- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-09-17
- Bylos Nr.
- A-1989-502/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02879-2013-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės tarybos
- Pareiškėjas
- mažosios bendrijos „Miglutė“, R. K., A. K.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų mažosios bendrijos „Miglutė“, R. K. ir A. K. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Miglutė“, R. K. ir A. K. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. adresu (duomenys neskelbtini).
Skunde (I t., b. l. 7-11) pareiškėjai paaiškino, kad prekybos vietose esančios patalpos nuosavybės teise priklauso R. K. ir A. K., todėl Sprendimu apribojama jų nuosavybės teisė. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Alkoholio kontrolės įstatymas, Įstatymas) 18 straipsnio 9 dalies pagrindu prekybos alkoholiniais gėrimais laikas gali būti apribotas tik egzistuojant dviem privalomoms sąlygoms, t. y. kai į savivaldybę savo iniciatyva kreipiasi šioje teisės normoje nurodyti subjektai su motyvuotais bei pagrįstais prašymais, ir kai dėl įmonės veiklos, susijusios su prekyba alkoholiu nakties metu, padaroma itin daug teisės aktų pažeidimų. Nei viena iš minėtų sąlygų šiuo atveju nenustatyta. Nei pareiškėjas, nei jo darbuotojai nuo MB „Miglutė“ prekybos alkoholiniais gėrimais veiklos pradžios nėra patraukti atsakomybėn už Alkoholio kontrolės įstatymo ar kitokius pažeidimus. Įmonė laikosi visų imperatyvių Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų, o iki 2013 m. vasario mėnesio šią veiklą vykdžiusios H. Š. individualios įmonės padaryti pažeidimai negalėjo lemti pareiškėjui pritaikytų ribojimų. Atsakovo Sprendimas yra ydingas savo turiniu – jis nemotyvuotas, nėra teisinio ir faktinio pagrindimo, nenurodyta apskundimo tvarka, sprendimas neįteiktas pareiškėjams, taigi jis neatitinka individualiam aktui keliamų pagrindinių reikalavimų ir priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras. Toks neteisėtas ir nepagrįstas pareiškėjo vykdomos veiklos apribojimas akivaizdžiai neproporcingas siekiamiems tikslams, žlugdo įmonės ūkinę komercinę veiklą, daro jai labai didelę ekonominę žalą, be to, yra akivaizdžiai diskriminuojančio pobūdžio. Dėl to įmonė atsiduria nelygiavertėje teisinėje ir konkurencinėje padėtyje lyginant su kitais ūkio subjektais.
Šalies argumentai
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (I t., b. l. 55–64) paaiškino, kad Sprendimas galioja visoje Kauno miesto savivaldybės teritorijoje, nustatant konkrečius apribojimus atitinkamose miesto vietose, prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimų taikymas nesiejamas su konkrečiu asmeniu ar asmenų grupe, jų daiktinėmis teisėmis, ir tai nevienkartis teisės aktas, jis orientuojamas į ateitį, numatytas taikyti daugelį kartų, t. y. norminis aktas. Todėl pareiškėjai nėra tie subjektai, kurie pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 skirsnį gali teikti pareiškimą (prašymą) ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Kadangi valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, jos privalo atsižvelgti į žmonių nuomonę, užtikrinti jų interesus, saugoti ir ginti viešąjį interesą. Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis suteikia įgaliojimus bei numato išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, apriboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Skundžiamas norminis teisės aktas priimtas siekiant pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų – užtikrinti visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą, turto apsaugą, taip pat kitų konstitucinių vertybių apsaugą, atsižvelgus į visumą policijos raštų, taip pat įvertinus tarybos posėdžio metu pateiktą informaciją, miesto visuomenės valią – Kauno bendruomenių, kurios Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies prasme yra tinkamas subjektas, taip pat Kauno jaunimo organizacijos „Apskritasis stalas“ nuomones. Teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką visų pirma yra skirta mažinti alkoholio prieinamumą, su alkoholio vartojimu susijusią tiesioginę žalą sveikatai, taip pat moralinę, socialinę žalą, reguliuoti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, bet ne vien tik nustatant teisinę atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus. Sprendimu numatytas prekybos laiko ribojimas ne įmonei, bet konkrečiai prekybos vietai yra teisėtas, nes toks ribojimas galimai prekybos vietai yra įtvirtintas ir Alkoholio kontrolės įstatyme (18 str. 3 d. 1 p.). Teisės aktai nenustato, jog prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimas turi būti tik terminuotas, ar tokiame sprendime privalo būti nustatytas pereinamasis laikotarpis. Ginčo prekybos vieta yra gyvenamajame kvartale, byloje esantys duomenys patvirtina, kad šioje vietoje buvo registruota daug teisės pažeidimų, todėl vertintina kaip nesaugumo židinys ir šioje miesto teritorijoje būtina palaikyti rimtį, tvarką, užkirsti kelią įvairaus pobūdžio viešosios tvarkos ir kitiems teisės pažeidimams. Sprendimas nepažeidžia Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatų, nediskriminuoja atskirų ūkio subjektų, nes aplinkinėse teritorijose neliko vietų, kuriose būtų prekiaujama alkoholiniais gėrimais po 22 val.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjų MB „Miglutė“, R. K. ir A. K. skundą tenkino – panaikino Sprendimo dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 35–44).
Teismas nurodė, kad atsakovo priimtame administraciniame akte neišreikštos abstrakčios bendrosios teisės normos (elgesio taisyklės). Sprendimu institucijos valia pagal pasirinktus kriterijus nustatytas prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas ne visoms tokioms Kauno mieste veikiančioms ir alkoholiniais gėrimais visą parą prekiaujančioms prekybos vietoms, bet tam tikras ribojimas tik daliai nekilnojamojo turto adresais aiškiai identifikuotų (individualizuotų) konkrečių Kauno mieste prekybos vietų, kuriose prekiaujama alkoholiniais gėrimais. Taigi iš esmės Sprendimas įtvirtina konkretaus pobūdžio nurodymus individualiais rūšiniais požymiais apibūdintų subjektų grupei ir daro įtaką ne visų, bet tik Sprendime nurodytų subjektų teisiniam statusui, t. y. iš esmės skirtas reguliuoti tik atitinkamai išskirtų juridinių asmenų santykius ir yra susijęs tik su pasirinktinai konkrečiose miesto vietose vykdomos ūkinės veiklos tam tikrų sąlygų nustatymu. Taigi Sprendimas yra individualus teisės aktas. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamos administracinės bylos kontekste yra reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014, kurioje buvo ginčijamas tas pats Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas ir kurioje iš esmės ratio decidendi sutampa. Šioje administracinėje byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Sprendimas nelaikytinas norminiu teisės aktu ir suinteresuotų asmenų gali būti skundžiamas administraciniam teismui.
Nors savivaldybių taryboms Įstatymas suteikia teisę nustatyti ir apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, tačiau kaip viešojo administravimo subjektas savivaldybė privalo vadovautis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) nustatytais objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas nesilaikant šių principų, be to, teismo įsitikinimu, šiuo atveju nėra pagrindo jį pripažinti motyvuotu. Administracinėje byloje (ginčo sprendimą lydinčiuose dokumentuose) motyvacijos, dėl ko priimtas sprendimas apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val., taip pat nėra ir tai yra esminis trūkumas. Teisiniam vertinimui aptariamuoju aspektu galėtų būti reikšmingas Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyriaus aiškinamasis raštas „Dėl Prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, bet sprendimą dėl MB „Miglutė“ taikomų ribojimų pagrindžiančios motyvacijos nėra ir šiame dokumente, be kita ko, priešingai – jame yra išreikšti daugiau deklaratyvūs svarstymai dėl draudimo, eliminuojančio galimybę steigti rinkoje „pseudo barus“, parduodančius alkoholinius gėrimus nakties metu, nustatymo teisės aktuose. Be kita ko, būtent šiame rašte minima pareiga paisyti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, o tai nebuvo įvykdyta. Beje, šiame rašte nėra nurodyta, kokiais kriterijais remiamasi bei kokiu pagrindu išskirtos būtent 24 prekybos vietos ir tuo pačiu pareiškėjų prekybos vieta, kuo pasireiškia būtent minėtose prekybos vietose didesnis alkoholio įsigijimo ir vartojimo prieinamumas, viešojo intereso pažeidimas lyginant su kitomis prekybos vietomis. Taigi aplinkybių, objektyviai patvirtinančių, kad prekybos laiko alkoholiu trumpinimas Sprendime nurodytose vietose yra tinkama priemonė siekiant mažinti alkoholio prieinamumą, nėra, taikoma priemonė pareiškėjų atžvilgiu viešuoju interesu nepagrįsta. Iš Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. posėdžio protokolo Nr. TP-14 taip pat nėra galimybės spręsti dėl Sprendimo motyvų. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl to paties sprendimo teisėtumo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų aspektu administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014 pabrėžė, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. T-607 priimtas nesilaikant objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai).
Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracija yra išdavusi licenciją, suteikusią MB „Miglutė“ teisę visą parą pardavinėti alkoholinius gėrimus, skirtus vartoti vietoje ir išsinešti adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodo, kad prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą pradėjo 2013 m. kovo mėnesį. Kauno miesto savivaldybės meras 2013 m. spalio 25 d. raštais Nr. (33.195)R-5063 ir (33.202)R-5064 kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, Kauno miesto savivaldybės administracijos seniūnijas, bendruomenių asociacijas, centrus, prašydamas skubos tvarka iki lapkričio 4 d. pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai „pseudo barų“, prekiaujančių alkoholiniais gėrimais nakties metu ir keliančių grėsmė viešajai tvarkai (žodiniai ar rašytiniai gyventojų skundai, užfiksuoti viešosios tvarkos pažeidimai, nusikalstamos veikos ir pan.), prekybos vietų adresų sąrašą, taigi inicijavo atitinkamą procedūrą. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2013 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. 20-21-2860 pateikė prašomą informaciją, tiek nurodydamas Žaliakalnio policijos komisariato prižiūrimoje teritorijoje veikiančias įmones, kurios prekiauja alkoholiniais gėrimais ir nakties metu, tiek ir įvardindamas padarytus pažeidimus. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste akcentuota, kad šiame rašte kalbama ne apie pareiškėjo, bet anksčiau veikusią H. Š. individualią įmonę ir jos padarytus pažeidimus. Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų ir paslaugų skyrius 2013 m. lapkričio 8 d. parengė aiškinamąjį raštą Nr. 29-4-522 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais“ laiko apribojimo“, kuriame nurodyti tik prekybos vietoje padaryti pažeidimai, bet nėra detalizuota, kokie pažeidimai buvo padaryti MB „Miglutė“ veiklos laikotarpiu, ir sprendimo projektą. Kauno miesto savivaldybės taryba 2013 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą Nr. T-607, kuriuo apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 8.00 val. iki 22.00 val. ir paminėtose prekybos vietose. Eigulių seniūnija, kurios teritorijoje pareiškėjas vykdo ūkinę veiklą, nusiskundimų raštu nei iš seniūnaičių, nei iš gyventojų nėra gavusi. Taigi, matyti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimo procedūra buvo pradėta išskirtinai Kauno miesto savivaldybės mero iniciatyva, neturint Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nurodytų atitinkamų subjektų – gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštų, policijos komisariatų pasiūlymų dėl aukščiau nurodytų veiksmų. Tuo tarpu Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies konstrukcija suponuoja išvadą, kad šioje teisės normoje minimi ribojimai gali būti taikomi tik tada, kai būtent nurodyti atitinkami subjektai parodo savo iniciatyvą ir kreipiasi į savivaldybę, bet ne priešingai. Iš bylos medžiagos matyti, kad gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovai, visuomeninės organizacijos tik pritarė išimtinai mero iniciatyva jau parengtam bei pateiktam Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo projektui. Pagal formuojamą teismų praktiką, priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką, pakanka, remiantis Įstatymo 18 straipsnio 9 dalies dispozicijoje numatytomis sąlygomis, nustatyti viešojo intereso pažeidimą. Konkrečiu atveju tokių faktinių duomenų, kuriais galėtų būti grindžiamas viešojo intereso pažeidimas, pasireiškiantis kaip visuomenei reikšmingų vertybių – viešosios rimties trikdymu, neužtikrinimu saugios, kultūringos aplinkos šalia esančių namų gyventojams, analizės savivaldybė neatliko, tinkamo visuomenės ir verslo interesų pusiausvyros apsaugos pažeidimo objektyviai nenustatė ir sprendimą priėmė skubotai, tinkamai nepagrįsdama būtent pareiškėjams taikomų poveikio priemonių. Taigi Taryba, formaliai prisidengiant teisėtų ir visuomeniškai reikšmingų tikslų įgyvendinimu – tariamai mažinti alkoholio prieinamumą, užtikrinti mieste bendruomenės saugumą, viešąją tvarką ir rimtį, žmogaus sveikatos apsaugą, Sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjams priklausančioje prekybos vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), priėmė, individualiai neatsižvelgusi į MB „Miglutė“, (bet ne ankstesnės H. Š. individualios įmonės) vykdomą įmonės prekybos alkoholiniais gėrimais visą parą veiklą, visapusiškai, objektyviai nevertindama visų reikšmingų veiksnių, neigiamai įtakojančių viešąją tvarką, rimtį ir saugumą MB „Miglutė“ veiklos laikotarpiu tiek teritorijoje, kurioje yra įsikūręs ginčo baras, tiek ir pačiame bare, t. y. iš esmės nesant faktinio pagrindo.
Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuota, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punktą administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Tuo tarpu atsakovas, nuspręsdamas taikyti atitinkamą apribojimą pareiškėjo atžvilgiu, pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, taip pat nesilaikydamas ir Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nustatytų sąlygų. Atsižvelgus į valstybės ir savivaldybių vykdomą politiką alkoholio kontrolės srityje, prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimas pareiškėjui nurodyta apimtimi nelaikytinas proporcingu ir nepagrįstai riboja šio verslo subjekto ūkinę veiklą. Tai, kad nenustačius objektyvių duomenų, leidžiančių nuspręsti dėl neigiamų padarinių, kylančių būtent dėl MB „Miglutė“ vykdomos veiklos ir prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo, toks apribojimas buvo taikytas pasirinktinai pareiškėjui ir tai, kad kitų ūkio subjektų, toliau vykdančių analogišką prekybą alkoholiu Kauno mieste, siekiant tų pačių Įstatyme įtvirtintų ir siektinų teisinio reguliavimo tikslų, veikla nebuvo nustatyta apimtimi ribojama, leidžia daryti pagrįstą išvadą dėl taikytų poveikio priemonių neproporcingumo pagrįstiems administravimo tikslams, palankesnių verslo sąlygų sudarymą atskiriems ūkio subjektams, tai nesiejant su viešojo intereso pažeidimu, bei tokiu būdu sumažinto pareiškėjo konkurencingumo rinkoje. Atsakovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų jo argumentus, jog buvo išsamiai, visapusiškai analizuota situacija visame Kauno mieste ir atsižvelgta į Konkurencijos įstatymo reikalavimus, draudžiančius priimti sprendimus, dėl kurių kitas ūkio subjektas įgyja pranašumą ar kurie gali veikti konkurencijos sąlygų skirtumus. Akivaizdu, kad neatlikus nurodytų veiksmų, atsakovas tik deklaratyviai siekė užtikrinti viešojo intereso apsaugą ir jo realiai neužtikrino, nes ginčijamu aktu siekė apriboti tokio ūkio subjekto (pareiškėjo) vykdomą veiklą, nesant tam teisės aktuose numatytų sąlygų. Faktinė situacija, kai be apribojimų buvo palikti veikti kiti ūkio subjektai, vykdantys analogišką ūkinę veiklą mieste, pažeidžia verslo interesų pusiausvyrą ir laisvę lygiomis sąlygomis konkuruoti, proporcingumo principą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pabrėžė, kad Sprendime atsakovui nurodžius ne įmones, bet prekybos vietas, kurioms taikė prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimus, leidžia pripažinti, kad Sprendimu nustatyti ribojimai galimai yra taikomi ne įmonei, bet konkrečiam nekilnojamam turtui, jo savininkui. Tokiu būdu atsakovas akivaizdžiai viršijo teisės aktuose jam suteiktus įgaliojimus. Tokia išvada padaryta sistemiškai aiškinant ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus. Nors Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje nėra aiškiai nustatyta, kad atitinkami prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimai gali būti taikomi tik įmonei, bet ne nekilnojamojo turto objektui, tačiau Alkoholio kontrolės įstatymo ir Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklėse įtvirtintų nuostatų (9.5, 27, 35, 48 p.) analizė leidžia teigti, kad savivaldybės tarybai suteikiama teisė Įstatymo 18 straipsnio 9 dalies pagrindu apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos laiką ne prekybos vietai, bet įmonei. Be kita ko, ir nuosekli teismų praktika tokios kategorijos bylose vienareikšmiai patvirtina faktą, jog esant būtent tokiam nustatytam teisiniam reguliavimui, prekybos alkoholiu ribojimas gali būti taikomas tik įmonėms, bet ne prekybos vietoms (nekilnojamam turtui).
III.
Atsakovas Kauno miesto savivaldybės taryba padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Apeliacinis skundas (II t., b. l. 50–59) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. T-607 skirtas individualiais požymiais neapibrėžtai (neapibūdintai) asmenų grupei, t. y. bet kuriam juridiniam asmeniui, kuris vykdo, ar vykdys prekybą alkoholiniais gėrimais norminiame teisės akte nurodytose vietose. Sprendimas bus taikomas konkrečioje Sprendime nurodytoje vietoje bet kuriai įmonei, prekiausiančiai alkoholiniais gėrimais ateityje. Sprendimas nėra siejamas nei su turto savininku, nei su valdytoju, o su bet kuriuo esamu / būsimu ūkinės veiklos subjektu vykdančiu / vykdysiančiu prekybą alkoholiniais gėrimais.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. sausio 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1047/2009 išaiškino, kad pagal gramatinę Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalies konstrukciją sprendimą dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimo viešojo administravimo institucijos gali priimti atsižvelgdamos vien tik į prekybos vietą, todėl savivaldybių tarybos pagal šį išaiškinimą ne tik gali, bet ir privalo būti iniciatoriais rengiant teisės aktą.Įstatymo 18 straipsnio 9 dalies formuluotėje iš viso nėra minima „įmonė“ ir tik pasakoma, kad savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, atitinkamų subjektų raštu pareikštą nuomonę / pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, taip pat prie šių įstaigų ir maldos namų (atstumu, kurį nustato savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai su šių įstaigų vadovais ir religinėmis bendruomenėmis). Taigi prekybos laiko ribojimas galimai prekybos vietai teisės aktuose yra įtvirtintas.Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovados 2013 m. spalio 30 d. pažymoje Nr. 20-25-S-12857 yra konkrečiai nurodyta, kad per laikotarpį nuo 2013 m. sausio 1 d. iki šios dienos adresu (duomenys neskelbtini), buvo registruoti 39 įvairūs iškvietimai dėl daromų teisės pažeidimų. Pareiškėjas MB „Miglutė“ veiklą pradėjo 2013 m. kovo mėn., todėl neabejotinai didelė dalis teisės pažeidimų yra susiję būtent su juo.Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta teisė riboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką, visų pirma yra skirta riboti alkoholio prieinamumą, reguliuoti prekybos alkoholiniais gėrimais tvarką, o ne nustatyti teisinę atsakomybę už padarytus teisės pažeidimus. Minėta teisės norma numato prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimą kaip prevencinę priemonę, t. y. siekiant užkirsti kelią galimiems pažeidimams, sudaryti saugias gyvenimo sąlygas aplinkiniams, o ne laukti sunkios nusikalstamos veikos padarymo. Savo paskirtimi tai yra priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą.Pozicijos, jog savivaldybei priimant sprendimą riboti prekybos alkoholiu laiką pakanka nustatyti viešojo intereso pažeidimą atsižvelgiant į Įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytas sąlygas, laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-382/2012. Tarybai yra patikėta veikti visos bendruomenės naudai. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektas pagal jam suteiktą kompetenciją bei nustatytus uždavinius privalo vykdyti savo funkcijas siekdamas saugoti ir ginti viešąjį interesą.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014 išspręstas ginčas nėra analogiško pobūdžio šiai bylai. Minėto teismo sprendimo ir jame nustatytų aplinkybių bei įrodymų negalima laikyti identiškais šiai bylai, nes tos bylos aplinkybių visuma akivaizdžiai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių duomenų.
Šalies argumentai
Pareiškėjai MB „Miglutė“, R. K. ir A. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (II t., b. l. 62–66) pažymi, kad dėl įvairių teisės pažeidimų, daromų MB „Miglutė“ veiklos teritorijoje, į policiją dažniausiai kreipiasi pati MB „Miglutė“, siekdama užtikrinti savo lankytojų saugumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis ginčas kilo dėl atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalies. Tokio pobūdžio bylose tikrintinas ginčijamos administracinio sprendimo dalies teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 89 straipsnis).
Atsakovas ginčijamu aktu be kita ko nusprendė apriboti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. Kauno prekybos vietoje (duomenys neskelbtini). Dėl faktinių aplinkybių, kad paminėtu adresu esančios patalpos nuosavybės teise priklauso pareiškėjams R. K. ir A. K., o jose prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą vykdo MB „Miglutė“ ginčo tarp šalių nėra.
Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalis numato savivaldybių tarybų teisę, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais. Tačiau šią savo teisę realizuodamos savivaldybių tarybos nėra atleistos nuo pareigos laikytis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje suformuluotų individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų.
Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs reikšmingas ginčui aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad ginčijamas aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, sprendusio dėl to paties atsakovo sprendimo teisėtumo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų aspektu administracinėje byloje Nr. A662-2144/2014 konstatuota, kad Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimas Nr. T-607 priimtas nesilaikant objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, nėra tinkamai motyvuotas. Šios išvados pakanka ginčijamam aktui ar jo daliai panaikinti.
Dėl paminėto, nekartojant papildomų teisinių argumentų kaip perteklinių, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino faktines aplinkybes, aiškino bei taikė materialinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.