Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Nesutinka, kad kokteilio „Martini® Royale“ aprašymas: „Šis kokteilis puikiai tiks, kai į namus sugūžės būrys linksmai nusiteikusių draugų, kai gyvenimas pateiks naujų išbandymų, kai laikas pradės lėkti neapsakomu greičiu“ sieja alkoholio vartojimą su psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu, su socialine sėkme, pateikia neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus ir pažeidžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6, 8 ir 11 punktuose įtvirtintas nuostatas. Bendrovės nuomone, tokią informaciją eilinis vartotojas turėtų suprasti kaip vieną iš galimybių pasirinkti kokteilį „Martini® Royale“. Šioje reklamoje nėra teiginio, kuris vienareikšmiškai leistų spręsti, jog tik vartojant kokteilį „Martini® Royale“ užtikrinama socialinė sėkmė, išsprendžiamos asmeninės problemos, pagerėja psichinė veikla, nėra teiginių ar užuominų, kad asmenys, nevartojantys šio kokteilio, negali išspręsti asmeninių problemų, pagerinti psichinės veiklos ar tapti socialiai sėkmingais. Atsakovas pateikia gana platų Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktuose įtvirtintų sąvokų išaiškinimą.

Frazės „vasariškiausias kokteilis „Martini® Royale“, „įsimintiną kokteilį „Martini® Royale“, „Martini® Royale“ – vasariškas kokteilis“, „Martini® Royale“ yra naujas kokteilių kultūros žingsnis!“ neklaidina vartotojo, nes kokteilis vadinamas vasarišku dėl to, jog jį sudaro gaivesnio, skonio gėrimai bei citrusiniai vaisiai ir jis labiau tinkamas vartoti šiltuoju metu laiku. Įsimintinu kokteilis laikomas dėl to, kad vartotojas paprastai įsimena skonį, įvertina skonio savybes, kurias gali palyginti su kitais alkoholiniais kokteiliais, kurių skonis skirsis nuo „Martini® Royale“. Frazė „Martini® Royal“ yra naujas kokteilių kultūros žingsnis“ paprasčiausiai informuoja apie naujo kokteilio atsiradimą. Departamentas Nutarime nepateikė konkretaus pareiškėjo pateiktų paaiškinamų vertinimo, tik abstrakčiai nurodė, jog teiginiai neteisingi. Departamento minima teismų praktika pagal nustatytas faktines aplinkybes nėra analogiška ar bent jau panaši į nagrinėjamą situaciją.

Departamentas akcentuoja vidutinio vartotojo sąvoką, tačiau, pareiškėjo nuomone, būtina pažymėti tai, kad vidutinis vartotojas – tai protingai gerai informuotas, protingai atidus ir apdairus vartotojas. Toks vartotojas vienareikšmiškai suprastų, kad degtinės „Talka“ nesukūrė pati gamta, kad vartodamas degtinę „Stoli® Limited Editon“ jis neįgaus atkaklumo, aistros ar kitų teigiamų savybių, kad tikra degtinė nebūtinai turi būti rusiška, kad alus gamybos procese nėra grūdinamas kalaviju ir pan.

Atsakovo nuomone, Bendrovė vadovaujasi subjektyviu aplinkybių ir teisės aktų aiškinimu ir taikymu, nukrypsta nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos. Tvirtina, kad pateiktos frazės yra komercinė informacija arba reklama, kadangi skatina vartotojus pirkti ir vartoti įmonės platinamus ar reklamuojamus alkoholinius gėrimus – degtinę „Talka“, vyno gėrimą „Šventinis“, degtinę „Stoli® Limited Edition“, konjaką „Calvet Karavan Vanilla“, alkoholinį kokteilį „Martini® Royale“, kuris gaminamas naudojant vermutą „Martini® Bianco“ ir putojantį vyną „Martini® Prosecco“, teigiant, kad jų vartojimas gerina psichinę veiklą, užtikrina socialinę sėkmę, išsprendžia asmenines problemas, pateikiant neteisingą ir (ar) klaidinančią informaciją apie alkoholinius gėrimus. Tokiu būdu formuojamas palankus alkoholinių gėrimų įvaizdis. Pareiškėjo interneto svetainėje esančia komercine informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, susijusiems su alkoholio produktų vartojimu.

Pažymėjo, kad Bendrovė neteisingai aiškina ir taiko teisės aktų reikalavimų nuostatas. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje vartojamas žodis „siejanti“ reiškia, kad nebūtinai šios savybės turi būti nurodytos tiesiogiai. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje aptarti alkoholio reklamos draudimai nėra ir negali būti suformuluoti absoliučiai konkretiems pažeidimų atvejams; jie draudžia visų rūšių alkoholio reklamą, kuri „sietina“ su kai kuria veikla ar savybėmis, nurodytomis Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnyje. Šiame straipsnyje aptartų draudžiamų alkoholio reklamos sričių sąrašas parodo, kad yra draudžiamas bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai. Aptariamoje reklamoje alkoholio vartojimas siejamas su socialine sėkme, asmeninių problemų sprendimu, geresne psichine veikla, nes alkoholio vartojimas pateikiamas kaip veiksminga šių problemų sprendimo priemonė.

Pagal frazę „šis kokteilis puikiai tiks, kai į namus sugūžės būrys linksmai nusiteikusių draugų, kai gyvenimas pateiks naujų išbandymų, kai laikas pradės lėkti neapsakomu greičiu“ būtent alkoholinių gėrimų vartojimas gali suteikti pasisekimą tarp draugų, alkoholinis gėrimas pateikiamas kaip išeitis sprendžiant asmenines problemas, sudaromas įspūdis, kad asmuo vartodamas konkretų alkoholinį gėrimą gali išspręsti savo asmenines problemas, atlaikyti išbandymus gyvenime ir tokiu būdu tapti socialiai sėkmingu, skirtingai, nei asmenys nevartojantys konkretaus reklamuojamo alkoholinio gėrimo. Tokią alkoholinių gėrimų reklamą draudžia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktai.

Kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai, kad Departamentas neatsižvelgė į vidutinio vartotojo sąvoką ir požiūrį. Departamento darbuotojai yra savo srityje kompetentingi specialistai, kurie turi teisę ir pareigą tyrimo metu įvertinti pateikiamos reklamos turinį, jos formą, vaizdinę, grafinę informaciją, reklamos priemonių panaudojimą ir kt. vidutinio vartotojo požiūriu. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo praktikoje pripažįstama, kad vidutinis vartotojas, vertindamas prekes ar prekių ženklą, apsiriboja bendro vaizdo suvokimu ir neanalizuoja kiekvienos detalės. Ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą. Kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, jog vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vidutinis vartotojas suprantamas kaip tam tikras standartas, hipotetinis visų vartotojų (ar tam tikros vartotojų grupės) vidurkis, kuriuo remiantis vertinama, ar pateikta informacija, atsižvelgiant į jos turinį bei pateikimo aplinkybes, gali klaidinti vidutinį vartotoją ir paveikti jo ekonominį elgesį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje vidutinis vartotojas bendra prasme reiškia protingai gerai informuotą, protingai atidų ir apdairų vartotoją. Vidutinio vartotojo atidumo laipsnis konkrečiomis prekių ar paslaugų savybėmis gali būti skirtingas, atsižvelgiant į tam tikras prekių ar paslaugų rūšis ar kategorijas, tačiau ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir pan., o ne su tam tikra prekių ar paslaugų rūšimi ar kategorija.

Pažymėjo, kad 2013-03-29 protokole Nr. ATK2-065 ir 2013-04-09 protokole Nr. ATK2-079 aiškiai ir nedviprasmiškai Bendrovei buvo nurodyta, kokia reklamoje pateikta komercinė informacija neatitinka Alkoholio kontrolės įstatymo atitinkamų nuostatų. Minėtos frazės protokoluose paryškintos, taip pareiškėjui nurodant, kuri informacija yra draudžiama, o kurios informacijos pateikimas nėra draudžiamas. Minėtuose protokoluose prie kiekvienos reklamos yra nurodyti konkretūs Alkoholio kontrolės įstatymo straipsnio, dalies ir punkto reikalavimų pažeidimai. Nutarime visos draudžiamos reklaminės frazės yra išskirtos ir aprašytos pagal tai, kokių Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies reikalavimų neatitinka. Bendrovė teikdama Departamentui 2013-04-14 rašytinį paaiškinimą nenurodė, jog jam neaišku, kurie reklamos epizodai, kuriuos Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus pažeidžia.

Konstitucinis Teismas 1997-02-13 nutarime yra pažymėjęs, kad informacijos laisvė reiškia ne tik teisę informuoti, bet ir teisę gauti informaciją. Taigi, informacijai (įskaitant reklamą) taikytinas tiesos reikalavimas. Visuotinai žinoma, kad alkoholio vartojimas gali pakenkti žmonių sveikatai, jog bet kokio alkoholinių gėrimų kiekio patekimas į organizmą toksikologine prasme yra apsinuodijimas. Alkoholis slopina visų audinių ir organų gyvybinius procesus, net mažos jo dozės mažina fizinį ir psichinį žmogaus pajėgumą. Tai patvirtino ir Konstitucinis Teismas 2004-01-26 nutarime, kuriame konstatuota, kad alkoholio vartojimas gali turėti neigiamų padarinių fizinei, psichologinei ir socialinei asmenų, jų grupių ar net visuomenės būklei.

Pareiškėjo interneto svetainėje pateiktos reklamos negalima patvirtinti kaip teisingos informacijos apie alkoholinius gėrimus. Pagal Reklamos įstatymo 2 straipsnio 4 dalį nebūtina įrodinėti, jog reklama ką nors suklaidino. Pakanka įrodyti, kad reklama gali suklaidinti asmenis. Paprastai laikoma, kad reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo reklamos skleidimo metu. Reklamos davėjas turi turėti neginčijamus įrodymus, kad jo skleidžiama reklama skleidimo metu buvo teisinga.

Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas visų formų alkoholio reklamos Lietuvos Respublikoje absoliutus draudimas. Nurodytos reklamos turinys, siejantis minėtas savybes su alkoholio vartojimu, skatina informacijos vartotojus elgtis tam tikru būdu, įsigyti tam tikrus produktus ir juos vartoti, o tai atitinka alkoholio reklamos apibrėžimą ir yra pripažintina draudžiama alkoholio reklama. Pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, įrodymų ar pagrįstų argumentų, kodėl pateiktą reklamą galima būtų vertinti kaip leidžiamą alkoholinių gėrimų reklamą.

Bendrovė nepateikė jokių argumentų ir motyvų, kokiu pagrindu ekonominė sankcija gali būti mažintina. Departamentas, priimdamas 2013-04-16 nutarimą Nr. ATK2-52/13, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, skirta bauda yra individualizuota atsižvelgiant į lengvinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį. Atsakovas skyrė minimalią baudą, todėl nėra pagrindo teigti, kad ji yra per didelė. Nutarime konstatuota, kad „UAB „Bennet distributors“ Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, tai laikytina atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, į kurias atsižvelgiama mažinant baudos dydį nuo baudos vidurkio 30 000 Lt iki minimumo. Pareiškėjas pažeidimo nepripažįsta ir dėl jo nesigaili. Bendrovė yra vienas iš didžiausių alkoholio verslo atstovų Lietuvos Respublikoje ir ne pirmą kartą pažeidžia alkoholio reklamos reikalavimus. UAB „Bennet Distributors“ skirta ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga, atsižvelgiant į tai, kokias vertybes saugo Alkoholio kontrolės įstatymas.

Iš paties Nutarimo bei 2013-03-29 protokolo Nr. ATK2-065 (b. l. 50-51) bei 2013-04-09 protokolo Nr. ATK2-079 (b. l. 64–65) matyti, jog visos reklaminės frazės įvertintos kaip neatitinkančios Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 11 punkto reikalavimų, o kokteilio „Martini® Royale“ reklama ir to paties straipsnio 6, 8 punktų reikalavimų. Abiejuose protokoluose yra paryškinta, kuri reklaminės frazės dalis pažeidžia teisės normas, o taip pat aiškiai nurodyta, kurį Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio punktą.

Neteisinga ir klaidinančia informacija atsakovas pripažino visas reklamines frazes. Tam, kad aptariamas užrašas patektų į Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą draudžiamos alkoholio reklamos apibūdinimą, yra būtina nustatyti, kad jis atitiktų neteisingos ir (ar) klaidinančios informacijos apie alkoholio gėrimus kriterijus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-2048/2012). Šie kriterijai išdėstyti Reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, t. y., kad ji gali suklaidinti asmenis ir paveikti jų ekonominį elgesį arba pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti, laikoma, kad vartotojai susidaro nuomonę apie reklamoje pateikiamų teiginių teisingumą, reklamos išsamumą ir reklamos pateikimo būdą ar formą ir priima tokius sprendimus, kurių galima tikėtis iš vidutinio vartotojo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad protingai atidus ir apdairus vartotojas neturėtų būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-07-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-997/2008). Ekonominis vidutinio vartotojo elgesys paprastai siejamas su bendru įspūdžiu apie prekę ar paslaugą, jos savybes, kainą ir panašiai, o ne su tam tikra prekių ar paslaugų rūšimi ar kategorija. Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalis išsamiai Nurodo, į ką turi būti atkreiptas dėmesys, kai sprendžiama, ar reklama yra klaidinanti. Ši teisės norma įpareigoja atsižvelgti į reklamos teisingumo, išsamumo ir pateikimo kriterijus: 1) reklamoje pateikiami teiginiai yra neteisingi, jeigu reklamos davėjas negali pagrįsti šių teiginių teisingumo jos naudojimo metu; 2) reklamoje pateikiama informacija yra neišsami, jeigu praleista tam tikra informacijos dalis, kurios pateikimas, atsižvelgiant į kitą toje reklamoje pateikiamą informaciją, būtinai reikalingas, kad būtų išvengta reklamos vartotojų suklaidinimo; 3) reklamos pateikimo būdas ar forma yra tokie, kad reklamos vartotojas gali suvokti numanomą neteisingą (klaidinantį) reklamos teiginį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-27 sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-2048-12 išaiškinta, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 11 punkto aiškinimo kontekste klaidinančios alkoholio reklamos nustatymo kriterijai iš esmės yra tokie patys, kaip ir neteisingos alkoholio reklamos nustatymo kriterijai, kurie yra nurodyti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje.

Pareiškėjo reklamoje naudota frazė „Talka – tai gamtos sukurtas tyrumas“, kalbant apie degtinę, yra akivaizdžiai klaidinga, kadangi gamtoje alkoholiniai gėrimai nekuriami. Nepaisant frazės klaidingumo, vartotojui gali kilti asociacijos, jog šis gėrimas yra gaminamas iš natūralesnių produktų – šaltinio vandens, ekologinių ingredientų ir panašiai, dėl ko jis galėtų būti tyresnis, natūralesnis nei kitos degtinės. Tačiau atsakovas nepateikė duomenų, jog „Talkos“ degtinė būtų gaminama iš natūralesnių nei kitos degtinės medžiagų. Skirtingai nei reklaminė frazė „Kalaviju grūdintas alus“, analizuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A143-2048-12, frazė „Talka – tai gamtos sukurtas tyrumas“ rodo gaminio pagaminimo būdą, o ne jo kilmės legendą, nesusijusią su gamybos procesu.

Apie degtinę „Kaznacheiskaya Vodka“ paskleista frazė „Tikra degtinė turi būti rusiška!“ taip pat neatitinka tikrovės, visų pirma dėl to, kad pati degtinė gaminama Latvijoje, jos gamintojas „Latvijas Balzams“. Reklaminė frazė klaidina vartotoją dėl produkto kilmės šalies, todėl atitinka Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Rusija plačiai žinoma kaip seniai degtinę gaminanti šalis, šis alkoholinis gėrimas dažnai žinomas iš Rusijos kilusiu pavadinimu „vodka“, todėl apskritai reklaminė frazė sudaro ne įspūdį, kad rusiška degtinė geresnė, bet atkreipia dėmesį į senas tradicijas turintį degtinės gamybos regioną. Senų tradicijų priminimas nėra vartotojo klaidinimas.

Reklaminė frazė apie vyno gėrimą „Šventinis“ – „Žiemos šventes sunku įsivaizduoti be karšto gėrimo, dvelkiančio vaisiais ir kvapniais prieskoniais“ nėra nei neteisinga, nei klaidinanti, kadangi pateikia subjektyvų pasirinkimą, kuriam negali būti taikomas tiesos kriterijus. Pats faktas, ar sunku, ar nesunku įsivaizduoti netirtinas pagal tiesos kriterijų, nes tokius kriterijus galėtų atspindėti tik nuomonių apklausa, tačiau bet kuris atskiras individas vis tiek galėtų įsivaizduoti žiemos šventes su karštu alkoholiniu gėrimu. Tokia frazė neabejotinai siekia įteigti vartotojui, jog su karštu alkoholiniu gėrimu žiemos šventės būtų malonesnės, skatina jo neatsilikti, neišsiskirti nuo kitų draugų bei pažįstamų, kurie, reklamuotojo nuomone, tokius gėrimus per šventes vartoja. Tuo pačiu duodama suprasti, jog vartojančius karštus alkoholinius gėrimus aplanko socialinis bendrumas, socialinė sėkmė. Remdamasis šiais motyvais, teismas pripažįsta, kad reklamine fraze apie vyno gėrimą „Šventinis“ – „Žiemos šventes sunku įsivaizduoti be karšto gėrimo, dvelkiančio vaisiais ir kvapniais prieskoniais“ pažeidžiamas ne Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 11 punktas, bet to paties straipsnio 8 punktas.

Konjaką „Calvet Karavan Vanilla“ apibūdinant reklaminė frazė „Konjakas be jokių tabu“ vertintina kaip abstrakti, nieko apie gėrimą ir jo gamybos būdą nesakanti frazė. Alkoholinių gėrimų gamybai keliami tik techninio pobūdžio reikalavimai, o ne socialiniai draudimas. Nėra gamybos būdo, kuriuo būtų galima pagaminti reikalavimams atitinkantį gėrimą, tačiau kuris būtų tabu iš socialinės pusės. Pažymėtina tai, kad ši frazė gali būti naudojama siekiant įtikinti, kad pavartojus šio alkoholinio gėrimo dingsta socialiniai tabu, tačiau tokiu atveju reikėtų tikrinti jos atitikimą ne Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 11 punktui, o kitiems to paties straipsnio punktams. Dėl frazės abstraktumo teismas tokio vertinimo neatlieka. Taigi, frazė laikoma neteikiančia informacijos ir nepripažįstama neteisinga ar klaidinančia. Reklaminė frazė „Troškimas iš naujo atrasti neginčijamas gyvenimo vertybes – tokias, kaip natūralumas ir skonis“, kiek tai liečia 2013-03-29 protokole Nr. ATK2-065 ir Nutarime paryškintus žodžius dėl troškimo atrasti natūralumą taip pat nelaikytina klaidinančia. Pagal savo pavadinimą alkoholinis gėrimas priskirtas konjako kategorijai, tai reiškia, kad jis gaminamas apibrėžtame Prancūzijos regione pagal nustatytas taisykles. Pagal įprastai pateikiamą šio brendžio gamybos eigą, į jį nededami sintetiniai priedai, todėl jis gali būti laikomas natūraliu alkoholiniu gėrimu. Alkoholio reklama negali atskleisti vien tik neigiamą požiūrį į alkoholio vartojimą, kitaip tai reikštų absoliutų alkoholio reklamos draudimą, nes nei vienas gamintojas ar platintojas nenorėtų apie savo gaminį platinti atstumiančios informacijos.

Reklaminė frazė „Neturintis analogų gėrimas“ yra neteisingas dėl to, kad egzistuoja daug konjako rūšių, o pareiškėjo reklamuojamas nėra niekuo ypatingesnis nei viena konjako rūšis skiriasi nuo kitos konjako rūšies. Apie tai, kad gėrimas yra išskirtinis pareiškėjas duomenų nepateikė. Klaidinančia reklama atsakovas pripažino ir reklaminę frazę „kilmingas alkoholinis gėrimas“, tačiau ši frazė nieko nepasako apie gėrimo savybės, vidutinis vartotojas supranta, kad alkoholiniai gėrimai neturi luomus atspindinčių vardų ir negauna kilmės dokumentų, kaip jie suprantami visuomenėje. Šioje situacijoje žodis kilmingas gali būti nukreipiantis į gėrimo kilmės regioną, tačiau tokia prasme įprastai žodis nevartojamas („kilmingas – kilęs iš bajorų, aristokratų“, Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 1993, „Mokslo ir enciklopedijų leidykla). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-09-27 sprendime administracinėje byloje Nr. A143-2048-12 pateiktą traktavimą, ši frazė nelaikytina klaidinančia Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 11 punkto prasme.

Reklaminė frazė „Martini® Royale“ yra naujas kokteilių kultūros žingsnis!“ teisingai buvo pripažinta neteisinga ir klaidinančia, nes pareiškėjas jokių duomenų apie šio kokteilio įtaką kokteilių istorijai nepateikė, kuo jis gali būti įsimintinas kokteilių kultūroje nepaaiškino. Taigi jo parduodamas gėrimas negali būti vertinamas kitaip kaip įprastas eilinis šiuo metu gaminamas kokteilis. Kitos reklaminės frazės dėl kokteilio vasariškumo ir įsimintinumo yra vertinamojo pobūdžio, taigi jos nėra nei klaidingos, nei teisingos. Šios frazės nėra klaidinanti reklama, nes negalima nustatyti Reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies pažeidimų.