- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-02
- Bylos Nr.
- e2S-280-544/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Atsakovas
- D. K.
- Ieškovas
- R. N.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2S-280-544/2023
teisėja Virginija Breskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01446-2022-4
2023 m. gegužės 2 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 6 d. nutarties pagal atsakovės D. K. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ir atidėjimo civilinėje byloje Nr. e2-3064-452/2022 pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovei D. K. dėl iškeldinimo iš buto ir atsakovės priešieškinį ieškovui dėl uzufrukto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Atsakovė D. K. prašė atidėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3064-452/2022 dalies dėl jos iškeldinimo su visais jai priklausančiais daiktais iš atsakovui R. N. nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), vykdymą iki 2032 m. gruodžio 22 d. bei išdėstyti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimu, 2022 m. birželio 30 d. papildomu sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi priteistų 1 888 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą lygiomis dalimis po 15,73 Eur kas mėnesį dešimties metų laikotarpiui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
2. Nurodė, kad jos turtinė padėtis yra labai sunki, iškeldinimas sukels ypač sunkias pasekmes ir ji taps asmeniu be pastovios gyvenamosios vietos, nes kito būsto susiradimui lėšų neturi. Apsigyventi motinos testamentu jai paliktoje namo dalyje negali dėl to, kad ji avarinės būklės ir nežino, kaip įvykdyti broliui nustatytą testamentinę išskirtinę, kuriai išmokėti, kaip ir namo dalies remontui, lėšų neturi.
3. Yra bedarbė, registruota užimtumo tarnyboje, gaunamos 205 Eur socialinės pašalpos nepakanka išsinuomoti gyvenamąjį būstą ir sumokėti priteistas 1 888 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias galėtų sumokėti ieškovui nebent per dešimt metų mokėdama po 15,73 Eur. Yra įstojusi į eilę socialiniam būstui gauti, tačiau jo gavimas gali užtrukti iki dešimties metų. Be to, nors formaliai neįgalumo procentai nenustatyti, bet realiai prastas regėjimas atima galimybes dirbti pastovų darbą.
4. Tvirtina, kad teismas, nuspręsdamas ją iškeldinti iš gyvenamųjų patalpų, nepaisė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, susijusios su asmens būsto neliečiamybės gerbimu, todėl yra pagrindas jos ir anksčiau išsakytus minėtus argumentus vertinti pakartotinai sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. vasario 6 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies: išdėstė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimu, 2022 m. birželio 30 d. papildomu sprendimu ir Panevėžio apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3064-452/2022 priteistų 1 888 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą dalimis vieneriems metams, nustatydamas, jog atsakovė moka ieškovui kiekvieną mėnesį po 157,33 Eur iki einamojo mėnesio paskutinės dienos (įmokų mokėjimo pradžia – 2023 m. vasario mėnuo, pirmąją 157,33 Eur įmoką atsakovė sumoka iki 2023 m. vasario 28 d. įskaitytinai); atmetė atsakovės prašymą atidėti sprendimo dalies vykdymą dėl atsakovės iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų iki 2032 m. gruodžio 22 d.
6. Teismas vertino, jog formaliai iškeldinimas iš ieškovui priklausančio buto sukeltų atsakovei neigiamus padarinius, t. y. ji liktų be būsto, o jos galimybės susirasti kitą būstą būtų ribotos. Tačiau teismas atsižvelgė ir į tai, kad: atsakovė nepateikė blogą jos regėjimą patvirtinančių įrodymų; ji yra darbingo amžiaus ir turi galimybę susirasti darbą pagal savo sugebėjimus ir išsilavinimą, kad gaunamo užmokesčio pakaktų pragyvenimui ir būtų užtikrinta galimybė išsinuomoti gyvenamąjį būstą; nors nuo ieškovo kreipimosi į teismą dėl iškeldinimo praėjo daugiau nei dešimt mėnesių, atsakovė tik kreipėsi į savivaldybę dėl socialinio būsto, tačiau neatliko kitų veiksmų, jog susirastų apmokamą darbą ir kitą būstą; atsakovė po motinos mirties turi teisę paveldėti namo dalį, tačiau paveldėjimo klausimų nesprendžia.
7. Teismas laikė, jog atidėjus sprendimo vykdymą prašomam terminui būtų objektyviai apribotos ieškovo galimybės naudoti būstą savo tikslais, sudarytos prielaidos atsakovei toliau be teisėto pagrindo naudotis ginčo būstu. Vien tik atsakovės išskirtos finansinės priežastys šioje situacijoje nėra pakankamos spręsti, kad egzistuoja išimtinės priežastys atidėti teismo sprendimo vykdymą.
8. Įvertinęs atsakovės argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus apie jos turtinę ir socialinę padėtį, teismas sprendė, kad tikėtina, jog atsakovė neturi galimybių iš karto ieškovui sumokėti teismų priteistų 1 880 Eur bylinėjimosi išlaidų. Spręsdamas sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo klausimą, teismas atsižvelgė ir į ieškovo šiuo metu esančią finansinę padėtį, nes jis nuo 2022 m. rugsėjo 20 d. taip pat yra registruotas Užimtumo tarnyboje bedarbis. Teismas vertino, kad atsakovės prašomas taikyti dešimties metų terminas bylinėjimosi išlaidoms sumokėti yra nepagrįstai ilgas, jo taikymas sąlygotų teismo sprendimo privalomumo pažeidimą, jo reikšmės sumenkinimą, pažeistų šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus, ieškovo interesus, kurie nėra mažiau svarbūs nei atsakovės interesai. Atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį bei vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, teismas atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymo tenkino iš dalies ir sprendimo vykdymą išdėstė 1 metų laikotarpiui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu atsakovė D. K. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria atmestas reikalavimas atidėti iškeldinimo vykdymą dešimčiai metų, ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti prašymą ir iškeldinimą atidėti iki 2032 m. gruodžio 22 d.; pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 6 d. nutarties dalį, kuria priteistų 1 888 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimas išdėstytas vieneriems metams, mokant po 157,33 Eur kiekvieną mėnesį, ir išdėstymą prailginti iki dešimties metų, nustatant, kad atsakovė moka ieškovui po 15,73 Eur per mėnesį.
10. Nurodo, kad teismas skundžiama nutartimi sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo klausimus išsprendė netinkamai, netinkamai interpretavo eilę jos prašyme išdėstytų faktinių aplinkybių.
11. Teigia, jog ilgalaikiai bedarbiai, kuriems iki senatvės pensijos liko tik keletas metų, darbo rinkoje vertinami ypač prastai. Jos turimas filologinis išsilavinimas praktikoje iš viso pritaikomas labai sunkiai. Ji darbo nevengia, ką patvirtina faktas, kad turi bedarbės statusą. Dėl regos negalios nesitiki, jog galėtų būti pripažintas neįgalumas, tačiau realiai tas trukdo gyventi, trukdytų ir dirbti.
12. Pažymi, jog teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2022 m. gruodžio 22 d. ir ji vos po dviejų savaičių pateikė teismui prašymą jo vykdymą atidėti/išdėstyti. Ieškovui pareiškus ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo, turėjo pagrindą manyti, kad ieškinys bus atmestas ir jos naudai nustatytas uzufruktas, todėl nebuvo protinga pradėti ieškoti kito būsto. Visgi neatmesdama ieškinio tenkino rizikos, stojo į eilę socialiniam būstui gauti.
13. Nurodo, kad po motinos mirties turi teisę paveldėti namo dalį, tačiau negali to padaryti, nes neišgali ir nežino kaip įvykdyti broliui nustatytą testamentinę išskirtinę. Paveldėjimo liudijimas atsakovei neišduotas ne todėl, kad vengia prievolės vykdymo. Paveldimas namas yra avarinės būklės, jame gyventi pavojinga.
14. Tvirtina, jog ieškovas turi savo gyvenamąsias patalpas, todėl atidėjus iškeldinimo vykdymą jis, priešingai nei atsakovė, valkata netaptų. Dešimties metų terminą, kuriam prašo atidėti sprendimo vykdymą, parinko ne atsitiktinai, o pagal tai, kiek įprastai trunka laukti eilėje socialiniam būstui gauti. Jeigu ji pradėtų dirbti, tai rizikuotų būti išbraukta iš laukiančiųjų socialinio būsto sąrašų.
15. Teismas skundžiamoje nutartyje nieko nepasisakė dėl argumentų, kad, sprendžiant sprendimo vykdymo atidėjimo klausimą, reikėjo paisyti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos, susijusios su asmens būsto neliečiamybės gerbimu.
16. Nurodo, kad skundžiama teismo nutartimi nustatytas sprendimo vykdymo išdėstymas per vienerius metus padengti priteistas 1 888 Eur bylinėjimosi išlaidas yra beprasmis. Iš gaunamos 205 Eur socialinės pašalpos sumokėjus ieškovui 157,33 Eur, pragyvenimui liktų tik 47,67 Eur mėnesiui, kas reikštų pasmerkimą mirčiai badu. Tuo tarpu jos prašomas priteistų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo išdėstymas dešimčiai metų atitiktų šalių interesų pusiausvyrą.
Atsiliepimas
17. Atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą ieškovas R. N. prašo atskirąjį skundą atmesti.
18. Nurodo, kad atsakovės elgesys visiškai neatitinka atidaus, protingo, rūpestingo asmens kriterijų. Užuot siekusi įteisinti paveldėtą nekilnojamąjį turtą, jį sutvarkiusi iki tinkamo gyventi, atsakovė pasirinko jai patogų ir sąnaudų nereikalaujantį gyvenimo būdą – jau dvylika metų gyvenimui naudoja ir valdo svetimą turtą. Taigi atsakovė piktnaudžiauja jai ieškovo tėvo suteikta turto naudojimosi teise. Be to, sąmoningai neieško darbo, nes pati nurodo, kad tada gali prarasti teisę į socialinį būstą. Apeliantės skunde nurodyta nacionalinių ir tarptautinių teismų praktika šiam privačių asmenų ginčui netaikoma.
19. Atsakovės prašymas išdėstyti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, mokant po 15,73 Eur per mėnesį, negali būti tenkinamas. Užuot gerbusi ieškovo nuosavybės teisę ir grąžinusi jam ginčo buto valdymą, atsakovė aktyviai inicijuoja arba iššaukia įvairius teisinius procesus, kuriuose naudojasi nemokama valstybės teisine pagalba, kai ieškovas šiuose procesuose priverstas naudotis atlygintine teisine pagalba. Šias išlaidas ieškovas patiria iš karto, o ne pagal dešimčiai metų sudarytą grafiką. Šiuo atveju tik pati atsakovė savo netinkamu elgesiu iššaukė bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir jų didėjimą, todėl jos teisė negali būti ginama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmetamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
21. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išdėstytas teismo sprendimais ieškovui iš atsakovės priteistų 1 888 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimas dalimis vienerių metų laikotarpiui bei atmestas prašymas dešimties metų laikotarpiui atidėti teismo sprendimo iškeldinti atsakovę iš ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų vykdymas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. Bylos duomenys rodo, kad ieškovas R. N. prašė iškeldinti atsakovę D. K. iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė priešieškiniu prašė nustatyti jai iki gyvos galvos uzufrukto teisę į ieškovui priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. birželio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3064-452/2022 ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė, iškeldino atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), taip pat priteisė iš atsakovės ieškovui 1 088 Eur bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. birželio 30 d. papildomu sprendimu teismas priteisė iš atsakovės dar 300 Eur atstovavimo išlaidų. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-570-828/2022 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą ir priteisė iš atsakovės ieškovui 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimams, ieškovas 2022 m. gruodžio 27 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomuosius raštus dėl priverstinio iškeldinimo ir dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo. 2023 m. sausio 11 d. atsakovė, vadovaudamasi CPK 284 straipsnio pagrindu, teismui pateikė prašymą atidėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. birželio 28 d. sprendimo dalies dėl jos iškeldinimo iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto vykdymą iki 2032 m. gruodžio 22 d. bei išdėstyti teismų procesiniais sprendimais iš jos ieškovui priteistų 1 888 Eur bylinėjimosi išlaidų mokėjimą lygiomis dalimis po 15,73 Eur kas mėnesį dešimties metų laikotarpiui. Šis prašymas buvo iš dalies patenkintas skundžiama teismo nutartimi.
23. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo sprendimas gali būti vykdomas priverstinai.
24. CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).
25. Taigi klausimo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo atidėjimo būtinumą. Tačiau savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypatingai svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti aptartą išimtinę procesinę galimybę atidėti teismo sprendimo vykdymą, turi įrodyti sprendimo vykdymo atidėjimo prašantis asmuo, nes rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjime tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsnis). Tai reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Taigi nagrinėjamu atveju būtent apeliantei tenka pareiga įrodyti aplinkybes, su kuriomis ji sieja teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir išdėstymo pagrindą.
26. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantė D. K. skunde nepagrįstai nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas netinkamai interpretavo jos prašyme išdėstytas faktines aplinkybes, t. y. netinkamai įvertino įrodymus. Pažymėtina, kad, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).
27. Išnagrinėjus civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus skundžiamoje nutartyje padarytas teismo išvadas, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžiama, jog, priešingai apeliantės argumentams, pirmosios instancijos teismas nutartyje išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, kitus įrodymus, kurių visumą įvertinęs tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei padarė išvadas dėl atsakovės D. K. reikalavimo atidėti 2022 m. birželio 28 d. teismo sprendimo vykdymą dėl jos iškeldinimo iki 2032 m. gruodžio 22 d. nepagrįstumo, su kuriomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
28. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nesutiko su apeliantės argumentais ir vertino įrodymus bei aplinkybes nepalankiai apeliantei, nereiškia, jog įrodymai buvo įvertinti pažeidžiant įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, numatytas CPK 176-185 straipsniuose, ar kad buvo nukrypta nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl įrodinėjimo proceso normų taikymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai neatskleidžia apeliantės nurodymo dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų pažeidimo turinio, nes jais išreiškiamas nesutikimas su apeliantei nepalankiomis teismo išvadomis dėl bylos faktų, tačiau nepagrindžiama, kur ir kaip teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir dėl to tam tikru klausimu buvo priimtas neteisėtas ir (ar) nepagrįstas procesinis sprendimas.
29. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad atsakovės iškeldinimas iš ieškovui priklausančio buto sukeltų pastarajai neigiamus padarinius, tačiau šiuo atveju svarbiau tai, jog atidėjus sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą prašomam terminui (10 metų) nepagrįstai ilgą laiką objektyviai būtų apribotos ieškovo teisės savo nuožiūra valdyti, naudoti jam nuosavybės teise priklausantį butą, kuriuo apeliantė be teisėto pagrindo ir taip jau naudojasi ilgą laiką, nes pagal bylos duomenis dar 2013 metais ankstesniojo buto savininko buvo įspėta dėl išsikraustymo iš buto. Atsakovė skunde iš esmės pripažįsta, jog nuo 2013 metų iki bylos dėl iškeldinimo teismine tvarka iškėlimo teisme ji neteikė prašymo suteikti jai socialinį būstą, taip pat kad nesiėmė ir neketina imtis realių veiksmų tam, kad rastų kitą gyvenamąją vietą.
30. Testamentų registro išrašo, notaro, VĮ Registrų centro duomenys rodo ir dėl to ginčo nėra, kad apeliantė yra testamentinė savo motinos įpėdinė, palikimą priėmusi 2009 m. spalio 13 d. ir turinti teisę paveldėti gyvenamojo namo su priklausiniais, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, taip pat žemės ūkio paskirties sklypą, priklausiusį palikėjai. Įgyvendinusi paveldėjimo teisę apeliantė turi realias galimybes turėti gyvenamąją būstą nuosavybės teise ir/ar įgyti turto, kurį galėtų panaudoti kitokios gyvenamosios vietos užsitikrinimui pagal savo pasirinkimą. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apeliantės argumentus apie tai, kad ji negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo ir apsigyventi minėtoje namo dalyje dėl to, kad ji yra avarinės būklės bei kad ji nežino kaip ir neturi iš ko įvykdyti broliui nustatytą testamentinę išskirtinę. Šioje vietoje pažymėtina, kad minėti galimi nepatogumai, išlaidos ar kitos problemos paveldint turtą yra susiję išimtinai su apeliantės ir jos brolio reikalų tvarkymu, todėl niekaip negali dešimt metų įtakoti ir suvaržyti ieškovo nuosavybės teisių į butą, kurias jis teisėtai įgijo tinkamai įgyvendinęs paveldėjimo teisę po savo tėvo mirties.
31. Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriaus 2022 m. gegužės 3 d. pažymoje nurodyta, kad apeliantė į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą, sąrašą įrašyta 2022 m. balandžio 25 d. ir jai išaiškinta, kad, laukiant pasiūlymo nuomotis socialinį būstą, ji gali ne trumpiau kaip vieneriems metams išsinuomoti tinkamą būstą rinkoje ir, įregistravusi nuomos sutartį nekilnojamojo turto registre, kreiptis į savivaldybę dėl būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos gavimo. Taigi, apeliantė turi galimybę nuomojamu būstu pasirūpinti ir minėtu būdu.
32. Sutiktina, kad apeliantės pajamos nedidelės, bet jas sudaro tik socialinė pašalpa, o byloje nepateikta įrodymų, kad apeliantės sveikatos būklė yra tokia, jog, turint aukštąjį išsilavinimą ir esant darbingo amžiaus, nėra (nebuvo) galimybių rasti darbą ir gauti darbines pajamas, kurios, tikėtina, būtų didesnės nei socialinė pašalpa. Kita vertus, apeliantės teigimas, jog, jeigu pradėtų dirbti, tai rizikuotų būti išbraukta iš laukiančiųjų socialinio būsto sąrašų, rodo, kad darbo paieškos nesėkmingos ne dėl apeliantės sveikatos būklės.
33. Apeliantės atskirajame skunde dėstoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl Konvencijos 8 straipsnio nuostatų apie asmens būsto neliečiamybę taikymo yra neaktuali šiam privačiam ginčui tarp fizinių asmenų. Iš vienos pusės, pagrindinis ginčas dėl atsakovės iškeldinimo iš ieškovui nuosavybės teisė priklausančio buto jau yra išspręstas įsiteisėjusiu sprendimu, iš kitos pusės, apeliantės nurodoma Konvencija reguliuoja prie jos prisijungusių (ją ratifikavusių) valstybių, o ne joms priklausančių fizinių asmenų, pareigą garantuoti jų jurisdikcijai priklausantiems asmenims Konvencijos garantuojamas teises, įskaitant teisę į būsto neliečiamybę ir/ar nuosavybę. Kadangi šie argumentai nebuvo teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir jo išdėstymo, pirmosios instancijos teismui dėl jų nepasisakius nebuvo padarytas procesinės teisės normų pažeidimas, turėjęs reikšmės teisėtos ir pagrįstos nutarties priėmimui (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs byloje esančius įrodymus ir teisingai nustatęs faktines aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog iš atsakovės ieškovui priteistų 1 888 Eur bylinėjimosi išlaidų išdėstymas dešimties metų laikotarpiui sąlygotų teismo sprendimo privalomumo pažeidimą, jo reikšmės sumenkinimą, be to, pažeistų šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principus bei ieškovo interesus, kurie nėra mažiau svarbūs nei atsakovės interesai.
35. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors atsakovė neturi galimybių iš karto sumokėti visos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, tačiau vien jos turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo tokiam ilgam laikotarpiui. Apeliantė remiasi savo registracija užimtumo tarnyboje ir darbo neturėjimu, tačiau pagal bylos duomenis užimtumo tarnyboje kaip bedarbis registruotas ir ieškovas. Ieškovas bylinėjimosi išlaidas realiai patyrė ir padengė savo lėšomis, jų atlyginimo negavo per visą bylos eigą, tuo tarpu ieškovė realių išlaidų neturėjo, nes jai teikiama nemokama teisinė pagalba. Dėl apeliantės pajamų vertinimo, galimybių rasti darbą ir pakeisti savo turinę padėtį sutvarkius paveldėjimo dokumentus pasisakyta šios nutarties 30, 32 punktuose.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labai nepalankių ir išskirtinių aplinkybių buvimo atsakovė neįrodė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose (CPK 178 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai savo sprendimą argumentavęs ir motyvavęs, turėjo faktinį ir teisinį pagrindą apeliantės prašymą tenkinti iš dalies. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog skundžiamoje nutartyje nustatyta vienerių metų sprendimo įvykdymo išdėstymo trukmė priteistoms bylinėjimosi išlaidoms sumokėti yra proporcinga ir nepažeidžia ieškovo teisių į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą, daugiau, negu tai būtina, įvertinant ir pagrįstus atsakovės interesus.
37. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, be kita ko, laikomasi nuomonės, jog pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės. Todėl, atsakovei prašant išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dėl sunkios turtinės padėties, tačiau nepateikus įrodymų, patvirtinančių, atsakovės vertinimu, jos sunkios finansinės padėties pagerėjimo (pasikeitimo) ateityje perspektyvas, darytina išvada, kad išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dar ilgesniam laikui vis tiek nebūtų pagrindo, nes tokiu būdu akivaizdžiai neproporcingai būtų pažeisti kitos šalies (ieškovo) interesai (CPK 284 straipsnis). Pastebėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų sumokėjusi nors dalį priteistos sumos.
38. Išdėstytų argumentų pagrindu teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti apeliantės nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas išsamiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, jei yra atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
39. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė CPK 284 straipsnio nuostatas, nuo formuojamos teismų praktikos nagrinėjamu klausimu nenukrypo, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis).
40. Ieškovas R. N. prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad prašomos išlaidos už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą sudaro 150 Eur. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą numatyto dydžio, atitinka protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, todėl priteistinos iš apeliantės D. K., kurios atskirasis skundas netenkinamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.