Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ atstovams uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ teisininkams Ievai Česnaitytei, Renatui Makeliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ ieškinį atsakovei I. S. dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

uždaroji akcinė bendrovė „Paysera LT“ (toliau – ieškovė, darbdavė, įmonė) elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su ieškiniu I. S. (toliau – atsakovė, darbuotoja) dėl darbo ginčo (el. b. apyrašo t. I, l. 1–10, 153), kurio reikalavimą sukonkretino teismo posėdžio metu, nesutikdama su Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2021 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. DGKS-651 darbo byloje Nr. APS-131-697 (toliau – sprendimas) dalimi, kuria darbuotojos prašymai buvo patenkinti – nuspręsta pakeisti darbuotojos atleidimo iš darbo įmonėje datą ir pagrindą bei pripažinti, kad darbuotojos darbo sutartis su įmone nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 7 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 54 straipsnio 1 dalį (šalių susitarimu), įpareigoti įmonę perleisti draudėjo teises ir pareigas, tame tarpe, turtines teises į sukauptą sumą, tokia apimtimi kiek ji buvo taikoma darbuotojai, kaip apdraustajai, remiantis 2016 m. birželio 1 d. sudarytu susitarimu tarp darbuotojos ir darbdavės, Pensinio draudimo su garantuotomis palūkanomis sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka, – ir prašydama išnagrinėti iš esmės darbo ginčą dėl teisės teisme bei priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė paaiškino, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) eiti Klientų modernizavimo projekto vadovės pareigas, 2020 m. gruodžio 2 d. atsakovė per įmonės vidinę pokalbių programą „Rochet Chat“ uždavė klausimą įmonės (duomenys neskelbtini) K. N., ar svarstytinas jos darbo sutarties nutraukimas, atsižvelgiant į tai, kad ji įmonėje yra įvykdžiusi savo tikslus, įmonės (duomenys neskelbtini) Ž. P. 2020 m. gruodžio 4 d. atsakovei elektroniniu paštu atsakė į iškilusius klausimus dėl investicinio draudimo sutarties perrašymo, galimybės paimti vartojimo paskolą, laiške rašė: „Laukiame Tavęs, tuomet, pirmadienį – 12.07 d. – Darbo sutarties nutraukimo įforminimui“, 2020 m. gruodžio 7 d. 13:52 val. Ž. P. elektroniniu paštu nusiuntė suderinimui galimą darbo sutarties nutraukimo projektą pagal DK 54 straipsnį bei susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo su prierašu: „Kaip ir tarėmės – prisegu peržiūrai“, tačiau šis darbo sutarties nutraukimo projektas dar nebuvo derintas su įmonės generaliniu direktoriumi, kuris vienintelis pasirašo darbo sutartis su darbuotojais, be to, išsiuntusi elektroninį laišką, įmonės (duomenys neskelbtini) paskambino ir dar kartą paminėjo, kad sąlygos nusiųstos peržiūrai, pati atsakovė yra laukiama ofise dėl sąlygų aptarimo gyvai, nes darbdavė pageidautų, kad atsakovė tęstų darbo santykius ir įgyvendintų savo sukurtus ir prieš dvi dienas pateiktus Klientų aptarnavimo centro strategijos planus, pokalbio metu atsakovė prasitarė, kad yra radusi kitą darbą, tačiau pažadėjo atvažiuoti ir pasikalbėti, visgi, be jokio perspėjimo, atsakovė pasirašė tik peržiūrai atsiųstą darbo sutarties nutraukimą ir persiuntė jį elektroniniu paštu įmonės (duomenys neskelbtini) Ž. P., o apie tai, kad nebeatvažiuos, atsakovė neinformavo nei skambučiu, nei žinute, nei laišku, taigi, gavusi šį atsakovės pasirašytą darbo sutarties nutraukimo susitarimo projektą, nesuderintą su generaliniu direktoriumi, įmonės (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 7 d. 18:14 val. atsakovei elektroniniu laišku priminė, kad buvo tartasi, jog ji atvažiuos į biurą, tačiau jos taip ir nebuvo sulaukta, nurodant: „kaip ir kalbėjome telefonu prieš dvi valandas, šis pasiūlymas nebegalioja – mes siūlome Tau tęsti darbo sutartį, kad galėtum įgyvendinti savo 2020-11-30 d. atsiųstus KAS strategijoje numatytus tikslus“, tačiau atsakovė nieko neatsakė į šį elektroninį laišką ir kitą dieną, 2020 m. gruodžio 8 d., niekam nepranešusi atvažiavo į biurą ir grąžino darbo priemones (kompiuterį), todėl remiantis tuo, kad įmonė nebuvo nutraukusi darbo sutarties, nes darbdavę atstovaujantis asmuo – įmonės generalinis direktorius nebuvo pasirašęs abipusio susitarimo projekto, kuris buvo abiejų šalių nesuderintas ir pats derinimas atšauktas, be to, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nedirbo nei 2020 m. gruodžio 8 d., nei 2020 m. gruodžio 9 d., 2020 m. gruodžio 9 d. buvo surašytas pravaikštos aktas ir atsakovei buvo nusiųstas reikalavimas pasiaiškinti raštu, atsakovė 2020 m. gruodžio 10 d. elektroniniu laišku atsakė, kad jos manymu darbo santykiai yra pasibaigę nuo 2020 m. gruodžio 7 d. ir ji išreiškė pageidavimą, kad darbdavė vykdytų jos pasirašytame susitarime nustatytus įpareigojimus, įmonė 2020 m. gruodžio 10 d. elektroniniu laišku nusiuntė atsakymą į pasiaiškinimą, kuriame aiškiai nurodė, kad 2020 m. gruodžio 7 d. siųstas pasiūlymas nutraukti darbo sutartį yra negaliojantis, o darbo santykiai tarp šalių nėra pasibaigę ir tęsiasi, pabrėždama, kad minimas dokumentas buvo skirtas tik peržiūrai ir tai buvo nurodyta elektroniniame laiške, be to, pats 2020 m. gruodžio 7 d. susitarimas nebuvo pasirašytas darbdavės (įmonės generalinio direktoriaus), todėl nėra laikomas sudarytu ir galiojančiu, taip pat atsakyme pabrėžė, kad atsakovė be jokios pateisinamos priežasties neatvyko į darbą 2020 m. gruodžio 7 d., 2020 m. gruodžio 8 d. ir 2020 m. gruodžio 9 d., todėl, remiantis DK 58 straipsnio 2 ir 3 dalimis, neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties yra laikomas šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už kurį pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, gali būti taikomas darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo ir nemokant išeitinės išmokos, šiame atsakyme įmonė taip pat nurodė, kad tikisi kilusį nesusipratimą išspręsti taikiai ir siūlė, suderinus laiką, atvykti į susitikimą su vadovais; 2020 m. gruodžio 11 d. atsakovei išsiuntė pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą, kuriame nurodė, kad kadangi be pateisinamos priežasties atsakovė 2020 m. gruodžio 7 d., 2020 m. gruodžio 8 d. ir 2020 m. gruodžio 9 d. neatvyko į darbą, taip pat buvo išnagrinėtas atsakovės pasiaiškinimas raštu, 2020 m. gruodžio 11 d. darbo sutartis tarp šalių nutraukiama pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, tačiau atsakovė į tai nieko neatsakė ir 2021 m. sausio 12 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją. Pabrėžė, kad įmonės (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 7 d. elektroniniame laiške buvo aiškiai pažymėta, jog siunčiamas darbo sutarties nutraukimas abipusiu susitarimu yra tik projektas ir siunčiamas peržiūrai, kitaip tariant, įmonės (duomenys neskelbtini) derino susitarimo su atsakove sąlygas, kad paskui pateiktų galutinį susitarimą pasirašymui įmonės generaliniam direktoriui, todėl, atsižvelgiant į tai ir remiantis DK 54 straipsniu, įmonės (duomenys neskelbtini) nusiųstas susitarimo projektas negali būti laikomas tikrąja suderinta šalių valia, be to, būtent atsakovė inicijavo darbo sutarties nutraukimą abipusiu susitarimu ir paklausė, ar toks būdas būtų priimtinas įmonės pagrindiniam akcininkui, kuris toliau nedalyvavo darbo sutarties nutraukimo sąlygų derinimo procese, pats darbo sutarties nutraukimo projektas buvo surašytas remiantis iniciatorės – atsakovės žodžiu minėtomis sąlygomis, o įmonė, būdama atvira su darbuotojais, stengiasi suprasti ir dokumentuoti viską, ką siūlo darbuotojas, todėl pirminis nutraukimo dokumento projektas buvo teikiamas tokio susitarimo iniciatorei, t. y. atsakovei. Pažymėjo, kad minėtas susitarimo projektas atsakovei buvo pateiktas (duomenys neskelbtini), kuri darbo teisės prasme nebuvo darbdavės teisėtas atstovas ar įgaliotas asmuo sudaryti ir pasirašyti darbo sutarties nutraukimą, šioje situacijoje įmonės (duomenys neskelbtini) atliko tarpininkės (asistentės) vaidmenį tarp šalių derantis dėl galimo darbo santykių nutraukimo, o vėliau – pratęsimo, šiuo atveju negalima teigti, kad egzistavo abiejų darbo sutarties šalių valia pasirašytas 2020 m. gruodžio 7 d. darbo sutarties nutraukimo projektas (kuris buvo surašytas pagal atsakovės pageidavimus), kadangi atsakovės atsiųstas pasirašytas dokumentas nebuvo pasirašytas (patvirtintas) teisėto darbdavės atstovo – generalinio direktoriaus, be to, projektas ir sutikimas nutraukti sutartį abiejų šalių sutarimu buvo atšauktas tą pačią dieną iki atsakovei atsiunčiant jį pasirašytą ir niekada nebuvo pasirašytas teisėto darbdavės atstovo, atsakovės pateiktas vienašališkai pasirašytas dokumentas neįgijo įstatymo galios ir neturėjo būti vykdomas. Teigė, kad atsakovė nuo pat pradžių elgėsi nesąžiningai, kadangi bendraudama su įmone atsakovė teikė sau palankesnį darbo sutarties nutraukimo būdą, žadėjo, kad atvažiuos į ofisą aptarti darbo sutarties nutraukimo sąlygų ar darbo santykių tęsimo galimybių, tačiau nieko nepranešusi pasirašė jau atšauktą galimą susitarimo projektą, nieko neatsakė į vėlesnį elektroninį laišką, savavališkai grąžino darbo priemones ir toliau nedirbo, atsakė tik į atsiųstą prašymą pasiaiškinti, pats faktas, kad atsakovė inicijavo darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu jau turėdama kito darbdavio pasiūlymą, rodo, kad atsakovė norėjo gauti sau naudos ir įgauti teises į investicinio draudimo sutartį anksčiau, negu išdirbo įmonėje tiek metų, kiek buvo įsipareigojusi pasirašant tokią sutartį. Nurodė, kad atsakovei 2020 m. gruodžio 7 d. išsiųsto darbo sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu projekto 4 punkte buvo nustatyta, jog darbdavė sutinka, kad remiantis 2016 m. birželio 1 d. sudarytu susitarimu tarp darbuotojos ir darbdavės, darbuotojai būtų perleistos darbdavės–draudėjos teisės ir pareigos pagal draudimo sutartį, tokia apimtimi, kiek ji taikoma darbuotojai kaip apdraustajai, minėtas draudimo susitarimas buvo sudarytas kaip motyvacinė priemonė darbui įmonėje, tai nėra atsakovės atlyginimo dalis, tai matyti iš pačios draudimo sutarties nuostatų, pagal kurias, nutrūkus darbo santykiams tik išimtiniais atvejais, vienašališku įmonės sprendimu, leidžiamas sutarties perrašymas darbuotojo vardu, draudimo sutarties 4 punktas nustato, kad pasibaigus darbo santykiams tarp draudėjo ir darbuotojo bet kokiu teisiniu pagrindu nepraėjus 5 metams nuo šio susitarimo įsigaliojimo, draudėjas savo nuožiūra gali: pakeisti darbuotoją kitu apdraustuoju, arba nedelsiant nutraukti draudimo sutartį darbuotojo kaip apdraustojo atžvilgiu, arba pasiūlyti darbuotojui perleisti draudėjo teises ir pareigas pagal draudimo sutartį tokia apimtimi, kiek ji taikoma darbuotojui kaip apdraustajam, arba pasinaudoti kitomis galimybėmis, numatytomis draudimo sutartyje; nagrinėjamu atveju darbo santykiai su atsakove nutrūko nepraėjus 5 metams po draudimo sutarties pasirašymo ir įmonė turėjo absoliučią laisvę nuspręsti, kurį būdą pasirinkti ir, kaip minėta, derantis dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, įmonės (duomenys neskelbtini) atšaukė nutraukti darbo sutartį abipusiu susitarimu projektą, kartu ir draudimo sutarties perrašymą atsakovės vardu, todėl nebuvo darbo sutarties (darbdavės) valios ir ketinimo perrašyti draudimo sutartį atsakovės vardu. Pabrėžė, kad atsakovė be jokios pateisinamos priežasties neatvyko į darbą 2020 m. gruodžio 7 d., 2020 m. gruodžio 8 d., 2020 m. gruodžio 9 d., Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu atsakovė dirbo nuotoliniu būdu, tačiau tomis dienomis prie virtualaus privataus tinklo darbui nuotoliniu būdu ji nesijungė. Ieškovės manymu, buvo išpildytos visos teisinės sąlygos DK 58 straipsnio taikymui.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindama, kad įmonė nesutinka su ta Darbo ginčų komisijos sprendimo dalimi, kuria darbuotojos prašymai buvo patenkinti.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytą poziciją, papildomai paaiškindamas, kad šalims derantis dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, spaudimo iš darbuotojos pusės nebuvo, derybos vyko laisva valia, tačiau darbuotoja nutraukė derybas, pasirašydama jos atleidimo iš darbo dokumentų projektus.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti jai iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas (el. b. apyrašo t. I, l. 158–165).

Atsakovė paaiškino, kad su ieškove (tuometinis ieškovės pavadinimas buvo uždaroji akcinė bendrovė „EVP International“) 2015 m. rugsėjo 4 d. sudarė neterminuotą darbo sutartį, kurios pagrindu buvo priimta dirbti į Klientų modernizavimo projekto vadovės pareigas, darbo sutarties galiojimo metu, atsižvelgdama į ieškovės vadovybės išsakytus pastebėjimus, jog įmonėje ji yra įvykdžiusi savo tikslus, dėl kurių buvo priimta į darbą, ir suprasdama darbdavės poziciją, kad yra nebereikalinga įmonei, 2020 m. gruodžio 2 d. pasiteiravo ieškovės (duomenys neskelbtini) K. N. (vieno iš (duomenys neskelbtini) (kuris, beje, su ja sudarė darbo sutartį)), dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu galimybės, kuris jai atsakė, jog galima susitarti ir paklausė, ką ji siūlo, šalims derinant darbo sutarties nutraukimo sąlygas buvo susitarta, kad ieškovė sutinka perrašyti investicinę draudimo sutartį jos vardu bei nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 2020 m. gruodžio 7 d., be to, ieškovė, raštu įformindama pasiektą susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, parengė 2020 m. gruodžio 7 d. pasiūlymą nutraukti darbo sutartį pagal DK 54 straipsnį ir 2020 m. gruodžio 7 d. susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, atsiuntė jai šiuos dokumentus, pasiūlyme buvo nurodyta, kad vadovaujantis DK 54 straipsniu ieškovė siūlo jai nuo 2020 m. gruodžio 7 d. nutraukti tarp šalių sudarytą darbo sutartį, kitos konkrečios darbo sutarties nutraukimo sąlygos nurodytos prie šio pasiūlymo pridedamame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo bei prašė ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio pasiūlymo gavimo dienos pateikti darbdavei šį pasirašytą pasiūlymą, atitinkamai nurodant sutikimą arba nesutikimą nutraukti darbo sutartį ir esant jos sutikimui nutraukti darbo sutartį, prašė pasirašyti du susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo egzempliorius, vieną pasirašytą susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo egzempliorių kartu su šiuo, savo pasirašytu pasiūlymu, prašė pateikti darbdavei. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 7 d. pasirašė ieškovės atsiųstus pasiūlymą nutraukti darbo sutartį pagal DK 54 straipsnį ir susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo bei tą pačią dieną išsiuntė juos ieškovei, tačiau tada ieškovė telefonu informavo, kad persigalvojo ir pageidauja, kad ji parašytų prašymą nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva. Teigė, kad 2020 m. gruodžio 8 d., grąžino ieškovei darbo funkcijoms vykdyti turėtas darbo priemones (kompiuterinę įrangą), o jau 2020 m. gruodžio 9 d. gavo ieškovės reikalavimą pasiaiškinti raštu dėl neatvykimo į darbą, todėl 2020 m. gruodžio 10 d. ji pateikė ieškovei paaiškinimą, ieškovė 2020 m. gruodžio 11 d. atsiuntė jai pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą dėl darbuotojos kaltės (pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą bei 3 dalies 1 punktą). Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ne darbuotoja (fizinis asmuo), kuri yra silpnesnioji darbo santykių šalis, o darbdavė (verslininkė) bando įrodinėti, kad yra jos valios sudaryti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu trūkumas, todėl nagrinėjant šią darbo bylą Darbo ginčų komisijoje darbdavės atstovei buvo užduotas klausimas, ar buvo padarytas koks nors spaudimas darbdavei, neteisėtas poveikis, kad darbo sutartis šiuo atveju būtų nutraukta šalių susitarimu, tačiau darbdavės atstovė nurodė, kad tokių neteisėtų veiksmų nebuvo. Pabrėžė, kad ieškovės iškeltas klausimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu galimybės inicijavo šalių derybas, kurių pasekoje ieškovės (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 4 d. elektroniniu laišku patvirtino darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu sąlygas, pagal kurias ieškovė sutiko perrašyti investicinę draudimo sutartį jos (atsakovės) vardu ir sutiko nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nuo 2020 m. gruodžio 7 d., taigi, akivaizdu, kad šalių valia šiuo atveju buvo suderinta ir aiškiai išreikšta raštu, nurodant konkrečias darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu sąlygas ir ne tik šie ieškovės veiksmai, bet taip pat ir pačios ieškovės parengti ir atsiųsti dokumentai – 2020 m. gruodžio 7 d. pasiūlymas nutraukti darbo sutartį pagal DK 54 straipsnį ir 2020 m. gruodžio 7 d. susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo, vienareikšmiškai patvirtina šalių laisva valia pasiekto susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo faktą. Atsakovės vertinimu, teisiškai nepagrįsti yra ieškovės argumentai, kad susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu galėtų būti laikomas sudarytu tik jeigu susitarimas būtų buvęs pasirašytas ieškovės direktoriaus, kadangi įstatymas nereikalauja ir niekur nekalba apie šalies dokumento pasirašymą parašu, įstatymas tik nurodo, kad dokumentai ir informacija turi būti pateikiami raštu (rašytine, o ne žodine forma), dar daugiau, iš DK 25 straipsnio 2 dalies normos turinio aiškiai matyti, kad įstatymas dokumentų bei informacijos tinkamu pateikimu raštu laiko ir atvejus, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita), be kita ko, darbo sutarties nutraukimą šalių susitarimu reglamentuojančiame DK 54 straipsnyje taip pat nėra kalbama apie jokius parašus ant dokumentų, tik apie rašytinę formą. Pažymėjo ir tai, kad DK nei darbdavei, nei darbuotojai nesuteikia teisės atšaukti pateikto pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, todėl, mano, ieškovės argumentai apie tai, kad ji atšaukė pateiktą pasiūlymą, yra taip pat teisiškai nepagrįsti, be to, net jeigu įstatyme ir būtų numatyta darbdavės teisė atšaukti pasiūlymą nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tai akivaizdu, kad tokiam atšaukimui būtų reikalaujama rašytinė forma, be to, toks atšaukimas turėtų būti išreikštas raštu iki kitos šalies rašytinio sutikimo su pasiūlymu momento. Nurodė, kad ieškovės argumentai apie jos (atsakovės) nesąžiningumą yra visiškai nepagrįsti; pati ieškovė yra nesąžininga, elgdamasi taip, tarsi šalys nebūtų susitarę dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, o vėliau imituodama atleidimą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo (ir tuo neabejotinai sukeldama jai neigiamus išgyvenimus) arba, pavyzdžiui, teisme ieškovė ima kelti naujus argumentus, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) neturėjo įgaliojimų išsiųsti pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir jo priedo – susitarimo, tačiau pareigų pavadinimas – (duomenys neskelbtini) – tikrai nesudaro prielaidų darbuotojai abejoti, kad toks asmuo veikia darbdavės pavedimu, juo labiau, kad ieškovės (duomenys neskelbtini) savo 2020 m. gruodžio 4 d. laiške nurodė, kad K. N. (ieškovės (duomenys neskelbtini)) persiuntė jai informaciją dėl darbo sutarties nutraukimo, todėl nelogiškai atrodytų, jei ieškovės (duomenys neskelbtini) išties savo asmenine (privačia) iniciatyva ir nuožiūra rengtų ir siuntinėtų įmonės darbuotojai teisinę reikšmę turinčius dokumentus, atlikinėtų teisinę reikšmę turinčius veiksmus, o vėliau imtų reikšti poziciją, kad ji, kaip ieškovės (duomenys neskelbtini), neveikė įmonės vardu ir interesais. Pabrėžė, kad ieškovės ieškinyje nurodomą jos (atsakovės) nenorą bendrauti su ieškove nulėmė pačios ieškovės nesąžiningas elgesys – ji (atsakovė) prarado pasitikėjimą ieškove po to, kai šalims susitarus dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, ieškovė ėmė reikalauti jos išeiti iš darbo savo noru ir pareiškė, kad jos sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu nebegalioja, o, be to, siekdama pateisinti savo nesąžiningus veiksmus, ieškovė ėmė sakyti, jog neva pageidauja, kad ji liktų dirbti, nors prieš tai ieškovė ne kartą yra išreiškusi poziciją, kad jos užduotys įmonėje jau įvykdytos, todėl neturi galimybės pasiūlyti jai atitinkamų pareigų. Teigė, kad ji nepaprašė ieškovės jokių išeitinių išmokų ar kompensacijų, ji paprašė tik to, kad ieškovė perleistų draudėjo teises ir pareigas, tame tarpe, turtines teises į sukauptą sumą, tokia apimtimi kiek ji buvo taikoma jai (atsakovei) kaip apdraustajai, remiantis 2016 m. birželio 1 d. sudarytu susitarimu tarp jos ir įmonės, Pensinio draudimo su garantuotomis palūkanomis sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka, taigi, ji (atsakovė) paprašė ieškovės perleisti teises ir pareigas pagal Pensinio draudimo sutartį tik į tą dalį, kurią ji (atsakovė) buvo užsidirbusi darbo santykių su ieškove metu. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju apskritai yra pagrindas teigti, jog savo esme šis pensinis draudimas laikytinas papildoma darbo užmokesčio dalimi, nes taikydama šią sistemą ieškovė, viena vertus, išvengė bazinio darbo užmokesčio (valandinio atlygio, mėnesinės algos) jai didinimo, o antra vertus, ieškovė, apdrausdama konkretų darbuotoją, naudojasi mokestinėmis lengvatomis (t. y. konkretaus darbuotojo, kaip apdrausto asmens, sąskaita gauna naudą). Nurodė, kad ieškovės ieškinyje dėstomi argumentai apie darbo sutarties nutraukimą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo nėra teisiškai pagrįsti todėl, kad šis ieškovės atliktas imitacinis darbo sutarties nutraukimo procesas vyko po darbo sutarties pasibaigimo šaliu susitarimu, kitaip tariant, atsižvelgiant į tai, jog darbo sutartis šiuo atveju pasibaigė nutraukus ją šalių susitarimu, po to sekę ieškovės imitaciniai veiksmai negali būti laikomi teisėtais ir negali sukurti teisėtų pasekmių, kadangi bendrasis teisės principas skelbia: ex injuria jus non oritur – neteisės pagrindu teisė neatsiranda.

Teismo posėdžio metu atsakovė papildomai paaiškino, kad jai niekas iš įmonės atstovų neminėjo apie jos galimus tolimesnius tikslų vykdymus įmonėje; darbo sutarties nutraukimo su įmone metu ji naujoje darbovietėje dar įsidarbinusi nebuvo, tačiau iki tol jau maždaug pusę metų tiek iš įmonės (duomenys neskelbtini) K., tiek iš (duomenys neskelbtini) Ž. ne kartą pokalbių metu girdėjo, kad ji jau visus tikslus įmonėje atliko, suprato, kad reikės atsisveikinti, todėl kurį laiką jau ieškojosi būsimo naujo darbo; karantino metu dirbo iš namų, todėl darbo sutarties nutraukimo sąlygas su (duomenys neskelbtini) derino telefonu ir elektroniniu paštu, jai atsiųstuose dokumentuose buvo parašyta juos pasirašyti ir persiųsti įmonei, ką ji ir padarė, tai jai buvo nurodžiusi padaryti ir pati (duomenys neskelbtini), tik papildomai dar nurodė atvykti į biurą grąžinti darbo priemones, ką ji taip pat padarė; jai pasirašius ir persiuntus įmonei jai prieš tai atsiųstus dokumentus, sulaukė (duomenys neskelbtini) skambučio, kad ji atvyktų į įmonę ir parašytų prašymą, jog išeina iš darbo savo noru, patyrė šoką, ėmė jausti įmonės atstovės spaudimą.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytą poziciją.

Ieškinys atmetamas.

Byloje ginčas kilo dėl atleidimo iš darbo pagrindo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. rugsėjo 4 d. ieškovė ir atsakovė sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė nuo 2015 m. rugsėjo 7 d. pradėjo dirbti ieškovės Klientų modernizavimo projekto vadove (el. b. apyrašo t. I, l. 20–21), ieškovė ir atsakovė 2016 m. birželio 1 d. sudarė susitarimą dėl draudimo (el. b. apyrašo t. I, l. 64–65), atsakovė 2020 m. gruodžio 2 d. ieškovės (duomenys neskelbtini) K. N. parašė, kad tiek iš jo, tiek iš įmonės (duomenys neskelbtini) yra sulaukusi pastebėjimų, jog įmonėje savo tikslus, dėl kurių ji buvo priimta į darbą, ji jau įvykdė ir šiuo metu įmonė sunkiai jai gali pasiūlyti atitinkamas pareigas, kurioms buvo priimta, todėl pasiteiravo, ar svarstytinas darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu klausimas, su kuo įmonės (duomenys neskelbtini) K. N. raštu sutiko, pasiteiraudamas atsakovės, ką ji norėtų pasiūlyti (el. b. apyrašo t. I, l. 22), ieškovės (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 4 d. elektroniniame laiške atsakovei nurodė, kad įmonė sutinka perrašyti investicinę draudimo sutartį atsakovės vardu, nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu, darbo sutartį šalių susitarimu įmonė nutraukia nuo gruodžio 7 d., laukia atsakovės gruodžio 7 d. darbo sutarties nutraukimui įforminti (el. b. apyrašo t. I, l. 23), ieškovės (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 7 d. 13:51 val. elektroniniu laišku atsakovei persiuntė pasiūlymą ir susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, nurodydama, kad siunčia peržiūrai (el. b. apyrašo t. I, l. 24–26), atsakovė 2020 m. gruodžio 7 d. 16:59 val. elektroniniu laišku persiuntė ieškovei pasirašytus sutikimą ir susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo nuo 2020 m. gruodžio 7 d. (el. b. apyrašo t. I, 27–29), ieškovės (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 7 d. 18:14 val. elektroniniame laiške atsakovei nurodė, kad pasiūlymas nebegalioja, darbo sutartis su atsakove tęsiama (el. b. apyrašo t. I, l. 30), ieškovė 2020 m. gruodžio 9 d. surašė aktą dėl atsakovės neatvykimo į darbą 2020 m. gruodžio 8–9 dienomis (el. b. apyrašo t. I, l. 31), ieškovė elektroniniu paštu pateikė atsakovei reikalavimą pasiaiškinti raštu dėl neatvykimo į darbą (el. b. apyrašo t. I, l. 32), atsakovė 2020 m. gruodžio 10 d. pateikė atsakymą į reikalavimą pasiaiškinti, kuriame nurodė, jog darbo santykiai su ieškove yra pasibaigę nuo 2020 m. gruodžio 7 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 33), ieškovės (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 10 d. surašė atsakymą į atsakovės 2020 m. gruodžio 10 d. pasiaiškinimą, kuriame nurodė, kad darbo santykiai tarp šalių nėra nutrūkę, todėl atsakovė 2020 m. gruodžio 7–9 dienomis turėjo būti darbe, tačiau darbe nebuvo be pateisinamos priežasties, kas laikoma šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu, už ką gali būti taikomas darbo sutarties nutraukimas bei pasiūlė atsakovei atvykti susitikti su įmonės vadovais (el. b. apyrašo t. I, l. 34), ieškovės generalinis direktorius 2020 m. gruodžio 11 d. pranešimu apie darbo sutarties nutraukimą Nr. (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę, kad nuo 2020 m. gruodžio 11 d. nutraukia darbo sutartį su atsakove dėl darbuotojos kaltės (DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 1 punktas), kadangi ji be pateisinamos priežasties neatvyko į darbą 2020 m. gruodžio 7–9 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 35), darbuotoja 2021 m. sausio 12 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl neteisėto atleidimo iš darbo, pripažinimo, kad darbo sutartis pasibaigė šalių susitarimu, įpareigojimo įmonės įvykdyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo bei kompensacijos išieškojimo (el. b. apyrašo t. I, l. 36–38), Darbo ginčų komisija 2021 m. vasario 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo darbuotojos prašymą patenkino iš dalies – nusprendė pakeisti darbuotojos atleidimo iš darbo įmonėje datą ir pagrindą bei pripažinti, kad darbuotojos darbo sutartis su įmone nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 7 d. pagal DK 54 straipsnio 1 dalį (šalių susitarimu), įpareigoti įmonę perleisti draudėjo teises ir pareigas, tame tarpe, turtines teises į sukauptą sumą, tokia apimtimi kiek ji buvo taikoma darbuotojai, kaip apdraustajai, remiantis 2016 m. birželio 1 d. sudarytu susitarimu tarp darbuotojos ir darbdavės, Pensinio draudimo su garantuotomis palūkanomis sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka (el. b. apyrašo t. I, l. 11–19).

DK 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.

DK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbo sutarties šalies kitai darbo sutarties šaliai šio kodekso, kitų darbo teisės normų ar sutarčių nustatytais atvejais perduodami dokumentai (pranešimai, prašymai, sutikimai, prieštaravimai ir kita) ir kita informacija turi būti pateikiami raštu. Dokumentų ir informacijos tinkamu pateikimu raštu laikomi tie atvejai, kada duomenys perduodami įprastai naudojamomis informacinių technologijų priemonėmis (elektroniniu paštu, mobiliaisiais įrenginiais ir kita) su sąlyga, kad įmanoma nustatyti informacijos turinį, jos pateikėją, pateikimo faktą ir laiką, taip pat sudarytos protingos galimybės ją išsaugoti. Jeigu darbo sutarties šalis nurodo pagrįstas abejones dėl šių abiejų sąlygų buvimo, įrodyti, kad jos buvo sudarytos, privalo darbdavys.

DK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį. DK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Darbo sutarties nutraukimo sąlygos gali būti ribojamos tam tikrą veiklą reglamentuojančiais įstatymais. DK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas. DK 54 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sudarytas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo ar darbo sutarties šalies raštu išreikštas sutikimas su pasiūlymu nutraukti darbo sutartį pabaigia darbo sutartį juose nurodytomis sąlygomis ir darbdavys ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną privalo įforminti darbo sutarties pasibaigimą.

Pažymėtina, kad tiek nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu, tiek vėliau ginčijant darbo sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą, esminę reikšmę turi tai, ar buvo išreikšta tikroji suderinta šalių valia dėl darbo sutarties nutraukimo.

Nagrinėjamu atveju ieškovės teigimu, 2020 m. gruodžio 7 d. elektroniniu laišku ieškovės (duomenys neskelbtini) atsakovei siuntė tik darbo sutarties nutraukimo abipusiu susitarimu projektą peržiūrai, tokiu būdu ji su atsakove tik derino darbo sutarties nutraukimo sąlygas, ką po to būtų teikusi įmonės generaliniam direktoriui pasirašymui, todėl, ieškovės vertinimu, ieškovės vykdančiosios direktorės atsakovei nusiųstas ieškovės generalinio direktoriaus nepasirašytas susitarimo projektas negali būti laikomas tikrąja suderinta šalių valia, be to, pažymėjo, kad ieškovės vykdančioji direktorė nėra ieškovės teisėtas įgaliotas atstovas pasirašyti darbo sutarties nutraukimo dokumentus, o veikia tik kaip tarpininkas, asistentas tarp darbdavės ir darbuotojos, tuo labiau, projektas ir susitarimas nutraukti darbo sutartį abiejų šalių susitarimu ieškovės buvo atšauktas tą pačią dieną ir niekada nebuvo pasirašytas teisėto ieškovės atstovo. Teismas, išsamiai įvertinęs bylos medžiagą, tokią aukščiau išdėstytą ieškovės poziciją laiko visiškai nepagrįsta.

Pastebėtina, kad, visų pirma, atsakovė 2020 m. gruodžio 2 d. ieškovės (duomenys neskelbtini) K. N. (kuris su atsakove buvo pasirašęs darbo sutartį kaip tuometinis įmonės (duomenys neskelbtini) (el. b. apyrašo t. I, l. 20–21)) parašė, kad tiek iš jo, tiek iš įmonės (duomenys neskelbtini) yra sulaukusi pastebėjimų, jog įmonėje savo tikslus, dėl kurių ji buvo priimta į darbą, ji jau įvykdė ir šiuo metu įmonė sunkiai jai gali pasiūlyti atitinkamas pareigas, kurioms buvo priimta, todėl pasiteiravo, ar svarstytinas darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu klausimas, su kuo įmonės (duomenys neskelbtini) K. N. raštu sutiko, pasiteiraudamas atsakovės, ką ji norėtų pasiūlyti (el. b. apyrašo t. I, l. 22), taigi, įmonės (duomenys neskelbtini) iš esmės sutiko su atsakovės pasiūlymu nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu ir imtos derinti tokio susitarimo sąlygos. Po to, 2020 m. gruodžio 4 d. elektroniniu paštu įmonės (duomenys neskelbtini) atsakovei parašė, kad (duomenys neskelbtini) K. N. jai persiuntė jos (atsakovės) sprendimą nutraukti darbo sutartį ir ji nurodė teikianti atsakymus į atsakovės iškeltus klausimus, susijusius su darbo sutarties nutraukimu, vadinasi, kartu informavo atsakovę, kad įmonės akcininkas ir vienas iš vadovų jai perdavė darbo sutarties nutraukimo klausimo tvarkymą, (duomenys neskelbtini) šiame elektroniniame laiške atsakovei nurodė, kad įmonė sutinka perrašyti investicinę draudimo sutartį jos (atsakovės) vardu, nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu, o darbo sutartį nurodė šalių susitarimu įmonė su ja nutraukia nuo 2020 m. gruodžio 7 d. (el. b. apyrašo t. I, l. 23), taigi, aiškiai ir nedviprasmiškai įmonės (duomenys neskelbtini), įgaliota įmonės (duomenys neskelbtini) atsakovei nurodė, kad įmonė su ja darbo sutartį nutraukia nuo 2020 m. gruodžio 7 d. šalių susitarimu ir sutinka perrašyti investicinę draudimo sutartį jos (atsakovės) vardu. Vien tai, kad tame pačiame elektroniniame laiške įmonės (duomenys neskelbtini) nurodė, kad lauks atsakovės biure 2020 m. gruodžio 7 d. darbo sutarties nutraukimo įforminimui, nepaneigia aiškiai raštu išreikštos įmonės valios dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, datos ir sąlygų. Be to, sekantis įmonės (duomenys neskelbtini) 2020 m. gruodžio 7 d. 13:51 val. elektroninis laiškas atsakovei, kuriame nurodyta, kad persiunčiamas dokumentas pavadinimu darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu peržiūrai, prie kurio prisegtas 2020 m. lapkričio 30 d. pasiūlymas nutraukti darbo sutartį pagal DK 54 straipsnį ir 2020 m. gruodžio 7 d. susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 54 straipsnį, (el. b. apyrašo t. I, l. 24–26) dar kartą patvirtina įmonės laisvą valią dėl darbo sutarties su atsakove nutraukimo pagrindo (DK 54 straipsnis), datos (2020 m. gruodžio 7 d.) ir sąlygų (tarp kurių, susitarimo, kad įmonė darbuotojai perleidžia savo, kaip draudėjo, teises ir pareigas, tame tarpe, turtines teises į sukauptą sumą, tokia apimtimi, kiek ji buvo taikoma darbuotojai, kaip apdraustajai, remiantis 2016 m. birželio 1 d. sudarytu susitarimu tarp darbuotojos ir darbdavės, Pensinio draudimo su garantuotomis palūkanomis sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka). Nors ant šių dokumentų ir nebuvo įmonės generalinio direktoriaus parašo, tačiau, pastebėtina, šie dokumentai atsakovei buvo įteikti elektroniniu paštu, o ne į rankas, vadinasi, pagal DK 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, laikomi tinkamai raštu perduotais iš įmonės pusės, kaip įmonės valią atspindinčiais, dokumentais. Jei dokumentus įmonės vardu atsakovei teikia tam įgaliojimų neturintis įmonės darbuotojas, tai negali sukelti neigiamų padarinių atsakovei, kadangi jau vien dokumentus teikiančio darbuotojo pareigų pavadinimas ((duomenys neskelbtini)) suponuoja pagrįstą darbuotojos įsitikinimą, kad dokumetus įmonės vardu teikia tokius įgaliojimus turintis asmuo, tuo labiau pirmąjame aukščiau aptartame (duomenys neskelbtini) atsakovei adresuotame elektroniniame laiške ji pati atsakovei nurodė, kad atsakovės atleidimo iš darbo procedūrą ji tvarko įmonės (duomenys neskelbtini) K. N. nurodymu ir pateikė aiškią įmonės poziciją tuo klausimu. Darbuotoja šiuo atveju negali atsakyti už kito darbuotojo savivalę ar nepakankamą savo veikimo įgaliojimų laipsnio atskleidimą ar pan., darbuotojus kontroliuoti turi įmonė, todėl įmonė, būdamas juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, veikianti nepakankamai rūpestingai ir atidžiai turi prisiimti iš tokio savo veikimo kylančius neigiamus padarinius, tuo labiau, kaip jau pažymėta aukščiau, pats pareigų pavadinimas ((duomenys neskelbtini)) darbuotojai negalėjo sukelti net menkiausių abejonių, jog dokumentus įmonės vardu jai teikia tam įgaliojimų neturintis asmuo, be to, svarbu pastebėti dar ir tai, kad pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, visos abejonės aiškinamos darbuotojo naudai.

Taigi, kai įmonės elektroniniu paštu atsiųstus dokumentus pasirašė atsakovė ir juos 2020 m. gruodžio 7 d. 16:59 val. elektroniniu laišku persiuntė įmonei (el. b. apyrašo t. I, l. 27–29) laikoma, kad abi šalys raštu išreiškė savo suderintą valią dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu nuo 2020 m. gruodžio 7 d., kartu susitariant, kad įmonė darbuotojai perleis savo, kaip draudėjo, teises ir pareigas, tame tarpe, turtines teises į sukauptą sumą, tokia apimtimi, kiek ji buvo taikoma darbuotojai, kaip apdraustajai, remiantis 2016 m. birželio 1 d. sudarytu susitarimu tarp darbuotojos ir darbdavės, Pensinio draudimo su garantuotomis palūkanomis sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka (susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo 4 punktas).

Teismo posėdžio metu įmonės atstovas patvirtino, kad darbuotoja darbdavei nedarė jokio spaudimo ar poveikio dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu ir jo sąlygų. Teismas nenustatė darbuotojos neteisėtų veiksmų (psichologinio spaudimo ar pan.), nulėmusių darbdavės valios susiformavimą nutraukiant darbo sutartį, taigi, darbdavė aukščiau nurodytus dokumentus darbuotojai elektroniniu paštu teikė laisva valia, suprasdama tiek tokių dokumentų teikimo elektroniniu paštu darbuotojai esmę, tiek pasekmes. Byloje nustatyta, kad šalys raštu išreiškė tikrąją suderintą savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo, datos ir sąlygų, kaip kad jos įtvirtintos 2020 m. gruodžio 7 d. susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo (el. b. apyrašo t. I, l. 29). Byloje ieškovės teigtas atsakovės nesąžiningumas nenustatytas.

Nors po 2020 m. gruodžio 7 d. 16:59 val. elektroniniu laišku atsakovės įmonei persiųstų pasirašytų dokumentų (pasiūlymo ir susitarimo pagal DK 54 straipsnį) (el. b. apyrašo t. I, l. 27–29) įmonė 2020 m. gruodžio 7 d. 18:14 val. elektroniniame laiške atsakovei nurodė, kad jos pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu nebegalioja (el. b. apyrašo t. I, l. 30), tačiau, pastebėtina, jis atsakovei pateiktas jau po atsakovės dokumentų pasirašymo, taigi, jau esant abiejų šalių raštu išreikštai suderintai valiai dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Be to, kaip teisingai pastebėjo atsakovė, DK nei darbdavei, nei darbuotojai nesuteikia teisės atšaukti pateikto pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu (priešingai nei darbo sutarties nutraukimo DK 55 straipsnio atveju), todėl ieškovės argumentai apie tai, kad ji atšaukė pateiktą pasiūlymą, yra teisiškai nepagrįsti. Čia svarbu kartu atkreipti dėmesį dar ir į tai, kad tokiu pasiūlymo atšaukimu, pati įmonė patvirtina, kad, vis dėl to, ji tokį pasiūlymą darbuotojai buvo teikusi savo valia.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas konstatuoja, jog 2020 m. gruodžio 7 d. vyko darbo sutarties su atsakove nutraukimo įforminimas, kadangi šalių valia darbo sutartį šalių susitarimu nutraukti buvo nuo 2020 m. gruodžio 7 d., kokių konkrečiai darbų atsakovė tą dieną neatliko byloje įrodymų nėra, darbo sutartis buvo nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 7 d. DK 54 straipsnio pagrindu, todėl darbdavė visiškai nepagrįstai įformino darbuotojai pravaikštas 2020 m. gruodžio 7–9 d. ir atleido ją kaip padariusią šiurkštų darbo pareigų pažeidimą pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 dalies 1 punktą nuo 2020 m. gruodžio 11 d., todėl darbuotoja pagrįstai siekia, kad jos atleidimo iš darbo pagrindas būtų pakeistas kartu su data, taigi, teismas keičia atsakovės atleidimo iš darbo pas ieškovę datą ir pagrindą bei pripažįsta, kad tarp šalių sudaryta darbo sutartis yra nutraukta DK 54 straipsnio pagrindu nuo 2020 m. gruodžio 7 d.

Taipogi, kaip jau teismo konstatuota aukščiau, šalių laisva valia sudaryto susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo 4 punkte įtvirtinta, kad įmonė darbuotojai perleis savo, kaip draudėjo, teises ir pareigas, tame tarpe, turtines teises į sukauptą sumą, tokia apimtimi, kiek ji buvo taikoma darbuotojai, kaip apdraustajai, remiantis 2016 m. birželio 1 d. sudarytu susitarimu tarp darbuotojos ir darbdavės, Pensinio draudimo su garantuotomis palūkanomis sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka, taigi, matyti, darbuotoja nepageidavo jokių kompensacinių išmokų, o pageidavo, kad ieškovė perleistų jai teises ir pareigas pagal Pensinio draudimo sutartį ir tik tą dalį, kurią ji (atsakovė) buvo užsidirbusi darbo santykių su ieškove metu, darbdavė tokiai darbuotojos valiai pritarė (susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo 4 punktas), taigi, darbuotoja pagrįstai siekia, kad įmonė būtų įpareigota perleisti jai draudėjo teises ir pareigas, tame tarpe, turtines teises į sukauptą sumą, tokia apimtimi kiek ji buvo taikoma darbuotojai, kaip apdraustajai, remiantis 2016 m. birželio 1 d. sudarytu susitarimu tarp darbuotojos ir darbdavės, Pensinio draudimo su garantuotomis palūkanomis sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka, teismas tokį darbuotojos reikalavimą tenkina ir įpareigoja darbdavę perleisti darbuotojai savo, kaip draudėjo, teises ir pareigas, tame tarpe, turtines teises į sukauptą sumą, tokia apimtimi, kiek ji buvo taikoma darbuotojai, kaip apdraustajai, remiantis 2016 m. birželio 1 d. sudarytu susitarimu tarp darbuotojos ir darbdavės, Pensinio draudimo su garantuotomis palūkanomis sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

Pažymėtina, kad pagal DK nuostatas, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus, teismo sprendimui darbo ginčo byloje įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 3, 4, 7 dalys).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, remdamasis ištirtų bylos įrodymų visuma, teisingumo ir protingumo kriterijais, vidiniu įsitikinimu, teismas daro išvadą ir konstatuoja, kad ieškinys yra nepagrįstas, todėl jį tenkinti, vadovaujantis ieškovės nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo, ieškinys atmetamas, teismas keičia atsakovės atleidimo iš darbo pas ieškovę datą ir pagrindą bei pripažįsta, kad tarp šalių sudaryta darbo sutartis yra nutraukta DK 54 straipsnio pagrindu nuo 2020 m. gruodžio 7 d., teismas įpareigoja darbdavę perleisti darbuotojai savo, kaip draudėjo, teises ir pareigas, tame tarpe, turtines teises į sukauptą sumą, tokia apimtimi, kiek ji buvo taikoma darbuotojai, kaip apdraustajai, remiantis 2016 m. birželio 1 d. sudarytu susitarimu tarp darbuotojos ir darbdavės, Pensinio draudimo su garantuotomis palūkanomis sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka; teismo sprendimui įsiteisėjus Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje, kurioje darbuotojos prašymai buvo patenkinti, netenka galios, kita Darbo ginčų komisijos sprendimo dalis yra įsiteisėjusi.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Teismas konstatuoja, jog teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai, todėl teismas vertina, kad atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu. Pagrindo spręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą ieškovei nėra.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovės jos patirtas jį atstovavusiam advokatui sumokėtas 1 815 Eur išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu (el. b. apyrašo t. I, l. 39, 192–195). Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovei iš ieškovės 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatyrė.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ ieškinį atmesti.

Pakeisti atsakovės I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) atleidimo iš darbo pas ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Paysera LT“ (j. a. k. 300060819) datą ir pagrindą – pripažinti, kad atsakovės I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) darbo sutartis su ieškove uždarąja akcine bendrove „Paysera LT“ (j. a. k. 300060819) nutraukta nuo 2020 m. gruodžio 7 d. pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 54 straipsnio 1 dalį (šalių susitarimu).

Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Paysera LT“ (j. a. k. 300060819) perleisti atsakovei I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) savo, kaip draudėjos, teises ir pareigas, tame tarpe, turtines teises į sukauptą sumą, tokia apimtimi, kiek ji buvo taikoma I. S., kaip apdraustajai, remiantis 2016 m. birželio 1 d. sudarytu susitarimu tarp I. S. ir uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“, Pensinio draudimo su garantuotomis palūkanomis sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta tvarka.

Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. DGKS-651 darbo byloje Nr. APS-131-697 dalyje, kurioje atsakovės I. S. prašymai buvo patenkinti, laikyti netekusiu galios, kita Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2021 m. vasario 9 d. sprendimo Nr. DGKS-651 darbo byloje Nr. APS-131-697 dalis yra įsiteisėjusi.

Priteisti atsakovei I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ (j. a. k. 300060819) 1 815 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

.