Vilniaus apygardos teismo sprendimas, 2A-986-553/2015

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2015-06-16
Bylos Nr.: 2A-986-553/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-39341-2013-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Dainius Rinkevičius, Loreta Bujokaitė, Aldona Tilindienė (pran.)
Ieškovas: UAB „Storent“
Atsakovas: UAB „Vakarų laivynas“

Kategorijos

42.7pavadinimo nepavyko patikrinti
42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-986-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39341-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 42.7; 42.9; 114.11; 121.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų ieškovo UAB „Storent“ ir atsakovo UAB „Vakarų laivynas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-9498-430/2014 pagal ieškovo UAB „Storent“ ieškinį atsakovui UAB „Vakarų laivynas“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 44 998,36 Lt skolos, 519,94 Lt delspinigių ir 7,38 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas 2011-05-17 sudarė bendradarbiavimo sutartį Nr. CON02240, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui (nuomininkui) atlygintinam naudojimui ieškovui priklausančius ir/arba valdomus įrenginius ir/arba inventorių, taip pat teikti papildomas įrangos transportavimo, montavimo, demontavimo ir kitas su įrangos naudojimu susijusias paslaugas pagal sutarties sąlygas. Atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta apimtimi ir terminais vykdyti atsiskaitymus ieškovui. Priėmimo–perdavimo aktais ieškovas perdavė atsakovui nuomai įrenginius, suteikė papildomas paslaugas, kurias atsakovas priėmė. Priėmimo-perdavimo aktuose buvo nustatyta nuomos kaina, išdavimo laikas bei kitos būtinos sąlygos. 2013-08-27 priėmimo-perdavimo aktu MRR0038890 atsakovas grąžino ieškovui dalį nuomotų įrenginių. Už įrenginių nuomą ir papildomas paslaugas atsakovui buvo išrašytos sąskaitos-faktūros. Bendra neapmokėtų sąskaitų-faktūrų suma sudaro 44 998,36 Lt. Remiantis sutartimi ieškovas atsakovui apskaičiavo 0,02 proc. dydžio delspinigius, kas sudaro 519,94 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

Paaiškino, kad tarp šalių susiklostė įrangos nuomos teisiniai santykiai. Nuo sutarties sudarymo iki 2013 m. birželio mėnesio tarp šalių nebuvo kilę nesutarimų dėl išnuomotos įrangos kiekio, kokybės, grąžinimo, nuomos mokesčio, jo sumokėjimo fakto, tvarkos ir pan. 2013 m. gegužės mėn. pradėjus atsakovo likvidavimo procesą, atsakovas siekė tinkamai užbaigti savo sutartinius įsipareigojimus ir grąžinti išnuomotą įrangą, tačiau ieškovas kėlė kliūtis įrangos grąžinimui, išrašinėjo nepagrįstas sąskaitas-faktūras už įrangos, kuri buvo grąžinta ieškovui, nuomą, vengė su atsakovu bendradarbiauti. 2013-05-31 ieškovas už visą atsakovui nuomojamą įrangą išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. INV0042671 8 373,95 Lt sumai, kurią atsakovas priėmė ir apmokėjo, dėl to ieškovas reikalavimo nekelia. Iš minėtos sąskaitos-faktūros matyti, kad bendras nuomojamos įrangos kiekio likutis 2013-05-31 dienai buvo 2334 vienetai. Visą nuomojamą įrangą atsakovas grąžino ieškovui. Iš viso atsakovo ieškovui buvo grąžinta 2977 vnt. įrangos, t.y. daugiau įrangos nei ieškovas buvo perdavęs atsakovui. Pažymėjo, kad ieškovas atsakovui išrašinėjo nepagrįstas sąskaitas-faktūras už įrenginių, kuriais atsakovas nesinaudojo, nuomą. Nė viena iš sąskaitų, kuriomis ieškovas grindžia savo ieškinį, atsakovo nebuvo priimta. Ieškovas nepateikė duomenų, patvirtinančių atsakovo 44 998,36 Lt dydžio įsiskolinimą ieškovui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-06-11 sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovo UAB „Vakarų laivynas“ ieškovo UAB „Storent“ naudai 44 998,36 Lt skolos, 519,94 Lt delspinigių, 7,38 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2013-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 2 524,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo UAB „Vakarų laivynas“ valstybės naudai 18,67 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad įvertinus sutarties turinį, darytina išvada, jog šalis siejo nuomos teisiniai santykiai, todėl, sprendžiant ginčą taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXVIII skyriaus nuostatas, reglamentuojančias nuomos teisinius santykius, ir XVII skyriaus nuostatas, numatančias sutarčių neįvykdymo teisines pasekmes. Teismas, įvertinęs įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, kad ginčo laikotarpiu buvo grąžinęs išsinuomotą įrangą, dėl ko neturėtų pareigos mokėti nuomos mokestį pagal Sutarties 3.1 – 3.3 punktus. Teismas nustatęs, kad atsakovas prievolės atsiskaityti už išnuomotą įrangą ir suteiktas paslaugas nevykdė, įrodymų, kad ginčo laikotarpiu buvo grąžinęs išsinuomotą įrangą, nepateikė, priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 44 998,36 Lt skolos. Taip pat teismas, vadovaudamasis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, priteisė ieškovui iš atsakovo 0,02 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 519,94 Lt. Teismas taip pat priteisė 7,38 proc. metines procesines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalies ir 3 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismas, atsižvelgęs į realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, sumažino ieškovo prašomas išlaidas advokato pagalbai apmokėti nuo 6 679,20 Lt iki 1 500,00 Lt.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB „Storent“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų – išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir priimti naują sprendimą šioje dalyje: priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 3 533,20 Lt sumą kaip išlaidas už teisinę pagalbą byloje; priteisti iš atsakovo apelianto naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad:

Suformuota gausi teisminė praktika nurodo, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar piniginių sumų dydį (priteistų ar ginčijamų); teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Vertinant, ar byla sudėtinga, kreipiamas dėmesys į sprendžiamų byloje klausimų naujumą ir išskirtinumą, dalyvaujančių asmenų skaičių, taikomų teisės aktų kiekį, būtinybę rinkti daug įrodymų ar rėmimąsi specialiomis žiniomis, suformuotos vieningos teismų praktikos atitinkamos kategorijos bylose (ne) buvimą; Viso byloje ieškovo atstovai įvairiems darbams sugaišo 17,1 val. ir pateikė teismui prašymą dėl 14,6 val. atstovavimo išlaidų priteisimo 3 533,20 Lt sumai. Ieškovo atstovai visus įrodymus dėl ieškovo patirtų išlaidų advokatų pagalbai apmokėti pateikė tinkamai, laiku ir išsamiai nurodydami suteiktų profesinių paslaugų pobūdį, išdirbtą laiką. Prašomos priteisti išlaidos už teisinę pagalbą buvo būtinos ir pagrįstos, neviršijančios rekomendacijose nurodytų reglamentuojamų priteistinų dydžių, todėl teismas be pagrindo sumažino priteistinas teisinių paslaugų išlaidas;Nors byla teisiniu pobūdžiu nebuvo itin sudėtinga, tačiau ginčo objektas pareikalavo didelių laiko sąnaudų, aiškinantis aplinkybes, renkant įrodymus, konsultuojant klientą bei kontaktuojant su atsakovu taikos sutarties sudarymo klausimu ir pasekmėmis šioje byloje. Būtent dėl atsakovo veiksmų ieškovas buvo priverstas patirti šias išlaidas, kadangi atsakovas ne tik nepagrįstai vengė atlyginti susidariusią skolą bei grąžinti įrenginius, dėl ko ieškovas buvo priverstas ginti savo teises teisme, bet ir pats aktyviais veiksmais didino bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Vakarų laivynas“ apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, kad

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai neišsiaiškino aplinkybių dėl įrangos grąžinimo ieškovui, objektyviai neįvertino byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina įrangos grąžinimo faktus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog ginčo laikotarpiu buvo grąžinęs išnuomotą įrangą. Teismas neanalizavo ir nesirėmė atsakovo byloje pateiktais įrodymais, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovui kilo prievolė apmokėti byloje minimas sąskaitas-faktūras. Teismas ieškovo pateiktą formalų skolos paskaičiavimą nepagrįstai laikė atsakovui kilusia prievole, padarė neteisėtą išvadą, kad atsakovas nevykdė prievolės atsiskaityti už išnuomotą įrangą bei kitas paslaugas. Tokia teismo išvada yra padaryta, pažeidžiant materialinės teisės normas reglamentuojančias sutarčių vykdymo principus;Sutarties vykdymas yra jos šalių bendradarbiavimo procesas, kuris turi vykti sąžiningumo ir geros valios sąlygomis. Atsakovas, vykdydamas 2011-05-17 sutartį, elgėsi sąžiningai – visuomet tinkamai ir laiku mokėjo nuomos mokestį, siekė grąžinti ieškovui nuomojamą įrangą, o ieškovas priešingai – kėlė kliūtis įrangos grąžinimui, išrašinėjo nepagrįstas sąskaitas-faktūras (neteisingai nurodydamas nuomojamos įrangos kiekius ir atitinkamai neteisingai apskaičiuodamas nuomos mokestį);Nėra pateikta duomenų, patvirtinančių atsakovo 44 998,36 Lt dydžio įsiskolinimą ieškovui. Ieškovo argumentas, kad atsakovas neapmokėdavo už ieškovo perduotus nuomai įrenginius bei papildomas paslaugas, yra visiškai nepagrįstas ir negali reikšti atsakovo prievolių pažeidimo, o juo labiau sąlygoti atsakovo atsakomybės atsiradimą.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimą ir priteisti iš atsakovo UAB „Vakarų laivynas“ visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad:

Atsakovas painiojasi faktinėse aplinkybėse, nes atsiliepime jis nurodo, kad įrangos grąžinimas dalimis sąlygojo net jos perteklių, teismo posėdžiu pripažino, jog ne visa įranga grąžinta, o skunde atsakovas teigia, jog visumoje negrąžintos įrangos kiekis sudarė tik 242 vnt. Atsakovas skaičiuoja tariamai grąžintos įrangos vienetų skaičių laikotarpyje 2013-07-02 – 2014-02-07, nors ieškinys yra pareikštas už neapmokėtas sąskaitas, išrašytas laikotarpyje 2013-06-30 – 2013-11-15. Todėl, skaičiuojant grąžinamos įrangos kiekius šioje byloje aktualiu laikotarpiu, 3 paskutiniai atsakovo nurodomi įrangos grąžinimo faktai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Pagal sutarties 2.2. ir 2.3 p. tinkami įrodymai dėl perduodamos (grąžinamos) įrangos, šalių sutarimu laikytini ne atsakovo pateikti važtaraščiai, o priėmimo-perdavimo aktai. Atsakovas nepateikia jokių įrodymų, jog, žinodamas, kad ieškovas šios įrangos nepriima dėl netinkamos jos būklės, būtų reiškęs pretenzijas dėl tokios ieškovo pozicijos – priešingai, byloje esantys įrodymai tvirtina, jog atsakovui šios aplinkybės buvo puikiai žinomos, dėl jų atsakovas neprieštaravo. Byloje ieškovo pateikti įrodymai taip pat paneigia deklaratyvius atsakovo teiginius, jog pastarasis siekė bendradarbiauti ir įrangą grąžinti, o ieškovas tam kėlė kliūtis. Atsakovo pateiktuose važtaraščiuose yra duomenys, patvirtinantys, jog įrangos kiekiai būdavo grąžinami ne tokie, kokie nurodomi važtaraščiuose, kad įranga grąžinama defektuota ir paimta defektacijai;Atsakovas atsiliepime į ieškinį nesutiko su visomis ieškovo nurodomomis neapmokėtomis sąskaitomis faktūromis, tačiau apeliaciniame skunde atsakovas keičia poziciją ir teigia, jog tariamai 2013-06-30 sąskaita-faktūra Nr. INV0045201 buvo apmokėta. Ši aplinkybė nebuvo iškelta pirmosios instancijos teisme bei atsakovo pozicija dėl jos neatitinka bylą nagrinėjant pirmosios instancijos metu aiškintinų aplinkybių. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo daugiau naujų aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Atsakovo nesąžiningumą, nenuoseklumą bei siekį išvengti prievolės rodo ir tai, kad iš byloje pateiktų duomenų ir įrodymų matyti, jog atsakovas šioje byloje neginčijo jam 2013-05-31 išrašytos sąskaitos-faktūros ir ją apmokėjo, kurioje, kaip jis pats nurodo, išnuomotos įrangos likutis buvo 2334 vienetai. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų nesutikęs su sąskaitomis ( Sutarties 9.7. p.). Priešingai, nesistemingas sąskaitų apmokėjimas bei šalių susirašinėjimas, sprendžiant susidariusio įsiskolinimo problemą, rodo, kad atsakovas su išrašytomis sąskaitomis-faktūromis sutiko, tik dėl nepateisinamų priežasčių už jas nemokėjo;Ieškovas pateikė pakankamus ir išsamius įrodymus reikalaujamai sumai ir ikiteisminiams šalių santykiams pagrįsti, kurių atsakovas nepaneigė jokiais tinkamais, pakankamais ir aiškiais įrodymais. Įrodinėjimo pareiga įvykdoma, nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Vien atsakovo nesutikimas su pareikštu ieškiniu ir jame esančiais įrodymais nesuteikia pagrindo teismui jais nesivadovauti ir atsakovui išvengti sutartinės prievolės tinkamo įvykdymo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad vertinimas dėl ieškovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumažinimo yra pagrįstas galiojančiais teisės aktais, taip pat atitinka galiojančią teismų praktiką. Teismas įvertino parengtų procesinių dokumentų kiekį (pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, ieškinys), bylos apimtį (1 tomas 194 lapai), teismo posėdžių skaičių (2 teismo posėdžiai), taip pat į tai, kad byla neišsiskyrė nei specifiškumu, nei teisinių klausimų naujumu, nei reikalingomis specialiomis žiniomis. Pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8 punktą maksimalus priteistinas užmokestis už ieškinį yra 3000,00 Lt, už pareiškimą išduoti teismo įsakymą – 500,00 Lt, už atstovavimo valandą teisme – 150,00 Lt. Ieškovo apeliaciniame skunde nurodomos išlaidos už kliento konsultavimą negali būti priteisiamos, nes užmokestis už kliento konsultavimą nenustatomas. Be to ieškovą teismo posėdžių metu atstovavo ne advokatas, o advokato padėjėja, taip pat ji ruošė procesinius dokumentus, todėl maksimaliu priteisiamu užmokesčiu už teisines paslaugas turi būti laikoma tik 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto užmokesčio. Byla teisiniu požiūriu nebuvo sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių ar naujų teisinių klausimų analizės. Atsakovas tiek iki teisminių procesų pradžios, tiek jų metu stengėsi spręsti kilusį ginčą taikiai, tačiau dėl ieškovo veiksmų taikos sutarties sudaryti nepavyko.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovui priteisė nuomos mokestį už įrangą ir ar tinkamai išsprendė klausimą dėl ieškovo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kadangi objektyviai neįvertino byloje esančių įrodymų, kurie patvirtina Įrangos grąžinimo faktus. Pasak atsakovo, teismas ieškovo pateiktą formalų skolos paskaičiavimą nepagrįstai laikė atsakovui kilusia prievole, padarė neteisėtą išvadą, kad atsakovas nevykdė prievolės atsiskaityti už išnuomotą įrangą bei kitas paslaugas. Ieškovas išrašinėjo atsakovui nepagrįstas PVM sąskaitas-faktūras, neteisingai nurodydamas nuomojamos įrangos kiekius ir neteisingai apskaičiuodamas nuomos mokestį. Teismas su tokia atsakovo pozicija sutinka iš dalies.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.). Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; 2010-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; kt.). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, rėmėsi atsakovo paaiškinimais 2014-04-22 parengiamojo teismo posėdžio metu, kad dar yra negrąžintos įrangos, vertino šalių susirašinėjimą elektroniniu paštu, kuriame atsakovas 2014-05-15 informuoja ieškovą, kad įranga yra ieškovo sandėlyje ir paruošta atsiėmimui, pateiktus atsakovo 2013-07-02 važtaraščius bei šalių paaiškinimus teismo posėdžių metu, ir priėjo išvados, kad atsakovas neįrodė, jog ginčo laikotarpiu buvo grąžinęs išnuomotą įrangą ir neturi prievolės mokėti nuomos mokesčio. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, todėl iš dalies priėmė nepagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovo 44 998,36 Lt skolos grindė aplinkybėmis apie neapmokėtas sekančias sąskaitas faktūras:

2013-06-30 Nr. INV 0045201 (7 850,61 Lt),2013-07-15 Nr. INV 0046603 (7 850,61 Lt),2013-08-15 Nr. INV 0050273 (4 146,14 Lt),2013-08-31 Nr. INV 0051849 (4 408,62 Lt),2013-09-15 Nr. INV 0053191 (4 093,89 Lt),2013-09-30 Nr. INV 0054836 (4 093,89 Lt),2013-10-15 Nr. INV 0056351 (4 093,89 Lt),2013-10-31 Nr. INV 0058114 (4 366,82 Lt),

2013-11-15 Nr. INV 0059535 (4 093,89 Lt) (t. 1, b. l. 22-67).

Ir ieškovas, ir atsakovas sutinka su byloje nustatyta aplinkybe, kad 2013-05-31 ieškovas už visą nuomojamą įrangą atsakovui išrašė sąskaitą faktūrą Nr. INV 0042671 (8 373,95 Lt), kurią atsakovas priėmė ir apmokėjo. Abi šalys sutinka, kad šioje sąskaitoje faktūroje buvo fiksuotas 2013-05-31 datai negrąžintos įrangos likutis – 2 334 vienetai (t. 1, b. l. 94-97).

2013-06-15 ieškovas atsakovui išrašė sąskaitą faktūrą Nr. INV 0044038 (7 850,61 Lt), kurioje negrąžintos įrangos likutis taip pat yra 2 334 vienetai (t. 1, b. l. 119-123). Ieškovas šia sąskaita faktūra reikalavimo negrindžia, tačiau laikosi pozicijos, kad ji nebuvo apmokėta.

Sekanti 2013-06-30 sąskaitą faktūra Nr. INV 0045201 išrašoma tai pačiai 7 850,61 Lt sumai už tą patį 2 334 vienetų kiekį negrąžintos įrangos ir atsakovas ją apmoka, tokiu būdu patvirtindamas, kad sutinka su šioje sąskaitoje faktūroje nurodytais duomenimis (t. 1, b. l. 130). Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad ši įmoka buvo užskaityta 2013-06-15 sąskaitai faktūrai Nr. INV 0044038 (7 850,61 Lt) padengti.

Vėliau seka 2013-07-15 analogiško turinio sąskaitą faktūra Nr. INV 0046603 (7 850,61 Lt, 2 334 vienetai įrangos) (t. 1, b. l. 27-31).

Šalys 2013-07-16 pasirašo priėmimo-perdavimo (grąžinimo) aktą Nr. MRR0036592, kuriame yra nurodyta, kad grąžinami 980 vienetai įrangos, tačiau atliekant apskaičiavimą yra padaryta klaida, todėl susumuojant grąžinamus įrangos vienetus yra nurodyta 67 vienetais mažesnė suma. Taip pat užfiksuota, kad 134 vienetai įrangos yra su apgadinimais/trūkumais, todėl nuostolių dydis bus nurodytas defektacijos akte (t. 1, b. l. 132-133). Šiuo priėmimo-perdavimo aktu buvo įformintas įrangos, pristatytos pagal krovinio važtaraštį Nr. 00497, grąžinimas (t. 1, b. l. 99-100).

2013-07-26 šalys pasirašė priėmimo-perdavimo (grąžinimo) aktą MRR0037013, kuriame užfiksuota, kad grąžinami 292 vienetai įrangos, o 326 vienetai grąžinami su trūkumais, todėl nuostolių dydis bus nurodytas atskirai įformintame defektacijos akte (t. 1, b. l. 134).

2013-07-31 ieškovas atsakovui išrašo sąskaitą faktūrą Nr. INV 0049040 už 1 354 vienetus įrangos (t. 1, b. l. 124-128), kurią atsakovas apmoka 2013-08-23 (t. 1, b. l. 131), taip pat patvirtindamas, kad sutinka su joje užfiksuotais duomenimis, jų tarpe – su negrąžintos įrangos kiekiu. Šia sąskaitą faktūra ieškovas savo reikalavimo negrindžia, tačiau ji teisėjų kolegijos vertinama kaip reikšmingas įrodymas, patvirtinantis aplinkybę, kad iki 2013-07-26 atsakovas ieškovui buvo negrąžinęs 1 354 vienetų įrangos.

2013-08-15 sąskaitą faktūra Nr. INV 0050273 išrašoma už 736 vienetų įrangos nuomą 2 258,54 Lt sumai ir pagal defektacinį aktą Nr. MRR0037013 už 393 vienetų įrangos nuomą 1 887,60 Lt sumai (t. 1, b. l. 32-36). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybę, kad atsakovas šios sąskaitos išrašymo metu buvo negrąžinęs 736 vienetų įrangos be defektų nuosekliai patvirtina visi aukščiau aptarti rašytiniai įrodymai, o negrąžintos įrangos skaičius visiškai sutampa su skaičiumi, gautu iš turėtos įrangos kiekio atėmus grąžintos 2013-07-26 priėmimo-perdavimo (grąžinimo) aktu MRR0037013 įrangos kiekį (1354-292-326=736).

2013-08-27 šalys pasirašė priėmimo-perdavimo (grąžinimo) aktą MRR0038890, kuriame užfiksuota, kad grąžinami 4vienetai įrangos bei 514 vienetai su trūkumais, todėl nuostolių dydis bus nurodytas atskirai įformintame defektacijos akte (t. 1, b. l. 136).

2013-08-31 sąskaitoje faktūroje Nr. INV 0051849 nurodyta, kad ji išrašoma už 736 vienetų įrangos nuomą 2 082,62 Lt bei pagal defektacinį aktą Nr. MRR0037013 už 907 vienetų grąžintos įrangos nuomą 2 326 Lt sumai (t. 1, b. l. 37-42).

Visos vėlesnės sąskaitos faktūros, t. y. 2013-09-15 Nr. INV 0053191 (4 093,89 Lt sumai), 2013-09-30 Nr. INV 0054836 (4 093,89 Lt sumai), 2013-10-15 Nr. INV 0056351 (4 093,89 Lt sumai), 2013-10-31 Nr. INV 0058114 (4 366,82 Lt sumai) ir 2013-11-15 Nr. INV 0059535 (4 093,89 Lt sumai) buvo išrašytos už 218 vienetų įrangos be defektų nuomą bei pagal defektacinį aktą Nr. MRR0037013 už 907 vienetų įrangos nuomą (t. 1, b. l. 43-67).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina aplinkybę, kad laikotarpiu nuo 2013-11-16 iki 2014-02-12 atsakovas ieškovui grąžino dar 80 vienetų įrangos (t. 1, b. l. 138-141). Šios aplinkybės sprendžiamam ginčui nėra aktualios, išskyrus tai, kad patvirtina faktą, jog nuomojamos įrangos dalies atsakovas ieškovui nebuvo grąžinęs iki nurodytų aktų surašymo dienos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo ieškinį visa apimtimi, neįvertino šalių 2011-05-17 sudarytos bendradarbiavimo sutarties Nr. CON0240, pagal kurią ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui atlygintiniam naudojimui ieškovui priklausančius ir/arba valdomus įrenginius ir/arba inventorių, taip pat teikti papildomas įrangos transportavimo, montavimo, demontavimo ir kitas su įrangos naudojimu susijusias paslaugas, sąlygų. Atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta apimtimi ir terminais vykdyti atsiskaitymus ieškovui. Teismas šalių sudarytą sutartį vertino kaip nuomos sutartį ir dėl to ginčo nėra. CK 156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas reiškia, kad šalys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Ji įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis) bei laikytis savo sudarytų sutarčių sąlygų. Sutarties 2.2. punkte nustatyta, kad nuomos termino pabaigoje nuomininkas grąžina įrangą atgal nuomotojui, šalims pasirašant įrangos priėmimo-perdavimo (grąžinimo aktą), kuriame turi būti nurodyti Sutarties 2.2.1. – 2.2.5. punktų reikalavimai. Pagal Sutarties 4.7. punktą, pasibaigus įrangos nuomos periodui, Nuomininkas privalo grąžinti įrangą nuomotojui švarią ir tokios būklės, kokios ji buvo perdavimo Nuomininkui metu, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. Jeigu įrangą Nuomotojui grąžinama nešvari, Nuomotojas atlieka įrangos valymo darbus ir mokestį už įrangos valymą apskaičiuoja bei pateikia sąskaitą apmokėti Nuomininkui. Pagal Sutarties 7.2. punktus Nuomininkas yra visiškai atsakingas už įrangos sugadinimą, jeigu gedimas nėra įtakotas natūralaus nusidėvėjimo, netekimą arba vagystę, jeigu bet kuris iš šių įvykių įvyko įrangos nuomos metu, nepriklausomai nuo Nuomininko kaltės. Įrangos sugadinimo, netekimo arba vagystės atveju Nuomininkas privalo, vadovaudamasis Nuomotojo išrašytu Lietuvos Respublikos norminius teisės aktus atitinkančiu dokumentu ir jame nustatytu terminu, sumokėti Nuomotojui sugadintos, prarastos arba pavogtos įrangos šios Sutarties 2.1.9. punkte nurodytą vertę. Sutartyje nėra numatyta Nuomotojo teisė atsisakyti priimti nešvarią ar su defektais įrangą, kaip ir Nuomininko pareiga mokėti nuomos mokestį už grąžintą su trūkumais įrangą. Iš to seka, kad ieškovas neturėjo teisės atsisakyti priimti atsakovo grąžinamos įrangos tuo pagrindu, kad ji nešvari ar pažeista bei skaičiuoti už ją nuomos mokesčio, nes Sutartyje šalys buvo susitarusios dėl įrangos valymo išlaidų ir nuostolių, patirtų dėl įrangos sugadinimo, atlyginimo. Todėl, jeigu dėl nedefektuotos įrangos, nurodomos kaip nuomojamos, kiekio įtraukimo į aptartas sąskaitas faktūras pagrįstumo klausimas nekilo, pagrindo pripažinti, kad į jas pagrįstai buvo įtrauktas nuomos mokestis už grąžintą su defektais įrangą, nėra.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas nustatytas aplinkybes, sprendžia kad ieškovo reikalavimas priteisti nuomos mokestį pagal nurodytą ieškinio pagrindą yra pagrįstas tik dalyje pagal:

2013-07-15 sąskaitą faktūrą Nr. INV 0046603 dėl 7 850,61 Lt,2013-08-15 sąskaitą faktūrą Nr. INV 0050273 dėl 2 258,54 Lt,2013-08-31 sąskaitą faktūrą Nr. INV 0051849 dėl 2 082,62 Lt,2013-09-15 sąskaitą faktūrą Nr. INV 0053191 dėl 1 034,16 Lt,2013-09-30 sąskaitą faktūrą Nr. INV 0054836 dėl 1 034,16 Lt,2013-10-15 sąskaitą faktūrą Nr. INV 0056351 dėl 1 034,16 Lt,2013-10-31 sąskaitą faktūrą Nr. INV 0058114 dėl 1 103,11 Lt,

2013-11-15 sąskaitą faktūrą Nr. INV 0059535 dėl 1 034,16 Lt.

Atitinkamai nepagrįstais teisėjų kolegija pripažįsta reikalavimus dalyje pagal:

2013-06-30 sąskaitą faktūrą Nr. INV 0045201 7 850,61 Lt sumai, nes ji yra apmokėta 2013-07-09 bankiniu mokėjimo nurodymu Nr. 000117805, kurio paskirtyje nurodytas sąskaitos numeris INV0045201 (t. 1, b. l. 130),

2013-08-15 sąskaitą faktūrą Nr. INV 0050273 dėl 1 887,60 Lt už pažeistą, bet grąžintą įrangą,

2013-08-31 sąskaitą faktūrą Nr. INV 0051849 dėl 2 326 Lt už pažeistą, bet grąžintą įrangą,

2013-09-15 sąskaitą faktūrą Nr. INV 0053191 dėl 3 059,73 Lt už pažeistą, bet grąžintą įrangą,

2013-09-30 sąskaitą faktūrą Nr. INV 0054836 dėl 3 059,73 Lt už pažeistą, bet grąžintą įrangą,

2013-10-15 sąskaitą faktūrą Nr. INV 0056351 dėl 3 059,73 Lt už pažeistą, bet grąžintą įrangą,

2013-10-31 sąskaitą faktūrą Nr. INV 0058114 dėl 3 263,71 Lt už pažeistą, bet grąžintą įrangą,

2013-11-15 sąskaitą faktūrą Nr. INV 0059535 dėl 3 059,73 Lt už pažeistą, bet grąžintą įrangą.

Tokiu būdu apskaičiuojama, kad ieškovo reikalavimas dalyje dėl 17 431,52 Lt įrangos nuomos mokesčio turėjo būti patenkintas, o likusioje dalyje, t. y. dėl 27 566,84 Lt nuomos mokesčio – pripažintas nepagrįstu. Ieškovas, siekdamas prisiteisti iš atsakovo nuostolius, patirtus dėl grąžintos su defektais įrangos ir jos valymo darbų, turi teisę kreiptis į teismą su atitinkamais reikalavimais kitu pagrindu. Atitinkamai ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius turėjo būti pripažintas pagrįstu tik dalyje dėl 233,71 Lt sumos.

Ieškovo argumentai, kad atsakovo sumokėta 7 850,61 Lt suma pagal 2013-06-30 sąskaitą faktūrą Nr. INV 0045201 buvo užskaityta įsiskolinimui pagal 2013-06-15 sąskaitą faktūrą Nr. INV 0044038 padengti, nepagrįsti byloje esančiais įrodymais, kad atitinkamas įsiskolinimas pagal ankstesnę sąskaitą faktūrą egzistavo ir kad buvo atliktas mokėjimo užskaitymas ieškovo nurodytu būdu, todėl nagrinėjamo ginčo neįtakoja. Tuo atveju, jeigu atsakovas yra neatsiskaitęs pagal 2013-06-15 sąskaitą faktūrą Nr. INV 0044038, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl šios skolos priteisimo.

Ieškovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisto dydžio. CPK 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, į Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, vertindamas bylos sudėtingumą, suteiktų paslaugų pobūdį, sprendžia, kad ieškovui turi būti atlygintos 1 390 Lt dydžio atstovavimo išlaidos, netenkinant jo prašymo likusioje dalyje ir pateikto apeliacinio skundo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 5 d., 98 str. 1 ir 2 d.).

Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė visų reikšmingų bylai aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir iš dalies priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Todėl Vilniaus apylinkės teismo 2014-06-11 sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, priteisiant iš atsakovo UAB „Vakarų laivynas“ ieškovo UAB „Storent“ naudai 17 431,52 Lt skolos, 233,71 Lt delspinigių, 7,38 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2013-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1913 Lt bylinėjimosi išlaidų; taip pat priteisiant iš ieškovo UAB „Storent“ 7,47 Lt ir iš atsakovo UAB „Vakarų laivynas“ 11,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Likusioje dalyje ieškovo ieškinys netenkinamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

Iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, proporcingai patenkintai reikalavimo daliai atsakovui atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, t.y. priteisiama iš ieškovo atsakovo naudai jo už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio dalis – 820 Lt (CPK 93 str. 1 d).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Priteisti iš atsakovo UAB „Vakarų laivynas“ (įmonės kodas 300592619, buveinės adresas Minijos g. 180, Klaipėda) ieškovo UAB „Storent“ (įmonės kodas 302251303, buveinės adresas Titnago g. 10, Vilnius) naudai 5 048,52 Eur (17 431,52 Lt) skolos, 67,69 Eur (233,71 Lt) delspinigių, 7,38 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme (2013-11-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 554 Eur (1913 Lt) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Storent“ 2,16 Eur (7,47 Lt) ir iš atsakovo UAB „Vakarų laivynas“ 3,24 Eur (11,20 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Likusioje dalyje ieškovo ieškinio netenkinti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Storent“ atsakovo UAB „Vakarų laivynas“ naudai 237,48 Eur (820 Lt) sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

TeisėjaiAldona TilindienėLoreta BujokaitėDainius Rinkevičius