- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-05
- Bylos Nr.
- 2S-1688-254/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09520-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis pakeista.
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. P.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB Aksa holdingas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal antstolio S. U. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui S. U., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Aksa holdings“, dėl antstolio veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. P. 2020 m. birželio 9 d. su skundu kreipėsi į antstolį S. U., prašydamas panaikinti antstolio 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skunde nurodė, kad antstolis nepagrįstai konstatuoja, jog tol, kol nėra nustatyta pareiškėjo turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, antstolis neturi galimybės tiksliai nustatyti, kokia yra turto vertė bei atitinkamai sumažinti areštuoto turto mastą. Pareiškėjas nurodė, kad prieš areštuojant ir pasiūlant skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, antstolis privalo atlikti turto įkainojimo procedūrą, numatytą CPK 681 straipsnyje. Pasak pareiškėjo, antstolis iki šiol nėra įvertinęs areštuoto turto, todėl pareiškėjui vis dar nėra aišku, kokiais kriterijais remiantis bei kokioje apimtyje antstolis reikalauja nustatyti dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taip pat nėra aišku, kokiam konkrečiam turtui. Pareiškėjo nuomone, tik objektyviai nustačius areštuoto turto vertę galima spręsti, ar egzistuoja poreikis bei kokiam turtui reiktų nustatyti pareiškėjo turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Nurodė, kad antstolis ne tik pažeidė pareigą tinkamai įkainoti areštuotą turtą, tačiau antstolio aprašytas turtas akivaizdžiai viršija išieškotiną sumą bei vykdymo išlaidas, nes vidutinė areštuoto turo vertė yra daugiau nei 50 kartų didesnė nei išieškotinos skolos suma – 190 689,13 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
2. Antstolis S. U. 2020 m. birželio 16 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą ir skundą kartu su vykdomąją byla persiuntė Kauno apylinkės teismui. Nurodė, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja ir pasiūlo skolininkui pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine forma. Pažymėjo, kad ne kartą skolininkui M. P. ir jo sutuoktinei E. P. buvo pasiūlyta pateikti antstoliui minėtą sutikimą/susitarimą tačiau minėtas sutikimas nebuvo pateiktas, todėl antstolis pasiūlė išieškotojai kreiptis dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pažymėjo, kad skolininkui M. P. nenusistačius dalių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, antstolis neturėjo galimybės tiksliai nustatyti skolininkui M. P. priklausančio turto dalių ir jas įvertinti, kad galėtų patikslinti skolininko turtui taikytą arešto mastą. Nurodė, jog gavus teismo sprendimą, kuriame bus nurodytos tikslios skolininkui M. P. nuosavybės teise priklausančios nekilnojamojo turto ir akcijų dalys bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, bus patikslintas skolininko turtui taikomas areštas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pareiškėjo M. P. skundą dėl antstolio veiksmų tenkino. Teismas panaikino antstolio S. U. 2019 m. kovo 27 d. turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. balandžio 27 d. patikslintą turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Teismas nustatė, kad antstolio S. U. kontoroje priimtas vykdyti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2019 m. vasario 27 d. išduotas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini)dėl skolininkui AB „Aksa“ generaliniam direktoriui M. P. paskirtos 200 Eur baudos už kiekvieną uždelstą įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties dieną nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties visiško įvykdymo išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) naudai. Nustatė ir tai, kad 2019 m. kovo 27 d. antstolis priėmė turto arešto aktą, kuris 2020 m. balandžio 27 d. buvo patikslintas. Pareiškėjas 2020 m. gegužės 8 d. antstoliui pateikė prašymą panaikinti daliai areštuoto turto taikytą areštą. Pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymu antstolis, atsakydamas į skolininko 2020 m. gegužės 8 d. pateiktą prašymą, nurodė, jog areštuotas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kol nėra teismo nustatytos dalys, nėra tiksliai žinoma, kokios areštuoto turto dalys priklauso skolininkui ir kokia šio turto dalių vertė. 2020 m. gegužės 19 d. antstolis priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
5. Teismas laikė, kad nors skolininkas suformulavo reikalavimą panaikinti 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, ir nesuformulavo reikalavimo naikinti antstolio priimto turto arešto akto, tačiau iš skundo turinio bei gautų atsiliepimų spręstina, kad ginčo objektas yra ne minėti patvarkymai, o iš esmės skolininko 2020 m. gegužės 8 d. prašymo reikalavimai įkainoti skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį nekilnojamąjį turtą ir areštuoti jo tiek, kiek objektyviai būtina užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, o kito turto areštą panaikinti.
6. Teismas nustatė, kad antstolis areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei priklausančio turto už 10 827 698,49 Eur. Teismas sprendė, kad antstolis areštavo iš esmės daugiau pareiškėjui priklausančio turto, kuris yra bendras su sutuoktine, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pažymėjo, kad vien tik pastato – pastato (viešbučio), adresu (duomenys neskelbtini), kurio vertė 654 000 Eur ir kuris priklauso skolininkui M. P. ir yra įgytas santuokos metu, nustatyta vidutinė rinkos vertė sudaro 654 000 Eur. Pažymėjo, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl galima situacija, jog pareiškėjui tenkančios vien šio bendro turto dalies vertė sudarytų 327 000 Eur, kas šiuo atveju viršija išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas, t. y. 221 107,93 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal įstatymo nuostatas turto negali būti areštuojama daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, konstatavo, kad skolininko turto areštuota iš esmės daugiau negu reikia šiam tikslui pasiekti. Dėl to teismas panaikino 2019 m. kovo 27 d. ir 2020 m. gegužės 19 d. turto arešto aktus ir 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo. Pažymėjo, kad turto arešto aktuose nėra nurodyta areštuotų daiktų vertė.
7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolis, priimdamas turto arešto aktus, pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalyje numatytą draudimą ir areštavo bei aprašė turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti, neteisėtu laikė ir antstolio priimtą 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendra su kitu asmeniu nuosavybė, nustatymo. Šiuo aspektu nurodė, kad tam, jog antstolis pasiūlytų išieškotojui ar kitiems dalyviams kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, antstolis prieš tai turi atlikti tinkamas turto arešto procedūras. Tuomet teisme gali būti nagrinėjamas skolininko turto dalies nustatymas būtent antstolio areštuotame ir aprašytame turte, kaip to reikalauja CPK 667 straipsnis. Padarius priešingas procedūras, teismo vertinimu, susidarytų situacija, kad nustatoma dalis su kitu bendraturčiu taip pat yra didesnė nei skolininko įsipareigojimų suma. Teismas laikė, kad tik tinkamai antstoliui iš naujo išsprendus klausimą dėl skolininko turto arešto masto, nepažeidžiant nei skolininko, nei kreditorių interesų, sektų tolimesni antstolio veiksmai dėl pasiūlymo vykdymo proceso dalyviams kreiptis dėl skolininko turto dalies, kuri yra bendra su kitu asmeniu nuosavybė, nustatymo. Šiuo atveju, antstoliui netinkamai atlikus turto arešto procedūras ir areštavus skolininko ir jo sutuoktinės turtą iš esmės didesnio masto nei būtina, antstolis, pasak teismo, neturėjo teisės pasiūlyti išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
IV. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atskiruoju skundu antstolis S. U. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Teismas skundžiamoje nutartyje išėjo už skundo ribų. Pažymėjo, kad teismas panaikino 2019 m. kovo 27 d. ir 2020 m. gegužės 19 d. turto arešto aktus, nors pareiškėjas šių aktų panaikinti neprašė. Pasak apelianto, teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir pažeidė dispozityvumo ir rungtyniškumo principą.
8.2. Teismas, panaikindamas 2019 m. kovo 27 d. ir 2020 m. gegužės 19 d. turto arešto aktus, pažeidė CPK 512 straipsnyje įtvirtintą naikinamąjį terminą (90 dienų). Pažymėjo, kad minėtas terminas yra naikinamasis ir jam pasibaigus suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Pažymėjo ir tai, kad 2019 m. kovo 27 d. turto arešto aktas buvo surašytas prieš 532 dienas, o 2020 m. gegužės 19 d. – prieš 135 dienas.
8.3. Teismas nenurodė motyvų, kodėl panaikino 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo. Teismas nenurodė, kokios teisės normos buvo pažeistos priimant minėtą patvarkymą ir kaip buvo pažeistos pareiškėjo teisės.
8.4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis skolininko turto areštavo iš esmės daugiau nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pažymėjo, kad iš skolininko yra išieškoma skola, kuri kiekvieną dieną didėja, t. y. išieškoma bauda už kiekvieną vykdomos nutarties nevykdymo dieną po 200 Eur. Taigi, išieškoma suma keičiasi kiekvieną dieną, todėl keičiasi ir didėja areštuoto turto mastas. Nurodė, kad minėtais turto arešto aktais yra areštuotas skolininko ir jo sutuoktinės bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas turtas, nes skolininkui priklausančios dalys nėra nustatytos. Pasak antstolio, kol nėra žinomos kokios areštuoto turto dalys priklauso skolininkui, nėra žinoma ir šių dalių vertė. Kadangi skolininkas nepateikė antstoliui Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo, kuriame būtų nurodytos tikslios skolininkui priklausančio areštuoto turto dalys, todėl, antstolio teigimu, jis negalėjo tiksliai įvertinti skolininkui priklausančio turto dalių vertės ir patikslinti turto arešto akto.
8.5. Teismas nepagrįstai panaikino 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendra su kitu asmeniu nuosavybė, nustatymo. Pažymėjo, kad skolininkui ir jo sutuoktinei jau ne kartą buvo pasiūlyta pateikti antstoliui Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą, kuriame būtų nurodytos tikslios skolininkui priklausančio areštuoto turto dalys, tačiau toks sutikimas nebuvo pateiktas. Dėl to, antstolis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio nuostatomis, pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendra su kitu asmeniu nuosavybė, nustatymo.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į antstolio skundą pareiškėjas M. P., atstovaujamas advokato M. B., prašo antstolio atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nepagrįsti antstolio argumentai, kad teismas peržengė atskirojo skundo ribas. Pažymėjo, kad teismas, panaikindamas turto arešto ir patikslinto turto arešto aktus, siekė ginčą išspręsti iš esmės. Nurodė, kad pati ginčo situacija kyla ne iš patvarkymų, o būtent dėl to, jog antstolis netinkamai įkainojo bei areštavo neproporcingai daug pareiškėjo turto – net 50 kartų daugiau nei reikia įsiskolinimui padengti. Pasak pareiškėjo, teismas panaikindamas turto arešto aktą, neperžengė skundo ribų, nes turto arešto bei patikslinto turto arešto aktai ir buvo pagrindinis ginčo objektas, neproporcingai varžantis pareiškėjo nuosavybės teises. Priešingu atveju, pasak pareiškėjo, susidarytų situacija, kai byla nebūtų išspręsta iš esmės, o šalių teisės ir teisėti interesai būtų neapginti.
9.2. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstolis areštavo turto daugiau nei reikia išieškotinai sumai. Pažymėjo, kad antstolis turi pareigą tinkamai įkainoti turtą ir areštuoti tik tokioje apimtyje, jog būtų padengta išieškotina suma bei vykdymo išlaidos. Pažymėjo ir tai, kad antstolis turto arešto bei patikslinto turto arešto aktais areštavo turto daugiau nei už 10 milijonų eurų, kai tuo tarpu išieškotinos skolos suma siekia vos 190 689,13 Eur. Taikytinas areštas net 50 kartų viršija išieškotinos skolos sumą. Tokį neproporcingą arešto mastą antstolis pateisinta argumentu, jog įsiskolinimas kiekvieną dieną kinta ir didėja po 200 Eur. Pasak pareiškėjo, įsiskolinimas kiekvieną dieną didėja po 200 Eur, bet kol įsiskolinimo dydis bus lygūs areštuoto turto sumai t. y. 10 827 698,49 Eur, turėtų praeiti 27 metai. Pareiškėjo vertinimu, antstolis aprašė akivaizdžiai daugiau turto, nei jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, būtent tokie antstolio veiksmai neabejotinai yra laikomi CPK 675 straipsnio 2 dalies pažeidimu. Be to, turto arešto turinys neatitinka jam CPK 678 straipsnyje keliamų reikalavimų. Turto arešto ir patikslinto turto arešto aktuose nėra nurodyta areštuotų daiktų vertė, taip pat nėra numatyta ar bus kviečiamas ekspertas.
9.3. Nepagrįsti antstolio argumentai, kad jis negali nustatyti skolininkui priklausančio turto vertės. Pažymėjo, kad prieš areštuojant ir pasiūlant skolininkui pateikti sutikimą dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, antstolis privalo atlikti turto įkainojimo procedūrą, numatytą CPK 681 straipsnyje. Pasak pareiškėjo, antstolis šias normas aiškina izoliuotai bei teigia, jog turto įkainojimo procedūra, areštuojant pareiškėjui bei jo sutuoktinei priklausantį turtą, yra nereikalinga. Pareiškėjo vertinimu, tik objektyviai nustačius areštuoto turto vertę, galima spręsti ar egzistuoja poreikis bei kokiam turtui reiktų nustatyti pareiškėjo turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Priešingu atveju, susidarytų situacija, kai nesant jokių aiškių ir pagrįstų turto vertės kriterijų yra nepagrįstai nustatoma pareiškėjo dalis bendrame turte, nors to faktiškai visiškai nereikia. Tokiu atveju, iš esmės būtų padaryta žala pareiškėjo turtui, nes nustačius pareiškėjo dalis bendrame turte, ženkliai kristų turto vertė, kadangi turto naudojimas, disponavimas bei valdymas taptų apsunkintas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IX. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
11. Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, skolininkui kreipiantis į antstolį dėl skolininko ir jo sutuoktinės bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto arešto pakeitimo ir siūlymo išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra nuosavybė su sutuoktine, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnis, 675 straipsnio 2 dalis, 681 straipsnio 1 dalis).
12. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolio S. U. kontoroje priimtas vykdyti Utenos apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. išduotas vykdomasis dokumentas dėl skolininkui AB „Aksa“ generaliniam direktoriui M. P. paskirtos 200 Eur baudos už kiekvieną uždelstą įvykdyti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties dieną nuo 2016 m. gegužės 5 d. iki Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties visiško įvykdymo išieškotojos VMI naudai. Antstolis 2019 m. kovo 27 d. areštavo skolininkui M. P. ir jo sutuoktinei E. P. priklausantį nekilnojamąjį turtą, arešto mastas 221 107, 93 Eur. 2020 m. balandžio 27 d. antstolis surašė patikslintą turto arešto aktą, kuriame areštavo skolininkui M. P. ir jo sutuoktinei E. P. priklausančių įmonių akcijas, arešto mastas 221 107, 93 Eur (v. b. l. 24–25, 183–184). Skolininkas M. P. 2020 m. gegužės 11 d. kreipėsi į antstolį raštu dėl dalies areštuoto turto arešto panaikinimo, kuriame prašė paaiškinti, kokiais kriterijais vadovaujantis, buvo nustatyta areštuoto skolininko turto vertė ir panaikinti rašte nurodytiems objektams taikomą areštą (v. b. l. 211–212). Antstolis, atsakydamas į minėtą skolininko raštą, 2020 m. gegužės 19 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodė, kad gavus teismo sprendimą dėl bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto dalių nustatymo bus patikslintas turto arešto aktas (b. l. 12). Antstolis 2019 m. gegužės 19 d. taip pat priėmė patvarkymą, kuriuo pasiūlė išieškotojui VMI kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendra su kitu asmeniu nuosavybė, nustatymo (b. l. 13).
13. Nustatyta ir tai, kad skolininkas M. P. su skundu 2020 m. birželio 9 d. kreipėsi į antstolį S. U., prašydamas panaikinti minėtą antstolio 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo ir tos pačios dienos patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe nustatymo. Antstolis skundo netenkino ir kartu su vykdomąja byla persiuntė Kauno apylinkės teismui, kuris skundžiama nutartimi skundą tenkino ir panaikino minėtus patvarkymus bei panaikino 2019 m. kovo 27 d. turto arešto aktą ir 2020 m. balandžio 27 d. patikslintą turto arešto aktą. Teismas konstatavo, kad antstolis pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalį, nes areštavo daugiau turto nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti bei pažeidė CPK 678 straipsnio reikalavimus, nes turto arešto ir patikslinto turto arešto aktuose nenurodė areštuotų daiktų vertės.
Dėl antstolio 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymo dėl informacijos pateikimo
14. Kaip minėta, antstolis 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymu atsisakė panaikinti daliai skolininko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto taikomą areštą ir nurodė, kad tik gavus teismo sprendimą dėl skolininko bendrai su sutuoktine valdomo turto dalių nustatymo bus patikslintas turto arešto aktas.
15. Antstolio teigimu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolis skolininko turto areštavo iš esmės daugiau nei reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti ir nepagrįstai panaikino 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo bei peržengdamas pareiškėjo skundo ribas panaikino 2019 m. kovo 27 d. ir 2020 m. balandžio 27 d. turto arešto aktus.
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį, antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 675 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis negali areštuoti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Analogiškas reikalavimas yra nustatytas ir skolininko turto aprašymui (CPK 677 straipsnio 2 dalis).
17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 675 straipsnio 2 dalies ir 677 straipsnio 2 dalies normų nuostata, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, skirta išieškotojo ir skolininko turtinių teisių apsaugai suderinti. Ieškotojas turi gauti išieškomas sumas, o skolininko nuosavybės teisės turi būti apribotos proporcingai išieškotinų sumų dydžiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-706/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad pats CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos taisyklės turinys suponuoja prielaidą, jog vykdymo procese gali būti areštuota skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip yra dėl to, kad vykdymo procese objektyviai beveik nėra įmanoma areštuoti tiksliai tokią sumą, kuri padengtų išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas. Tam, kad būtų konstatuotas šios normos pažeidimas, turi būti nustatyta, jog skolininko turto areštuota iš esmės daugiau. Įstatymų leidėjas nėra pateikęs sąvokos „iš esmės daugiau“ apibrėžimo ir nėra detalizavęs šią sąvoką apibrėžiančių kriterijų. Ši sąvoka turėtų būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į esminį vykdymo proceso tikslą ir kartu būtinumą užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp iš esmės konkuruojančių skolininko ir kreditoriaus interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500-421/2015, 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).
18. Kaip nustatyta šios nutarties 12 punkte, 2019 m. kovo 27 d. turto arešto aktu ir 2020 m. balandžio 27 d. patikslintu turto arešto aktu buvo areštuotas skolininkui M. P. ir jo sutuoktinei E. P. priklausantis nekilnojamas turtas bei valdomų įmonių akcijos (arešto mastas 221 107,93 Eur), antstolio išieškoma skolos suma kasdien didėja po 200 Eur. Iš vykdomosios bylos duomenų galima spręsti, kad asmenine nuosavybės teise skolininkui M. P. priklauso tik butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centras duomenis yra 95 285 Eur, t. y. gerokai mažesnė nei išieškoma skolos suma (v. b. l. 19). Atsižvelgdamas į nurodytą aplinkybę, apeliacinės instancijos teismas laiko, kad skolininko asmenine nuosavybės teise valdomo turto nepakako padengti išieškomą skolos sumą, kai 2019 m. kovo 27 d. turto arešto akte buvo nurodyta išieškoma suma 221 107, 93 Eur, todėl antstolis pagrįstai nukreipė išieškojimą į skolininko turtą bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Tačiau byloje būtina įvertinti, ar antstolis neareštavo iš esmės daugiau skolininko turto nei reikia išieškomai skolos sumai padengti (CPK 675 straipsnio 2 dalis, 677 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors pareiškėjas skunde nebuvo suformavęs reikalavimo panaikinti 2019 m. kovo 27 d. ir 2020 m. balandžio 27 d. turto arešto aktus, tačiau pareiškėjas skundžia 2020 m. gegužės 19 d. antstolio patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo antstolis atsisakė tenkinti pareiškėjo 2020 m. gegužės 8 d. prašymą ir panaikinti minėtais turto arešto aktais taikytą areštą daliai skolininko ir jo sutuoktinės turtui, todėl jų vertinimas aktualus sprendžiant dėl minėto patvarkymo teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. kovo 27 d. turto arešto aktu antstolis areštavo šį skolininko ir jo sutuoktinės valdomą turtą: 219/815 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 15 020,20 Eur), pastatus, esančius (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 654 555 Eur), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). (vidutinė rinkos vertė 11 400 Eur), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 127 419 Eur), butą, esantį (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 121 000 Eur), garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 3 504 Eur). Taigi, viso 2019 m. kovo 27 d. turto arešto aktu areštuoto turto vertė pagal VĮ Registrų centras duomenis sudaro 932 898,20 Eur. 2020 m. balandžio 27 d. patikslintu turto arešto aktu buvo areštuotos skolininko ir jo sutuoktinės valdomų įmonių akcijos, kurių vertė pagal vykdomojoje byloje esančius VĮ Registrų centras duomenis yra 9 894 800,29 Eur (v. b. l. 181). Taigi, pagal viešai prieinamus duomenis apie turto rinkos vertę, viso šiuo metu skolininko ir jo sutuoktinės valdomo turto yra areštuota net už 10 827 698,49 Eur (932 898,20 Eur +9 894 800,29 Eur), kai išieškoma suma 2020 m. kovo 18 d. buvo tik 182 289,13 Eur, t. y. arešto mastas net 59 kartus viršija išieškomą sumą (v. b. l. 148). Nors nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė rinkos vertė yra tik orientacinė kaina, kuri yra nustatyta masinio vertinimo būdu, tačiau vykdomojoje byloje esantys VĮ Registrų centro išrašai buvo pakankamas pagrindas antstoliui spręsti, kad jis skolininko turto areštavo iš esmės daugiau nei išieškoma suma, kai turto arešto aktuose antstolis nurodė, kad turto arešto mastas 221 107, 93 Eur.
20. Pažymėtina, kad nors areštuotas turtas valdomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise, tačiau šiuo atveju taikoma lygių dalių prezumpcija (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nors ši prezumpcija gali būti nuginčyta ir egzistuoja tikimybė, kad skolininko turto dalis, į kurią gali būti nukreipiamas išieškojimas, gali būti ir mažesnė nei 1/2 dalis, tačiau atsižvelgiant į areštuoto turto vertę (10 827 698,49 Eur) ir išieškomą sumą (182 289,13 Eur), ši aplinkybė vis tiek suponuoja išvadą, kad areštuoto turto vertė, net ir nustačius skolininko dalį, bus iš esmės didesnė nei išieškoma suma. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nors išieškoma skolos suma kasdien ir didėja, tačiau nustačius, jog skolininko ir jo sutuoktinės turtui taikytas areštas net 59 kartus viršija išieškomą sumą, laikytina, kad antstolis areštavo iš esmės daugiau skolininko turto, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti ir šiais veiksmais neproporcingai apribojo skolininko nuosavybės teises, neišlaikė teisingos pusiausvyros tarp skolininko ir kreditoriaus interesų bei pažeidė CPK 675 straipsnio 2 dalį ir 677 straipsnio 2 dalį.
21. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl antstolio pareigos įkainoti areštuotą turtą, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, kai išieškojimas nukreipiamas į skolininko fizinio asmens bendro su kitais asmenimis turto dalį, iki kol nėra nustatyta konkreti skolininkui priklausanti bendro turto dalis, vykdant CPK 681 straipsnyje nustatytus reikalavimus, galima būtų įvertinti tik visą bendrą turtą, o ne konkrečią skolininkui priklausančią bendro turto dalį. <..> Visas skolininkui su kitais asmenimis priklausantis bendras turtas, kuris areštuojamas vykdant CPK 667 straipsnio reikalavimus, nėra tas turtas, į kurį bus nukreipiamas išieškojimas. Išieškojimas yra nukreipiamas ne į visą skolininkui su kitais asmenimis priklausantį bendrą turtą, o tik į skolininkui priklausančią bendro turto dalį. Tai reiškia, kad viso bendro turto įvertinimas jį areštavus nepasieks tų tikslų, kurių siekiama turto įkainojimo institutu, reglamentuotu CPK 681 straipsnyje. Ir priešingai, aiškinimas, kad tuo atveju, kai areštuojamas visas bendras turtas, antstolio pareiga įkainoti areštuotą turtą turi būti vykdoma tik tada, kai nustatyta tvarka yra nustatoma skolininkui priklausanti bendro turto dalis, atitinka CPK 681 straipsnio tikslus ir prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).
22. Taigi, nors antstolis 2019 m. kovo 27 d. turto arešto akte ir 2020 m. balandžio 27 d. patikslinto turto arešto akte neturėjo pareigos įkainoti areštuotą turtą, nes pagal CPK 667 straipsnį nebuvo nustatyta skolininkui priklausanti bendro turto dalis, tačiau minėtuose turto arešto aktuose nurodęs, kad arešto mastas 221 107, 93 Eur ir pagal VĮ Registrų centras duomenis, kurie yra vykdomojoje byloje, matydamas, kad areštuojamo turto vertė sudaro akivaizdžiai ženkliai didesnę sumą (10 827 698,49 Eur), gavęs skolininko 2020 m. gegužės 8 d. prašymą dėl dalies turto arešto panaikinimo, skundžiamu 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymu nepagrįstai atsisakė panaikinti daliai skolininko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto taikomą areštą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje panaikino antstolio 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuris iš esmės reiškia netenkinimą skolininko 2020 m. gegužės 8 d. skundo (prašymo) dėl dalies areštuoto turto arešto panaikinimo.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas skunde nebuvo suformavęs reikalavimo panaikinti 2019 m. kovo 27 d. ir 2020 m. balandžio 27 d. turto arešto aktus. Įvertintina ir tai, kad antstolio 2019 m. kovo 27 d. turto arešto akto teisėtumo klausimas negalėjo būti svarstomas ir tuo pagrindu, kad buvo pasibaigęs naikinamasis devyniasdešimties dienų terminas skundui dėl antstolio veiksmų paduoti (CPK 512 straipsnis). Taigi, teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai panaikino antstolio 2019 m. kovo 27 d. ir 2020 m. balandžio 27 d. turto arešto aktus. Pažymėtina, kad antstolis turi teisę pats panaikinti turto areštą, jeigu turtas areštuotas antstolio (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nustačius, kad antstolis areštavo iš esmės daugiau skolininko bendrai su sutuoktine valdomo turto nei reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti ir nepagrįstai atsisakė tenkinti skolininko 2020 m. gegužės 8 d. skundą (prašymą) dėl dalies areštuoto turto arešto panaikinimo, antstolis įpareigotinas patikslinti skolininko atžvilgiu taikomo arešto mastą ir areštuoti skolininko bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto iš esmės ne daugiau nei reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 513 straipsnio 1 dalis, 675 straipsnio 2 dalis ir 677 straipsnio 2 dalis).
Dėl antstolio 2020 m. gegužės 19 d. siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo
24. Kaip minėta, antstolis 2019 m. gegužės 19 d. patvarkymu pasiūlė išieškotojui VMI kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendra su kitu asmeniu nuosavybė, nustatymo.
25. CPK 667 straipsnis nustato skolininkui fiziniam asmeniui priklausančios bendro su kitais asmenimis turto dalies nustatymo tvarką. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo <...> antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
26. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis po 2019 m. kovo 27 d. skolininko ir jo sutuoktinės turto arešto priėmimo, 2019 m. kovo 28 d. ir 2019 m. spalio 10 d. priėmė patvarkymus dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, kuriais pasiūlė pateikti antstoliui Sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimą, patvirtintą notarine forma (v. b. l. 29, 103). Tačiau skolininkas M. P. antstoliui minėto sutikimo (susitarimo) nepateikė. Antstolis po 2020 m. balandžio 27 d. turto arešto akto patikslinimo, kuriuo areštavo skolininko ir jo sutuoktinės valdomas akcijas, vėl tos pačios dienos patvarkymu pasiūlė skolininkui pateikti sutikimą dėl bendro turto dalies nustatymo ar susitarimą dėl turto pasidalijimo. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas tokį sutikimą (susitarimą) antstoliui būtų pateikęs (CPK 178 straipsnis). Tačiau įvertinus tolesnius skolininko procesinius veiksmus akivaizdu, kad jis iš esmės nesutiko dėl antstolio taikyto turto arešto masto, nors ir per įstatymo nustatytą terminą neįgyvendino savo teisės skųsti antstolio veiksmus (CPK 510 straipsnio 1 dalis).
27. Vertinant antstolio veiksmus dėl pasiūlymo išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendra su kitu asmeniu nuosavybė, nustatymo pažymėtina, kad skolininkui nepateikus susitarimo dėl turto pasidalinimo, antstolis turėjo teisę, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 2 dalimi, pasiūlyti išieškotojui VMI kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendra su kitu asmeniu nuosavybė, nustatymo. Tačiau antstolis skundžiamu patvarkymu pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl pareiškėjui priklausančios turto dalies nustatymo visame bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdomame turte, kurio vertė, kaip nustatyta šios nutarties 22 punkte, iš esmės viršija išieškomą skolos sumą. Taigi, teismui šioje nutartyje konstatavus, kad antstolis areštavo iš esmės daugiau skolininko ir jo sutuoktinės bendrai valdomo turto, negu jo reikia išieškotinai sumai, minėtas antstolio pasiūlymas yra neproporcinga priemonė siekiant įvykdyti teismo sprendimą ir nepagrįstai varžo skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybės teises. Dėl to teismas pagrįstai panaikino antstolio 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą dėl siūlymo išieškotojui VMI kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, kuris yra bendra su kitu asmeniu nuosavybė, nustatymo. Pažymėtina, kad patvarkymas dėl siūlymo išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo pats savaime nesukuria skolininkui teisių ir pareigų, tačiau jis yra priimtas kito neteisėto patvarkymo pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį patvarkymą panaikino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2008).
Dėl bylos procesinės baigties
28. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog antstolis areštavo iš esmės daugiau skolininko turto, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti ir pagrįstai panaikino antstolio 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo ir 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo (CPK 675 straipsnio 2 dalis, 677 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai išeidamas už skundo ribų panaikino antstolio 2019 m. kovo 27 d. ir 2020 m. balandžio 27 d. turto arešto aktus. Dėl nurodytų priežasčių Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartis pakeistina ir pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų tenkinamas visiškai – panaikinamas antstolio 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymas dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo ir antstolis įpareigojamas patikslinti skolininko atžvilgiu taikomo arešto mastą taip, kad būtų areštuota skolininko bendrąja jungtine sutuoktinio nuosavybės teise valdomo turto iš esmės ne daugiau nei reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
29. Valstybė už procesinių dokumentų įteikimą patyrė 3,59 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamoje byloje atlyginimas valstybei nepriteistinas, nes nurodyta suma yra mažesnė už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su finansų ministru 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartį pakeisti ir jos rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Panaikinti antstolio S. U. 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Panaikinti antstolio S. U. 2020 m. gegužės 19 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos pateikimo ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti antstolį S. U. patikslinti skolininko M. P. atžvilgiu 2019 m. kovo 27 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. balandžio 27 d. patikslintu turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) taikomo arešto mastą“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.