- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-08-19
- Bylos Nr.
- e2-1024-1120/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00152-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Agnė Tikniūtė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Baltfortas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Baltfortas“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltfortas“ direktoriaus A. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutarties, kuria pareiškėjo prašymas iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltfortas“ bankroto bylą, paliktas nenagrinėtas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Baltfortas“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) direktorius A. A. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė pareiškimą teismui, kurio prašė UAB „Baltfortas“ iškelti bankroto bylą. Nurodė, kad dėl buvusio bendrovės vadovo žalingo ir netinkamo bendrovės valdymo bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, kurie nėra laikini. Kreditoriai, kuriems išsiųstas prašymas dėl pagalbos suteikimo, atsakymo į prašymą padėti bendrovei nepateikė. Pareiškėjo teigimu, galimybių atkurti bendrovės mokumą nėra, todėl keltina bankroto byla.
Atsiliepimas
2. UAB „Baltfortas“ akcininkė I. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė netenkinti pareiškėjo prašymo iškelti bendrovei bankroto bylą. I. G. teigimu, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie esamus bendrovės kreditorius, taip pat nuslėpė finansinius dokumentus, patvirtinančius, kad bendrovė, priešingai nei įrodinėjama, veikia pelningai, todėl nėra teisinio pagrindo bankroto bylos iškėlimui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. liepos 16 d. nutartimi pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltfortas“ direktoriaus A. A. pareiškimą dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Baltfortas“ iškėlimo paliko nenagrinėtą.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas, nustačius, jog jis atitinka įstatyme pareiškimui keliamus reikalavimus, 2021 m. birželio 21 d teisėjo rezoliucija buvo priimtas, nustatytas terminas atsiliepimams pateikti. Vis dėlto, susipažinus su bendrovės akcininkės I. G. pateiktu atsiliepimu bei prie jo pridėtais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėjas, teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, pateikė ne visus reikšmingus dokumentus, o taip pat dalis jų nėra aktualūs.
5. Teismas pažymėjo, kad Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 8 straipsnyje reglamentuotas nemokumo proceso inicijavimas, kai jį inicijuoja juridinis asmuo. Juridinio asmens vadovas nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 8 straipsnio 1 dalis). Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniui (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis). Susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 8 straipsnio 3 dalis).
6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė duomenis, jog jis 2021 m. gegužės 31 d. registruotu laišku išsiuntė šiems kreditoriams pranešimą apie inicijuojamą nemokumo procesą UAB „Baltfortas“, kuriuo buvo nustatytas terminas iki 2021 m. birželio 15 d. susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti: 1) UAB „Rimėja“ (reikalavimo dydis – 4 920 Eur); 2) AB „Orlen Baltics Retail“ (reikalavimo dydis – 48,84 Eur); 3) UAB „Vinda“ (reikalavimo dydis – 9 000 Eur); 4) A. G. (reikalavimo dydis – 2 000 Eur); 5) I. G. (reikalavimo dydis – 22 500 Eur).
7. Bendrovės akcininkė I. G. pateikė duomenis, patvirtinančius, jog pareiškėjas, teikdamas pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Baltfortas“, pateikė neaktualius duomenis. Iš suinteresuoto asmens I. G. pateiktų įrodymų nustatyta, kad kreditorė UAB „Rimėja“ 2021 m. gegužės 31 d. skolos perleidimo sutartimi Nr. 001A 4 920 Eur skolą perleido akcininkei I. G., todėl UAB „Rimėja“ nėra UAB „Baltfortas“ kreditorė. Iš pateikto AB SEB banko mokėjimo nurodymo Nr. 134 matyti, kad I. G. apmokėjo 66,12 Eur įsiskolinimą kreditorei AB „Orlen Baltics Retail“. I. G. teigimu, pareiškėjo pateikta informacija apie bendrovės įsiskolinimą UAB „Vinda LT“ neatitinka tikrovės, kadangi 2021 m. balandžio 26 d. akcininkė I. G. įsigijo iš UAB „Vinda LT“ UAB „Baltfortas“ skolą. Taip pat I. G. pateikė ir bendrovės kreditoriaus A. G. pranešimą, adresuotą UAB „Baltfortas“, kuriame kreditorius nurodo sutinkantis su įsiskolinimo jam išdėstymu. Taigi kartu su atsiliepimu pateikti duomenys paneigia pareiškime nurodytas aplinkybes, susijusias su bendrovės kreditoriais bei įsiskolinimų jiems dydžiu.
8. Teismas nurodė, kad esant nustatytoms aplinkybėms, t. y. jog bendrovės vadovas nedėjo pastangų apie susitarimo sudarymo galimybę informuoti visus realiai egzistuojančius kreditorius bei įvertinus, jog įmonės kreditoriai A. G. bei I. G. sutinka sudaryti susitarimą dėl pagalbos UAB „Baltfortas“, spręstina, kad JANĮ 8 straipsnyje nustatyta išankstine kreipimosi į teismą dėl bankroto juridiniam asmeniui iškėlimo tvarka nebuvo realiai pasinaudota. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjui neatsirado teisė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Baltfortas“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėjas A. A. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti UAB „Baltfortas“ bankroto bylą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismui pateiktame bendrovės preliminariame balanse už 2020 m. yra padaryta klaida – įtraukta 115 500 Eur žalos atlyginimo suma įmonės naudai. Ši suma į balansą neturėjo būti įtraukta, o pats balansas nėra patvirtintas. Be to, I. G. šį balansą iš pareiškėjo gavo neteisėtu būdu. Atlikus įmonės patikrinimą buvo nustatyta, kad bendrovės nuostoliai 2020 m. sudarė 15 771,34 Eur.
10.2. Teismas neįvertino duomenų, kad įmonė prarado OPITO akreditacijas, t .y. pajamų šaltinį. Be šios akreditacijos įmonės veikla sustabdyta, o naujai akreditacijai įgyti reikalingos investicijos.
10.3. Teismas buvo informuotas, kad įmonė neturi reikiamo personalo įmonės veiklai atkurti ir nėra galimybės jį samdyti, įmonė neturi nei patalpų, nei piniginių lėšų jų išlaikymui.
10.4. Teismo išvada, kad įmonė yra gyvybinga – neteisinga, įmonė nėra pajėgi gauti kreditą.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo J. A. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo atskirojo skundo argumentams pritarianti ir jį palaikanti.
12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Nuo pat 2016 m. UAB „Baltfortas“ neturėjo pelno ir akcininkams nebuvo mokami dividendai.
12.2. I. G., R. B. ir A. G. veiksmai, priešingi UAB „Baltfortas“ interesams buvo nustatyti teismų civilinėse bylose Nr. e2-569-730/2019 ir e2A-599-781/2020. Dėl šių asmenų veiksmų UAB „Baltfortas“ neteko OPITO akreditacijos bei patalpų, galimybės toliau vykdyti veiklą.
Atsiliepimas
13. Suinteresuotas asmuo I. G. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
14. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai, parengti jos vadovo, yra oficialūs bendrovės dokumentai. Be to, šie dokumentai buvo pateikti bankui, siekiant gauti bendrovės naudai paskolą.
14.2. UAB „Baltfortas“ direktoriumi tapus pareiškėjui, šis I. G., kaip akcininkei, neteikė jokios informacijos apie bendrovę. Pareiškėjas, tapęs bendrovės direktoriumi, švaistė bendrovės pingines lėšas. Su akcininkės ir sutuoktinės J. A. pagalba nusistatęs sau ekonomiškai nepagrįstą 3 000 Eur dydžio darbo užmokestį, pareiškėjas neužtikrino bendrovės veiklos tęstinumo, atleido UAB „Baltfortas“ darbuotojus ir nevykdė UAB „Baltfortas“ pajamas generuojančios veiklos, taip pat nevykdė ir atsiskaitymų su valstybės biudžetu.
14.3. Pareiškėjas siekia inicijuoti bendrovei bankroto bylą dėl to, kad pareiškėjo sutuoktinei pagal Klaipėdos apygardos teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-569-730/20189 nereikėtų išpirkti akcininkės I. G. akcijų už eksperto nustatytą 108 000 Eur kainą.
14.4. Byloje nėra duomenų, kad bendrovė negalėtų savalaikiai vykdyti turtinių prievolių ar bendrovės įsipareigojimai viršytų turto vertę. Bendrovės kreditoriai sutinka su UAB „Baltfortas“ skolos išdėstymu, tačiau būtent UAB „Baltfortas“ vadovas vengia sudaryti susitarimą su kreditoriais dėl pagalbos UAB „Baltfortas“.
14.5. OPITO akreditacijos tariamas praradimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Šalies argumentai
14.6. Pareiškėjas melagingai nurodo, esą nėra galimybių parengti personalo veiklos vykdymui. Pareiškėjas, būdamas OPITO mokymų akredituotas instruktorius-dėstytojas bei OPITO mokymų standartų vadovas, turi visas reikalingas kompetencijas parengti bendrovės veiklos vykdymui reikalingą instruktorių. Pareiškėjas kitose tarp šalių nagrinėjamose bylose įrodinėja, kad kompetentingo dėstytojo parengimo kaštai yra minimalūs (pavyzdžiui, civilinė byla Nr. e2-392-253/2021).
14.7. Pareiškėjas realiai nepasinaudojo JANĮ 8 straipsnyje nustatyta išankstine kreipimosi į teismą dėl bankroto juridiniam asmeniui iškėlimo tvarka. Pareiškėjo argumentai, esą iš I. G. gauti raštai neva buvo be tinkamo tapatybės patvirtinimo, liudija, kad pareiškėjas akcininkės sutikimą/siūlymą sudaryti susitarimą dėl pagalbos gavo, tačiau susitarimą sudaryti vengė formaliais pagrindais, tokiu būdu siekdamas bankroto bylos UAB „Baltfortas“ inicijavimo.
14.8. Bendrovės balanse veiklos pelnas (nuostoliai) neatsispindi, todėl atskirojo skundo argumentai, neva iš bendrovės 2020 m. balanso matyti, kad įmonė 2020 m. veikė nuostolingai, yra nelogiški.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas ar absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, todėl procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl apeliacinės instancijos teisme pateiktų įrodymų
17. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus (14 priedų) – įvairius procesinius dokumentus, atsakovės el. laiškus akcininkei I. G., raštus Policijos departamentui ir atsakymus į pareiškėjo kreipimąsi, atsakovės finansinius dokumentus ir kt.
18. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, o CPK 180 straipsnyje numatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
19. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).
20. Nors apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, tačiau prašymo pridėti juos prie bylos medžiagos nesuformulavo, motyvų, dėl ko įrodymai turėtų būti pridėti prie bylos medžiagos apeliacinės instancijos teisme, nenurodė, t. y. nenurodė jokių aplinkybių, reikšmingų išimties iš bendrojo draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taikymui, nepagrindė įrodymų sąsajumo su nagrinėjamoje byloje sprendžiamais klausimais. Be to, sprendžiant pagal dokumentų sudarymo datą, tokie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia kartu su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teisme pateiktų įrodymų nepriimti.
Dėl bylos esmės
21. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas realiai nepasinaudojo ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, todėl pareiškimą paliko nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, apeliacinės instancijos teisme tikrinama, ar ši teismo išvada dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos neįgyvendinimo yra pagrįsta, t. y. ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko apelianto pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nenagrinėtą. Kita vertus, apeliacinės instancijos teisme apelianto pareiškimas nėra nagrinėjamas iš esmės, t. y. nėra sprendžiama, ar yra pagrindas atsakovei kelti bankroto bylą (nenustatinėjamas atsakovės nemokumas).
22. CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos. CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad jei ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą, teismas pareiškimą palieka nenagrinėtą.
23. Tais atvejais, kai bankroto byla keliama juridinio asmens iniciatyva, juridinio asmens vadovas ar likvidatorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 8 straipsnio 1 dalis). Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis). Susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos (JANĮ 8 straipsnio 3 dalis).
24. Pagal JANĮ 16 straipsnio 1 dalį teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai. Praėjus 3 mėnesiams nuo nurodytos teisės atsiradimo dienos, nemokumo proceso inicijavimui, kai nemokumo procesą inicijuoja juridinis asmuo, taikomos bendrosios JANĮ 8 straipsnio nuostatos (JANĮ 16 straipsnio 2 dalis).
25. JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad prie juridinio asmens pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo privalo būti pridėti dokumentai, kuriais patvirtinamas juridinio asmens teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimą, t. y. dokumentai, patvirtinantys tinkamą JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalių bei 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto įgyvendinimą.
26. Taigi juridinio asmens vadovas, prieš kreipdamasis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, privalo pasinaudoti ginčo sprendimo ne teisme procedūra – pateikti pranešimą juridinio asmens kreditoriams, kuriame nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė bei terminas, per kurį turėtų būti sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Tik pasibaigus terminui, skirtam susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, juridinio asmens vadovas įgyja teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo ir šią teisę jis gali įgyvendinti per 3 mėnesius nuo jos atsiradimo dienos (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-858-450/2021).
27. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nors pareiškėjas ir išsiuntė pranešimus penkiems atsakovės kreditoriams (UAB „Rimėja“, AB „Orlen Baltics Retail“, UAB „Vinda“, A. G. bei I. G.), tačiau duomenys apie nurodytus kreditorius juridinius asmenis neatitinka tikrovės, o kreditoriai fiziniai asmenys sutinka dėl skolų išdėstymo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjas realiai nepasinaudojo JANĮ nustatyta ikiteismine ginčo išsprendimo ne teisme tvarka, todėl pareiškėjui teisė kreiptis į teismą neatsirado.
28. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius dokumentus, nustatė, kad atsakovės 4 920,64 Eur skola kreditorei UAB „Rimėja“ 2021 m. gegužės 31 d. skolos perleidimo sutartimi Nr. 001A buvo perleista atsakovės akcininkei I. G. (e. b. 2 t., b. l. 223-224). Byloje nėra duomenų apie tai, kad sutartis būtų nuginčyta ir (ar) negaliojanti. Taip pat nustatyta, kad atsakovės 66,12 Eur skola kreditorei AB „Orlen Baltics Retail“ buvo apmokėta atsakovės akcininkės I. G. (e. b. 2 t., b. l. 208). Duomenų apie 9 000 Eur skolos kreditorei UAB „Vinda“ realumą byloje nepateikta. Kreditorius A. G. sutiko, kad atsakovės 2 000 Eur skola būtų išdėstyta (e. b. 2 t., b. l. 205), kreditorė I. G. taip pat sutiko dėl skolos išdėstymo (e. b. 2 t., b. l. 209-210).
29. Be to, byloje taip pat nustatyta, kad pagal pareiškėjo nurodytus duomenis skola kreditoriui A. G. sudaro 2 000 Eur, o skola kreditorei I. G. – 22 500 Eur. Vadovaujantis 2021 m. gegužės 31 d. skolos perleidimo sutartimi Nr. 001A, atsakovės skoliniai įsipareigojimai kreditorei I. G. padidėjo dar 4 920,64 Eur. Taigi atsakovės pagrindiniai kreditoriai yra fiziniai asmenys, kartu jų reikalavimai sudaro apie 30 000 Eur ir šie kreditoriai sutinka dėl skolų išdėstymo, o pareiškėjos nurodytos kreditorės UAB „Vinda“ skola yra 3 kartus mažesnė – tik 9 000 Eur.
30. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka nebuvo realiai pasinaudota, kadangi pareiškėjos nurodyti didžiausią reikalavimų dalį į atsakovę turintys kreditoriai sutinka dėl skolų išdėstymo, o kiti pareiškėjos nurodyti kreditoriai neturi į ją reikalavimo teisės. Šios aplinkybės atskirajame skunde nebuvo paneigtos, t. y. nebuvo įrodyta, kad pareiškėjas realiai siekė pasinaudoti JANĮ 8 straipsnyje nustatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. Pažymėtina, kad pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka (CPK 297 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeistą.