Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Šiaulių apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2VP-16247-948/2025, pagal pareiškėjos J. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje, kurioje patvirtinta pareiškėjų J. B. ir A. B. sudaryta taikos sutartis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju, absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas vykdomojo rašto (ne) išdavimo klausimas dėl teismo patvirtintos taikos sutarties, kad nebūtų pažeisti prioritetiniai nepilnamečių vaikų interesai, priima pareiškėjos pateiktus naujus įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tik tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.

Dėl ginčo esmės

12. Apeliacijos objektas – teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjai išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Pagal CK 6.985 straipsnį, teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Tuo atveju, jeigu nėra vykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

16. Pareiškėjas A. B., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, atskirajame skunde iš esmės nurodo tai, jog jis gera valia teikia dukrai išlaikymą, teikti išlaikymą vėlavo tik vieną kartą, o teismui nenustačius, kad jis visiškai nevykdo sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sąlygų, nebuvo pagrindo pareiškėjai J. B. išduoti vykdomąjį raštą.

17. Iš byloje pareiškėjos su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikto banko sąskaitos išrašo (už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 16 d. iki 2025 m. rugpjūčio 1 d.) matyti, jog pareiškėjas nuo pat sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo teisme buvo linkęs teikti išlaikymą už vieną mėnesį pervedant viso mėnesio išlaikymo sumą vienu pavedimu ir buvo atlikęs iš viso 10 įmokų. Tačiau nuo sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių patvirtinimo teisme iki prašymo išduoti vykdomąjį raštą pateikimo dienos pareiškėjas turėjo būti atlikęs 13 įmokų, skirtų dukters išlaikymui, t. y. 2024 m. liepos mėn. turėjo būti atliktas dalinis mokėjimas už nepilną mėnesį (kas, kaip matyti iš banko sąskaitos išrašo, ir buvo padaryta), o nuo 2024 m. rugpjūčio mėn. iki 2025 m. rugpjūčio mėn. – dar 12 pilnų įmokų (neįskaičiuojant 2025 m. rugpjūčio mėn. įmokos), o nuo 2025 m. vasario mėn. įmokas dar ir indeksuojant. Vien tai, kas nustatyta, net nevertinant mokėjimų dydžio tuo aspektu, ar buvo tinkamai atliktas indeksavimas, patvirtina faktą, jog prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui pateikimo metu pareiškėjas vėlavo sumokėti bent 3 įmokas nepilnametės dukters išlaikymui.

18. Išlaikymo mokėjimo vėlavimo tendenciją patvirtina ir pareiškėjos su 2025 m. rugsėjo 8 d. prašymu pateiktas banko sąskaitos išrašas (už laikotarpį nuo 2024 m. liepos 16 d. iki 2025 m. rugsėjo 8 d.), t. y. skundžiamos nutarties priėmimo dienai (neįtraukiant 2025 m. rugsėjo mėn. turėtos atlikti įmokos) pareiškėjas turėjo būti atlikęs iš viso 14 įmokų, tačiau faktiškai buvo atlikta tik 12 įmokų. Pats pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad išlaikymas yra teikiamas tinkamai ir kad buvo vėluojama sumokėti vieną įmoką ir tik vieną kartą. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų banko sąskaitos išrašų, pareiškėjas jau nuo 2024 m. rugsėjo mėn. vėluoja tinkamai teikti išlaikymą ir pervedinėja išlaikymo įmokas ne už einamą mėnesį, o už praėjusį. Nors pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nėra susitarę dėl konkrečios išlaikymo įmokos pervedimo dienos, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išlaikymo teikimas vaikui už praėjusį mėnesį tikrai neatitinka geriausių vaiko interesų, be to, pažeidžia ir pareiškėjos teises, nes už einamąjį mėnesį patiriamas išlaidas dukters išlaikymui ji turi dengti iš savo lėšų ne tik savo, bet ir pareiškėjo dalimi.

19. Atskirąjį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą procesinį sprendimą ir bylos medžiagą, laiko, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl netinkamai vykdomo sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 8 punkto, tinkamai aiškino ir taikė (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostatas dėl vykdomojo rašto išdavimo tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, būtent tuo, kad nagrinėjamo klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo metu byloje nebuvo duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes, taip pat pareiškėjas įrodymų, patvirtinančių jo prievolės tinkamą vykdymą, nepateikė. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog teismo nutartimi patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 8 punktas nebuvo tinkamai vykdomas.

20. Kadangi klausimas susijęs būtent su nepilnamečio vaiko išlaikymu, tėvui nevykdant šios pareigos ar ją vykdant netinkamai, gali būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės, viena kurių yra priverstinis vykdymas. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 11 punkte pareiškėjai nurodė, kad patvirtina, jog yra perskaitę šią sutartį, suprato jos turinį bei laisva valia prisiima sutartyje nurodytus įsipareigojimus. Taigi, šis punktas pareiškėjui neabejotinai yra žinomas ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punkte nustatyta tvarka neteikdamas išlaikymo, pareiškėjas galėjo ir turėjo suvokti, jog netinkamai vykdydamas šią sutarties sąlygą rizikuoja, kad pareiškėjos iniciatyva gali būti kreiptasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta), o po to ir į antstolį dėl išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka. Kita vertus, pastebėtina ir tai, jog pareiškėjui tinkamai įvykdžius ir tinkamai toliau vykdant įsipareigojimus pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 8 punktą, jis turi galimybę išvengti išlaikymo išieškojimo priverstine tvarka bei su tuo susijusių vykdymo išlaidų.

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje surinkti duomenys yra pakankami, jog būtų galima padaryti išvadą, kad pareiškėjas netinkamai vykdo sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 8 punktą, dėl kurio nevykdymo pirmosios instancijos teismas ir nutarė išduoti vykdomąjį raštą pareiškėjai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą.

22. Atsakius į esminius atskirojo skundo argumentus, kiti pareiškėjų procesinių dokumentų argumentai nelaikytini teisiškai reikšmingais ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

23. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 8 punkte numatytą tvarką ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis), padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjos reiškiamo prašymo dėl konkrečios išlaikymo įmokos datos nustatymo nesprendžia, nes tai nepriklauso apeliacinės instancijos teismo kompetencijai. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjamas atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teisme priimto procesinio sprendimo, kuriame toks pareiškėjos prašymas net nebuvo sprendžiamas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja, norėdama pakeisti teisme patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių nuostatas, turėtų kreiptis į pirmosios instancijos teismą CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.