- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- A-2274-662/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01422-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Dirvonas
- Atsakovas
- Narkotikų
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos „Miglutė“
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Arūno Dirvono, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo mažosios bendrijos „Miglutė“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Miglutė“ (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir Departamentas) 2015 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. ATK2-13/15, kuriuo pareiškėjui paskirta 144 Eur bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir AKĮ) 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą.
Pareiškėjas paaiškino, kad jam 2013 m. sausio 29 d. išduota licencija Nr. 2228 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais (duomenys neskelbtini), nuo 0 iki 24 val. Tuo tarpu ginčijamu nutarimu paskirta bauda už tai, jog 2014 m. rugpjūčio 28 d. MB „Miglutė“ priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), darbuotoja E. K. pardavė du 0,5 l talpos butelius alaus „Švyturio baltas“, pažeisdama 2013 m. lapkričio 14 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Tarybos sprendimas), kuriuo pareiškėjui buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 iki 8 val. Pareiškėjo teigimu, šis Tarybos sprendimas jam nebuvo siųstas ir įteiktas. Atkreipė dėmesį, jog Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių 35 punkte yra aiškiai įtvirtinta, jog tais atvejais, kai savivaldybės taryba, vadovaudamasi AKĮ 18 straipsnio 9 dalimi, apriboja įmonei prekybos alkoholiniais gėrimais laiką ir jis skiriasi nuo licencijoje nurodyto laiko, įmonė, registruotu laišku gavusi savivaldybės vykdomosios institucijos rašytinį pranešimą apie savivaldybės tarybos nustatytą apribojimą, privalo laikytis šio apribojimo nuo rašytinio pranešimo gavimo dienos, jeigu savivaldybės tarybos sprendime nenurodytas vėlesnis šio sprendimo įsigaliojimo terminas. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, Tarybos sprendimas nuo pat jo priėmimo buvo neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jo laikytis nebuvo privaloma. Tarybos sprendimo pagrįstumo klausimas šiuo metu dar nėra išspręstas, nes Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas, kuriuo Tarybos sprendimas buvo panaikintas, dar neįsiteisėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad Tarybos sprendimu prekybos alkoholiniais gėrimais laikas prekybos vietoje, (duomenys neskelbtini), apribotas nuo 22.00 val. iki 8.00 val. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjų, tarp jų – ir pareiškėjo, prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (laikinai sustabdyti Tarybos sprendimo dalies dėl apribojimo taikymo galiojimą) tenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi tenkino atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą ir prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės atmetė. Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su analogišku prašymu, tačiau jis buvo atmestas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atskirąjį skundą taip pat atmetė. Atsakovas pažymėjo, kad 2014 m. rugpjūčio 28 d., apie 23.35 val., buvo užfiksuota, jog pareiškėjui priklausančioje kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini), parduoti du buteliai alaus. Taigi šiais veiksmais nesilaikyta Tarybos sprendimu nustatyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo bei pažeista AKĮ 18 straipsnio 9 dalis. Atsakovo teigimu, kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai, jog Tarybos sprendimas ūkio subjektui įsigalioja tik nuo registruoto pranešimo įteikimo momento, todėl esą pareiškėjas neteisėtai patrauktas atsakomybėn už AKĮ nuostatų pažeidimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-161/2014 ir 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-903/2014 prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę atmestas, paliekant galioti Tarybos sprendimu nustatytą apribojimą. Pažymėtina, kad ginčas šiuo atveju kyla ne dėl Kauno miesto savivaldybės veiksmų, bet dėl Departamento nutarimo, todėl pareiškėjo argumentai dėl savivaldybės veiksmų nevertintini. Atsakovas teismo posėdyje papildomai pažymėjo, kad tuo atveju, jei nebūtų buvęs priimtas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. T-607, pareiškėjui turėtų būti inkriminuojamas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas, nes alkoholiniai gėrimai buvo parduoti po 22 val. uždarytoje pakuotėje išsinešti. Atsakovo nuomone, teismas turėtų perkvalifikuoti pareiškėjo padarytą pažeidimą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2015 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. ATK2-13/15.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, remiantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos Eigulių policijos nuovados medžiaga, 2014 m. rugpjūčio 28 d., apie 23 val. 35 min., MB „Miglutė“ priklausančioje kavinėje, (duomenys neskelbtini), darbuotoja E. K. pardavė pirkėjui D. P. du 0,5 l talpos butelius alaus „Švyturio baltas“ (b. l. 49–50). Ginčijamu nutarimu Departamentas pareiškėjui už AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą skyrė 144 Eur baudą. Nutarime buvo konstatuota, jog MB „Miglutė“ kavinėje (duomenys neskelbtini), prekyba alkoholiniais gėrimais buvo vykdoma nesilaikant prekybos vietai Kauno miesto savivaldybės tarybos taikytų prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimų, nors AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje numatyta imperatyvi pareiga alkoholinius gėrimus parduoti tik leistinu metu (b. l. 93–96).
Pareiškėjas minėtą Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą buvo apskundęs Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2015 m. vasario 11 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1209-406/2015 pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiko nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1989-502/2015 palikus galioti minėtą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą.
Atsižvelgdamas į tai, kad panaikinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 dalis buvo pagrindas priimti skundžiamą Departamento nutarimą, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis bendruoju principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda), konstatavo, jog ginčijamas nutarimas taip pat negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu bei turi būti panaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
Vertindamas atsakovo prašymą perkvalifikuoti Departamento konstatuotą pažeidimą į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ginčijamame nutarime atsakovas pareiškėjo veiksmų neatitikimo minėtam punktui nekonstatavo, aplinkybių su šiuo pažeidimu neįrodinėjo, teismas negali perimti viešojo administravimo subjekto funkcijų ir pareiškėjo atžvilgiu priimti naują sprendimą, priskirtiną Departamento kompetencijai.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino visiškai ir ginčijamą nutarimą panaikino kaip neteisėtą ir nepagrįstą.
III.
Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja AKĮ aiškinimo ir taikymo praktikai ir neatitinka suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundo tenkinti šiuo atveju nebuvo įstatyminio pagrindo. Pažymėjo, kad Departamentas, priimdamas ginčijamą nutarimą, vadovavosi ne tik Tarybos sprendimu dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, bet ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-161/2014 bei 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS261-903/2014 netaikyti pareiškėjo atžvilgiu reikalavimo užtikrinimo priemonių. Šiomis nutartimis teismas imperatyviai apribojo bet kokią pareiškėjo vykdomą prekybą alkoholiniais gėrimais Tarybos sprendime nurodytu laiku, neatsižvelgiant į dar vykstančius teisminius ginčus dėl Tarybos sprendimo teisėtumo. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu sudaro sąlygas ūkio subjektams, net ir netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonių, ir toliau užsiimti ta pačia vykdoma veikla – reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas ar netaikymas tampa beprasmis, nes ūkio subjektas vykdo analogišką veiklą, kaip ir iki skundžiamų teismo nutarčių. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė išvadą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių nevykdymas ūkio subjektui neužtraukia atsakomybės.
Atsakovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl pareiškėjo veiksmų perkvalifikavimo negalimumo. Atsakovas paaiškino, kad, remiantis byloje pateiktais policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pareiškėjui priklausančioje kavinėje 2014 m. rugpjūčio 28 d., apie 23.35 val., buvo parduoti du buteliai alaus, užfiksuota, jog alaus buteliai buvo uždaryti gamykliniu būdu, kamšteliai nepažeisti, buteliai neatidaryti. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.8-7381-660/2014 kavinės darbuotoja E. K. buvo pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 164 straipsnio 3 dalį. Minėtoje byloje buvo apklausti liudytojai, kurie patvirtino, jog alkoholiniai gėrimai kavinėje buvo parduoti po 22 val. Atsakovas pažymėjo, kad nors iš nurodytų aplinkybių yra matyti, jog pareiškėjo veika atitinka AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte numatytą pažeidimą, atsakovas, konstatuodamas AKĮ 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą, vadovavosi ne tik faktinėmis aplinkybėmis, bet ir anksčiau nurodytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis. Pabrėžtina, kad nustačius pažeidimą, kai ūkio subjektas apskritai nuo 22 val. negali prekiauti alkoholiniais gėrimais net ir vartojimui vietoje, netenka prasmės papildomas veikos kvalifikavimas. Aplinkybės, jog AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimas padarytas, neginčijamai nustatytos minėtu Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarimu. Departamento prašymo perkvalifikuoti pareiškėjo padarytą pažeidimą teisėtumą patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., 2010 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-144/2010), ūkio subjektui inkriminuojamas pažeidimas buvo perkvalifikuotas taip pat ir įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3726-580/2013.
Pareiškėjas MB „Miglutė“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, ar galima verslo subjekto atžvilgiu taikyti sankcijas remiantis individualiu administraciniu aktu, kuris teisme pripažintas neteisėtu ir panaikintas. Pareiškėjas akcentavo, kad panaikinus Tarybos sprendimą laikytina, jog jis buvo negaliojantis nuo jo priėmimo momento. Skundžiamo akto panaikinimas reiškia, kad atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, taigi, panaikinus Tarybos sprendimą, pareiškėjo teisinė padėtis negali būti kitokia nei iki šio akto priėmimo momento. Nubaudus pareiškėją už prekybą alkoholiniais gėrimais nakties metu, susidarytų teisingumui priešinga situacija, kai verslo subjektas baudžiamas remiantis neteisėtu, panaikintu ir nuo priėmimo momento negaliojančiu Tarybos sprendimu. Šiuo atveju tai, kad nebuvo taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, neturi jokios teisinės reikšmės. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Tarybos sprendimas, kuris yra individualus administracinis aktas, pareiškėjui nebuvo tinkamai įteiktas, todėl pareiškėjas neturėjo pareigos jo laikytis. Dėl pažeidimo perkvalifikavimo, pareiškėjas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tiriamos, nagrinėjamos ir įrodinėjamos aplinkybės, patenkančios į AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reguliavimo sritį, pareiškėjas nebuvo kaltinamas šios normos pažeidimu, todėl ir pažeidimo perkvalifikavimas negalimas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2015 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. ATK2-13/15, kuriuo pareiškėjui paskirta 144 Eur bauda už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pažeidimą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas sprendimu panaikino anksčiau nurodytą atsakovo nutarimą. Teismas konstatavo, kad Kauno apygardos administracinio teismo panaikinta Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 dalis buvo pagrindas priimti skundžiamą Departamento nutarimą, todėl, vadovaujantis bendruoju principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės teisė neatsiranda), Departamento Nutarimas Nr. ATK2-13/15 taip pat negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu bei turi būti panaikintas, nes jo neteisėtumas pats savaime kyla iš pagrindą (prielaidas) jį priimti sudariusio administracinio akto, t. y. Tarybos sprendimo neteisėtumo.
Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas su teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl Departamento 2015 m. sausio 30 d. nutarimo Nr. ATK2-13/15 teisėtumo perkvalifikuojant pareiškėjo padarytą veiką į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams, t. y. pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo aiškinimo ir taikymo praktiką, ir neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
Byloje nustatyta, jog Departamentas 2014 m. rugsėjo 10 d. iš Kauno AVPK Kauno miesto Žaliakalnio PK VP Eigulių policijos nuovados gavo medžiagą dėl ekonominės sankcijos taikymo MB „Miglutė“, kurioje nustatyta, kad 2014 m. rugpjūčio 28 d. apie 23 val. 35 min. MB „Miglutė“ priklausančios kavinės (duomenys neskelbtini) darbuotoja pardavė pirkėjui du 0,5 l talpos butelius alaus „Švyturio baltas“. Išnagrinėjęs šią medžiagą, Departamentas 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. ATK2-13/15 pareiškėjui skyrė 144 Eur baudą. Atsakovas nutarime konstatavo, kad MB „Miglutė“ kavinėje (duomenys neskelbtini), prekyba alkoholiniais gėrimais buvo vykdoma nepaisant prekybos vietai Kauno miesto savivaldybės tarybos taikytų prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimų, nors Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta imperatyvi pareiga alkoholinius gėrimus parduoti tik leistinu metu.
Pažymėtina, jog Kauno miesto savivaldybės taryba 2013 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“. Šiuo sprendimu buvo apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22.00 val. iki 08.00 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), t. y. MB „Miglutė“ priklausančioje kavinėje. Pareiškėjas šio sprendimo dalį apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2015 m. vasario 11 d. sprendimu MB „Miglutė“ skundą tenkino ir panaikino Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiko nuo 22.00 val. iki 08.00 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini). Šį pirmosios instancijos teismo sprendimą 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartimi paliko galioti ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Ginčydamas anksčiau nurodytą Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą pareiškėjas du kartus prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 dalies dėl prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimo laiko nuo 22.00 val. iki 08.00 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis (2014 m. vasario 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-161/2014 ir 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-903/2014) MB „Miglutė“ prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones netenkinti. Tai reiškia, kad pareiškėjas, 2014 m. rugpjūčio 28 d., po 23.00 val. parduodamas alkoholinius gėrimus, vykdė veiklą ir nepaisė minėto Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo (draudimo), tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalį. Kadangi pareiškėjas nesilaikė Sprendimu nustatyto veiklos ribojimo ir vykdė veiklą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ekonominė sankcija MB „Miglutė“ paskirta teisėtai ir pagrįstai.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktinę situaciją, taikė ir aiškino teisės normas, ko pasėkoje priėmė netinkamai motyvuotą sprendimą, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinis skundas tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendzia:
Atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo MB „Miglutė“ skundą atmesti.
Sprendimas neskundžiamas.