Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1976 m. sausio 1 d., Švenčionyse, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis profesinį išsilavinimą, vedęs, dirba UAB „Engeener“ elektriku, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

1. Kaltinamasis Š. R. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

2. Kaltinamasis Š. R. 2023 m. liepos 9 d., apie 12.02 val., Elijos gatvėje, šalia Elijos gatvės ir Liepojos plento sankryžos, Palangoje, vairavo automobilį „Honda Jazz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,84 promilės neblaivumas, t. y. vairavo transporto priemonę, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas. Tokiais veiksmais pažeidė 2002 m. gruodžio 11 d. Nr. 1950 Vyriausybės nutarimu, patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

3. Teisiamojo posėdžio metu Š. R. kaltę pripažino, parodė, kad 2023 m. liepos 6 d. su sutuoktine K. R. ir vaiku automobiliu „Honda Jazz“ atvyko į Šventąją. Automobilis registruotas žmonos K. R. vardu, įgytas už jos lėšas ir tai yra jos asmeninis automobilis, o jis turi kitą automobilį, registruotą jo vardu. Nuo 2023 m. liepos 8 d. vakaro iki 2023 m. liepos 9 d., nakties vartojo alkoholinius gėrimus. Atsikėlė 2023 m. liepos 9 d., apie 7.00 val., nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio, todėl apie 12.00 val. su Kristina ir sūnumi iš Šventosios išvyko vairuodamas automobilį „Honda Jazz“. Neprivažiavus Elijos gatvės ir Liepojos plento sankryžos, vairuojamą automobilį patikrinimui sustabdė policijos pareigūnai, kurie bekontakčiu alkotesteriu patikrino neblaivumą. Bekontaktis alkotesteris parodė, kad yra vartojęs alkoholinių gėrimų. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal sutuoktinės laidavimą. Jo sutuoktinė atlieka atsakingas pareigas, yra vyresnė amžiumi, todėl mano, kad ji yra tinkama kandidatė būti laiduotoja. Prašo skirti trumpesnį teisės vairuoti atėmimo terminą, nes jam teisė vairuoti reikalinga darbui. Jis dirba elektriku, tenka važiuoti į įvairius objektus, vežtis darbo priemones, reikia važiuoti į sodą, nuvažiuoti pas neįgalų brolį, jo mama turi regos problemų, taip pat ir jo sūnus turi sveikatos problemų, todėl kasmet tenka vežti jį į Santaros klinikas sveikatos patikrinimui. Taip pat nurodo, kad jis vairuoja nuo 1995 metų, tačiau tai pirmas kartas, kai važiavo neblaivus, administracinių nuobaudų per visą vairavimo stažą, neturi.

4. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė grindžiama ir kitais byloje esančiais įrodymais.

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo S. Maciaus 2023 m. liepos 10 d. pranešimu „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“ nustatyta, jog 2023 m. liepos 9 d. gautas Klaipėdos AVPK Kelių policijos skyriaus specialisto M. Pilipavičiaus tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2023 m. liepos 9 d., 12.02 val. Palangos m., šalia Elijos g. ir Liepojos pl. sankryžos patikrinimui buvo sustabdytas automobilis „Honda Jazz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), iš pateikto vairuotojo pažymėjimo nustatyta, kad transporto priemonę vairavo Š. R.. Pirmu pūtimu nustatytas 1,84 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis. Antru pūtimu nustatytas 1,85 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. l. 1-9).

6. 2023 m. liepos 9 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus apžiūros protokolu bei fotolentelėmis nustatyta, jog apžiūros atlikimo vieta – Elijos g. ir Liepojos pl. sankryžoje, Palangoje, automobilis „Honda Jazz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), stovi į rytų pusę, išorėje apgadinimų nesimato, automobilio salone pašalinių daiktų nėra, automobilio bagažinėje mėlynas ir juodas lagaminai, kurių viduje rūbai. Rastas baltas plastikinis maišelis su dviem plastikiniais vandens 5 litrų buteliais bei juoda rankinė (b. l. 14-15, 16-20).

7. VĮ „Regitros“ pažymos duomenimis nustatyta, kad automobilio „Honda Jazz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registruotas K. R. vardu (b. l. 28).

8. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. J. 2023 m. liepos 11 d. kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrimuose 2023 m. liepos 9 d. policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašuose PSS_20230709-113838UTC+0300, PSS_20230709-120839UTC+0300 yra užfiksuota 2023 m. liepos 6 d. Š. R. nustatomo neblaivumo procedūra. Įrašo PSS_20230709-113838UTC+0300 laiku 00.20.38 policijos pareigūnai patikrinimui sustabdo automobilį „Honda Jazz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairuoja Š. R.. Bekontaktis alkotesteris sureaguoja į alkoholio vartojimą. Policijos pareigūnui paklausus – „Ar esat vartojęs alkoholio?“, Š. R. atsako – „Vakar.“. Įrašo laiku 00.27.40 pirmu pūtimu Š. R. nustatomas 1,84 promilės neblaivumas. Įrašo PSS_20230709-120839UTC+0300 laiku 00.10.15 Š. R. antru pūtimu nustatomas 1,85 promilės neblaivumas (b. l. 45-47).

9. 2023 m. liepos 9 d. neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, jog 2023 m. liepos 9 d. 12.03 val. Š. R. nustatytas 1,84 promilės, 12.20 val. - 1,85 promilės girtumas. Š. R. neblaivumo požymiai nustatyti panaudojus bekontaktį alkoholio detektorių, vertinant asmens būklę – eiti tiesia linija – pėda po pėdos, Š. R. galėjo, stovėdamas pirštu į nosies galą pataikyti galėjo, Š. R. nurodė alkoholį vartojęs prieš 15 valandų, su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 48, 49-50, 51-52).

10. VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatyta, kad vidutinė automobilio 2021 m. „Honda Jazz“ kaina yra 18 659,80 Eur be PVM, kaina su PVM mokesčiu - 23 620,00 Eur (b. l. 29).

11. Iš 2023 m. liepos 11 d. Klaipėdos AVPK Palangos miesto PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. J. nutarimo grąžinti daiktus nustatyta, kad automobilis „Honda Jazz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), yra perduotas saugoti Š. R. (b. l. 40-42).

III. Teismo motyvai ir išvados dėl nusikalstamų veiksmų padarymo ir jų kvalifikavimo

12. Visų šių duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnio), patvirtina kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kadangi kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Be kaltinamojo Š. R. prisipažinimo, byloje yra pakankamai įrodymų – tarnybinis pranešimas, įvykio vietos apžiūros protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas, kita byloje esanti medžiaga, patvirtinančių jo kaltę. Kaltinamojo Š. R. kaltė įrodyta. Kaltinamojo veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Nusikaltimą Š. R. padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairavo transporto priemonę, išgėręs alkoholinių gėrimų, suprato šių savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėjo taip veikti.

13. Kaltinamasis Š. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, Š. R. prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

IV. Teismo motyvai ir išvados dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

17. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo Š. R. pozicija dėl nusikalstamos veikos padarymo viso proceso metu buvo nuosekli, jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje savo kaltę pripažino visiškai bei nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis teismui patvirtino, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi ir vertina tai kaip skaudžią pamoką. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo netikėti kaltinamojo nuoširdumu. Žala neteisėtais kaltinamojo veiksmais padaryta nebuvo. Baudžiamosios bylos duomenimis, Lietuvos Respublikoje administracinėmis nuobaudomis nebaustas, neteistas, jokių kitų ikiteisminių tyrimų jam nėra pradėta. Šiuo metu jis UAB „Engeener“ elektriku, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, kaip pareigingas, veiklus, iniciatyvus, patikimas darbuotojas (b. l. 119). Kaltinamasis turi šeimą, augina nepilnametį sūnų (b. l. 170). Sąlyga, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų veikų yra vertinamojo pobūdžio ir, teismo vertinimu, pagrindas tokiam manymui nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo atsisakyti Š. R. taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, kadangi jis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų nuostatų, ir jau vien tik šis baudžiamasis procesas leido kaltininkui pakankamai neigiamai įvertinti savo veiksmus, vengiant ateityje vairuoti transporto priemones esant neblaiviam.

19. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad K. R. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos, kaip laiduotojos atsakomybę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja aptariamoje baudžiamojoje byloje. Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, K. R. laiduoja už savo sutuoktinį, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. K. R. neteista (b. l. 149), vieną kartą prieš trejus metus bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (greičio viršijimą), bauda sumokėta (b. l. 151), šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 148). Teismas sprendžia, kad K. R. turi realias galimybes įgyvendinti savo kaip laiduotojos pareigas ir nekyla abejonių, kad ji daro ir darys teigiamą įtaką Š. R. elgesiui.

20. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, Š. R. asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos K. R. asmenybę, jų šeimines aplinkybes ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė Š. R..

21. Įvertinus laiduotojos K. R. finansinę padėtį, taip pat tai, kad ji turi sveikatos problemų, kurias sprendžiant yra reikalingos papildomos piniginės lėšos (b. l. 167-171), atsižvelgiant į tai, kad ji šiuo metu yra bedarbė, registruojasi Užimtumo tarnyboje, teisingumo ir proporcingumo principų esmę, Š. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato.

22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta pirmiau, teismas sprendžia Š. R. dėl nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą jam nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

V. Teismo motyvai ir išvados dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

23. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise, taikymo

24. Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

25. Šioje byloje Š. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje jis vairavo automobilį „Honda Jazz“, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,84 promilės neblaivumas.

26. Šioje byloje yra neginčijamai nustatyta, kad Š. R. vairavo automobilį būdamas vidutinio girtumo laipsnio (pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 1,84 promilės neblaivumas, o antru pūtimu - 1,85 promilės neblaivumo (girtumo) laipsnis). Šis kiekis daugiau kaip keturis kartus viršija minimalų leistiną girtumo laipsnį. Įvykio metu Š. R. buvo tokio girtumo laipsnio, kad be jokių abejonių turėjo suprasti esantis neblaivus ir tokios būsenos negalintis vairuoti automobilio, tačiau nepaisydamas to, jis vairavo būdamas neblaivus, o be kita ko, kartu su savimi vežėsi ir savo nepilnametį vaiką bei sutuoktinę. Tai neabejotinai reiškia, kad Š. R. nusikalstama veika akivaizdžiai kėlė grėsmę kitų asmenų, jo šeimos narių, kurie įvykio metu kartu važiavo su neblaiviu vairuotoju, taip pat ir jo paties gyvybei, sveikatai ir turtui. Būtina įvertinti ir tai, kad Š. R. šią veiką padarė sekmadienį, dienos metu, kai daugelis poilsiautojų grįžta namo, esant pakankamai intensyviam eismui, kas rodo didesnį tiek jo paties, tiek jo padarytos veikos pavojingumą visuomenei.

27. Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į nustatytą neblaivumo laipsnį, į tai, kad eismo įvykis sukeltas nebuvo, įvertinęs byloje esančius atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės Š. R. charakterizuojančius duomenis, į tai kad jis nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, teismas mano, kad baudžiamojo poveikio paskirtis gali būti visiškai pasiekta Š. R. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vienerių metų bei devynių mėnesių terminui, kuri savo dydžiu yra mažesnė, nei šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmės vidurkis. Teismo vertinimu, tokia baudžiamojo poveikio priemonė negali būti laikoma neproporcinga ir varžančia Š. R. teises labiau, negu tai yra būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti. Pažymėtina, jog šis terminas yra mažesnis, nei vidutinis terminas, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje, ir tik šiek tiek didesnis nei numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 6 dalyje, numatančioje privalomąjį tokios teisės atėmimą iki vienerių metų šešių mėnesių, kai asmens neblaivumas yra ne daugiau kaip 1,5 promilės. Teismo nuomone, įvertinus Š. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir aplinkybes, darytina išvada, kad teismo nustatytas mažesnis, nei vidurkis specialiosios teisės atėmimo terminas, yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir baudžiamųjų priemonių paskirčiai.

28. Š. R. savo prašymą skirti vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą grindė nepatogumais darbe, tvarkant šeimos reikalaus, savo artimųjų žmonių sveikatos būklėmis. Nurodė, kad jis yra elektrikas ir teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga jo sklandžiam darbui, nes dažnai būtina važiuoti į kitus objektus, vežtis darbo priemones, be to jis turi sergančią mamą, neįgalų brolį ir sveikatos problemų turintį sūnų, kurį kasmet tenka vežti į Santaros ligoninę. Neturėdamas specialiosios teisės ir dėl to negalėdamas vairuoti, šiuo metu jį paveža bendradarbiai ir jo sutuoktinė. Be to, pažymėjo, kad jis nėra teistas, baustas administracine tvarka, charakterizuojamas teigiamai, po įvykio išklausė mokymus apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų žalą sveikatai. Tačiau teismo nuomone, pagrindo nustatyti trumpesnį uždraudimo naudotis specialiąja teise terminą nesudaro ir šios kaltinamojo bei jo gynėjos nurodomos aplinkybės. D. Š. R. argumentų, susijusių su jo darbo pobūdžiu bei teisės vairuoti transporto priemones reikalingumu darbo funkcijoms atlikti, be to, šeimos poreikiams, pažymėtina, kad nusikaltimą padariusiam asmeniui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas ir numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to galinčias kilti neigiamas pasekmes, už kurias yra atsakingas jis pats. Š. R. iki nusikaltimo padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikaltimo padarymo. Todėl asmeniniai kaltininko poreikiai negali būti vertinami kaip esantys aukščiau valstybės ir visuomenės interesų. Teismas pažymi ir tai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas Š. R. neužkerta kelio nei toliau tęsti darbą, nei pasirūpinti savo vaiko sveikata, nei prižiūrėti savo motiną ir neįgalų brolį, juolab, kad jo sutuoktinė turi teisę vairuoti transporto priemones ir, kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, šia teise ji aktyviai naudojasi. Š. R. poreikius atitinkančio trumpesnio draudimo naudotis specialiąja teise termino nustatymas, teismo vertinimu, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį. Teismo nuomone, įvertinus Š. R. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir aplinkybes, darytina išvada, kad teismo nustatytas mažesnis, nei vidurkis specialiosios teisės atėmimo terminas yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai ir baudžiamųjų priemonių paskirčiai, todėl Š. R. ir jo gynėjos motyvais nėra pagrindo jo trumpinti.

29. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas, siekdamas užkardyti nusikalstamų veikų, kurios padaromos naudojantis viena ar kita turima specialiąja teise, padarymą, sąmoningai sugriežtino šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą (nuo 2019 m. balandžio 1 d.) įsigaliojus BK 68 straipsnio 2 dalies pakeitimui, teismas gali uždrausti naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, nuo vienerių iki penkių metų (anksčiau maksimalus terminas buvo trys metai). Be to, įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas veikas dėl transporto priemonių vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis ar sunkus apsvaigimo laipsnis, taip pat ir dėl vengimo neblaivumo patikrinimo, kai asmeniui nustatomi neblaivumo požymiai, siekė užtikrinti visuomenės saugumą, formuoti visuomenės įpročius, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai, keisti visuomenės požiūrį ir formuoti teigiamus įpročius kelyje.

30. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Š. R. teismo paskirta aptariama baudžiamojo poveikio priemonė savo trukme yra proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai, jo asmenybei, ji neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo Š. R. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo taikymas Š. R. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai ir vėl nepasikartotų, – kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nevairuotų transporto priemonės ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų, taip pat ir savo šeimos narių, sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

31. Š. R. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. liepos 10 d., kuomet prokuroro nutarimu Š. R. buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 71-74).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo, taikymo

32. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti konfiskuojamas trečiojo asmens turtas, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

33. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (taip pat ir vadovaujantis BK 40 straipsniu), gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Šioje normoje pateiktas teisinis reglamentavimas ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirtis suponuoja išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai.

34. Š. R. ir jo gynėja prašo nekonfiskuoti automobilio, ir visos konfiskuotinos automobilio vertės, kadangi šis automobilis asmenine nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei K. R., be to, tai būtų neadekvati ir neproporcinga priemonė.

35. Nustatyta, kad Š. R. padarė BK 281¹ straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką (vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas), panaudodamas automobilį „Honda Jazz“. Taigi teismas daro išvadą, kad minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas.

36. Byloje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „Honda Jazz“, registruota Š. R. sutuoktinės K. R. vardu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilį „Honda Jazz“ 2021 m. rugsėjo 10 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ŽF-2021-09-07-01 įsigijo K. R. už 24900 Eur. (b. l. 153-166). Nors ikiteisminio tyrimo metu tiek įtariamasis, tiek ir jo sutuoktinė teigė, kad automobilis, kurį vairavo neblaivus Š. R., yra jų bendras turtas, tačiau jau teisiamojo posėdžio metu jie abu tvirtino, kad šis automobilis priklauso K. R. asmeninės nuosavybės teise, visgi, teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad automobilis „Honda Jazz“, įgytas sutuoktinių santuokos metu (Š. R. ir K. R. santuoka sudaryta 2010 m. spalio 1 d. (b. l. 82), yra sutuoktinių Š. R. bei K. R. bendroji jungtinė nuosavybė. Jokių objektyvių duomenų, kad minėtas turtas būtų padalintas, ar sutuoktiniai būtų buvę sudarę vedybų sutartį, kurioje būtų aptartos sutuoktinių turto tiek esamo, tiek įgyjamo ateityje, teisinio režimo sąlygos, ar automobilis priklausytų vien tik K. R. asmeninės nuosavybės teise, byloje nėra, todėl jam taikomas bendro turto teisinis režimas, preziumuojant kad turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jeigu kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas panaudotas darant nusikalstamą veiką. Sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl jų sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą civilinio proceso tvarka (CK 3.124 straipsnis, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008).

37. Taigi, šiuo nagrinėjamu atveju nėra jokių kliūčių transporto priemonės, kurią vairavo neblaivus Š. R., konfiskavimo taikymui, nepriklausomai nuo to, kad jis įgytas bei registruotas jo sutuoktinės K. R. vardu. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, kurią paskyrus būtų pažeista pusiausvyra tarp tikslo nubausti teisės pažeidėją, užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti.

38. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne finansiškai sužlugdyti asmenį, o padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Nagrinėjamu atveju, nors Š. R. nustatytas 1,84 promilės neblaivumas, ir jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas yra šiurkštus, tačiau Š. R. anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis nė karto nėra baustas administracine tvarka, ir tai rodo, kad kaltininkas nėra linkęs daryti teisės pažeidimus, o padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, jis dėl savo elgesio išgyvena ir padarė teigiamas išvadas bei ateityje analogiškų nusikalstamų veikų nedarys, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ši aplinkybė pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to, jis turi šeimą, augina sveikatos problemų, susijusių su širdimi, turintį nepilnametį vaiką, kuris šiuo metu yra moksleivis (b. l. 134), padeda savo regos problemų turinčiai motinai bei neįgaliam broliui (b. l. 142-143). Š. R. turi nuolatinį darbą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, jo pajamas iš darbinių santykių sudaro apie 1005,00 Eur per mėnesį (b. l. 120), jo sutuoktinė šiuo metu nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, todėl automobilio konfiskavimas Š. R., suprantančiam savo veiksmų padarinius, būtų neproporcinga priemonė prevenciniam tikslui pasiekti. Be to, teismas, spręsdamas turto konfiskavimo klausimą, atsižvelgia ir į tai, kad pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis vidutinė automobilio 2021 m. „Honda Jazz“ kaina yra 18 659,80 Eur be PVM, kaina su PVM mokesčiu - 23 620,00 Eur (b. l. 29), pagal Š. R. pateiktą 2023 m. rugsėjo 11 d. kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. L230837, automobilio „Honda Jazz Crosstar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 20600,00 Eur, ir šiuo atveju automobilio konfiskavimas neabejotinai suvaržytų atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu būtina. Todėl teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, vertindamas šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą Š. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nesant jį neigiamai charakterizuojančių duomenų, atsižvelgiant į transporto priemonės pakankamai didelę vertę, daro išvadą, jog šiuo atveju siekiamus prevencinius tikslus užtikrins bei atgrasys Š. R. nuo pakartotinio automobilio vairavimo būnant neblaiviam, išieškojus konfiskuotino automobilio vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 8000,00 Eur.

39. Kardomosios priemonės, paskirtos Š. R., – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios.

40. 2023 m. liepos 10 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Š. R. automobiliui „Honda Jazz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), įvykdžius teismo nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino automobilio vertės dalies išieškojimo, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

Š. R. padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal K. R. laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Nustatyti vienerių metų ir šešių mėnesių laiduotojos K. R. laidavimo terminą be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų ir devynių mėnesių laikotarpiui, termino pradžią skaičiuojant nuo 2023 m. liepos 10 d..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš Š. R. išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Honda Jazz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią 8000,00 Eur (aštuonių tūkstančių eurų ir 00 ct) dydžio pinigų sumą valstybės naudai.

Š. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo nuosprendį, panaikinti.

2023 m. liepos 10 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Honda Jazz“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto konfiskavimo įvykdymo, o įvykdžius teismo nuosprendžio dalį dėl konfiskuotino automobilio vertės dalies išieškojimo, panaikinti.

Išaiškinti Š. R., kad, laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai K. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs klausimą dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismą Palangos rūmus.