- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-11-04
- Bylos Nr.
- 1-3187-1123/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- V. K.
- Advokatai
- Julius Jasaitis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. K. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: jis, 2024 m. rugpjūčio 13 d., apie 23.46 val., Ateities g. 10, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,36 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. K., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad įvykio dieną buvo išgėręs apie pusę litro degtinės, pritrūko alkoholio, todėl važiavo jo nusipirkti. Iki įvykio alkoholio nevartojo visai apie metus laiko, nebuvo priklausomas nuo jo. Jis dirba (duomenys neskelbtini), labai daug dirba, į Lietuvą grįžo kartą į metus, atostogų. Įvykio metu buvo grįžęs iš (duomenys neskelbtini), daug dirbo, buvo stresas, todėl gėrė. Jis buvo žvejyboje už miesto, išgėrė ten. Tada važiavo į Ateities gatvę, į kazino, nusipirkti alkoholio. Prisiparkavęs atsirėmė į tokį stulpelį ir išėjo. Kai grįžo, policija jau buvo atvažiavusi. Jis suprato, kad vairuoja išgėręs. Vairavo savo automobilį. Automobilis yra 2007 metų gamybos, byloje yra nustatyta per didelė jo vertė. Jis labai blogai vertina tokį savo nusižengimą. Tokia situacija daugiau nesikartos. Visus automobilio raktus atidavė motinai, jokių važinėjimų nebus. Jis išvažiuos toliau dirbti. (duomenys neskelbtini) dirba 10 metų, per šį laikotarpį neturėjo jokių problemų su teisėsauga. Jo mamai yra padaryta (duomenys neskelbtini), padaryta prieš 4 mėnesius, jai reikalingas automobilis. Kaimynas tuo automobiliu vežtų jo mamą ten, kur jai reikia. Jis nežino, kiek procentų mama yra nedarbinga. Įvykio metu jis žinojo, kad mamai reikalingas automobilis. Jis nesės už vairo, atiduos mamai visus automobilio raktus ir dokumentus. Laiduotoja būtų jo mama, ji jam gali daryti teigiamą įtaką. Jie su mama susiskambina kartą į savaitę. Mama iš jo nesitikėjo tokio dalyko, todėl š kartą nepadarė įtakos. Jam (duomenys neskelbtini) metai, nežino, kokiu būdu mama galėtų jam daryti įtaką. Mama jam duoda patarimus, jis jos klausosi. Jis papasakojo mamai apie įvykį kitą dieną, kai jį paleido iš sulaikymo. Mamos reakcija buvo nelabai gera, ji sakė, kad labai blogai, kad jis sėdo už vairo girtas.
Kaltinamasis V. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad alkoholiniais gėrimais nepiktnaudžiauja, kartais išgeria, paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš 11 mėnesių iki šio įvykio. 2024 m. rugpjūčio 13 d., apie 23.46 val., Ateities g. 10, Vilniuje, vairavo savo automobilį ,,BMWX5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis nuosavybės teise priklauso jam, yra jo savininkas ir valdytojas. Šį automobilį vairavo neblaivus, nes buvo žvejyboje (duomenys neskelbtini), kur yra vandens telkiniai žvejybai, ten buvo vienas. Vienas vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę. Iš viso išgėrė, kiek pamena, 500 ml degtinės, tiksliau vieną butelį 300 ml ir kitą 200 ml degtinės „Stumbras“. Pritrūkus alkoholio, nusprendė sėsti ir nuvažiuoti nusipirkti dar. Dar jautėsi blaivus. Bet po to, kai sėdo už vairo, pamena tik tai, kad jį sustabdė policija. Kad kur būtų atsitrenkęs, tikrai nepamena. Dėl savo vairavimo neblaiviam labai gailisi. Kol vyks šis tyrimas, gyvens pas savo mamą (duomenys neskelbtini), tai nuosavas namas. Pasižada nebėgti, nesislėpti, pateikė pažymoje savo elektroninį paštą, kurį nuolat tikrina, bei savo (duomenys neskelbtini) numerį, nes lietuviško neturi. Šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini), ten dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje, pavadinimo nepamena, ten jo darbas, jis yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 81-82).
Kadangi kaltinamasis V. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d., 23.49 val. gautas pranešimas, kad Ateities g. 10, Vilniuje automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie „Jammi“ kebabinės ką tik kliudė stulpą, vairuotojas neblaivus. Kol kas vietoje, nesišalina. Pranešėjas stebi, jei vairuotojas šalinsis, žada perskambinti (1 t., b. l. 11-15).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos Reagavimo valdybos 3 skyriaus vyresniosios tyrėjos J. J. 2024 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d., apie 23.46 val., adresu Ateities g. 10, Vilniuje. pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, V. K. vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,36 promilės etilo alkoholio koncentracija (1 t., b. l. 8).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos Reagavimo valdybos 3 skyriaus vyresniosios tyrėjos J. J. 2024 m. rugpjūčio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodoma, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d., 23.51 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo nurodymą vykti adresu Ateities g. 10, Vilnius, kur galimai neblaivus automobilio BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas kliudė stulpą. Atvykus nurodytu adresu, liudytojas nurodė asmenį, išlipusį iš minėto automobilio. Priėjus prie vairuotojo, kurio jiems atvykus automobilyje nebuvo, šis pateikė asmens dokumentą – pasą, išduotą V. K. vardu. Teiraujantis vyriškio, kada pastarasis paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, jis į klausimą neatsakė, dėl ko pasiūlė jam pasitikrinti neblaivumą. V. K. sutikus, pirmu pūtimu, t. y. 2024 m. rugpjūčio 14 d., 00.07 val., jam nustatytas 2,36 promilės neblaivumas, antru pūtimu 00.31 val. jam nustatytas 2,38 promilės neblaivumas. Vyriškis neigė vairavęs automobilį, tačiau pripažino, kad automobilis priklauso jam ir kad tik jis juo naudojasi. Teiraujantis V. K., kur pastarasis gyvena, koks jo kontaktinis telefono numeris, jis nurodė, kad prieš du mėnesius grįžo į Lietuvą ir neturi gyvenamosios vietos, nurodė esantis benamis, kategoriškai atsisakė nurodyti savo telefono numerį. Bendravimo metu vyriškis buvo agresyviai nusiteikęs jų atžvilgiu, vartojo necenzūrinius žodžius, daužė tarnybinį automobilį, tačiau jo neapgadino. Kadangi asmuo elgėsi agresyviai, į įvykio vietą buvo iškviestas papildomas policijos pareigūnų ekipažas V1763, kurie asmenį pristatė į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas. Asmuo buvo sulaikytas, kadangi nurodė neturintis gyvenamosios vietos, nedirbantis, o taip pat minėjo, kad po dviejų savaičių išvyks atgal (duomenys neskelbtini), kur gyvena jau apie septynerius metus (1 t., b. l. 35).
2024 m. rugpjūčio 14 d. neblaivumo patikrinimo akte nurodoma, kad V. K. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmuo eiti tiesia linija negali, pataikyti pirštu į nosies galą taip pat negali. Nustatyta, kad V. K. 2024 m. rugpjūčio 14 d. 00.07 val. nustatytas 2,36 promilės neblaivumas, antru pūtimu 00.31 val. – 2,.38 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 45). Pridėti alkotesterio „Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK-0152 kvitai, kuriuose užfiksuoti analogiški rodmenys, ir alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 2069436, iš kurio matyti, kad minėtas alkotesteris įvykio metu buvo tinkamas naudoti, patikra galiojo iki 2024 m. spalio 27 d. (1 t., b. l. 36-38).
Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 13 d. apie 23.46 val. buvo ties pastatu Ateities g. 10, Vilniuje, kai pastebėjo vizualiai dideliu greičiu atvažiuojantį „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Minėto automobilio vairuotojas nurodytu adresu kliudė stulpą, po ko atidarė vairuotojo pusės langą, pažiūrėjo į jį (A. P.) ir paklausė, kas yra. Tuo metu jam (A. P.) pasirodė, kad vairuotojas neblaivus: jo kalba buvo nerišli, žvilgsnis tuščias. Paskambino bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie įvykį. Vyriškis automobilyje buvo vienas, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo pilką megztuką su gobtuvu ir statybines pilkos spalvos kelnes, apie 1,80 cm ūgio. Vyriškis, išlipęs iš automobilio, apžiūrėjo jį ir nuėjo link kebabinės. Gretai atvažiavo ir policijos pareigūnai. Matė, kaip policijos pareigūnai sulaikė būtent tą vyriškį (1 t., b. l. 48).
2024 m. rugpjūčio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūra atliekama Vilniuje, Ateities g. 10. Apžiūrimas automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilio priekinė dalis nukreipta į Ateities g. 71, Vilnius. Apžiūrint automobilio kėbulą išoriškai, matoma, kad automobilio galinis ir priekinis bamperis apgadinti, priekinės dešinės pusės bamperio grotelės yra apgadintos, kairės pusės bamperio grotelių trūksta. Automobilio šviesos šaltiniai (žibintai) priekyje nesugadinti. Automobilio šviesos šaltiniai (žibintai) gale, šonuose yra be matomų sugadinimų, veikiantys. Automobilio viduje priekinis informacinis skydelis yra veikiantis. Automobilio padangos yra su protektoriumi, protektoriaus raštas yra paprastas, padangų būklė atitinka kelių eismo taisyklių reikalavimus. Automobilio viduje yra įrengti saugo diržai, saugos diržai be pažeidimų, neužstrigę, automobilio akumuliatorius neatjungtas. Automobilio stiklai nesudaužyti, matomų įskilimų neturi. Automobilio saugos pagalvės nėra išsiskleidusios. Automobilio įrengti valytuvai yra veikiantys. Stabdžių būklė: spaudžiant pagrindinio stabdžio pedalą jaučiamas pasipriešinimas. Vairo būklė: judinant vairą jo judesiai persiduoda į ratus. Automatinė pavarų dėžė, svirtis „P“, rankinis stabdis neužtrauktas. Ant automobilio ir automobilio viduje tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų neaptikta, niekas paimta nebuvo, vaizdo stebėjimo kamerų nėra, automobilyje registratoriaus įrengto nėra. Po automobilio apžiūros automobilis priverstinai nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę Minsko pl. 21, Vilnius (1 t., b. l. 16-33).
2024 m. rugpjūčio 14 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra automobilis pilkos spalvos „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi saugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje adresu Minsko pl. 21 Vilniuje. Minėto automobilio apžiūra atliekama dalyvaujant V. K., apžiūrint automobilio kėbulą išoriškai matoma, kad automobilio bamperiai, t. y. priekinis ir galinis, apgadinti, priekinės dešinės pusės bamperio grotelės yra apgadintos, o kairės pusės bamperio grotelių trūksta. Automobilio šviesos šaltiniai (žibintai) priekyje bei gale nesugadinti. V. K. parodė, jog automobilio dokumentas, t. y. automobilio techninis pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), guli minėto automobilio priekinėje daiktadėžėje, keleivio pusėje. Pirkimo-pardavimo sutarčių bei kažkokių papildomų susijusių dokumentų minėtame automobilyje rasta nebuvo. Iš automobilio paimamas anksčiau minėtas techninis pasas ir įdedamas į voką Nr. 1 (1 t., b. l. 50-61).
2024 m. rugpjūčio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas Body įrašas. Naudojant Media Player programos pagalbą Nr. PSS-20240813-235933UTC+0300, atidarytas vaizdo-garso įrašas, jo trukmė 3.23 min. Matoma, kaip pareigūnai prieina prie pasitinkančio jaunuolio, kuris nurodo „ pervažiavo ir stulpą kabino su savo, kairėj pusėj matosi“. Toliau pareigūnai nueina į užkandinę, paprašo stovėjusio asmens eiti su jais, asmuo išeina iš užkandinės ir sako „Aš nebėgu, o kodėl“, pareigūnas „Tai niekas nebėga, ateikit iki automobilio“, asmuo „O kas yra?“, pareigūnas „Tai jūs mums papasakosit, kas nutiko“. Tuomet asmuo yra paprašomas prisėsti į automobilio gale esančią kabiną ir paklausiama, ar asmuo vartojo. Nuo 01.15 iki 02.40 pareigūnas bando įtikinti, kad asmuo atsisėtų į kabiną, asmuo nesutinka. Per ateinančias porą sekundžių su pagalba asmuo yra įsodinamas į kabiną, jam paaiškinama eiga, kas vyks toliau. Video pabaigoje matoma, kaip porininkė su savimi atsineša alkotesterį.
Vaizdo įraše Nr. PSS-20240814-000432UTC+0300 (trukmė 2.13 min.) matoma, kaip asmuo sėdi policijos automobilio kabinoje, durys su grotomis, atidarytos. Pareigūnas klausia „(duomenys neskelbtini) pilietis, ne lietuvis?“, asmuo atsako „Taip, aš ne lietuvis, paduotas pagal dokumentą“ (likusią dalį sakinio dalį sunku suprasti dėl neaiškios asmens kalbos). Toliau pareigūnas klausia „Pasižiūrėkit, gal dokumentą savo turėsit, mačiau lygtais pasą turit?“. Asmuo pateikia pasą pareigūnui, yra uždaromos kameros durys, pareigūnas patikrina dokumentą. Pareigūnas paklausia „Iš kur važiavot?“, asmuo atsako „Aš nevažiavau“, toliau pareigūnas „važiavot, mes pas jus jau vieną kartą važiavom, kai (duomenys neskelbtini) dar buvot“, toliau asmuo bandė aiškintis, kur pareigūnai buvo (duomenys neskelbtini), tačiau pareigūnas uždarė automobilio galines duris ir nuėjo pas porininkę su asmens dokumentu rankoje, kuri sako, kad po 20 minučių reikia padaryti antrą pūtimą.
Vaizdo įraše Nr. PSS-20240814-000945UTC+0300 (trukmė 0.31 min.), peržiūrėjus vaizdo įrašą reikšmingų duomenų tyrimui neidentifikuota. Matoma, kaip pareigūnas jungia kompiuterį į krovimo lizdą.
Vaizdo įraše naudojant Nr. PSS-20240814-002738UTC+0300, jo trukmė 10.11 min., matoma, kaip asmuo yra tikrinamas alkotesteriu, pareigūnas įgarsina, kad antro pūtimo rezultatas 2,38 promilės. Nuo 01.00 iki 04.00 Pareigūnai automobilyje diskutuoja. Toliau pareigūnai prieina prie kabinos, bando iš asmens sužinoti, kur yra automobilio rakteliai, tačiau asmuo nurodo, kad raktelių su savimi neturi, parodo, kad kišenėje turi tik keletą monetų. Paklausus, kaip automobilis atsirakina, asmuo nurodė, kad „internetu“. Nuo 06.09 pareigūnas prieina prie baltos spalvos automobilio, atidaro jo dureles, kurios buvo neužrakintos. Apžiūrimas automobilis, paimami du telefonai.
Vaizdo įraše Nr. PSS-20240814-012435UTC+0300 (trukmė 1.09 min.) girdima, kaip pareigūnė užklausia asmens „Advokato reikia?“, asmuo atsako „Man reikia, šliuha, advokato, supranti?“. Pareigūnė nueina iki automobilio priekinės sėdynės ir vėl grįžta prie kabinoje esančio asmens ir klausia „Pasirašysit man?“, asmuo „Ką da parašyt?“, pareigūnė „Reikės dokumentus procesinius pasirašyti, pasirašysite?“, asmuo „Taip, pasirašysiu“, pareigūnė „Tai kai bus, aš jums duosiu“, „Sakykite, gynėjas jums reikalingas ar ne?“, asmuo „Tu asile, reikalingas“. Pareigūnė išeina.
2024 m. rugpjūčio 24 d. kitų daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas garso įrašas pavadinimu „BPC skambu io ra as (ID 92298359140, skambu io prad ia_ 2024-08-13 23_46_37)“, įrašo trukmė 1 minutė 24 sekundės. Pranešėjas BPC darbuotojai nurodo, kad nori pranešti apie girtą vairuotoją prie „Jammi“ kebabinės Vilniuje, Jeruzalėje, prie prekybos centro „Norfa“. Operatorė tikslinasi, ar tai kebabinė Ateities gatvėje. Pranešėjas patvirtina. Nurodo, kad minėtas vairuotojas ką tik kabino stulpą girtas. Automobilis „BMW X5“ su numeriais (duomenys neskelbtini). Vairuotojas dabar dar vietoje, įsijungęs avarinį signalą. BPC darbuotoja pranešėjo prašo dar pabūti, stebėti situaciją ir paskambinti, jei vairuotojas šalinsis, informuoti, kuria kryptimi šalinsis.
PRUM IS išrašo duomenimis automobilio „BMW X5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas ir savininkas yra V. K. (1 t., b. l. 41).
VšĮ „Emprekis“ duomenimis automobilio „BMW X5“, 3.0 d., 2007 m., vidutinė kaina Lietuvoje 2024 m. rugpjūčio mėnesį buvo 7830 eurų su PVM (1 t., b. l. 42).
UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2024 m. rugsėjo 11 dienai yra 5 420 Eur su PVM (1 t., b. l. 77-87).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad kaltinamasis V. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,36 promilių neblaivumas.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino V. K. pareikštą kaltinimą. Apklaustas tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, kad įvykio dieną jis buvo žvejyboje už miesto, buvo išgėręs apie pusę litro degtinės, pritrūko alkoholio, todėl važiavo jo nusipirkti. Važiavo į Ateities gatvę, į kazino, nusipirkti alkoholio. Prisiparkavęs atsirėmė į tokį stulpelį ir išėjo. Kai grįžo, policija jau buvo atvažiavusi. Jis suprato, kad vairuoja išgėręs. Tai, kad V. K. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokolai bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. K., 2024 m. rugpjūčio 13 d., apie 23.46 val., Ateities g. 10, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,36 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. K. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamojo V. K. gynėjas advokatas J. Jasaitis byloje pateikė prašymą atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti jį jo motinos L. K. atsakomybei pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Prašyme nurodyta, kad V. K. visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, nusikalstamą veiką padarė daugiau kaip po dešimties metų po paskutinio nuteisimo ir bausmės atlikimo, teistumas yra išnykęs, per minėtą laikotarpį nebuvo patrauktas baudžiamojon arba administracinėn atsakomybėm, įsipareigoja ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Už kaltinamąjį V. K. nori laiduoti jo motina L. K., kuri yra neteista ir nepriekaištingos reputacijos, teisiškai rūpestinga bei atsakinga, charakterizuojama teigiamai, turi nuolatinį darbą ir pajamų šaltinį, neturi neigiamų įpročių. Sūnus V. K. yra vienintelis jai likęs artimas žmogus, su kuriuo ji palaiko labai glaudžius kontaktus telefonu ir internetu, grįžęs į Lietuvą atostogų, sūnus visada apsistoja pas motiną ir padeda jai tvarkyti bei remontuoti namus, šiuo metu slaugė ją po sudėtingos operacijos, dėl nurodytų aplinkybių V. K. gali tiesiogiai jam daryti teigiamą įtaką, yra verta pasitikėjimo. Tarp motinos ir sūnaus yra glaudus emocinis ryšys, jis dažnai į ją kreipiasi patarimo, todėl L. K., kaip laiduotojos, poveikis sūnui pasireikštų ne tik dėmesiu, patarimais, bet ir papildoma teigiama įtaka (2 t., b. l. 117-121).
Teisiamojo posėdžio metu galima laiduotoja L. K. nurodė, kad ji yra kaltinamojo mama. Ji yra našlė ir gyvena viena. Kai sūnus grįžta iš (duomenys neskelbtini), jis gyvena pas ją. Jis jai daug padeda. Kai ji gulėjo ligoninėje, jie susiskambindavo kiekvieną dieną. Sūnaus elgesį ji vertina blogai, taip negali būti. Sūnus nėra mėgėjas išgerti. Jis išvažiavo žvejoti ir taip nutiko. Ji tik po poros dienų sužinojo apie įvykį, jis jai sakė, kad „taip išėjo“. Sakė, kad tokiu būdu norėjo nuimti stresą. Ji nepateisina tokio būdo nuimti stresą. Ji gali patikinti teismą, kad jis daugiau taip nesielgs. Jie bendrauja dažnai, supranta vienas kitą, ji mano, kad sūnus ją gerbia. Jis visada išklauso jos nuomonės, jie yra artimi žmonės. Jos išsilavinimas yra vidutinis, ji dirba (duomenys neskelbtini) jau 10 metų. Yra darbinga (duomenys neskelbtini). Jos atlyginimas į rankas yra apie 900 eurų. Sutiktų sumokėti užstatą. Dėl automobilio su sūnumi jie buvo sutarę, kad jis atvažiuos su automobiliu ir paliks jį jai. Jai automobilis reikalingas dėl sveikatos, reikia nuvažiuoti į polikliniką, daryti procedūras. Ji darėsi (duomenys neskelbtini), dėl ko jai negalima kelti sunkumų. Jai tikrai reikalingas automobilis.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis V. K. yra neteistas. Nors praeityje jis buvo teistas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį galutine bausme – 4 MGL (520 Lt) dydžio bauda, bei Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine bausme – 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda, tačiau kaltinamasis teigė, kad šias baudas yra sumokėjęs, nors negali pateikti tai patvirtinančių duomenų, nes neišsaugojo mokėjimo nurodymų, o bankai neteikia duomenų apie daugiau nei 10 metų senumo operacijas. Kaltinamojo advokatas teisiamojo posėdžio metu pateikė duomenis, kad jis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl susipažinimo su minėtų bylų medžiaga, tačiau gavo atsakymą, jog minėtos bylos yra sunaikintos pasibaigus saugojimo terminui, todėl su jomis susipažinti nėra galimybės (2 t., b. l. 129). Teismas savo ruožtu telefonu susisiekė su antstoliu, vykdžiusiu V. K. paskirtos baudos išieškojimą, ir gavo patvirtinimą, kad 2024 m. sausio 1 d. antstolio išieškotinų skolų V. K. neturi, jam tik liko atsiskaityti su pačiu antstoliu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra duomenų, kurie paneigtų kaltinamojo teiginį, jog jis yra sumokėjęs jam ankstesniais teismo sprendimais paskirtas baudas, todėl laikytina, kad kaltinamojo teistumas yra išnykęs ir jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, V. K. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Taip pat būtina įvertinti ir V. K. apibūdinančių duomenų visumą. Jis yra nedirbantis Lietuvoje, tačiau, paties teigimu, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas (teistuams išnykęs), per pastaruosius 3 metus nebaustas administracine tvarka (1 t., b. l. 118),. Byloje nėra duomenų apie jo priklausomybes ar blogus įpročius. Teismas taip pat atsižvelgia į V. K. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti L. K., kuri yra kaltinamojo motina. Tiek V. K., tiek L. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad juos sieja glaudūs šeimyniniai ryšiai, jie gyvena kartu, kai V. K. grįžta iš užsienio, taip pat nuolat bendrauja telefonu, internetu, L. K. duoda patarimus V. K., jis visada išklauso jos nuomonės, gerbia ją. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad L. K. yra neteista (2 t., b. l. 123), nebausta administracine tvarka (2 t., 122), dirbanti (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 124), darbovietės charakterizuojama teigiamai, kaip kruopšti ir atsakinga darbuotoja (2 t., b. l. 125). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad šiuo atveju L. K. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, ją su kaltinamuoju V. K. sieja glaudūs tarpasmeniniai ryšiai, ji yra kritiška kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, jos vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu ji gali daryti teigiamą įtaką V. K., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Teismas taip pat įvertina tai, kad L. K. sutiko sumokėti užstatą už V. K., kas vertintina kaip rimtas apsisprendimas prisiimti laiduotojos pareigas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, V. K., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis V. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, V. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,36 promilių neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi, įvertinus visas anksčiau minėtas aplinkybes, V. K. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams – didesniam nei minimaliam, bet mažesniam už vidurkį terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad V. K. 2024 m. rugpjūčio 14 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 85-88), tokiu būdu V. K. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, V. K. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.
Nagrinėjamu atveju V. K. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš byloje esančių PRUM IS duomenų, minėto automobilio valdytojas ir savininkas yra V. K.. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad minėtą automobilį palikus V. K., jis automobilį galėtų panaudoti pakartotinai darant nusikalstamą veiką, ko pasėkoje nebūtų tinkamai užtikrinti anksčiau minėti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslai.
Teismų praktikoje pažymima, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė netaikyti automobilio konfiskavimo, nurodė, kad šis automobilis yra reikalingas kaltinamojo motinai, kadangi jai buvo padaryta (duomenys neskelbtini) ir automobilis reikalingas nuvykti į sveikatos priežiūros įstaigas, todėl automobilį jis paliktų jai. Vis dėl to, nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad kaltinamajam V. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jos padarytam teisės pažeidimui. Kaip jau minėta, pagal byloje esančius duomenis, automobilio savininkas yra pats V. K.. Kaltinamojo teigimu, nusikalstamos veikos darymo metu jam buvo žinoma, kad minėtas automobilis buvo reikalingas motinai, tačiau tai nesulaikė jo nuo automobilio vairavimo neblaiviam. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokio pobūdžio šeimyninėms aplinkybėms nesuteikiamas joks esminis prioritetas svarstant klausimą dėl transporto priemonės konfiskavimo, kadangi asmuo, žinantis, kad automobilis yra reikalingas ne tik jo paties, bet ir šeimos narių poreikiams tenkinti, turi būti pats suinteresuotas nedaryti teisės pažeidimų, už kuriuos įstatymų leidėjas numatė galimą transporto priemonės konfiskavimą. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis automobilį vairavo tą pačią dieną, kurią ir vartojo alkoholį, praėjus nedaug laiko nuo jo vartojimo, o jam nustatytas neblaivumas yra artimesnis ne vidutinio, o sunkaus neblaivumo ribai, o iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad jam buvo nustatyti visi keturi išoriniai neblaivumo požymiai, tokiu būdu nėra jokio pagrindo teigti, kad kaltinamasis galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo blaivumą. Priešingai, jis galėjo ir privalėjo suprasti, kad automobilio vairavimas tokios būklės yra pavojingas ir neleistinas, tačiau vis tiek vairavo automobilį mieste, kur bet kuriuo metu galėjo būti kitų eismo dalyvių, taip keldamas pavojų tiek savo, tiek kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo tokio jo poelgio padarinių. UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė 2024 m. rugsėjo 11 dienai yra 5 420 Eur su PVM. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Nagrinėjamu atveju, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo V. K. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, V. K. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neįgyja teistumo. Neskyrus V. K. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo V. K. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Dėl kitų klausimų
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Dilbienės 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d. iki 2025 m. vasario 14 d. (1 t., b. l. 93-94). Atsižvelgiant į tai, kad V. K. priklausantis automobilis „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Kaltinamajam V. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (1 t., b. l. 85-87) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Iš byloje esančio pakvitavimo matyti, kad V. K. paimtas dokumentas – Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini) – jau buvo grąžintas 2024 m. rugsėjo 20 d. pakvitavimu (1 t., b. l. 131).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – užsienietiško automobilio dokumento originalas, saugomas voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – perduotinas saugoti kartu su konfiskuotinu automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos L. K. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti V. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 14 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Dainos Dilbienės 2024 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiam V. K., palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Kaltinamajam V. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – užsienietiško automobilio dokumento originalą, saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio – perduoti saugoti kartu su konfiskuotinu automobiliu „BMW X5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti V. K. ir L. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti V. K., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.