- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- e2A-1765-910/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07002-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Laima Ribokaitė, Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“
- Atsakovas
- I. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ ieškinį atsakovei I. S. dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. DGKS-651 darbo byloje Nr. APS-131-697 (toliau – Sprendimas) dalimi, kuria patenkinti darbuotojos prašymai ir nuspręsta pakeisti darbuotojos atleidimo iš darbo įmonėje datą ir pagrindą bei pripažinti, kad darbuotojos darbo sutartis su įmone nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 7 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnio 1 dalį (šalių susitarimu), įpareigoti ieškovę perleisti draudėjo teises ir pareigas, tarp jų – turtines teises į sukauptą sumą, tokia apimtimi, kiek ji buvo taikoma darbuotojai kaip apdraustajai, remiantis 2016 m. birželio 1 d. sudarytu darbuotojos ir darbdavės susitarimu, Pensinio draudimo su garantuotomis palūkanomis sutartyje Nr. 3216069845 nustatyta tvarka, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės iš esmės.
2. Nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. D20150904 (toliau – Darbo sutartis), pagal kurią atsakovė buvo priimta eiti Klientų modernizavimo projekto vadovės pareigas. Atsakovė 2020 m. gruodžio 2 d. per įmonės vidinę pokalbių programą „Rochet Chat“ paklausė ieškovės akcininko K. N., ar svarstytinas jos darbo sutarties nutraukimas, atsižvelgiant į tai, kad ji įmonėje yra įvykdžiusi savo tikslus. Ieškovės vykdančioji direktorė Ž. P. 2020 m. gruodžio 4 d. elektroniniu laišku atsakovei nurodė, kad laukia jos darbe gruodžio 7 d. Darbo sutarties nutraukimui įforminti. Ž. P. 2020 m. gruodžio 7 d. elektroniniu paštu nusiuntė atsakovei suderinti galimą darbo sutarties nutraukimo pagal DK 54 straipsnį projektą bei susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Tačiau šis darbo sutarties nutraukimo projektas dar nebuvo derintas su ieškovės generaliniu direktoriumi.
3. Išsiuntusi elektroninį laišką, vykdančioji direktorė paskambino atsakovei ir dar kartą priminė, kad sąlygos nusiųstos peržiūrai, pati atsakovė yra laukiama darbe aptarti sąlygas gyvai, nes darbdavė pageidautų, kad atsakovė tęstų darbo santykius ir įgyvendintų savo sukurtus ir prieš dvi dienas pateiktus Klientų aptarnavimo centro strategijos planus. Pokalbio metu atsakovė išsitarė, kad yra radusi kitą darbą, tačiau pažadėjo atvažiuoti ir pasikalbėti. Tačiau be jokio perspėjimo atsakovė pasirašė tik peržiūrai nusiųstą darbo sutarties nutraukimą ir persiuntė jį elektroniniu paštu vykdančiajai direktorei. Apie tai, kad nebeatvažiuos, atsakovė ieškovės neinformavo. Vykdančioji direktorė 2020 m. gruodžio 7 d. atsakovei elektroniniu laišku priminė, kad buvo tartasi, jog ji atvažiuos į biurą, tačiau jos taip ir nesulaukta, nurodė, kad atsakovei siūloma darbo sutartį tęsti, siekiant įgyvendinti jos 2020 m. lapkričio 30 d. atsiųstus KAS strategijoje numatytus tikslus. Tačiau atsakovė į šį elektroninį laišką neatsakė.
4. Atsakovė 2020 m. gruodžio 8 d., niekam nepranešusi, atvažiavo į biurą ir grąžino darbo priemones (kompiuterį). Ieškovės teigimu, ji nebuvo nutraukusi Darbo sutarties, nes generalinis direktorius nebuvo pasirašęs abipusio susitarimo projekto, kuris nebuvo abiejų šalių suderintas, o pats derinimas – atšauktas. Atsakovė nedirbo nei 2020 m. gruodžio 8 d., nei 2020 m. gruodžio 9 d. Dėl to 2020 m. gruodžio 9 d. buvo surašytas pravaikštos aktas ir atsakovei nusiųstas reikalavimas pasiaiškinti raštu. Atsakovė 2020 m. gruodžio 10 d. elektroniniu laišku atsakė, kad, jos manymu, darbo santykiai yra pasibaigę nuo 2020 m. gruodžio 7 d., ir išreiškė pageidavimą, jog darbdavė vykdytų jos pasirašytame susitarime nustatytus įpareigojimus. Ieškovė 2020 m. gruodžio 10 d. pateikė atsakymą, kad 2020 m. gruodžio 7 d. siųstas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį yra negaliojantis, o šalių darbo santykiai nėra pasibaigę ir tęsiasi, kad atsakovė be jokios pateisinamos priežasties neatvyko į darbą 2020 m. gruodžio 7-9 dienomis, todėl siūlė kilusį nesusipratimą išspręsti taikiai ir, suderinus laiką, atvykti į susitikimą su vadovais.
5. Ieškovė 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovei išsiuntė pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, kad atsakovė be pateisinamos priežasties 2020 m. gruodžio 7-9 dienomis neatvyko į darbą, taip pat buvo išnagrinėtas atsakovės pasiaiškinimas raštu, todėl 2020 m. gruodžio 11 d. darbo sutartis tarp šalių nutraukiama pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Atsakovė 2021 m. sausio 12 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją.
6. Pasak ieškovės, įmonės vykdančiosios direktorės 2020 m. gruodžio 7 d. elektroniniame laiške buvo aiškiai pažymėta, kad siunčiamas darbo sutarties nutraukimas abipusiu susitarimu yra tik projektas ir siunčiamas peržiūrai, tai yra susitarimo sąlygos su atsakove buvo tik derinamos tam, jog būtų galima pateikti galutinį susitarimą pasirašyti ieškovės generaliniam direktoriui. Dėl to vykdančiosios direktorės nusiųstas susitarimo projektas negali būti pripažįstamas tikrąja suderinta šalių valia pagal DK 54 straipsnį. Būtent atsakovė inicijavo darbo sutarties nutraukimą abipusiu susitarimu ir paklausė, ar toks būdas būtų priimtinas įmonės pagrindiniam akcininkui, kuris toliau nedalyvavo darbo sutarties nutraukimo sąlygų derinimo procese. Darbo sutarties nutraukimo projektas buvo surašytas remiantis iniciatorės – atsakovės – žodžiu nurodytomis sąlygomis. Ieškovė, būdama atvira su darbuotojais, stengiasi suprasti ir dokumentuoti viską, ką siūlo darbuotojas, todėl pirminis nutraukimo dokumento projektas buvo teikiamas tokio susitarimo iniciatorei, t. y. atsakovei. Šį susitarimo projektą atsakovei pateikė vykdančioji direktorė, kuri nebuvo teisėta darbdavės atstovė ar įgaliotas asmuo darbo sutarties nutraukimui sudaryti ir pasirašyti. Vykdančioji direktorė atliko šalių tarpininkės (asistentės) vaidmenį. Dėl to negalima teigti, kad buvo abiejų darbo sutarties šalių valia pasirašytas 2020 m. gruodžio 7 d. darbo sutarties nutraukimo projektas.
Šalies argumentai
7. Ieškovės teigimu, atsakovė nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai, nes teikė sau palankesnį darbo sutarties nutraukimo būdą, žadėjo, kad atvažiuos į darbą aptarti darbo sutarties nutraukimo sąlygų ar darbo santykių tęsimo galimybių, tačiau, nieko nepranešusi, pasirašė jau atšauktą galimą susitarimo projektą. Faktas, kad atsakovė inicijavo darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu, jau turėdama kito darbdavio pasiūlymą, patvirtina, jog atsakovė norėjo gauti sau naudos ir įgyti teises į investicinio draudimo sutartį anksčiau, negu buvo įsipareigojusi pasirašydama šią sutartį. Šalims derantis dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, atsakovė poveikio nedarė, derybos vyko laisva valia. Tačiau atsakovė nutraukė derybas, pasirašydama jos atleidimo iš darbo dokumentų projektus. Atsakovė be jokios pateisinamos priežasties neatvyko į darbą 2020 m. gruodžio 7-9 dienomis. Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu atsakovė dirbo nuotoliniu būdu, tačiau tomis dienomis prie virtualaus privataus tinklo darbui nuotoliniu būdu ji nesijungė. Dėl to buvo visos teisinės sąlygos DK 58 straipsniui taikyti.
8. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad buvo priimta dirbti Klientų modernizavimo projekto vadove. Ieškovės vadovybė pastebėjo, kad atsakovė yra įvykdžiusi savo tikslus, dėl kurių buvo priimta į darbą. Dėl to atsakovė, supratusi, kad yra nebereikalinga įmonei, 2020 m. gruodžio 2 d. pasiteiravo ieškovės akcininko K. N. dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu galimybės. Šalims derinant darbo sutarties nutraukimo sąlygas, buvo susitarta, kad ieškovė sutinka perrašyti investicinę draudimo sutartį atsakovės vardu bei nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 2020 m. gruodžio 7 d. Be to, ieškovė parengė 2020 m. gruodžio 7 d. pasiūlymą nutraukti darbo sutartį pagal DK 54 straipsnį ir 2020 m. gruodžio 7 d. susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo bei atsiuntė atsakovei šiuos dokumentus. Pasiūlyme buvo nurodyta, kad, vadovaujantis DK 54 straipsniu, ieškovė siūlo atsakovei nuo 2020 m. gruodžio 7 d. nutraukti šalių sudarytą darbo sutartį, bei prašė pasirašyti du susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo egzempliorius, vieną iš jų pateikti darbdavei.
Atsiliepimas
9. Atsakovės teigimu, ji 2020 m. gruodžio 7 d. pasirašė ieškovės pasiūlymą nutraukti darbo sutartį pagal DK 54 straipsnį ir susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo bei tą pačią dieną išsiuntė juos ieškovei. Tačiau tada ieškovė telefonu informavo, kad persigalvojo ir pageidauja, jog ieškovė parašytų prašymą nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva. Atsakovė 2020 m. gruodžio 8 d. grąžino ieškovei darbo funkcijoms vykdyti turėtas darbo priemones (kompiuterinę įrangą), o jau 2020 m. gruodžio 9 d. gavo ieškovės reikalavimą pasiaiškinti raštu dėl neatvykimo į darbą. Atsakovė 2020 m. gruodžio 10 d. pateikė ieškovei paaiškinimą. Ieškovė 2020 m. gruodžio 11 d. atsiuntė atsakovei pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą dėl darbuotojos kaltės (pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei 3 dalies 1 punktą). Ieškovės argumentai, kad susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu galėtų būti laikomas sudarytu tik tuo atveju, jeigu būtų buvęs pasirašytas ieškovės direktoriaus, yra nepagrįsti. Įstatymas nereikalauja šalies dokumento pasirašymo parašu, tik nurodo, kad dokumentai ir informacija turi būti pateikiami raštu.
10. Atsakovės nuomone, DK nei darbdavei, nei darbuotojai nesuteikia teisės atšaukti pateikto pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Ieškovė yra nesąžininga, elgdamasi taip, tarsi šalys nebūtų susitarusios dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, o vėliau imituodama atleidimą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Pareigų pavadinimas – vykdančioji direktorė – tikrai nesudaro prielaidų darbuotojai abejoti, kad toks asmuo veikia darbdavės pavedimu. Ieškovės nurodomą atsakovės nenorą bendrauti su ieškove nulėmė pačios ieškovės nesąžiningas elgesys. Atsakovė prarado pasitikėjimą ieškove po to, kai, šalims susitarus dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, ieškovė ėmė reikalauti jos išeiti iš darbo savo noru ir pareiškė, kad jos sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu nebegalioja. Atsakovė nepaprašė ieškovės jokių išeitinių išmokų ar kompensacijų, o paprašė tik perleisti jai draudėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. birželio 1 d. Pensinio draudimo sutartį, tik į tą dalį, kurią ji buvo užsidirbusi darbo santykių su ieškove metu.
11. Ieškovės argumentai apie darbo sutarties nutraukimą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo yra teisiškai nepagrįsti, nes šis ieškovės atliktas imitacinis darbo sutarties nutraukimo procesas vyko po darbo sutarties pasibaigimo šaliu susitarimu. Niekas iš ieškovės atstovų atsakovei neminėjo jos galimų tolesnių tikslų vykdymo. Maždaug pusę metų tiek iš įmonės akcininko K. N., tiek iš vykdančiosios direktorės atsakovė ne kartą girdėjo, kad ji jau visus tikslus įmonėje atliko, taigi suprato, jog reikės atsisveikinti. Dėl to atsakovė ėmė ieškoti naujo darbo. Karantino metu atsakovė dirbo iš namų, todėl darbo sutarties nutraukimo sąlygas su vykdančiąja direktore derino telefonu ir elektroniniu paštu. Atsakovei atsiųstuose dokumentuose buvo parašyta juos pasirašyti ir persiųsti ieškovei. Vykdančioji direktorė papildomai buvo nurodžiusi grąžinti darbo priemones. Atsakovė visus šiuos nurodymus įvykdė. Tačiau po to sulaukė vykdančiosios direktorės skambučio, kad atsakovė atvyktų į įmonę ir parašytų prašymą, jog išeina iš darbo savo noru.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
12. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškovės UAB „Paysera LT“ ieškinį atmetė ir pakeitė atsakovės I. S. atleidimo iš darbo pas ieškovę UAB „Paysera LT“ datą bei pagrindą – pripažino, kad atsakovės I. S. darbo sutartis su ieškove UAB „Paysera LT“ nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 7 d. pagal DK 54 straipsnio 1 dalį (šalių susitarimu). Įpareigojo ieškovę UAB „Paysera LT“ perleisti atsakovei I. S. savo, kaip draudėjos, teises ir pareigas, tarp jų – turtines teises į sukauptą sumą, tokia apimtimi, kiek ji buvo taikoma I. S. kaip apdraustajai, remiantis 2016 m. birželio 1 d. sudarytu I. S. ir UAB „Paysera LT“ susitarimu, Pensinio draudimo su garantuotomis palūkanomis sutartyje Nr. 3216069845 nustatyta tvarka. Nurodė, kad, teismo sprendimui įsiteisėjus, Darbo ginčų komisijos 2021 m. vasario 9 d. sprendimo dalis, kuria atsakovės I. S. prašymai buvo patenkinti, netenka galios; kita Darbo ginčų komisijos 2021 m. vasario 9 d. sprendimo dalis yra įsiteisėjusi. Priteisė atsakovei I. S. iš ieškovės UAB „Paysera LT“ 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų.
13. Teismas nustatė, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 2 d. ieškovės akcininkui ir vienam iš vadovų K. N. (kuris su atsakove buvo pasirašęs darbo sutartį, kaip tuometinis įmonės generalinis direktorius) parašė, jog tiek iš jo, tiek iš įmonės vykdančiosios direktorės yra sulaukusi pastebėjimų, kad įmonėje savo tikslus, dėl kurių ji buvo priimta į darbą, ji jau įvykdė ir šiuo metu įmonė sunkiai jai gali pasiūlyti atitinkamas pareigas, kurioms buvo priimta, todėl pasiteiravo, ar svarstytinas Darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu klausimas. Įmonės akcininkas ir vienas iš vadovų K. N. raštu sutiko, pasiteiraudamas atsakovės, ką ji norėtų pasiūlyti. Teismo vertinimu, įmonės akcininkas ir vienas iš vadovų iš esmės sutiko su atsakovės pasiūlymu nutraukti Darbo sutartį šalių susitarimu, ir imtos derinti tokio susitarimo sąlygos. 2020 m. gruodžio 4 d. elektroniniu paštu įmonės vykdančioji direktorė atsakovei parašė, kad įmonės akcininkas ir vienas iš vadovų K. N. jai persiuntė jos (atsakovės) sprendimą nutraukti Darbo sutartį, ir nurodė teikianti atsakymus į atsakovės iškeltus klausimus, susijusius su Darbo sutarties nutraukimu. Vadinasi, kartu informavo atsakovę, kad įmonės akcininkas ir vienas iš vadovų jai perdavė Darbo sutarties nutraukimo klausimo tvarkymą. Vykdančioji direktorė šiame elektroniniame laiške atsakovei nurodė, kad įmonė sutinka perrašyti investicinę draudimo sutartį jos (atsakovės) vardu, nutraukiant Darbo sutartį šalių susitarimu, o Darbo sutartį šalių susitarimu įmonė su ja nutraukia nuo 2020 m. gruodžio 7 d. Teismas pažymėjo, kad ieškovės vykdančioji direktorė, įgaliota įmonės akcininko ir vieno iš vadovų, aiškiai ir nedviprasmiškai atsakovei nurodė, kad įmonė su ja Darbo sutartį nutraukia nuo 2020 m. gruodžio 7 d. šalių susitarimu ir sutinka perrašyti investicinę draudimo sutartį jos (atsakovės) vardu. Vien tai, kad tame pačiame elektroniniame laiške įmonės vykdančioji direktorė nurodė, jog lauks atsakovės biure 2020 m. gruodžio 7 d. Darbo sutarties nutraukimui įforminti, nepaneigia aiškiai raštu išreikštos įmonės valios dėl Darbo sutarties nutraukimo pagrindo, datos ir sąlygų.
14. Teismas nurodė, kad ieškovės vykdančiosios direktorės 2020 m. gruodžio 7 d. 13.51 val. elektroninis laiškas atsakovei, kuriame nurodyta, jog persiunčiamas dokumentas pavadinimu „Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu“ peržiūrai, prie kurio prisegtas 2020 m. lapkričio 30 d. pasiūlymas nutraukti Darbo sutartį pagal DK 54 straipsnį ir 2020 m. gruodžio 7 d. susitarimas dėl Darbo sutarties nutraukimo pagal DK 54 straipsnį, dar kartą patvirtina įmonės laisvą valią dėl Darbo sutarties su atsakove nutraukimo pagrindo (DK 54 straipsnis), datos (2020 m. gruodžio 7 d.) ir sąlygų (tarp jų – susitarimo, kad įmonė darbuotojai perleidžia savo, kaip draudėjo, teises ir pareigas, taip pat turtines teises į sukauptą sumą, tokia apimtimi, kiek ji buvo taikoma darbuotojai, kaip apdraustajai, remiantis 2016 m. birželio 1 d. sudarytu darbuotojos ir darbdavės susitarimu, Pensinio draudimo su garantuotomis palūkanomis sutartyje Nr. 3216069845 nustatyta tvarka).
15. Nors ant aptariamų dokumentų ir nebuvo ieškovės generalinio direktoriaus parašo, tačiau šie dokumentai atsakovei buvo įteikti elektroniniu paštu, taigi pagal DK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas laikomi tinkamai raštu perduotais, kaip ieškovės valią atspindinčiais, dokumentais. Jei dokumentus įmonės vardu atsakovei teikia tam įgaliojimų neturintis įmonės darbuotojas, tai negali sukelti neigiamų padarinių atsakovei, nes vien dokumentus teikiančio darbuotojo pareigų pavadinimas (vykdančioji direktorė) suponuoja pagrįstą darbuotojos įsitikinimą, kad dokumentus įmonės vardu teikia tokius įgaliojimus turintis asmuo. Be to, pirmajame vykdančiosios direktorės atsakovei adresuotame elektroniniame laiške ji pati atsakovei nurodė, kad atsakovės atleidimo iš darbo procedūrą ji tvarko įmonės akcininko ir vieno iš vadovų K. N. nurodymu, bei pateikė aiškią ieškovės poziciją tuo klausimu. Darbuotoja šiuo atveju negali atsakyti už kito darbuotojo savivalę ar nepakankamą savo veikimo įgaliojimų laipsnio atskleidimą ir pan. Darbuotojus kontroliuoti turi įmonė.
16. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, būdama juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, veikianti nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, turi prisiimti iš tokio savo veikimo kylančius neigiamus padarinius. Tuo labiau, kad pats pareigų pavadinimas (vykdančioji direktorė) darbuotojai negalėjo sukelti net menkiausių abejonių, jog dokumentus ieškovės vardu jai teikia tam įgaliojimų neturintis asmuo. Be to, pagal DK 6 straipsnio 2 dalį visos abejonės aiškinamos darbuotojo naudai. Kai elektroniniu paštu atsiųstus dokumentus atsakovė pasirašė ir juos 2020 m. gruodžio 7 d. 16.59 val. elektroniniu laišku persiuntė ieškovei, pripažįstama, kad abi šalys raštu išreiškė savo suderintą valią dėl Darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu nuo 2020 m. gruodžio 7 d., kartu susitariant, jog ieškovė atsakovei perleis savo, kaip draudėjo, teises ir pareigas, tarp jų – turtines teises į sukauptą sumą, tokia apimtimi, kiek ji buvo taikoma darbuotojai, kaip apdraustajai, remiantis 2016 m. birželio 1 d. sudarytu darbuotojos ir darbdavės susitarimu, Pensinio draudimo su garantuotomis palūkanomis sutartyje Nr. 3216069845 nustatyta tvarka.
17. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, kad atsakovė darbdavei nedarė jokio poveikio dėl Darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir jo sąlygų. Teismas nenustatė darbuotojos neteisėtų veiksmų (psichologinio spaudimo ar pan.), nulėmusių darbdavės valios susiformavimą, nutraukiant Darbo sutartį. Taigi ieškovė pirmiau nurodytus dokumentus darbuotojai elektroniniu paštu teikė laisva valia, suprasdama tiek tokių dokumentų teikimo elektroniniu paštu darbuotojai esmę, tiek pasekmes. Byloje nustatyta, kad šalys raštu išreiškė tikrąją suderintą savo valią dėl Darbo sutarties nutraukimo pagrindo, datos ir sąlygų, įtvirtintų 2020 m. gruodžio 7 d. susitarime dėl Darbo sutarties nutraukimo. Byloje ieškovės teigtas atsakovės nesąžiningumas nenustatytas.
18. Po 2020 m. gruodžio 7 d. 16.59 val. elektroniniu laišku atsakovės ieškovei persiųstų pasirašytų dokumentų (pasiūlymo ir susitarimo pagal DK 54 straipsnį) įmonė 2020 m. gruodžio 7 d. 18.14 val. elektroniniame laiške atsakovei nurodė, kad jos pasiūlymas nutraukti Darbo sutartį šalių susitarimu nebegalioja. Tačiau šis laiškas atsakovei pateiktas jau po atsakovės dokumentų pasirašymo, taigi jau esant abiejų šalių raštu išreikštai suderintai valiai dėl Darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. DK nei darbdavei, nei darbuotojai nesuteikia teisės atšaukti pateikto pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (priešingai nei darbo sutarties nutraukimo DK 55 straipsnio atveju), todėl ieškovės argumentai, kad ji atšaukė pateiktą pasiūlymą, yra teisiškai nepagrįsti. Be to, tokiu atšaukimu pati ieškovė patvirtina, kad ji tokį pasiūlymą darbuotojai buvo teikusi savo valia.
19. Teismas konstatavo, kad 2020 m. gruodžio 7 d. vyko Darbo sutarties su atsakove nutraukimo įforminimas, nes šalių valia Darbo sutartį šalių susitarimu nutraukti buvo nuo 2020 m. gruodžio 7 d. Byloje nėra duomenų, kokių konkrečiai darbų atsakovė tą dieną neatliko. Darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 7 d. DK 54 straipsnio pagrindu, todėl darbdavė visiškai nepagrįstai įformino darbuotojai pravaikštas 2020 m. gruodžio 7–9 dienomis ir atleido ją kaip padariusią šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1 punktą nuo 2020 m. gruodžio 11 d. Esant tokioms aplinkybėms, darbuotoja pagrįstai siekia, kad jos atleidimo iš darbo pagrindas būtų pakeistas kartu su data.
20. Šalių laisva valia sudaryto susitarimo dėl Darbo sutarties nutraukimo 4 punkte įtvirtinta, kad įmonė darbuotojai perleis savo, kaip draudėjo, teises ir pareigas, tarp jų – turtines teises į sukauptą sumą, tokia apimtimi, kiek ji buvo taikoma darbuotojai kaip apdraustajai, remiantis 2016 m. birželio 1 d. sudarytu darbuotojos ir darbdavės susitarimu, Pensinio draudimo su garantuotomis palūkanomis sutartyje Nr. 3216069845 nustatyta tvarka. Darbuotoja neprašė jokių kompensacinių išmokų, tik pageidavo, kad ieškovė perleistų jai teises ir pareigas pagal Pensinio draudimo sutartį ir tik tą dalį, kurią atsakovė buvo užsidirbusi darbo santykių su ieškove metu. Darbdavė tokiai darbuotojos valiai pritarė (susitarimo dėl Darbo sutarties nutraukimo 4 punktas). Dėl to atsakovė pagrįstai siekia, kad ieškovė būtų įpareigota perleisti jai draudėjo teises ir pareigas pagal 2016 m. birželio 1 d. sudarytą susitarimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Ieškovė UAB „Paysera LT“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pripažinti atsakovės I. S. atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1 punktą teisėtu, o atsakovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
21.1. Teismas netinkamai įvertino faktinę ginčo situaciją, neišanalizavo (neištyrė) visų bylai reikšmingų aplinkybių, klaidingai interpretavo ginčui aktualias materialiosios teisės normas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad šalis sieję darbo teisiniai santykiai pasibaigė pagal DK 54 straipsnį. Pagal DK 21 straipsnio 5 dalį darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Ieškovė yra uždaroji akcinė bendrovė. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 8 dalį kasdieninę bendrovės veiklą organizuoja, į darbą priima darbuotojus ir juos atleidžia, darbo sutartis sudaro ir jas nutraukia juridinio asmens vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas. Pagal ieškovės įstatus jos vienasmenis valdymo organas (priimantis į darbą darbuotojus, atleidžiantis juos iš darbo bei sudarantis darbo sutartis, jas nutraukiantis) yra generalinis direktorius. Taigi išreikšti ieškovės valią dėl Darbo sutarties nutraukimo pagal DK 54 straipsnį bei sukurti darbdaviui su tuo susijusias teisines pasekmes galėjo tik ieškovės generalinis direktorius, o ne ieškovės vykdančioji direktorė ar akcininkas, kurie nurodytų įgaliojimų neturėjo.
21.2. Atsakovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad vykdančioji direktorė veikė kaip asmuo, turintis įgaliojimus darbdavio vardu priimti sprendimą dėl Darbo sutarties nutraukimo. Tokia teismo išvada prieštarauja bylos duomenims. Aplinkybė, kad ne vykdančioji direktorė ir (ar) atskiri ieškovės akcininkai (įskaitant, bet neapsiribojant, akcininku K. N.), o ieškovės generalinis direktorius yra tas subjektas, kuris sprendžia darbo sutarčių sudarymo, jų nutraukimo klausimus, atsakovei buvo gerai žinoma. Atsakovė pas ieškovę dirbo penkerius metus, t. y. pakankamai ilgą laiką, per kurį išsamiai susipažino su ieškovės struktūra, administracijos darbuotojams suteiktais įgaliojimais. Darbo sutartį su atsakove ieškovės vardu pasirašė generalinis direktorius.
21.3. Nors Darbo sutarties sudarymo metu ieškovės generalinis direktorius buvo K. N., tačiau tiek ABĮ, tiek ieškovės įstatai įgaliojimus darbo santykių srityje sieja su aiškiai įvardyta juridinio asmens vadovo (generalinio direktoriaus) pareigybe, bet ne su fiziniu asmeniu, kuris tokią pareigybę užima ar užėmė anksčiau. Abiejuose atsakovei siųstuose dokumentuose (2020 m. lapkričio 30 d. pasiūlyme ir 2020 m. gruodžio 7 d. susitarimo projektuose) nurodyta, kad šiuos dokumentus turi pasirašyti už tai atsakingas asmuo – ieškovės generalinis direktorius. Atsakovei iš gautų dokumentų turinio buvo aišku, kad juos persiuntusi vykdančioji direktorė nėra ieškovės valią dėl Darbo sutarties nutraukimo įgyvendinantis subjektas. Atsakovė ėjo Klientų modernizavimo projekto vadovės, t. y. pakankamai aukštos kvalifikacijos reikalaujančias, pareigas. Dėl to jai taikoma teismų praktikoje suformuota nuostata, kad aukštas pareigas užimantiems darbuotojams keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai.
21.4. Reikiamų įgaliojimų neturinčio subjekto veiksmai, sudarant susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo su konkrečiu darbuotoju, darbdavį gali saistyti (sukurti jam teisines pasekmes) tik tuo atveju, jeigu darbdavys tokius veiksmus vėliau patvirtina – jiems pritaria. Ieškovė, atstovaujama generalinio direktoriaus, atsakovės darbo santykių pasibaigimui pagal DK 54 straipsnį nei raštu, nei savo konkliudentiniais veiksmais niekuomet nepritarė. Priešingai, ieškovės generaliniam direktoriui nesutikus (neišreiškus valios) nei teikti pasiūlymo, nei pasirašyti su atsakove susitarimo dėl Darbo sutarties nutraukimo DK 54 straipsnio pagrindu, atsakovei buvo nurodyta ir toliau vykdyti darbo funkcijas. Tačiau atsakovė to sąmoningai nedarė, pažeisdama savo darbo pareigas, todėl buvo atleista iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Be to, atsakovė dar iki kreipimosi į ieškovės akcininką K. N. 2020 m. gruodžio 2 d. jau buvo gavusi pasiūlymą dėl darbo konkuruojančioje įmonėje. Toks atsakovės elgesys yra nesuderintinas su lojalumo pareigos darbdaviui laikymusi bei pripažintinas siekiu pasipelnyti ieškovės sąskaita.
21.5. Teismas neišsamiai tyrė aplinkybes, susijusias su atsakovės atleidimu ir nesvarstė generalinio direktoriaus apklausos byloje, nors privalėjo tai padaryti. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovei turi tekti su nepakankamu kitų ieškovės darbuotojų įgaliojimų atskleidimu atsakovei susiję padariniai. Tiek ieškovės vykdančiosios direktorės, tiek generalinio direktoriaus įgaliojimai atsakovei buvo gerai žinomi. Tuo tarpu atsakovė, užimdama pakankamai aukštas pareigas įmonėje, turėdama netrumpą darbo patirtį bei laikydamasi DK 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendradarbiavimo pareigos, prieš nutraukdama darbo funkcijų vykdymą, privalėjo įsitikinti, jog darbo santykių pasibaigimas yra tinkamai įformintas. Taigi su nepakankamai rūpestingu elgesiu (nebendradarbiavimu) susiję neigiami padariniai nagrinėjamoje byloje turi tekti ne ieškovei, o pačiai atsakovei.
21.6. Teismas, padarydamas išvadą, kad 2020 m. lapkričio 30 d. pasiūlymo ir 2020 m. gruodžio 7 d. susitarimo projekto išsiuntimas atsakovei patvirtino galutinės ieškovės valios nutraukti Darbo sutartį DK 54 straipsnio pagrindu susiformavimą, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir klaidingai aiškino DK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pasiūlymo projekte aiškiai įvardyta, kad konkrečios Darbo sutarties nutraukimo sąlygos nurodytos pridedamame susitarime dėl Darbo sutarties nutraukimo. Tuo tarpu 2020 m. gruodžio 7 d. susitarimo projekto 8 punkte įtvirtinta, kad šis susitarimas įsigalioja nuo jo pasirašymo dienos. Tai reiškia, kad susitarimo projekto pateikimas darbuotojos peržiūrai jokių teisių ir pareigų ginčo šalims iki jo pasirašymo nesukūrė ir negalėjo sukurti, suderintos šalių valios neišreiškė. Darbdavio nepasirašytų dokumentų projektų išsiuntimas elektroninio ryšio priemonėmis negali būti prilyginamas jų pasirašymui, nes dokumentus išsiuntė subjektas, kuris neturėjo teisės jų pasirašyti.
21.7. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių generalinio direktoriaus pritarimą sprendimui dėl Darbo sutarties nutraukimo pagal DK 54 straipsnį, tai yra, kad pats generalinis direktorius siuntė atsakovei ginčo dokumentus, davė nurodymą šiuos dokumentus išsiųsti ir pan. Dėl to teismo išvados apie ieškovės galutinę valią pabaigti darbo santykius su atsakove šalių susitarimu yra klaidingos. Bendrovės vykdančiosios direktorės tikslas – perimti iš generalinio direktoriaus dalį jam tenkančių techninio pobūdžio funkcijų. Vykdančioji direktorė surašė pačios atsakovės nurodytas Darbo sutarties nutraukimo sąlygas ir, persiųsdama dokumentus atsakovės peržiūrai, tikėjosi gauti galutinį variantą, kurį būtų galima teikti generaliniam direktoriui. Sulaukusi atsakovės pasirašyto varianto, vykdančioji direktorė apie jį informavo generalinį direktorių, kuris atsakovės siūlytam variantui nepritarė ir dokumentų nepasirašė.
21.8. Teismo teiginius apie neva išreikštą galutinę ieškovės valią nutraukti darbo santykius pagal DK 54 straipsnį paneigia ir atsakovės bei vykdančiosios direktorės elektroninio susirašinėjimo turinys. Vykdančioji direktorė laiškuose aiškiai nurodė, kad dokumentų projektai yra siunčiami „peržiūrai“ (bet ne pasirašymui), kad Darbo sutarties nutraukimo įforminimo klausimas turėjo būti išspręstas ne elektroniniais laiškais, o atsakovei 2020 m. gruodžio 7 d. atvykus į darbovietę. Pastarosios aplinkybės yra itin reikšmingos, todėl į jas teismas privalėjo atsižvelgti. Ieškovė pasiūlymo dėl Darbo sutarties nutraukimo pagal DK 54 straipsnį neatšaukė ir atšaukti negalėjo, nes toks pasiūlymas atsakovei nebuvo pateiktas. Generalinis direktorius pasiūlymo teikimui ir susitarimo pasirašymui nepritarė. Teismas dokumentų derinimo procedūros atšaukimą įvertino klaidingai.
21.9. Tikrąja derybų dėl Darbo sutarties nutraukimo pagal DK 54 straipsnį iniciatore buvo ne ieškovė, o atsakovė. Tų dokumentų projektų, kuriuos vykdančioji direktorė persiuntė peržiūrėti atsakovei, turinys buvo suformuluotas, remiantis išimtinai pačios atsakovės žodžiu įvardytomis sąlygomis. Darbdaviui neišreiškus valios nutraukti darbo santykius pagal DK 54 straipsnį, atsakovė privalėjo ir toliau vykdyti darbo funkcijas. Tačiau nuo 2020 m. gruodžio 7 d., nenurodydama jokių pateisinamų priežasčių, atsakovė to nebedarė. Įvertinusi susiklosčiusią situaciją (atsakovės pravaikštas), ieškovė visiškai pagrįstai ir teisėtai nutraukė su ja sudarytą Darbo sutartį pagal DK 58 straipsnį.
Atsiliepimas
22. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
22.1. Tiek Darbo ginčų komisija, tiek teismas aiškinosi ir klausė ieškovės atstovų, ar atsakovė darė ieškovei kokį nors neteisėtą, neleistiną poveikį, tariantis dėl Darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Ieškovės atstovai patvirtino, kad jokio neteisėto, neleistino poveikio atsakovė ieškovei nedarė. Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, kad susitarti dėl Darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu galėjo tik ieškovės generalinis direktorius, ir tokią savo poziciją grindžia ABĮ nuostatomis bei ieškovės įstatais. Teisinis ginčas tarp šalių yra kilęs iš darbo teisinių santykių, todėl sprendžiant jį turi būti vadovaujamasi darbo teisės nuostatomis. Atsakovė nėra teisininkė ar įmonės personalo skyriaus specialistė, ieškovė jos nesupažindino nei su juridinių asmenų teisės nuostatomis, nei su ieškovės įstatais. Todėl ieškovės teiginiai, kad atsakovei nurodytų dokumentų turinys turėjo būti žinomas, nėra nei teisingi, nei teisiškai pagrįsti.
22.2. Ieškovė neginčija fakto, kad K. N. yra jos akcininkas. Atsakovei, kaip ir kitiems ieškovės darbuotojams, buvo žinoma, kad visus svarbiausius klausimus įmonėje sprendžia jos akcininkas K. N.. Jeigu K. N. nespręstų klausimų dėl darbo santykių su darbuotojais nutraukimo šalių susitarimu, tuomet jis nebūtų atsakovei atsakęs, jog galima susitarti dėl Darbo sutarties nutraukimo, nebūtų klausęs, ką atsakovė siūlo, o būtų informavęs atsakovę, kad ji turi kreiptis į ieškovės generalinį direktorių. Šiais argumentais ieškovė nesirėmė Darbo ginčų komisijoje, bet ėmė remtis tik teisme, tokiu būdu iš esmės siekdama sukurti papildomus argumentus savo pozicijai.
22.3. Ieškovės vykdančioji direktorė 2020 m. gruodžio 4 d. laiške aiškiai patvirtino Darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu sąlygas. Nei šiame laiške, nei kitokiu būdu atsakovei nebuvo nurodyta, kad šias sąlygas vėliau dar turi patvirtinti ieškovės generalinis direktorius. Daugiskaitos forma 2020 m. gruodžio 4 d. laiške pavartotas žodis „sutinkame“ taip pat patvirtina, kad toks ieškovės sprendimas yra priimtas ne vienasmeniškai vykdančiosios direktorės, o suderinus šį klausimą su atsakingais ieškovės asmenimis. Taigi ieškovės akcininkas ir vykdančioji direktorė veikė ne savo asmeniniais (privačiais) interesais, o ieškovės interesais. Dėl to atsakovė neturėjo jokio pagrindo manyti, kad ieškovės akcininkas ir vykdančioji direktorė veikia ne įmonės interesais.
22.4. Ieškovė nepateikė įrodymų, kokius įgaliojimus bendrovėje turi jos vykdančioji direktorė. Atsakovė dirbo Klientų modernizavimo projekto vadove. Tuo tarpu aukštos pareigos bendrovėje yra ne projekto vadovės, o vykdančiosios direktorės ar generalinio direktoriaus. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad susitarimas yra įformintas pačios ieškovės parengtais dokumentais, tačiau vėliau, jo nepasirašius generaliniam direktoriui, ieškovės parengtas ir atsakovei išsiųstas susitarimas negalioja. Toks ieškovės elgesys prieštarauja sąžiningumo principui. Bylos duomenims ir nustatytoms aplinkybėms prieštarauja apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovė iš viso neteikė atsakovei pasiūlymo dėl Darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, todėl ir atšaukti jo negalėjo. Šiuos teiginius paneigia ieškovės parengti ir atsakovei atsiųsti pasiūlymas nutraukti Darbo sutartį pagal DK 54 straipsnį ir susitarimas dėl Darbo sutarties nutraukimo.
Šalies argumentai
22.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad susitarimas dėl Darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu galėtų būti laikomas sudarytu tik jį pasirašius ieškovės direktoriaus. DK 25 straipsnio 2 dalies nuostatose nėra reikalavimo, kad šalies dokumentas būtų pasirašytas parašu. Įstatymas tik nurodo, kad dokumentai ir informacija turi būti pateikiami raštu (rašytine, o ne žodine forma). Įstatymas dokumentų bei informacijos tinkamu pateikimu raštu laiko ir atvejus, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita). DK 54 straipsnyje taip pat nėra reikalavimo, kad dokumentas būtų pasirašytas. Pagal CK 1.71 straipsnio 1 dalį sandoriai yra sudaromi žodžiu, raštu arba konkliudentiniais veiksmais.
22.6. DK nei darbdaviui, nei darbuotojui nesuteikia teisės atšaukti pateikto pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Todėl ieškovės argumentai, kad ji atšaukė atsakovei pateiktą pasiūlymą, yra teisiškai nepagrįsti. Net jeigu įstatyme ir būtų numatyta darbdavio teisė atšaukti pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tai atšaukimui būtų reikalaujama rašytinė forma, taip pat toks atšaukimas turėtų būti išreikštas raštu iki kitos šalies rašytinio sutikimo su pasiūlymu momento. Ieškovės argumentai apie Darbo sutarties nutraukimą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nėra teisiškai pagrįsti todėl, kad šis ieškovės atliktas imitacinis Darbo sutarties nutraukimo procesas vyko po Darbo sutarties pasibaigimo šalių susitarimu. Darbo sutartis pasibaigė nutraukus ją šalių susitarimu, po to sekę ieškovės imitaciniai veiksmai negali būti laikomi teisėtais ir negali sukurti teisėtų pasekmių, kadangi bendrasis teisės principas skelbia: ex injuria jus non oritur – neteisės pagrindu teisė neatsiranda.
22.7. Ieškovė nepagrįstai kaltina atsakovę nesąžiningumu, nelojalumu ar siekiu pasipelnyti ieškovės sąskaita. Kadangi ieškovės vadovybė buvo išreiškusi nuomonę, kad atsakovės misija šioje įmonėje yra baigta, nėra nesąžininga kalbėtis apie galimybę užbaigti darbo santykius šalių susitarimu. Jeigu vienoje įmonėje darbo santykiai baigiasi, visiškai suprantama ir logiška, kad darbuotojui reikia ieškoti naujo darbo. Atsakovė tol, kol darbo santykiai su ieškove nebuvo nutrūkę, nebuvo susitarusi su jokiu nauju darbdaviu. Be to, įstatymas neriboja galimybės nutraukti darbo sutarties šalių susitarimu, net jeigu darbuotojas ir susitartų su nauju darbdaviu dėl naujos darbo sutarties. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovai patvirtino, kad jiems nėra žinoma apie jokius per darbo santykių laikotarpį lojalumo ar darbo pareigų pažeidimus, kuriuos būtų padariusi atsakovė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
23. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo pripažinta, kad atsakovės Darbo sutartis su ieškove nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 7 d. pagal DK 54 straipsnio 1 dalį (šalių susitarimu), ir ieškovė įpareigota perleisti atsakovei savo, kaip draudėjos, teises ir pareigas, tarp jų – turtines teises į sukauptą sumą, tokia apimtimi, kiek ji buvo taikoma atsakovei, kaip apdraustajai, remiantis 2016 m. birželio 1 d. sudarytu atsakovės ir ieškovės susitarimu, Pensinio draudimo su garantuotomis palūkanomis sutartyje Nr. 3216069845 nustatyta tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.
24. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. sudaryta Darbo sutartimi atsakovė nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. buvo priimta į ieškovės Klientų modernizavimo projekto vadovės pareigas. Šalys 2016 m. birželio 1 d. sudarė susitarimą dėl draudimo. Atsakovei 2020 m. gruodžio 2 d. ieškovės akcininko K. N. raštu paklausus, ar svarstytinas Darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu klausimas, ieškovės vykdančioji direktorė 2020 m. gruodžio 4 d. elektroniniu laišku atsakovei nurodė, kad įmonė sutinka perrašyti investicinę draudimo sutartį atsakovės vardu, nutraukiant Darbo sutartį šalių susitarimu; Darbo sutartį šalių susitarimu įmonė nutraukia nuo gruodžio 7 d., laukia atsakovės gruodžio 7 d. Darbo sutarties nutraukimui įforminti.
25. Ieškovės vykdančioji direktorė 2020 m. gruodžio 7 d. 13:51 val. elektroniniu laišku atsakovei persiuntė peržiūrai pasiūlymą nutraukti Darbo sutartį ir susitarimą dėl Darbo sutarties nutraukimo. Atsakovė tą pačią dieną 16:59 val. nusiuntė ieškovei pasirašytus sutikimą su pasiūlymu ir susitarimą dėl Darbo sutarties nutraukimo nuo 2020 m. gruodžio 7 d. Tačiau ieškovės vykdančioji direktorė jau 18:14 val. elektroniniu laišku atsakovei nurodė, kad pasiūlymas nebegalioja, Darbo sutartis su atsakove tęsiama. Ieškovė 2020 m. gruodžio 9 d. surašė aktą dėl atsakovės neatvykimo į darbą 2020 m. gruodžio 8–9 dienomis ir pareikalavo, kad atsakovė pasiaiškintų raštu. Atsakovei 2020 m. gruodžio 10 d. paaiškinus, kad jos darbo santykiai su ieškove yra pasibaigę nuo 2020 m. gruodžio 7 d., ieškovės vykdančioji direktorė 2020 m. gruodžio 10 d. nurodė atsakovei, kad šalių darbo santykiai nėra nutrūkę, atsakovė 2020 m. gruodžio 7–9 dienomis turėjo būti darbe, todėl jos nebuvimas darbe be pateisinamos priežasties laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, bei pasiūlė atsakovei atvykti susitikti su įmonės vadovais.
26. Ieškovės generalinis direktorius 2020 m. gruodžio 11 d. pranešimu apie darbo sutarties nutraukimą informavo atsakovę, kad nuo 2020 m. gruodžio 11 d. nutraukia Darbo sutartį su atsakove dėl darbuotojos kaltės (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 1 punktas), nes ji be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą 2020 m. gruodžio 7–9 d.
27. Atsakovė 2021 m. sausio 12 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl neteisėto atleidimo iš darbo, pripažinimo, kad Darbo sutartis pasibaigė šalių susitarimu, ieškovės įpareigojimo įvykdyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo bei kompensacijos išieškojimo. Darbo ginčų komisija 2021 m. vasario 9 d. sprendimu pakeitė atsakovės atleidimo iš darbo įmonėje datą ir pagrindą bei pripažino, kad atsakovės Darbo sutartis su ieškove nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 7 d. pagal DK 54 straipsnio 1 dalį (šalių susitarimu), įpareigojo ieškovę perleisti draudėjo teises ir pareigas, tarp jų – turtines teises į sukauptą sumą tokia apimtimi, kiek ji buvo taikoma darbuotojai, kaip apdraustajai, remiantis 2016 m. birželio 1 d. sudarytu darbuotojos ir darbdavės susitarimu, Pensinio draudimo su garantuotomis palūkanomis sutartyje Nr. 3216069845 nustatyta tvarka.
28. Šalių kilo ginčas dėl atsakovės atleidimo iš darbo pagrindo.
Dėl atsakovei pateiktų ieškovės generalinio direktoriaus nepasirašytų dokumentų vertinimo
29. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pagal ABĮ nuostatas ir ieškovės įstatus tik ieškovės generalinis direktorius, o ne akcininkas ar vykdančioji direktorė, gali priimti sprendimus dėl darbuotojų priėmimo ir darbo sutarčių su jais nutraukimo. Dėl to atsakovė, 2020 m. gruodžio 7 d. elektroniniu paštu iš vykdančiosios direktorės gavusi generalinio direktoriaus nepasirašytus pasiūlymą nutraukti darbo sutartį pagal DK 54 straipsnį ir susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, turėjo suprasti, kad tiek pasiūlymas, tiek susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo yra negaliojantys, tai yra Darbo sutarties nutraukimas nėra tinkamai įformintas. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šalių darbo santykiai pasibaigė 2021 m. gruodžio 7 d. pagal DK 54 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
30. Pagal ABĮ 37 straipsnio 8 dalį bendrovės vadovas organizuoja kasdieninę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Pagal UAB „Paysera LT“ įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2018 m. spalio 4 d., 10.1 punktą bendrovės vadovas yra generalinis direktorius, kuris organizuoja kasdienę bendrovės veiklą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad ieškovės generaliniu direktoriumi nuo 2010 m. birželio 2 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d. buvo K. N., o nuo 2017 m. gruodžio 13 d. šias pareigas eina V. M.. Taigi sutiktina, kad atsakovės darbo santykių su ieškove pasibaigimo metu ieškovės generalinis direktorius buvo V. M., o ne K. N.. Tačiau ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad K. N. Darbo sutarties su atsakove nutraukimo metu buvo tik UAB „Paysera LT“ dalyvis – akcininkas. Ieškovės 2020 m. gruodžio 9 d. sudarytas aktas dėl atsakovės neatvykimo į darbą pasirašyta komisijos narių: klientų aptarnavimo skyriaus vadovo D. M., vykdančiosios direktorės Ž. P. ir direktoriaus konsultanto K. N.. Taigi K. N. įmonėje ėjo ir direktoriaus konsultanto pareigas. Ieškovė nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei kartu su apeliaciniu skundu nepaaiškino bei nepateikė duomenų, patvirtinančių tiek ieškovės vykdančiosios direktorės, tiek jos direktoriaus konsultanto pareigų bei įgaliojimų apimtį, jiems suteiktas teises darbuotojų įdarbinimo bei atleidimo srityje.
31. Pagal DK 21 straipsnio 5 dalį darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis. Taigi įstatymas suteikia darbdaviui galimybę savo atstovavimo kompetencijos dalį perduoti administracijos pareigūnams pavaldumo tvarka arba kitiems asmenims per civilinius teisinius susitarimus. Toks perdavimas negali paneigti darbdavio pareigos būti atsakingam prieš darbuotoją ne tik dėl savo pareigų vykdymo, bet ir teisių įgyvendinimo.
32. Atsakovė 2020 m. gruodžio 2 d. rašte K. N. nurodė, jog tiek jis, tiek vykdančioji direktorė teikė pastebėjimus atsakovei, kad jos tikslai įmonėje įvykdyti, ir ieškovė sunkiai gali pasiūlyti atsakovei atitinkamas pareigybes, klausė, ar svarstytinas Darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu klausimas. K. N. į šį raštą atsakė, kad galima susitarti. Po to jau vykdančioji direktorė 2020 m. gruodžio 4 d. laiške nurodė, kad K. N. persiuntė jai atsakovės sprendimą nutraukti Darbo sutartį, taip pat patvirtino, kad sutinka perrašyti investicinę draudimo sutartį atsakovės vardu, o Darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu nuo 2020 m. gruodžio 7 d.
33. Aptartas atsakovės, K. N. ir vykdančiosios direktorės susirašinėjimas patvirtina, kad tiek K. N., tiek vykdančioji direktorė kalbėjo su atsakove apie galimybių pasiūlyti jai tolesniam darbui įmonėje tinkamas pareigas nebuvimą. Pati atsakovė dėl Darbo sutarties nutraukimo būdo kreipėsi būtent į K. N., o pastarasis neatsisakė svarstyti šio klausimo su atsakove, nenukreipė jos tokiam pokalbiui su kitu įmonėje kompetentingu asmeniu. Vykdančioji direktorė informaciją atsakovei dėl jos atleidimo datos ir būdo pateikė po to, kai apie galimą darbo sutarties su atsakove nutraukimą sužinojo iš K. N.. Nei K. N., nei vykdančioji direktorė susirašinėjime nė karto neužsiminė, kad atsakovė savo Darbo sutarties pasibaigimo klausimą pirmiausiai turėtų suderinti su generaliniu direktoriumi.
34. Išanalizavęs byloje esančių duomenų visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tiek K. N., kaip direktoriaus konsultantas, tiek vykdančioji direktorė turėjo teisę bendrovėje priimti tam tikrus sprendimus, susijusius su darbuotojų įdarbinimu bei jų atleidimu, arba pagal pareigas galėjo tiesiogiai šiuos klausimus pagal darbuotojų poreikius ir pageidavimus derinti su generaliniu direktoriumi ir jo valią perduoti darbuotojams. Dėl to aplinkybė, kad vykdančiosios direktorės 2020 m. gruodžio 7 d. atsakovei persiųsti pasiūlymas nutraukti darbo sutartį pagal DK 54 straipsnį ir 2020 m. gruodžio 7 d. susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo buvo dar be generalinio direktoriaus parašo, nepatvirtina ieškovės apeliacinio skundo argumento, jog atsakovė turėjo suprasti, jog nėra darbdavio valios nutraukti su darbo sutartį nuo 2020 m. gruodžio 7 d. pagal DK 54 straipsnį (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
35. Ieškovė nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-3492-781/2016, nes toje buvo išnagrinėtas ne darbo ginčas, bet nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties teisėtumo klausimas. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 punktą teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Dėl to ieškovės įvardytoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje suformuluoti išaiškinimai, sprendžiant darbo ginčą, netaikytini.
36. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, kad atsakovei dėl jos eitų pareigų taikytini didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Byloje nėra duomenų apie ieškovės vadovaujančių ir pavaldžių darbuotojų struktūrą, vykdančiosios direktorės ir direktoriaus konsultanto įgaliojimus, todėl negalima nustatyti, kokia, atsižvelgiant į visas bendrovėje įsteigtas pareigybes, buvo Klientų modernizavimo vadovės kompetencija bendrovėje priimtų darbo santykius reguliuojančių aktų srityje.
37. Byloje esančių duomenų analizė teikia pagrindą pripažinti pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad vykdančiosios direktorės elektroninių laiškų turinys ir pridėti dokumentai suformavo pagrįstą atsakovės įsitikinimą, jog darbdavys išreiškė aiškią savo valią dėl jos atleidimo iš darbo pagrindo ir datos (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).
Dėl šalių valios nutraukti Darbo sutartį pagal DK 54 straipsnį
38. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino DK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, neatsižvelgė į tai, kad byloje nėra duomenų apie ieškovės generalinio direktoriaus pritarimą sprendimui Darbo sutartį su atsakove nutraukti pagal DK 54 straipsnį, todėl padarė klaidingą išvadą, jog ieškovės valia buvo pabaigti darbo santykius su atsakove šalių susitarimu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.
39. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pagal DK 54 straipsnio 1 dalį darbo sutarties nutraukimo iniciatyvos teisę turi bet kuri darbo sutarties šalis; pasiūlymas nutraukti darbo sutartį pateikiamas raštu išdėstant darbo sutarties nutraukimo sąlygas (2 dalis); sutikimą su pateiktu pasiūlymu kita darbo sutarties šalis taip pat išreiškia raštu (3 dalis). Sutarusios nutraukti sutartį, šalys gali sudaryti raštišką susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, toks darbo sutarties šalių sudarytas susitarimas (ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį) pabaigia šalių darbo sutartį (4 dalis). Taigi darbo sutarties pabaiga šiuo pagrindu galima, kai darbo sutarties šalių susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia. Šalių susitarimas nutraukti darbo sutartį – tai darbo sutarties šalims priimtinas sprendimas, priimamas įvertinus situaciją, galimus variantus ir padarinius. Esant ginčui teisme, tai, ar susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo yra išreikšta tikroji suderinta šalių valia, nustatoma, atsižvelgiant į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimą ir tam įtakos turėjusias aplinkybes, valios išraišką rašytiniame pasiūlyme nutraukti darbo sutartį, sutikimo su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį išreiškimą, valios išraišką rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo, DK 54 straipsnyje nustatytų procedūrų laikymąsi bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).
40. Taigi, tiek nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, tiek vėliau ginčijant darbo sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, esminę reikšmę turi tai, ar buvo išreikšta tikroji suderinta šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo. Konstatavus suderintos valios dėl darbo sutarties nutraukimo trūkumą, darbo sutarties nutraukimas šiuo pagrindu negali būti pripažįstamas teisėtu. Sprendžiant ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, kiekvienu atveju būtina individualiai atsižvelgti į bylos duomenis apie atitinkamos šalies valios susiformavimo aplinkybes, ar asmens valia nebuvo nulemta neleistinomis priemonėmis, ekonominio pobūdžio ar psichologiniu darbdavio spaudimu; ar pasiūlymas darbuotojui dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu buvo išreikštas suprantamai ir aiškiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).
41. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančių šalių elektroninių laiškų, kuriuose aptartas atsakovės atleidimo iš darbo pagrindas ir data, su jais persiųstų atsakovei dokumentų turinį bei vėliau ieškovės įgaliotų darbuotų atsakovei rašytus pranešimus ir priimtus dokumentus dėl jos darbo pareigų pažeidimo ir atleidimo iš darbo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 3 dalies 1 punktą dėl darbuotojo kaltės. Taigi analizavo visus byloje esančius šalių pateiktus duomenis.
42. Pagal DK 24 straipsnio 1 dalį, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise. Savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų (DK 2 straipsnio 3 dalis). Pagal DK 2 straipsnio 1 dalį darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principais. Pagal DK 6 straipsnio 1 dalį darbo sutarčių, kolektyvinių sutarčių ir susitarimų nuostatos aiškinamos atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus. Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai (DK 6 straipsnio 2 dalis).
43. Atsižvelgiant į aptartas DK nuostatas, ieškovė, būdama darbdavė ir stipresnioji nagrinėjamų darbo santykių šalis, turėjo visas galimybes pateikti pirmosios instancijos teismui arba bent su apeliaciniu skundu visus turimus duomenis, kurie paneigtų bylos esančius duomenis dėl darbdavio valios nutraukti su atsakove Darbo sutartį pagal DK 54 straipsnį nuo 2020 m. gruodžio 7 d. buvimo. Ieškovė šios pareigos nevykdė ir nutarties 30 ir 36 punktuose nurodytų duomenų neteikė. Taip pat ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti dėl generalinio direktoriaus apklausos byloje. Pažymėtina, kad pagal CPK 55 straipsnį bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai. Taigi ieškovės generalinis direktorius turėjo visas galimybes pats dalyvauti teismo posėdžiuose ir teikti paaiškinimus, tačiau šia savo teise nepasinaudojo.
44. Nagrinėjamoje byloje pasirengimo nutraukti šalių darbo sutartį bei darbo sutarties nutraukimo procedūros atliktos nuosekliai laikantis DK 54 straipsnyje nustatyto reglamentavimo – ieškovė (jos vykdančioji direktorė, suderinusi su direktoriaus konsultantu) raštu pateikė atsakovei (darbuotojai) pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, taip pat įteikė susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo projektą, atsakovė tą pačią dieną persiuntė ieškovei pasirašytus pasiūlymą ir susitarimą, tai yra išreiškė savo valią, pranešdama ieškovei apie sutikimą nutraukti darbo sutartį nuo 2020 m. gruodžio 7 d. darbdavio pasiūlyme nurodytomis sąlygomis.
45. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad darbdavio valią nutraukti su atsakove Darbo sutartį pagal DK 54 straipsnį paneigia aplinkybės, jog 2020 m. gruodžio 4 d. laiške vykdančioji direktorė buvo nurodžiusi, kad laukia atsakovės darbe 2020 m. gruodžio 7 d. Darbo sutarties nutraukimui įforminti, o 2020 m. gruodžio 7 d. laiške buvo nurodyta, kad prisegami pasiūlymas ir susitarimas dėl Darbo sutarties nutraukimo yra siunčiami „peržiūrai“, taigi – ne pasirašymui. Pažymėtina, kad ieškovės vykdančioji direktorė pasiūlymą ir susitarimą atsakovei nusiuntė 2020 m. gruodžio 7 d. 13:51 val., taigi tą pačią dieną, kurią atsakovė pagal 2020 m. gruodžio 4 d. laišką buvo laukiama darbovietėje. Esant tokioms aplinkybėms, šiuos persiųstus dokumentus atsakovė pagrįstai galėjo suprasti kaip pateiktus tam, kad ji juos patvirtintų, tai yra pasirašytų, ir persiųstų vykdančiajai direktorei, jog ši galėtų juos pateikti generaliniam direktoriui.
46. Ieškovė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nepaaiškino ir nenurodė priežasčių, kodėl atsakovei galėtų būti siunčiami su generaliniu direktoriumi nesuderinti projektai nutraukti sutartį pagal DK 54 straipsnį. DK 53 straipsnyje numatyti įvairūs darbo sutarties pasibaigimo pagrindai, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė su atsakove būtų kalbėjusi ir apie kitokias galimas Darbo sutarties nutraukimo sąlygas arba būtų išreiškusi atsakovei aiškų pageidavimą, jog norinti tęsti su ja darbo santykius toliau. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad, atsakovei 2020 m. gruodžio 7 d. 16:59 val. sutikus su pateiktu Darbo sutarties nutraukimo pagal DK 54 straipsnį pasiūlymu ir pasirašius susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, ieškovės vykdančiosios direktorės tą pačią dieną 18:14 val. laiške nurodytas pasiūlymo atšaukimas pagal DK nuostatas nėra galimas ir neturi teisinės galios.
47. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Darbo sutarties nutraukimo iniciatorė buvo pati atsakovė, nesudaro pagrindo kitaip vertinti aptartų šalių veiksmų dėl Darbo sutarties nutraukimo, nes būtent ieškovės atstovai teikė atsakovei pasiūlymus dėl Darbo sutarties nutraukimo. Be to, atsakovės ir K. N. susirašinėjimas 2020 m. gruodžio 2 d. patvirtina, kad atsakovė iš ieškovės atstovų elgesio supratusi, kad su darbo santykiai nebebus tęsiami, to savo laiškuose nepaneigė ir K. N. bei vykdančioji direktorė, tai yra nebuvo prašoma, kad atsakovė tęstų savo darbą, nebuvo jai siūloma kitų pareigų ar geresnių darbo sąlygų. Aplinkybė, kad atsakovei dvi dienas neatėjus į darbą dėl pačios ieškovės teiktų pasiūlymų ir susitarimo, atsakovė 2020 m. gruodžio 11 d. buvo atleista iš darbo dėl darbuotojos kaltės, patvirtina, kad ieškovė darbo santykių su atsakove išsaugoti neketino. Dėl to pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Darbo sutartis su atsakove buvo nutraukta 2020 m. gruodžio 7 d. pagal DK 54 straipsnį darbdavio valia.
Dėl procesinės bylos baigties
48. Apibendrinus išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
49. Atsakovė pateikė prašymą priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pagal atsakovės pateiktus įrodymus už teisines paslaugas advokatui ji sumokėjo 1 331 Eur. Ši suma neviršija pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 8.11 punktą numatyto 1 981,46 Eur maksimalaus dydžio, mokėtino už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Dėl to atsakovei iš ieškovės priteisina 1 331 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Paysera LT“ (juridinio asmens kodas 300060819) 1 331 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną eurą ) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.