- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- N1-853-408/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54269-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Advokatai
- Sandra Pilkauskaitė
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 1.1.11.2Auklėjamojo poveikio priemonių skyrimas nepilnamečiams (BK 82 str.)
- 1.1.11.3Įspėjimas (BK 83 str.)
- 1.1.11.5Nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai (BK 85 str.)
- 1.1.11.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.11.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.15.3.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nukentėjusio įstatyminiam atstovui V. V.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Vygintui Aukštuoliui,
neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK ) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Nepilnametis G. Š. 2017-10-17, apie 13.50 val., (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Kaune, viešoje vietoje, nepilnamečiui T. V., gimusiam 2001 m., įspyrė vieną kartą į dešinę šlaunį. Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tą pačią dieną, T. V. išėjus gimnazijos, jo laukė gimnazijos kieme, kur apie 14. 40 val., viešoje vietoje, T. V. sudavė du kartus kumščiu į galvą. Po to, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tą pačią dieną, apie 15. 15 val., Vokiečių gatvėje, Kaune, prie visuomeninio transporto stotelės „Talino gatvė“, viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiojantis, T. V. sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, poodine kraujosruva dešinėje šlaunyje, dešinio smilkinio-pakaušio sumušimu (minkštųjų audinių patinimu), tokiu būdu šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
Kaltinamasis G. Š. teisme kaltu prisipažino. Jis parodė, kad T. V. pažįsta, kaip buvusį klasioką, nėra draugai. 2017-10-17 apie 13.50 val. (duomenys neskelbtini) gimnazijos, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini) koridoriuje, pasisveikindamas su T. V., spyrė jam vieną kartą į koją. T. V. spyrė atgal, pataikė į kairės kojos kelį ir ištepė kelnes. Toks apsispardymas buvo pajuokavimas, taip sveikinasi dažnai. T. V. pasakė, kad vienas jo pažįstamas yra „lopas“ ir nuėjo į matematikos pamoką. Jis supykęs, kad taip pavadino pažįstamą bei dėl to, kad T. V. spirdamas ištepė kelnes, nuėjo į matematikos kabinetą ir T. V. pasakė, kad ateitų pasikalbėti, tačiau T. V. neišėjo iš klasės. Kad T. V. lauks po pamokų, nesakė. Po pamokų, apie 14.40 val. būdamas netoli mokyklos, prie baseino, su klasiokais I. B. ir D. J., pamatė ateinantį T. V.. T. V. priėjus pasakė, „atsiprašyk, kad išpurvinai kelnes“. T. V. atsakė, kad neatsiprašys bei spjovė jam į veidą. Po šių T. V. žodžių ir spjūvio į veidą, jis du kartus kumščiu sudavė T. V. į galvą. I. B. ir D. J. nieko nedarė, stovėjo ir žiūrėjo. Jis su I. B. ir D. J. nuėjo į Vytauto pr. esančią stotelę „Griunvaldo g.“, norėjo važiuoti į Šančius. Po kelių minučių visi trys – jis, I. B. ir D. J., įlipo į 43 maršruto autobusą, kuriame pamatė ties autobuso viduriu stovintį T. V.. Visi trys nuėjo link T. V., važiuojant autobusu, norėdamas pagąsdinti T. V., atkišo petį į priekį, lyg norėdamas suduoti, tačiau smūgio nesudavė. Po šių jo veiksmų, T. V. jam tris kartus sudavė į galvą kumščiu. Kad konfliktas nesitęstų, I. B. ir D. J. sulaikė T. V.. Toliau važiuojant, I. B. ir D. J. T. V. siūlė lipti iš autobuso ir išsiaiškinti santykius, tačiau T. V. iš autobuso nelipo. Autobusui važiuojant Vokiečių g. stotelėje „Talino gatvė“, I. B. ir D. J., nors jis ir neprašė, iš autobuso T. V. išlaipino jėga. T. V. ir jis nusimetė kuprines ant žemės bei susimušė. Pirmas kumščiu į nugarą sudavė T. V., po to jis T. V. sudavė rankomis ir kojomis ne mažiau kaip keturis smūgius į įvairias kūno vietas bei išsiskirstė. Jam mušantis su T. V., I. B. ir D. J. nesikišo, stovėjo ir žiūrėjo. Kai vyko muštynės prie visuomeninio transporto stotelės, matė, kad gatvėje buvo kažkokia moteris, kuri kažką jiems šaukė, tačiau ką, nepamena. Jis T. V. atsiprašė, gailisi.
Kaltinamajam G. Š. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:
Nukentėjęs nepilnametis T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, esančioje (duomenys neskelbtini) Kaune, antroje klasėje. 2017-10-17, apie 13. 50 val. buvo mokykloje, 2 aukšto koridoriuje, prie matematikos kabineto, kai prie jo priėjo buvęs klasiokas G. Š., kuris su juo pasisveikino, o po to, nieko nesakęs įspyrė vieną kartą iš nugaros pusės į dešinę šlaunį. Minėtas spyris jam sukėlė fizinį skausmą bei nuo spyrio ant šlaunies liko mėlynė. 14.35 val., pasibaigus matematikos pamokai, jis išėjo į kiemą, kur prie jo vėl priėjo G. Š., kuris pasakė „atsiprašyk“. Jam atsakius, kad neturi už ką atsiprašyti ir apsisukus eiti, G. Š., nieko nesakęs jam iš nugaros du kartus kumščiu sudavė į galvą, tai jam sukėlė fizinį skausmą ir po šio smūgio už dešinės ausies liko gumbas. Jis nenorėdamas tęsti konflikto, G. Š. nieko nesakė, o tiesiog nuėjo į stotelę „Kęstučio g.“ ir įlipęs į 43 maršruto autobusą važiavo namo. Autobusui pavažiavus vieną stotelę, t. y. iki stotelės „Griunvaldo g.“ į tą patį autobusą įlipo G. Š. su savo draugais bei klasiokais D. J. ir I. B.. Autobuse jam stovint prie lango, prie jo priėjo G. Š., kuris vėl užsimojo smogti kumščiu į veidą, tačiau jam nespėjo suduoti, nes jis gindamasis G. Š. sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą. Tuo metu, kai jis G. Š. sudavė smūgį, pajuto, jog suskaudo dešinės rankos plaštaką. Autobusui važiuojant toliau, D. J. su G. Š. kiekvienoje stotelėje jam vis liepė lipti iš autobuso, tačiau bijodamas, kad bus sumuštas, jis iš autobuso nelipo. Apie 15.15 val., autobusui atvažiavus iki Vokiečių gatvėje esančios stotelės „Talino g.“ ir sustojus, D. J. ir I. B. paėmė jį už rankų ir ištempė iš autobuso. Tada prie jo pribėgo G. Š. pradėjo jį mušti, suduodamas smūgius kumščiais bei spardydamas į įvairias kūno vietas. Viso jam kumščiais ir kojomis G. Š. sudavė ne mažiau dvidešimt smūgių. Minėti smūgiai jam sukėlė fizinį skausmą. Kartu su G. Š. buvę I. B. ir D. J. jo nemušė, o tiesiog stovėjo kitoje gatvės pusėje ir žiūrėjo. Jį bemušant, kažkokia gatvėje buvusi moteris pradėjo šaukti, kad G. Š. liautųsi, po to G. Š. nustojo jį mušti bei su draugais I. B. ir D. J. pasišalino. Apie tai, jog buvo sumuštas papasakojo iš darbo grįžusiai mamai J. V.. Kadangi vakare jo dešinė ranka, kuria sudavė smūgį G. Š. į galvą sutino, kitą dieną, kreipėsi į ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas dešinės rankos delnikaulio lūžis (b. l.28 -29).
Spec. liudytojai nepilnamečiai I. B. ir D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jie mokosi Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Jų klasiokas yra G. Š.. Toje pačioje mokykloje, tik 2b klasėje mokosi buvęs jų klasiokas T. V.. 2017-10-17, apie 14. 40 val. jie su G. Š. po pamokų išėjo iš gimnazijos bei ruošėsi važiuoti namo. Išėję iš gimnazijos, kieme pamatė ateinantį T. V.. Jie nekreipė dėmesio į ateinantį T. V. ir ėjo toliau. Matė, kad T. V. priėjus prie G. Š., kilo žodinis konfliktas. Matė, kaip žodinio konflikto metu T. V. G. Š. spjovė į veidą, tada G. Š. kumščiu du kartus T. V. sudavė į galvą. Jie buvo nuo T. V. ir G. Š. toliau ir į konfliktą nesikišo. Sudavęs minėtus smūgius, G. Š. atėjo prie jų ir jie nuėjo į visuomeninio transporto stotelę „Griunvaldo gatvė“. Kur po įvykio nuėjo T. V., nematė. Stotelėje palaukus kelias minutes atvažiavo 43-čio maršruto autobusas, į kurį visi trys, įlipo per priekines duris bei nuėję iki autobuso vidurio pamatė, kad autobuse, ties viduriu stovi T. V.. Autobusui pradėjus važiuoti, matė, kaip G. Š. priėjus prie T. V., T. V. sudavė kumščiu G. Š. vieną smūgį į galvą. Kad prieš tai priėjęs G. Š. būtų kėsinęsis T. V. suduoti, nematė. Tada, kad muštynės nesitęstų toliau, jie T. V. paėmė už rankų ir neleido daugiau muštis. Po kelių minučių T. V. rankas paleido. T. V. daugiau nesimušė, tačiau pradėjo garsiai keiktis. Autobusu važiavusi senyvo amžiaus moteris, paėmusi už rankos, bandė sudrausminti T. V., tačiau jis minėtą moterį alkūne nustūmė, moteris sakė, kad už tokį elgesį reikia T. V. išlaipinti iš autobuso. Autobusui atvažiavus į Vokiečių gatvėje esančią stotelę, jie T. V. paėmė už rankų ir iš autobuso ištraukė laukan. Išlipęs iš autobuso, T. V. nusiėmė nuo pečių kuprinę, kurią numetė ant žemės. Matė, kaip kuprinę ant žemės nusimetė ir G. Š.. G. Š. nusiėmus kuprinę, matė, kaip T. V. G. Š. sudavė smūgį kumščiu į nugarą. Po to T. V. ir G. Š. susimušė. Kiek kuris kuriam sudavė smūgių jie tiksliai nežino. Jie į muštynes nesikišo, o buvo nuošalyje (b. l. 92 -93, 103-104).
Nepilnamečio nukentėjusio atstovas, pagal įstatymą, civilinis ieškovas V. V., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-10-17 vakare iš savo nepilnamečio sūnaus T. V. sužinojo, jog minėtą dieną, S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijoje, o vėliau, po pamokų prie gimnazijos bei važiuojant namo autobusu, ištempus iš autobuso Vokiečių g. esančioje stotelėje, sūnų sumušė buvęs klasiokas G. Š.. Sūnus taip pat minėjo, kad kartu su G. Š. buvo taip pat toje pačioje gimnazijoje besimokantys I. B. bei D. J., kurie iš autobuso sūnų ir ištempė, o po to, G. Š. sūnų sumušė. Sūnus nurodė, jog gindamasis nuo G. Š., jam taip pat sudavė vieną smūgį kumščiu. Po šio įvykio sūnui vakare sutino dešinės rankos plaštaka, dėl to sūnus kreipėsi į medicinos įstaigą bei buvo nustatytas dešinės rankos delnikaulio lūžis. Kadangi sūnus ranką susižalojo gindamasis, sūnui yra padaryta tiek fizinė, tiek moralinė žala. Sūnui nusikaltimu padaryta neturtinė žala yra 400 eurų (b. l. 52-53).
Nepilnamečio įtariamojo atstovas pagal įstatymą, civilinis atsakovas M. Š. parodė, kad 2017-10-17 sūnus G. Š. susimušė su buvusiu klasioku T. V.. Apie tai iš sūnaus sužinojo tą pačią ar kitą dieną. Sūnus pasakojo, kad gimnazijoje juokaudami įspyrė vienas kitam. Spirdamas T. V. ištepė sūnaus kelnes. Dėl to sūnus ant T. V. supyko ir po pamokų liepė atsiprašyti. T. V. spjovė į veidą sūnui ir vaikinai susimušė. Po to, vienu autobusu važiavo namo ir autobuse sūnus, norėdamas pagąsdinti petimi truktelėjo į priekį, tačiau smūgio nesudavė. T. V. atsakydamas į tai, sudavė sūnui tris kartus kumščiu į galvą. Tada dar kartą susimušė išlipę iš autobuso, kažkurioje iš esančių stotelių. Sūnus po šio įvykio taip pat buvo sužalotas: raudonas dešinys skruostas, praskelta vidinė apatinė lūpa bei gumbas galvoje. Į gydytojus nesikreipė, nes įvykio nesureikšmino. Sūnų charakterizuoja kaip energingą gerą vaiką, mokykloje neturintį problemų (b. l. 72-73).
2017-10-19 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3067/2017(02) nurodyta, kad T. V. padaryti sužalojimai: kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje, dešinio smilkinio - pakaušio sumušimas (minkštųjų audinių patinimas), dešinės plaštakos V delnakaulio kaklelio lūžimas T. V. susidarė minėtoms vietoms kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimų pobūdis bei medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad minėti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017-10-17. Dešinės plaštakos V delnakaulio kaklelio lūžimas galėjo gautis ir pačiam suduodant smūgį kumščiu. Delnakaulio lūžimas vertinamas kaip nesunkus. Visi kiti trys vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 16).
2017-11-09 Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakteristikoje nurodyta, kad G. Š. charakterizuojamas teigiamai (b. l. 139).
Viešosios tvarkos pažeidimas, numatytas BK 284 straipsnyje, turi pasireikšti bent vienu būdu – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, ir sukelti pasekmes – visuomenės rimties arba tvarkos sutrikdymą. Kaltinamojo, nukentėjusio bei liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta, kad G. Š. įžūlus elgesys ir nepagarba aplinkiniams pasireiškė tuo, kad jis kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, nepilnamečiui T. V. vieną kartą įspyrė į dešinę šlaunį. Toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus, tą pačią dieną, T. V. išėjus iš gimnazijos, jo laukė gimnazijos kieme, kur T. V. sudavė du kartus kumščiu į galvą. Po to, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tą pačią dieną, viešoje vietoje, pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, piktybiškai tyčiojantis, jis T. V. sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje, poodine kraujosruva dešinėje šlaunyje, dešinio smilkinio-pakaušio sumušimu (minkštųjų audinių patinimu). Tokiu būdu šiais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį ir įrodyta anksčiau aptartais įrodymais.
BK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą, arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamojo G. Š. padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), jis neteistas, administracine tvarka nebaustas, psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 135, 137), Kauno (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakterizuojamas teigiamai (b. l. 139).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
G. Š., būdamas nepilnametis, padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau yra neteistas, nusikalto pirmą kartą, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, supranta savo veiksmų neteisėtumą, suvokia nusikalstamos veikos padarinius, neigiamai vertina savo poelgį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo G. Š. atžvilgiu po šio nusikaltimo padarymo nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, todėl pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes yra pagrindas konstatuoti BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą alternatyvią sąlygą: baudžiamojoje byloje esanti medžiaga apie G. Š. asmenybę, jo gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, jo elgesį prieš, po ir nusikalstamos veikos metu, leidžia teigti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 93 straipsnio numatytos nuostatos, nepilnametis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina, ir jam taikytinos auklėjamojo poveikio priemonės.
Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nepilnametis T. V., kuriam atstovauja įstatyminis atstovas V. V., pareiškė kaltinamajam 400 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b. l. 55), kuriame nurodyta, kad dėl G. Š. neteisėtų veiksmų T. V. patyrė didelį stresą, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusio įstatyminis atstovas palaikė civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti.
Kaltinamasis su ieškiniu sutiko. Kaltinamojo įstatyminis atstovas nesutiko atlyginti civilinio ieškinio.
Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat ir į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Byloje nustatyta, kad G. Š. nusikalstamais veiksmais buvo sužalotas nukentėjęs T. V., taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusio interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus.
Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Nukentėjęs dėl nusikalstamos veikos patyrė sužalojimus, jam buvo įspirta į dešinę šlaunį, suduota du kartus kumščiu į galvą, suduota ne mažiau kaip keturi smūgiai rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas. Įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad dėl nusikaltimo metu patirtų sužalojimų bei psichinės būklės nukentėjusio gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi.
Teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nukentėjusiam priteistinas neturtinės žalos dydis turi būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką už viešosios tvarkos pažeidimus, priteistos neturtinei žalai atlyginti sumos dydžiai svyruoja nuo 144,81 iki 2896,20 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-537/2008, Nr. 2K-382/2009, Nr. 2K-144/2010, Nr. 2K-269/2011, Nr. 2K-497/2012, Nr. 2K-267/2013, Nr. 2K-35/2014).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju, todėl, esant šiai kaltės formai, priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti atitinkamai didesnis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-470/2006. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis kaltu prisipažino, yra moksleivis. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes bei įvertinant kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusio sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad nukentėjusio prašomi priteisti 400 eurų neturtinei žalai atlyginti, atitinka padarytos veikos pavojingumą, kaltinamojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas. Esant šioms aplinkybėms, civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo G. Š. nukentėjusiam T. V. priteistini 400 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiam T. V. priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki jo pilnametystės paskirti jo atstovą pagal įstatymą V. V. (CK 3.185 straipsnis).
CK 6.276 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų) žalai atlyginti, kaip bendraatsakovai į bylą įtraukiami CK 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, rūpintojai, mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ar globos (rūpybos) institucijos), kuriems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė.
Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CPK 6.276 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad kaltinamasis G. Š. yra nepilnametis, savarankiškų pajamų negauna, turto neturi, todėl jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, nukentėjusio prašoma priteisti neturtinė žala priteistina iš jo įstatyminio atstovo nustatant, kad ši jo pareiga pasibaigia, kai jo nepilnametis sūnus – kaltinamasis G. Š. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.
G. Š. paskirta kardomoji priemonė rašytiniai pasižadėjimai neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktiniai įrodymai – CD su nepilnamečių apklausos vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, 105 straipsniu, 106 straipsnio 2 dalimi, 272 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 - 305 straipsniais, 307 - 308 straipsniais, 313 straipsnio 3 dalimi, teismas
nusprendžia:
G. Š., vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje padarymą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 punktu, 83 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, skirti auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, išaiškinant jam, kad padarius naują nusikalstamą veiką, jis negalės būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir elgesio apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir mokytis.
G. Š. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikinti .
Nukentėjusio T. V. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jam iš G. Š., o jam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, priteisti iš M. Š., nustatant, kad ši jo pareiga pasibaigia, kai G. Š. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyją turtą arba uždarbį, kurio pakanka 400 eurų (keturių šimtų eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Daiktinius įrodymus – CD su nepilnamečių apklausos vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.