- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-19
- Bylos Nr.
- eI1-3749-1066/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09411-2023-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Sigita Fomičiova, Gediminas Užubalis, Asta Adamonytė-Šipkauskienė
- Pareiškėjas
- L. L.
- Atsakovas
- Lietuvos kalėjimų tarnybai, Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Sigitos Fomičiovos ir Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. L. skundą atsakovams Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimui dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas L. L. kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo 2023 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. SN-25-896 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ (toliau – Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 2S-2544 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – Tarnybos sprendimas); 3) tenkinti L. L. prašymą dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo.
2. Pareiškėjas , nesutikdamas su priimtu Sprendimu ir Tarnybos sprendimu, savo skunde teismui paaiškina:
2.1. 2023 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininką su prašymu suteikti jam trumpalaikę išvyką į namus (jo prašymas buvo užregistruotas), tačiau jo prašymas buvo netenkintas, nes pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Kodeksas) 68 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų.
Nesutikdamas su atsakovų priimtais sprendimais, pareiškėjas teigia, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba atkreipė dėmesį į tai, jog užfiksuotas pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizikos (taškų) pokytis yra tik vienas iš pažangos numatymo kriterijų ir kad daroma pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius ir sumažinti jų įtaką; be to, tokia pažanga gali būti fiksuojama net tada, kai nusikalstamo elgesio rizika nėra įvertinta ar jos vertinimas nesikeičia.
2.2. Nesutinka su tuo, kad galimai tik dėl techninės klaidos nekonstatuota, jog pareiškėjo prašymas dėl trumpalaikės išvykos netenkinamas ir dėl to, kad jis neatitinka Kodekso 68 straipsnio 1 dalies 4 punkto. Minėtame punkte, anot pareiškėjo, nurodyta, kad asmeniui, siekiančiam trumpalaikės išvykos, keliamas reikalavimas užsiimti pasiūlyta darbine veikla (savarankiškai dirbti ne bausmės atlikimo vietoje) Kodekso 61 str. nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius. Pareiškėjas pažymi, kad jis vykdo individualią veiklą, iš kurios gauna pajamas ir savanoriškai dengia antstolių išieškomas sumas jau daugiau nei vienerius metus, taigi, akivaizdu, kad jis tenkina Kodekso 68 str. 1 d. 4 p. reikalavimus, tuo tarpu atsakovo nurodoma priešingai.
Sprendime nėra analizuojami Kodekso 56 straipsnio nuostatų reikalavimai ir tuo pačiu nevertinamas L. L. atitikimas joms. L. L. yra gavęs Vilniaus kalėjimo viršininko leidimą vykdyti individualią veiklą, savo individualią veiklą yra registravęs Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, per mėnesį gauna 350,00 Eur dydžio pajamas, šios pajamos yra pervedamos į laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamą nuteistojo asmeninę sąskaitą. Mano, kad skundžiamo Sprendimo rezoliucinėje dalyje sąmoningai nebuvo nurodytas prašymo dėl trumpalaikės išvykos netenkinimo pagrindas Kodekso 68 str. 1 d. 4 p., nes pareiškėjas šį pagrindą atitinka, todėl teigia, kad tokie argumentai apie tai, kad neva dėl to įvyko techninė klaida yra nepagrįsti.
2.3. Pažymi, kad 2023 m. birželio 27 d. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo trimis balais, tačiau tai Sprendime nenurodyta. Kai tuo tarpu šie duomenys aiškiai parodo, kad L. L. atitinka Kodekso 68 str. 1 d. 1. punkto reikalavimus, t. y. jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir yra nustatyta pažanga ją mažinant. Pasak pareiškėjo, maksimalus nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius yra 160, kuriuo preziumuojamai vertinamas visų ką tik laisvės atėmimo bausmę pradėjusių atlikti nuteistųjų elgesys. L. L. nusikalstamo elgesio rizika po laisvės atėmimo bausmės pradžios buvo įvertinta tik praėjus 11 metų, įvertinimo dydis – 75 balai. Taigi, vertinant L. L. nusikalstamo elgesio rizikos pokytį nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, matyti, kad rizika sumažėjusi 2/3 dalimis (daugiau kaip 100 balų), t. y. stebimas ženklus nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas. Tuo tarpu Sprendime nurodoma, kad pastaruoju metu yra stebimas L. L. disciplinuotas elgesys, tačiau reikšminga pažanga nenustatyta.
Taip pat nurodo, kad nors Sprendime cituojama Socialinio tyrimo išvada, tačiau ji apima šešis paskutinius mėnesius, tuo tarpu Kodekso 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos skirtos vertinti visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, o ne lyginant paskutinį pusmetį su praėjusiu pusmečiu.
2.4. Pabrėžia, kad viena iš esminių humaniško ir asmens integracijai skirto kalinimo prielaidų yra ta, kad išankstinis įkalinto asmens parengimas išeiti į laisvę ir į laipsnišką perėjimą orientuotas įkalinimo organizavimas didina asmens socialinės integracijos tikimybę.
2.4.1. Šiuo atveju pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2005 m. ir bausmės pabaiga numatyta 2025 m., t. y. po 15 mėnesių. Šiuo metu yra sukurta tokia situacija, kai kalėjimų priežiūros pareigūnai, netaikydami jam jokios priemonės, palengvinančios jo integraciją į visuomenę po jau atliktos 19 metų laisvės atėmimo bausmės, iš esmės tyčia nusišalina nuo pareigos užtikrinti asmens gebėjimą prisitaikyti visuomenėje ir taip ignoruoja visuomenės interesą, kad į visuomenę nebūtų paleistas visiškai joje būti neprisitaikęs nuteistasis.
2.4.2. Kaip galima spręsti iš skundžiamų Sprendimo ir Tarnybos sprendimo, šioje situacijoje pasirinktas būdas neužtikrinti visuomenės intereso ir nuteistajam po metų jau atlikus visą 20 metų laisvės atėmimo bausmę – jį paleisti į visuomenę be jokių galimų taikyti jo elgesio kontrolės ir priežiūros priemonių bei jam nepadėti prisitaikyti prie grįžimo į visuomenę.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas (toliau – Kalėjimas) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Visa dokumentinė medžiaga patvirtina, jog vis dar aktualiu poreikiu išlieka pareiškėjo nuoseklus bei tęstinis dalyvavimas priemonėse, siekiant stiprinti problemų identifikavimo bei jų sprendimo įgūdžius, pastarojo vidinės motyvacijos asmeniniams pokyčiams palaikymas, lavinant pro-socialių nuostatų bei visuotinai priimtinų vertybių raišką, formuojant kritiškas nuostatas kriminalinio elgesio atžvilgiu bei stiprinant pastarojo įgūdžius priimti ir nuosekliai laikytis nustatytų taisyklių bei apribojimų ir visuotinai priimtų moralinių normų.
3.2. Tvirtina, kad nuteistajam trumpalaikė išvyka iš įkalinimo įstaigos suteikiama tik tuomet, kai jis atitinka visas Kodekso 68 str. 1 d. numatytas sąlygas. Vienos iš sąlygų neatitikimas reiškia, kad nuteistajam ši teisė negali būti suteikta. Įvertinusi visas aplinkybes, Kalėjimo Patariamosios komisijos nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais(toliau – komisija) teikė siūlymą pareiškėjo prašymo netenkinti, kadangi pastarasis neatitinka Kodekso 68 str. 1 d. 1 p., 4 p. reikalavimų. Minėta komisija pateikė vienbalsę nuomonę, atsižvelgdama į tai, jog nuteistasis, iki šiol negeba išsikelti turimų problemų, nemano, kad jo asmeninės savybės, dabartinis mąstymas ir elgesys turi įtakos jo pakartotiniam nusikalstamumui. Stebimos išliekančios negatyvios nuostatos nemokamų – aplinkotvarkos darbų atlikimo, įsitraukimo į darbinę veiklą bausmės atlikimo vietoje, atžvilgiu. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba, užsiima tik individualia veikla. Nuteistojo nuostatos į darbą bausmės atlikimo vietoje išlieka negatyvios, kadangi pats L. L. paminėjo, kad pačiame kalėjime dirbti nenorėtų, tačiau galėtų dirbti už įstaigos teritorijos ribų. Be to, bausmės atlikimo metu jis nepasižymi pavyzdingu elgesiu (visą bausmės atlikimo laikotarpį yra skatintas tik 4 kartus, drausmine tvarka baustas 22 kartus). Toks nuobaudų ir paskatinimų santykis tik parodo, jog asmuo iki šiol net ir struktūruotoje aplinkoje negeba laikytis nustatytų taisyklių. Taigi, Komisija nagrinėdama pareiškėjo prašymą, įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, turėjo įtakos sprendimui dėl trumpalaikės išvykos suteikimo / nesuteikimo. Komisija įvertino tiek pozityviąsias, tiek negatyviąsias aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjant pareiškėjo prašymą.
3.3. Šiuo atveju atsakovai jokiais savo veiksmais ir sprendimais pareiškėjo teisių nepažeidė, priimti skundžiami Sprendimas ir Tarnybos sprendimas yra teisėti, pagrįsti ir motyvuoti, jų naikinti bei tenkinti pareiškėjo prašymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. O pareiškėjo skundo argumentai - deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, grindžiami tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai.
4. Atsakovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
4.1. Sprendime pareiškėjui aiškiai ir išsamiai išdėstyta, kad vis dar išlieka poreikis tolimesnio jo elgesio pokyčių stebėjimui ir išlaikymui, o vien dalyvavimas priemonėse, pasak Tarnybos, nepagrindžia asmens pažangos nusikalstamo elgesio rizikos valdyme. Siekiant įvertinti pareiškėjo elgesio, mąstymo bei nuostatų ypatumų pokyčius, atsižvelgiant į pareiškėjo nusikalstamo elgesio pavojingumo visuomenei mąstą, reikalingas galimų naujų įgūdžių įsitvirtinimo pagrindimas, t. y. pareiškėjo elgesio raiškos stebėjimas ilgalaikėje perspektyvoje.
4.2. Taip pat pažymi, kad siekiant kurti sėkmingos resocializacijos proceso prielaidas, yra reikšmingi pareiškėjo gebėjimai išlaikyti stabilią teigiamo elgesio dinamiką, stiprinant jo atsparumo destabilizuojančios aplinkos poveikiui veiksnius. Taipogi, Sprendime nurodyta, jog vis dar aktualiu poreikiu išlieka pareiškėjo nuoseklus bei tęstinis dalyvavimas priemonėse, siekiant stiprinti problemų identifikavimo bei jų sprendimo įgūdžius, taip pat jo vidinės motyvacijos asmeniniams pokyčiams palaikymas, lavinant pro-socialių nuostatų bei visuotinai priimtinų vertybių raišką, formuojant kritiškas nuostatas kriminalinio elgesio atžvilgiu bei stiprinant pareiškėjo įgūdžius priimti ir nuosekliai laikytis nustatytų taisyklių bei apribojimų ir visuotinai priimtų moralinių normų.
4.3. Kaip nurodyta ir Tarnybos sprendime, užfiksuotas nusikalstamo elgesio rizikos (taškų) pokytis yra tik vienas iš pažangos numatymo kriterijų. Daroma pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius ir sumažinti jų įtaką pareiškėjui leista užsiimti individualia veikla – teikti vertimo paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka pareiškėjo vykdoma individuali veikla nėra prilyginta darbinei veiklai. Todėl, pasak Tarnybos, pagrįstai padaryta išvada, kad pareiškėjas neatitinka Kodekso 68 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų. Tarnybos manymu, o vien tai Sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta, jog pareiškėjas neatitinka pastarosios sąlygos, vertintina tik kaip techninė klaida, kadangi faktinė aplinkybė – „nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba“ yra paminėta ir priimant Sprendimą buvo įvertinta.
4.4. Tarnyba, įvertinusi nagrinėjimui pateiktą dokumentinę medžiagą, padarė išvadas, kad Sprendimas nesuteikti pareiškėjui trumpalaikės išvykos yra teisėtas ir pagrįstas bei priimtas vadovaujantis galiojančių teisės aktų nuostatomis, o tai, kad pareiškėjo netenkina jame išdėstytos faktinės aplinkybės ir argumentai, nėra pagrindas pripažinti, jog pats Sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinkantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Be to, Tarnybos nuomone, Kalėjimo Sprendime aiškiai ir konkrečiai nurodoma, kokie dokumentai buvo vertinti bei kompleksiškai vertintinas pareiškėjo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką.
4.5. Pabrėžia, kad vien faktas, jog pareiškėjas daro tam tikrą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nereiškia, kad daroma pažanga yra akivaizdi ir pakankama svarstant trumpalaikių išvykų suteikimo klausimą. Nuteistajam trumpalaikė išvyka iš įkalinimo įstaigos suteikiama tik tuomet, kai jis atitinka visas Kodekso 68 str. 1 d. numatytas sąlygas. Vienos iš sąlygų neatitikimas reiškia, kad nuteistajam ši teisė negali būti suteikta.
4.6. Mano, kad Kalėjimo komisija pagrįstai pateikė siūlymą pareiškėjo prašymo netenkinti, kadangi jis neatitinka Kodekso 68 str. 1 d. 1 ir 4 p. reikalavimų, taigi nėra jokio pagrindo atsakovų priimtus sprendimus panaikinti.
Šioje situacijoje nei Kalėjimas, nei Tarnyba jokiais savo veiksmais ir sprendimais pareiškėjo teisių nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
5.1. Kalėjimui pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 4 d. pateikė prašymą, kuriuo prašoma suteikti trumpalaikę išvyką į namus, tuo pačiu nurodant, kad šiuo metu jis yra atlikęs daugiau nei 18,5 metų paskirtos jam bausmės, yra lengvojoje grupėje, neturintis nuobaudų bei užsiima individualia veikla ir norėtų pasimatyti su žmona bei sūnumis.
5.2. Pareiškėjo 2023 m. rugpjūčio 4 d. prašymas buvo svarstytas Kalėjimo komisijos 2023 m. rugpjūčio 17 d. posėdyje. Komisija, susipažinusi su pareiškėjo asmens byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2005 m. sausio 19 d. už labai sunkų tyčinį nusikaltimą ir bausmės pabaiga numatyta 2025 m. sausio 19 d.
Taip pat Komisija įvertino kriminogeninius veiksnius: didelis teisės pažeidimų skaičius per visą bausmes atlikimo laiką, šiuo metu galiojančių nuobaudų atliekant laisvės atėmimo bausmę neturi, bet buvo stebimas ankščiau nepakankamas gebėjimas priimti nustatytas taisykles, t. y.:
5.2.1. 2023 m. birželio 27 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, įvertinus nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis, interviu metu gautą informaciją, reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo, rizika išlieka vidutinė. Pareiškėjas iki šiol negeba išsikelti turimų problemų, nemano, kad jo asmeninės savybės, dabartinis mąstymas ir elgesys turi įtakos jo pakartotiniam nusikalstamumui, tad su gyvenimo stiliumi, emocine gerove, mąstymu ir elgesiu, nuostatomis, darbine veikla, lėšų tvarkymo ir pajamų sritimis susiję kriminogeniniai poreikiai šiuo metu vis dar išlieka aktualūs. Stebimos išliekančios negatyvios L. L. nuostatos nemokamų – aplinkotvarkos darbų atlikimo, įsitraukimo į darbinę veiklą bausmės atlikimo vietoje, atžvilgiu. Nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirba, užsiima tik individualia veikla. Iš 2023 m. birželio 27 d. Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, jog nuteistojo nuostatos į darbą bausmės atlikimo vietoje išlieka negatyvios, kadangi pats L. L. paminėjo, kad pačiame kalėjime dirbti nenorėtų, tačiau galėtų dirbti už įstaigos teritorijos ribų. Atkreiptinas dėmesys, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis nepasižymi pavyzdingu elgesiu. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį yra skatintas tik 4 kartus, drausmine tvarka baustas 22 kartus. Paskutinį kartą baustas 2023 m. kovo 30 d. už USB laikmenos turėjimą, kuri nebuvo įtraukta į jo turimų daiktų sąrašą. Nuobaudų ir paskatinimų santykis rodo, jog asmuo iki šiol net ir struktūruotoje aplinkoje negeba laikytis nustatytų taisyklių, manytina, jog paleidžiant tokį asmenį į trumpalaikę išvyką būtų pažeidžiamas visuomenės interesas.
5.2.2. Komisija pateikė vienbalsę nuomonę – siūlyti Kalėjimo viršininkui nuteistojo L. L. prašymo netenkinti, nes, Komisijos nuomone, pareiškėjas neatitinka įstatymo sąlygų, numatytų Kodekso 68 str. 1 d. 1 p., 4 p. nuostatų.
Ginčijamame Sprendime pabrėžiama, kad nuteistajam trumpalaikė išvyka iš pataisos namų suteikiama tik tuomet, kai jis atitinka visas Kodekso 68 str. 1 d. numatytas sąlygas. Vienos iš sąlygų neatitikimas reiškia, kad nuteistajam ši teisė negali būti suteikta. Įvertinus Sprendime aprašytas aplinkybes, taip pat tai, kad Kalėjimo komisija teikusi siūlymą pareiškėjo prašymo netenkinti, nes pareiškėjas neatitinkantis Kodekso 68 str. 1 d. 1 p. reikalavimų, konstatuota, kad L. L. prašymas tenkinamas nebus.
5.4. Nesutikdamas su Kalėjimo viršininko priimtu Sprendime, pareiškėjas nustatyta tvarka apskundė Sprendimą Tarnybai, kuri 2023 m. spalio 27 d. priimtu Tarnybos sprendimu L. L. skundą dėl Kalėjimo Sprendimo pripažino nepagrįstu bei atmetė.
6. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Sprendimo ir Tarnybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Kodeksas (redakcija, galiojusi skundžiamų sprendimų priėmimo dienai).
Kodekso 68 straipsnio 1 dalis numato, kad pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos Respublikos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: 1) jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir yra nustatyta pažanga ją mažinant; 2) yra atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį; 3) neturi drausminių nuobaudų arba neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių; 4) užsiima pasiūlyta darbine veikla (savarankiškai dirba ne bausmės atlikimo vietoje) šio kodekso 61 straipsnyje nurodytą laiką ne mažiau kaip tris paskutinius bausmės atlikimo mėnesius (ši sąlyga netaikoma nuo dalyvavimo darbinėje veikloje atleistiems nuteistiesiems).
8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad viena iš bausmės ir bausmių vykdymo proceso funkcijų yra reintegruoti asmenį į visuomenę o viena iš priemonių pasiekti šį tikslą yra sąlygų palaikyti ryšius su asmenimis laisvėje sudarymas tam, jog atlikus bausmę asmeniui su artimųjų pagalba būtų lengviau pasiekti minėtą tikslą. Tačiau pažymima, kad teisė pasimatyti su artimaisiais įstatymų nustatytais atvejais gali būti varžoma, siekiant skatinti nuteistuosius laikytis disciplinos reikalavimų bei užtikrinti gerą elgesį. Be to, turi būti užtikrintas ir visuomenės saugumas (pvz., LVAT 2015 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2112-520/2015; 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-451-520/2018 ir kt.).
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pabrėžęs, jog nors sulaikymas savo prigimtimi yra privataus ir šeimos gyvenimo ribojimas, tačiau kalinčio asmens teisės į šeimos gerbimą būtina dalis yra tai, kad kalėjimo administracija padėtų palaikyti veiksmingą bendravimą su artimais šeimos nariais (žr., pvz., 1999 m. liepos 7 d. sprendimą Messina prieš Italiją), tačiau EŽTT taip pat pripažįsta, kad tam tikros kalinčių asmenų bendravimo su išoriniu pasauliu kontrolės priemonės gali būti taikomos ir savaime neprieštarauja Europos Žmogaus teisių konvencijai (žr., pvz., 2003 m. liepos 29 d. sprendimą byloje Aliev prieš Ukrainą).
Ginčo kontekste taipogi svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. gegužės 6 d. nutarime išaiškinęs, jog diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo. Tačiau tam tikrais atvejais atskiroms subjektų grupėms įstatymu galima nustatyti specialų teisinį statusą ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus. Tai reiškia, kad konstitucinis asmenų lygybės principas nepaneigia pačios galimybės skirtingai traktuoti žmones atsižvelgiant į jų statusą. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintas. Iš esmės diskriminacijos sampratą analogiškai aiškina ir EŽTT (žr., pvz., 2013 m. liepos 9 d. sprendimą byloje Varnas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42615/06)).
9. Sprendžiant kilusį ginčą, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui nesuteikta trumpalaikė išvyka į namus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistųjų teisė į trumpalaikę išvyką į namus, net ir atsižvelgiant į siekį reintegruoti šiuos asmenis į visuomenę, nėra absoliuti, o tai, be kita ko, pagrindžia ir Europos Tarybos M. K. Rekomendacija Nr. R (82) 16 „Dėl trumpalaikių išvykų (atostogų) kaliniams“, kurioje ne tik rekomenduojama valstybėms – Europos Tarybos narėms, suteikti kaliniams atostogas dėl medicininių, mokymosi (švietimo), darbo (profesijos), šeimos ir kitų socialinių priežasčių (1 punktas), tačiau ir, suteikiant tokias atostogas, atsižvelgti į nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, paskirtos bausmės trukmę, į tai, koks įkalinimo periodo laikotarpis jau atliktas (užbaigtas), kalinio asmenybę ir elgesį bei pavojų (riziką), jei tokia yra, kurį jis gali sukelti visuomenei, kalinio šeimos ir socialinę padėtį, kuri galėjo pasikeisti įkalinimo metu, atostogų tikslą, jo trukmę ir sąlygas (2 punktas) (žr., pvz., LVAT 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-451-520/2018; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-211-624/2021; 2024 m. kovo 27 d, nutartį administracinėje byloje Nr. TA-16-520/2024).
10. Taigi šiuo atveju pataisos įstaigos administracija, spręsdama, ar nuteistasis turi teisę į trumpalaikę išvyką į namus, visų pirma, privalo nustatyti, ar jis atitinka visas Kodekso 68 straipsnyje nustatytas sąlygas. Vis dėlto, net ir nustačius, kad vadovaujantis Kodekso 68 straipsnio nuostatomis, nuteistasis turi teisę į trumpalaikę išvyką į namus, tokia teisė nėra absoliuti, kadangi pataisos įstaigos administracija prieš priimdama sprendimą taip pat turi diskreciją atsižvelgti į nuteistojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, kalinio asmenybę, elgesį ir pavojų, kurį jis gali sukelti visuomenei, jo šeimos ir socialinę padėtį ir t. t.
11. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad jis atitinka Kodekso 68 str. 1 d. 1 punkto reikalavimus, t. y. jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir yra nustatyta pažanga ją mažinant. Pasak pareiškėjo, vertinant L. L. nusikalstamo elgesio rizikos pokytį nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, matyti, kad rizika sumažėjusi 2/3 dalimis (daugiau kaip 100 balų), t. y. stebimas ženklus nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas ir nesutinka, kad reikšminga pažanga nenustatyta. Taip pat pareiškėjas pažymi, kad jis vykdo individualią veiklą, iš kurios gauna pajamas ir savanoriškai dengia antstolių išieškomas sumas jau daugiau nei vienerius metus, taigi, akivaizdu, kad jis tenkina ir Kodekso 68 str. 1 d. 4 p. reikalavimus, tuo tarpu atsakovai nurodo visiškai priešingai.
12. Teismas pažymi, kad Komisija, priešingai nei teigia pareiškėjas, iš esmės visapusiškai ir išsamiai įvertino visas svarbias aplinkybes ir sąlygas, bei pagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjas neatitinka įstatymo sąlygų, numatytų Kodekso 68 str. 1 d. 1 p., 4 p. nuostatų tam, kad jam būtų suteikta trumpalaikė išvyka iš pataisos namų (remiantis atliktų įvertinimų rezultatais, L. L. pakartotinio nusikalstamo bei smurtinio elgesio rizika yra vidutinė. Šiuo metu reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nėra stebimi). Teismas su tokiu atliktu Komisijos vertinimu neturi pagrindo nesutikti. Juo labiau, kaip matyti iš siūlymo, Komisija įvertino tiek pozityviąsias, tiek negatyviąsias aplinkybes, turinčias reikšmės nagrinėjant pareiškėjo prašymą. Teismo vertinimu, Komisijos siūlyme aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas neatitinka įstatymo sąlygų, numatytų Kodekso 68 str. 1 d. 1 p., 4 p., kartu nurodant tai pagrindžiančias aplinkybes, įskaitant aplinkybes, kurios rodo, jog pareiškėjo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi. Pareiškėjo teiginiai, kad jis padarė pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tik jo subjektyvi nuomonė, kuriai teismas nepritaria, nes vien tik faktas, kad pareiškėjas daro tam tikrą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nereiškia, kad daroma pažanga yra akivaizdi. Šiuo atveju sutiktina su atsakovu, kad daroma pažanga yra suprantama kaip nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymas, t. y. tam tikri nuteistojo veiksmai, padedantys suvaldyti kriminogeninius veiksnius ir sumažinti jų įtaką (svarbu atsižvelgti į numatytų priemonių vykdymą, dalyvavimą programose, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitus veiksnius). Akivaizdi pažanga reiškia realius, aiškius ir konkrečius asmens veiksmus, liudijančius apie nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių valdymą, asmens elgesį ir jo pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Kaip matyti iš 2023 m. birželio 27 d. Socialinio tyrimo išvados, atsižvelgiant į paskutinio vertinimo metu išskirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, asmens bylos duomenis, interviu metu gautą informaciją, atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, 2023 m. birželio 27 d. nebuvo nustatyti reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai ir nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Pareiškėjas negeba išsikelti turimų problemų, nemano, kad jo asmeninės savybės, dabartinis mąstymas ir elgesys turi įtakos jo pakartotiniam nusikalstamumui, tad su gyvenimo stiliumi, emocine gerove, mąstymu ir elgesiu, nuostatomis, darbine veikla, lėšų tvarkymo ir pajamų sritimis susiję kriminogeniniai poreikiai šiuo metu vis dar išlieka aktualūs. Stebimos išliekančios negatyvios L. L. nuostatos nemokamų – gerbūvio darbų atlikimo, įsitraukimo į darbinę veiklą pataisos įstaigoje, atžvilgiu. Taigi teismas pritaria, kad atsakovas, remiantis anksčiau minėta Komisijos išvada (siūlymu), turėjo teisę ir pagrindą priimti pareiškėjui nepalankų sprendimą. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su Komisijos nustatytomis aplinkybėmis ir Kalėjimo padarytomis išvadas, neįrodo jo teiginių pagrįstumo.
Nesutiktina su pareiškėjo teiginiu, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertis reikšmingai pasikeitė nuo bausmės atlikimo pradžios, kadangi bausmės atlikimo pradžioje tokie vertinimai nebuvo atliekami ir dėl to reikėtų vertinti, kad nusikalstamo elgesio rizika turėjo būti vertinama maksimaliu įverčiu (160), taigi lyginant su paskutiniu vertinimu (75 balai) padaryta reikšminga pažanga. Toks teiginys remiasi tik subjektyvia pareiškėjo interpretacija ir neatitinka principo, kad turi būti vertinamas realus elgesio ir nuostatų pokytis.
13. Teismui atsakant į pareiškėjo argumentus, susijusius su jo vykdoma individualia veikla, visų pirma, pažymėtina, kad nuteistųjų darbinė veikla (darbas) laikoma svarbiausia (privaloma) jų užimtumo forma, tuo tarpu nuteistųjų galimybė pataisos įstaigoje užsiimti individualia veikla yra tik viena iš fakultatyvinių jų užimtumo formų, kuri gali būti vykdoma greta privalomos darbinės veiklos ir tik išimtiniais atvejais – vietoje privalomos darbinės veiklos. Nagrinėjimu atveju iš bylos medžiagos, stebimos išliekančios negatyvios L. L. nuostatos nemokamų – aplinkotvarkos darbų atlikimo, įsitraukimo į darbinę veiklą bausmės atlikimo vietoje, atžvilgiu. Antra vertus, nors pareiškėjas teigia, kad vykdoma individuali veikla registruota ir per mėnesį gaunamos 350,00 Eur dydžio pajamos, tačiau vien faktas, kad jos yra pervedamos į laisvės atėmimo vietų įstaigos administruojamą nuteistojo asmeninę sąskaitą, nėra pakanka konstatavimui, jog pareiškėjas dirbantis, t. y. kaip jau minėta, dalyvauja darbinėje veikloje. Trečia, iš 2023 m. birželio 27 d. Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, jog nuteistojo nuostatos į darbą bausmės atlikimo vietoje išlieka negatyvios, kadangi pats L. L. paminėjo, kad pačiame kalėjime dirbti nenorėtų, tačiau galėtų dirbti už įstaigos teritorijos ribų. Tad šioje situacijoje atsakovo visiškai pagrįstai konstatuota, kad bausmės atlikimo metu pareiškėjas nedirba.
Pažymėtina, kad skundžiamame Tarnybos sprendime nurodyta, kad Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, 291 punkte nustatyta, kad nuteistojo prašymu ne bausmės atlikimo vietoje vykdoma individuali veikla prilyginama jo darbui ne bausmės atlikimo vietoje, jeigu atitinka nurodytas sąlygas. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjui 2022 m. birželio 17 d. įsakymu Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu buvo leista vykdyti individualią veiklą, tačiau tai nereiškia šios veiklos prilyginimo darbinei veiklai. Vadinasi kodekso 68 straipsnio prasme pareiškėjo individuali veikla nebuvo prilyginta darbinei veiklai.
14. Pažymėtina, kad Komisijos atliktas vertinimas ir pateiktas siūlymas yra teisės aktais įtvirtintas. Tad Kalėjimas turėjo teisę remtis šiuo Komisijos Siūlymu, kaip pagrindu priimti pareiškėjui neigiamą sprendimą. Kalėjimo priimtas Sprendimas turi būti vertinamas kartu su Komisijos pateiktu Siūlymu, jame atliktu pareiškėjo situacijos įvertinimu bei pateiktais argumentais. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiami Kalėjimo Sprendimas ir Tarnybos sprendimas yra neaiškūs, nepagrįsti ir nemotyvuoti (priešingai, juose motyvų išdėstymas yra adekvatus ir pakankamas) bei Sprendimas yra pakankamai individualizuotas.
15. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).
Iš aptarto teisinio reglamentavimo bei pateiktų teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių matyti, kad VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai, todėl, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (šiam tikslui; šiuo atveju) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Toks vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (LVAT 2011 m. birželio 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011, Administracinė jurisprudencija Nr. 21, 2011).
Teismo vertinimu, abu skundžiami sprendimai atitinka VAĮ įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, įvertinta pareiškėjo individuali situacija). Taip pat nustatyta, kad atsakovai tinkamai taikė ginčo teisiniam santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą individualų administracinį aktą.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek atsakovai, nagrinėdami pareiškėjo prašymą, pateikė faktiškai ir teisiškai motyvuotus argumentus, dėl ko pareiškėjo prašymas dėl trumpalaikės išvykos į namus suteikimo netenkintas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo L. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.