatuoti pagal jos paskirtį. Be to, nėra jokių kliūčių statybos rangos defektus pašalinti; tiesiog talpos užsakovas tam nejaučia poreikio ir nestabdo gamybos proceso, nes ir toliau naudoja talpą pagal paskirtį, nereikšdamas dėl to niekam jokių pretenzijų, nors ir talpa turi smulkių trūkumų. Dėl to teismas darė išvadą, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė priimti atliktus ieškovo darbus bei be jokio teisinio pagrindo atsisakė apmokėti likusią 1 092,72 Eur sumą pagal ieškovo 2015 m. liepos 13 d. išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą DOV Nr. 041.Atsakovas buvo užsitikrinęs savo galimai pažeistų teisių gynimą vienu iš alternatyvių būdų – ieškovo garantija, kad jis pašalins smulkius defektus.Teismas kritiškai vertino atsakovo pateiktą 2015 m. rugpjūčio 28 d. Preliminarų talpos broko šalinimo aktą iš viso 4 101,90 Eur sumai. Iš šio akto matyti, kad atsakovas nurodo beveik dvigubai didesnį valandinį darbų įkainį nei ieškovo sąskaitoje ir visiškai nepaaiškina, kodėl darbų kaina taip išaugo. Be to, ieškovas skaičiuoja, kad defektų šalinimo darbai turėtų kainuoti beveik lygiai tiek pat, kiek patys atlikti talpos rangos darbai, kas visiškai neatitinka talpos savininko ir naudotojo nurodytų paaiškinimų, kad talpos defektų darbai yra smulkūs ir netrukdo talpos naudoti pagal paskirtį. Dėl atsakovo atsisakymo apmokėti ieškovo 2015 m. rugpjūčio 7 d. sąskaitą DOV Nr. 046 teismas pažymėjo, kad tarp bylos šalių 2015 m. birželio 10 d. Sutartyje Nr. 2015-06-10/1 buvo susitarta dėl ieškovo darbuotojų valandinio įkainio (sutarties 3.1 punktas). Iš atsakovo vadovo ir ieškovo tarpusavio susirašinėjimo elektroniniu paštu, teismas konstatavo, jog pačiam atsakovo vadovui patvirtinus, kad jis sutinka su atliktų darbų valandų kiekiu bei kuro sąnaudomis, vėlesnė atsakovo pozicija byloje dėl nepagrįstai didelio valandų kiekio ir kuro sąnaudų atmetama kaip nepagrįsta, įvertinus jo paties elgesį sutarties vykdymo eigoje. Teismas sumažino iš atsakovo ieškovui priteistiną sumą įrankio verte ir priteisė ieškovui iš atsakovo 1 315,61 Eur (1 406,32 Eur – 90,71 Eur) pagal 2015 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitą-faktūrą DOV Nr. 046 bei atitinkamai sumažino netesybas. . Teismas nustatė, kad ieškovo prašomos priteisti netesybos lyginant su priteistu 2 408,33 Eur skolos dydžiu yra beveik septynis kartus mažesnės; laikotarpis, už kurį jas prašoma priteisti yra protingo dydžio ir sudaro apie 4/5 mėnesius (paskaičiuotus nuo 2015 m. rugpjūčio/rugsėjo mėn. iki 2015 m. gruodžio mėn.). Be to, ieškovas pats sumažino už vieną sąskaitą prašomų priteisti netesybų dydį beveik keturis kartus. Netesybų dydis (0,2 proc.), kurį atsiliepime ginčija atsakovas kaip neprotingai didelį, buvo įtvirtintas šalių tarpusavyje pasirašytoje sutartyje laisva valia. Atsakovas yra verslininkas, vykdantis veiklą nuo 2008 m., kas reiškia, jog jis kaip bet kuris kitas protingas ir atidus verslininkas veikdamas tokiomis pačiomis sąlygomis, tai yra pasirašydamas sutartį suvokė netesybų dydį ir laisva valia įsipareigojo jas mokėti. Be to, teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad bylos duomenys įrodo, jog atsakovas vengė apmokėti ieškovui už atliktus rangos darbus, nors pats apmokėjimą (už ieškovo atliktus darbus) gavo. Dėl to teismas darė išvadą, jog ieškovo prašomi priteisti 360,44 Eur delspinigiai, įvertinus paties atsakovo vengimą atsiskaityti, yra protingo dydžio, dėl to visa apimtimi priteisiami iš atsakovo ieškovui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nustatė, jog atsakovas atsisakė pasirašyti darbų priėmimo-perdavimo aktą. Šalys niekada neteigė, kad toks aktas buvo atsakovui pateiktas pasirašyti. Faktiškai iš ieškovo darbai buvo priimti 2015-07-20 pasirašius defektinį aktą. Ieškovas keletą kartų bandė šalinti talpos suvirinimo siūlių kokybės trūkumus, tačiau jų nepašalino. Dėl to teismas neatskleidė bylos esmės.Sutarties vykdymo sustabdymas nėra tapatus reikalavimui sumažinti atliktų darbų kainą. Tuo tarpu teismas šiuos teisių gynimo būdus sutapatino. Kadangi ieškovas darbų defektų nepašalino ir kokybės trūkumų šalinimo išlaidos yra didesnės nei skolos suma, todėl atsakovas neturi pareigos mokėti ieškovui prašomos priteisti pinigų sumos (CK 6.58 str. ir 6.207 str. 2 d.). Ieškovas neištaiso defektų ir tuo pažeidžia sutarties 9.4 p., dėl ko atsakovas ėmė abejoti ieškovo gebėjimu šiuos defektus ištaisyti. Talpa yra naudojama didelės gamyklos nepertraukiamame šokolado gamybos procese ir tuo atveju, jei dėl nedidelių trūkumų talpos savininkas sustabdytų visą nepertraukiamą šokolado gamybos procesą, statytojas patirtų itin didelius nuostolius. Ieškovui per jam nustatytą laiką nesugebėjus pašalinti defektus, atsakovas savo lėšomis pašalins defektus statytojui planine tvarka sustabdžius technologinę liniją ir pateiks trūkumų pašalinimo kainą. Taigi, atsakovas neketino mažinti darbų kainos, bet pasinaudojo sutarties vykdymo sustabdymu (CK 6.207 str. 3 d.). Teismas nepasisakė dėl apelianto prievolės sumokėti už sąlyginai atliktus darbus atsiradimo momento vadovaujantis sutarties 4.1 p., 8.2 p., atsižvelgiant į tai, kad defektai nėra pašalinti ir darbų priėmimo perdavimo aktas nebuvo pateiktas atsakovui pasirašyti. Teismas nepagrįstai ieškovo garantinį raštą pripažino papildomu prievolės užtikrinimu, eliminuojančiu atsakovui galimybę pasinaudoti sutarties vykdymo sustabdymo teise. Teismas nepagrįstai kritiškai vertino atsakovo parengtą preliminarų talpos broko šalinimo aktą, ieškovui nepareiškus pastabų. Šiame akte nurodytas darbo valandos įkainis atsižvelgiant į atsakovo, o ne į ieškovo darbuotojų vienos valandos vidutinę darbo kainą. Net ir taikant ieškovo darbuotojų vidutinio darbo įkainio vidurkį, defektų šalinimo suma būtų didesnė nei skolos suma. Nesumažinus netesybų, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovas nesugebėjo laiku pašalinti talpos kokybės defektus.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, jog teismų praktikoje pripažįstama, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su atliktų darbų akto pasirašymu. Būtent tokia situacija yra susiklosčiusi šioje byloje. Ieškovas nepasirašė 2015-07-20 defektinio akto, šis aktas buvo pasirašytas kur kas vėliau nei talpa buvo faktiškai pradėta naudotis. Taigi, pagal CK 6.655 str. 1 d. šaliai, priėmusiai pagal sutartį atliktus darbus, kyla pareiga už tuos darbus atsiskaityti. Ieškovas neturėjo galimybės pašalinti defektų, nes talpa buvo veikianti, o trūkumų šalinimas galimas tik ją išjungus. Pažymėjo, kad už talpos darbus užsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitė. Ieškovo ir atsakovo pateiktame garantiniame rašte pateikti duomenys yra identiški.Vadovaujantis CK 6.70 str. 1 d. atsakovui pasirinkus garantinį raštą kaip prievolės užtikrinimo priemonę (prieš tai atsakovui pareikalavus), ieškovo prievolė yra užtikrinta tinkamai. Dėl to atsakovas neturėjo pagrindo sustabdyti savo prievolės įvykdymą bei atsisakyti apmokėti už faktiškai atliktus darbus motyvuojant tuo, kad atsakovas savo sąskaita šalins defektus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės sumokėti už faktiškai ieškovo atliktus ir atsakovo priimtus darbus, atsakovui neginčijant, jog darbai buvo priimti pradėjus eksploatuoti pagamintą įrangą, o ieškovui neginčijant prisiimtos prievolės ištaisyti tam tikrus darbų defektus. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys nepasirašė darbų priėmimo-perdavimo akto. Tačiau, kaip minėta, apeliantas neginčija nustatyto fakto, jog darbų rezultatą užsakovas priėmė ir faktiškai pradėjo juo naudotis. Taigi, nežiūrint į tai, kad šalys formaliai neįformino darbų užbaigimo, jų veiksmai patvirtina faktą, jog realiai darbai buvo perduoti ir priimti. Taigi, šiuo atveju priėmimo-perdavimo akto nebuvimas, jo pateikimas ar nepateikimas ieškovui pasirašyti, neturi esminės reikšmės ginčo išsprendimui. Iš 2015-07-20 defektinio akto matyti, kad jį pasirašė UAB „ABB“ ir atsakovas. Ieškovas nėra šio akto pasirašymo šalis, todėl atmestinas apelianto argumentas, jog būtent šis aktas patvirtina darbų priėmimo momentą. Kita vertus, esant nustatytam faktui, kad darbai yra perduoti ir faktiškai jų rezultatas yra naudojamas gamybos procese, aplinkybė dėl tikslaus darbų perdavimo momento nėra esminė, sprendžiant dėl atsakovo prievolės apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Apeliantas teisingai nurodė, jog prievolės vykdymo sustabdymas ir darbų kainos mažinimas yra skirtingi teisių gynimo būdai. Šiuo atveju ieškovas sustabdė savo prievolės atsiskaityti su atsakovu už faktiškai atliktus ir priimtus darbus vykdymą, kol nebus ištaisyti defektai (CK 6.58 str., 6.207 str.). LR CK 6.58 str. reglamentuoja kokiais atvejais sandorio šalys gali naudotis prievolės sustabdymo teise. Kadangi šiuo atveju ieškovas paties atsakovo prašymu (šios aplinkybės apeliantas neginčija) pateikė garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo pašalinti defektus, laikytina, kad ieškovas pateikė adekvatų prievolės įvykdymo užtikrinimą. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto argumentai dėl garantinio rašto taisymo yra abstraktaus pobūdžio, apeliantas nenurodė prieštaravimų dėl ieškovo įsipareigojimo ištaisyti defektus, nenurodė kokią esminę įtaiką turi garantiniame rašte neva atlikti pataisymai, todėl šie apelianto argumentai neturi įtakos teisingam ginčo išsprendimui. Be to, bylos duomenimis ir vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis apie gamybos procesą sustabdymo problematiką, darytina išvada, kad ieškovas neatsisako šalinti defektus, tačiau to padaryti negali ir negalėjo ne dėl savo kaltės. Dėl išdėstyto bei vadovaujantis CK 6.58 str. 1 d., 2 d. 1-3 p., 5 d., 7 d., pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepagrįstai naudojosi prievolės sustabdymo teise. Pažymėtina ir tai, kad pagal sutarties 9.4 p. garantinio laikotarpio metu defektus turi šalinti būtent ieškovas savo sąskaita. Tai, kad atsakovas atsisako tokių ieškovo paslaugų, nesant ieškovo kaltės dėl defektų nepašalinimo bei pačiam atsakovui nepašalinus tokių defektų, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas šiuo atveju sąžiningai naudojasi prievolės įvykdymo sustabdymo teise. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005; 2007-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad darbai buvo perduoti, pagaminta talpa yra eksploatuojama, su atsakovu užsakovas yra atsiskaitęs, talpos savininkas ir naudotojas nebuvo pareiškęs atsakovui pretenzijų dėl defektų pašalinimo, o nustatyti defektai yra smulkūs, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas turi pareigą apmokėti už faktiškai atliktus ir priimtus darbus (CK 6.655 str., sutarties 4.1 p.). Tuo tarpu smulkūs defektai gali būti pašalinti garantinio laikotarpio metu. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje atsakovas nereiškė reikalavimo dėl defektų šalinimo išlaidų priteisimo (CK 6.644 str.), todėl šiuo aspektu jo argumentai dėl trūkumų šalinimo išlaidų dydžio yra pertekliniai. Apeliantas konkrečiai nenurodė kokiu aspektu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos sprendžiant dėl netesybų dydžio. Teismo išvados yra pakankami motyvuotos, pagrįstos išsamiu faktinių aplinkybių įvertinimu, todėl nėra pagrindo jų pripažinti nepagrįstomis ar neatitinkančiomis teismų praktikoje suformuluotų taisyklių. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-13 d. sprendimo palikti nepakeistą.