Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Raščiuvienės ir Dainos Vaidachavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. J. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jų apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. J. paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo jo sulaikymo nuosprendžiui įsiteisėjus.

R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį, nurodyta kardomąją priemonę panaikinti.

Iš R. J. priteista A. K. 630 Eur (šeši šimtai trisdešimt) turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. R. J. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2024 m. vasario 16 d., pagrobė A. K. priklausantį automobilį VW Passat už 700 Eur bei 2024 m. kovo 15 d. pagrobė A. K. priklausančias dvi vaizdo stebėjimo kameras.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo R. J. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek yra prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, įrodymų vertimo ar veikos kvalifikavimo klausimų, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir tvirtina šią esant per griežtą bei nesutinka su priteistu civilinio ieškinio dydžiu.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų nesuteikiant prioriteto (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-176-222/2019, 2K-213-719/2020 ir kt.). Taip pat, be pirmiau minėtų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teismas turi atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinį skundą, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normų išsprendė tiek R. J. baudžiamosios atsakomybės, tiek bausmės skyrimo klausimus bei nuteistajam paskyrė tinkamai individualizuotą padarytos veikos ir jo asmenybės pavojingumą atitinkančią bausmę.

8. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, sankcija numato bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą ir laisvės atėmimą iki trejų metų, o BK 178 straipsnio 5 dalyje – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą ir areštą. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu skirdamas R. J. bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas dešimtą kartą, daug kartų baustas administracine tvarka, piktnaudžiauja alkoholiu, pastovaus darbo neturi, su šeima nesugyvena bei dėl polinkio į vagystes kelia nuolatinį nerimą kaimynams. Dėl šių aplinkybių padarė teisingą išvadą, kad R. J. jokių išvadų nedaro ir nekeičia gyvenimo būdo, o anksčiau paskirtos bausmės jokios įtakos jo elgesiui neturi. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes – veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą bei apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai), bei į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti R. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje padarymą skiriant sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę bei jos trukmę nustatant trumpesnę nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis bei už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje padarymą skiriant sankcijoje numatytą arešto bausmę. Su šia pirmosios instancijos teismo išvada visiškai sutinka ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Nuteistojo apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės – prisipažinimas bei gailestis, jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu, tai yra, tiek pripažįstant nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tiek už nusikalstamos veikos padarymą skirtą laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, sumažinant vienu trečdaliu. Tų pačių aplinkybių pagrindu dar labiau švelninti nuteistajam R. J. skirtą bausmę nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu kitų reikšmingų aplinkybių, kurios patvirtintų švelnesnės bausmės rūšies ar švelnesnės bausmės pagrįstumą, byloje nėra konstatuota, tą visiškai pagrįstai pabrėžė ir pirmosios instancijos teismas.

9. Papildomai pažymėtina, jog apeliantas yra teisiamas ne pirmą kartą, anksčiau jam buvo skirtos laisvės apribojimo, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės, tačiau jos bausmės tikslų nepasiekė, tai yra nesulaikė nuteistojo nuo naujų tyčinių nusikalstamų veikų padarymo. Apeliantas turėjo ne vieną galimybę keisti gyvenimo būdą, tačiau akivaizdu, jog jomis nepasinaudojo bei išvadų dėl savo netinkamo elgesio nepadarė. Šias išvadas iš esmės patvirtina ir apeliacinio skundo argumentai, tai yra nors R. J. deklaruoja suprantantis savo poelgio žalingumą, nurodo, kad susirado darbą, nebevartojantis alkoholio, gydosi, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų nepateikė. Taigi šios nurodytos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės iš esmės eliminuoja BK 75 straipsnio nuostatų taikymą ir bausmės vykdymą atidėti, nes nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

10. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. K. byloje pareiškė civilinius ieškinius (t. 1, b.l. 128) dėl 400 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro išlaidos už automobilio transportavimą (100 Eur), dėl apgadinto priekinio automobilio bamperio, dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlio, galinio dešinės pusės rato (300 Eur) ir dėl pavogtų ir sugadintų kamerų vagystės (230 Eur).

11. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. J. su jam pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies, jis sutiko atlyginti 230 Eur už sugadintas vaizdo stebėjimo kameras, 100 Eur už automobilio transportavimą bei 150 Eur už išvažinėtą kurą, nesutiko civilinio ieškinio dalyje dėl automobilio apgadinimo. Tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, kad sutinka atlyginti tik 100 Eur turtinę žalą, atsiradusią dėl automobilio transportavimo ir teigė, kad kitoje dalyje priteista jam suma dėl žalos yra neįrodyta dokumentais, be to, dėl automobilio apgadinimo yra kaltas kitas asmuo.

12. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį.

13. Bylos duomenys patvirtina, kad iš tiesų 2024 m. vasario 16 d. pagrobtą A. K. priklausantį automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 23 d. vairavo ir eismo įvykį sukėlė E. S. (t. 1, b.l. 104). Daiktų apžiūros protokolas (t. 1, b.l. 66 – 76) patvirtina, kad automobilis buvo apgadintas: nulaužtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, sulaužytas priekinis bamperis, įbrėžtas dešinės pusės šonas, pramušta galinė dešinės pusės padanga. E. S. paaiškino, kad šį automobilį pirko už 100 Eur iš nepažįstamo asmens pagal skelbimą internete (t. 1, b.l. 50). Tai galima laikyti tiesa, nes E. S. turėjo automobilio užvedimo raktelį, be to, nuteistasis R. J. tiksliai ir aiškiai nenurodė, kur ir pas kokį asmenį paliko A. K. priklausantį automobilį. Taigi šie duomenys rodo, kad E. S. pagrobto automobilio įgijimo aplinkybės yra tiksliai nenustatytos, nes tiek E. S., tiek nuteistojo R. J. paaiškinimai šiuo klausimu yra neinformatyvūs, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis R. J. savo veiksmais nesiekė, kad automobilis būtų grąžintas teisėtam savininkui, o priešingai, automobilis ne be R. J. įtakos pateko pas asmenis, kurie juo gabeno pavogtas prekes, bėgo nuo policijos pareigūnų bei sukėlė eismo įvykį apgadindami minėtą automobilį. Esant šioms aplinkybėms teigti, kad A. K. dėl automobilio apgadinimo neturėjo pagrindo reikšti civilinį ieškinį R. J., nėra pagrindo. R. J. neteisėtai užvaldė svetimą A. K. priklausantį turtą, disponavo juo ir jį realizavo, todėl turi prisiimti ir atsako kartu su E. S. už kilusias pasekmes dėl šio turto sugadinimo.

14. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnio nuostatas atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi kilę padariniai, pirmos instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip nuteistojo R. J. veikimo rezultatas. Be to, pagal CK 6.279 straipsnio nuostatas bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Nustatant solidariai atsakingų asmenų tarpusavio reikalavimus, atsižvelgiama į kiekvieno iš jų kaltę, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato ką kita. Jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų), už kurį jie yra atsakingi, rezultatas.

15. Šiuo nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žala atsirado dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų. Nuteistasis R. J. pagrobė automobilį ir jį realizavo, o E. S., nesudaręs jokios pirkimo – pardavimo sutarties ir iš esmės nelegaliai įgijęs automobilį, sukėlė eismo įvykį, taip padarydamas nukentėjusiajam turtinę žalą. Taigi šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, nes pagal minėtas CK nuostatas abu asmenys atsako kartu. Kadangi turtinės žalos atlyginimas priteistas tik iš nuteistojo R. J., jis, atlyginęs bendrai padarytą žalą turi teisę reikalauti iš E. S. išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei (CK 6.280 straipsnis).

16. Apeliantas taip pat teigia, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis) bei nurodo, kad padaryta žala dėl automobilio apgadinimo ir sugadintų vaizdo stebėjimo kamerų yra neįrodyta. Tačiau daiktų apžiūros protokolai (t. 1, b.l. 66 – 76, 206 - 218) patvirtina priešingai t.y., tiek automobilis, tiek vaizdo stebėjimo kameros buvo apgadintos. Protokoluose užfiksuota, kad nulaužtas automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, sulaužytas priekinis bamperis, įbrėžtas dešinės pusės šonas, pramušta galinė dešinės pusės padanga. Apžiūrint vaizdo stebėjimo kameras taip pat nustatyta, kad kameros suteptos purvu, kamerų laidai nuplėšti, plastmasinės dalys aplaužytos, o tai visiškai atitinka nukentėjusiojo A. K. parodymus, kad vaizdo stebėjimo kameros buvo daužomos į žemę. Atkreiptinas dėmesys, kad bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nuteistasis R. J. civilinį ieškinį dėl pavogtų vaizdo stebėjimo kamerų pripažino pilnai, reikalavimo pagrįsti civilinio ieškinio dydį neteikė, dokumentų nereikalavo. Esant šioms aplinkybėms, įrodymų tyrimą užbaigus sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu.

17. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CK 6.249 straipsnio nuostatas žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

18. Teisėjų kolegijos nuomone padaryta žala yra įrodyta daiktų apžiūros protokolais, nukentėjusiojo parodymais bei paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais paaiškinimais. Tai, kad nukentėjusysis nepateikė dokumentų, įrodančių žalos dydį, savaime nereiškia, kad žalos dydis neįrodytas. Tokių įrodymų nepateikimą sąlygojo ir nuteistojo veiksmai, nes bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme nuteistasis iš esmės sutiko su civiliniu ieškiniu. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo nurodytas žalos dydis tiek dėl automobilio sugadinimo, tiek dėl sugadintų vaizdo stebėjimo kamerų, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, nėra neadekvatūs ar akivaizdžiai per dideli ir teisėjų kolegijos nuomone atitinka rinkos kainas.

19. Atsižvelgusi į pirmiau patartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo individualizuojant ir paskiriant R. J. bausmę bei išsprendžiant civilinius ieškinius nebuvo nustatyta, todėl nuteistojo apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. J. apeliacinį skundą.