Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, nuotolinio teismo posėdžio būdu, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui M. D., trečiajam asmeniui antstoliui D. B., dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo bei atsakovo M. D. priešieškinį ir patikslintą priešieškinį ieškovei J. J. dėl nepagrįsto parturtėjimo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį patenkinti, iš esmės patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, jog 2016-12-14 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo

pakeistas 2013-05-13 Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimas, kuriuo iš atsakovo M. D. nepilnamečiui sūnui N. J., gim. 2012-07-31, priteisto išlaikymo dydis nuo 57,92 Eur buvo padidintas iki 160 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą mokant iki einamojo mėnesio 15 dienos.

Atsakovas su vaiku ryšio nepalaiko ir nebendrauja, visiškai nesidomi kaip sūnus auga, kaip jam sekasi mokslai ir t.t. Tokiu būdu, atsakovas nevykdo savo kaip tėvo pareigos, numatytos įstatyme - dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Atsakovas faktiškai yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo, todėl visa vaiko auginimo našta tenka išsirtinai vienai ieškovei.

Iki 2019 metų gruodžio mėn. ieškovė su vaiku ir atsakovu gyveno atsakovo brolio R. D. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau 2019 metų gruodžio mėn. atsakovas išvarė ieškovę su vaiku iš namų ir nuo to laiko, ieškovė su vaiku apsigyveno nuomojamame bute, esančiame adresu, (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu, kai ieškovė su vaiku ir atsakovu gyveno kartu, ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini) kur kas mėnesį uždirbavo apie 1500 Eur atlyginimą. Atsakovas niekur nedirbo, todėl ieškovei išėjus į darbą, vaikas likdavo su atsakovu. Tačiau atsakovas pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu, nebesirūpino vaiku, todėl ieškovė 2019 metų gegužės pabaigoje birželio pradžioje paprašė savos tetos R. J., gyvenančios Plungėje, kad ji atvyktų prižiūrėti vaiko, kol ieškovė bus darbe. R. J. atvykusi apsigyveno kartu tame pačiame name, kur gyveno ir ieškovė su vaiku ir atsakovu. Maždaug po mėnesio, atsakovas liepė R. J. išvykti, nes ji jam trukdė namuose vartoti alkoholį. Kadangi atsakovas pastoviai piktnaudžiavo alkoholiu, vaiku nebesirūpino, ieškovei teko palikti gerai apmokamą darbą ir ieškotis kito, kad ir mažiau apmokamo darbo, tačiau, kad darbo pamaina baigtųsi anksčiau, kad ji turėtų daugiau laiko pasirūpinti vaiku. Todėl 2019-07-29 ieškovė išėjo savo noru iš (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. spalio mėn. įsidarbino (duomenys neskelbtini) kur jos gaunamas darbo užmokestis buvo apie 400 Eur.

Taigi, po 2016-12-14 Mažeikių rajono apylinkės teisme priimto sprendimo dėl išlaikymo vaikui dydžio nustatymo, ieškovės ir vaiko gyvenimo sąlygos iš esmės pasikeitė. Nuo 2019 metų gruodžio mėn. ieškovė su vaiku nebeturi pastovios gyvenamos vietos. Šiuo metu ieškovė su vaiku gyvena nuomojamame bute, už kurio nuomą pagal sutartį reiki mokėti po 200 Eur kas mėnesį, neskaitant komunalinių mokesčių.

Ieškovei vienai tenka rūpintis šalių vaiko priežiūra, dėl ko jai teko pakeisti darbo vietą, nors ir už mažesnį atlyginimą, tačiau dėl visuotinai žinomos situacijos dėl siaučiančios virusinės epidemijios, ieškovė neteko ir šio darbo, todėl ji su vaiku išvyko gyventi į kitą miestą į Plungę, kur jai padeda jos teta, gyvenanti tame pačiame mieste. Šiuo metu ieškovė ieškosi darbo ir yra registruota užimtumo tarnyboje.

Atsakovas savo noru pats išlaikymo nemoka, o pinigus už išlaikymo įsiskolinimus ieškovė gauna per anstolį, kuris vykdo išieškojimą. Kadangi atsakovas išlaikymą teikia nereguliariai (tik kai iššieško antstolis), tai apsunkina ieškovės galimybes nupirkti būtinas priemones vaiko mokslams. Dėl visuotinai žinomos epidemijos, mokslai vaikams vyksta nuotoliniu būdu, todėl ieškovė turėjo pirkti vaikui kompiuterį. Kadangi visos sumos iškarto sumojėti ji negalėjo, ieškovė 2020-03-30 sudarė kompiuterio pirkimo pardavimo sutartį su bendrove Tele2, pagal kurią ji 24 mėnesių laikotarpiui įsipareigojo mokėti po 30,75 Eur. Atsakovas prie šios vaiko mokslams būtinos priemonės pirkimo neprisidėjo visiškai.

Taip pat vaiko sveikata nėra pagerėjusi – anksčiau nustatyta liga nėra išgydyta, vaikas iki šiol serga bronchine astma ir alerginiu rinitu. Nors vaistai vaiko gydymui yra kompensuojami ir už vaistus reikia primokėti keletą eurų, tačiau yra būtina nuolatinė gydytojo priežiūra bei specifinis gydymas, vaiką tenka vežioti pas gydytojus, kartais ir į Vilnių, todėl kelionės pas gydytojus taip pat kainuoja. Be to, pagal gydytojų rekomendacijas jam yra naudinga pabūti prie jūros, todėl bent kartą metuose ieškovė norėtų nuvežti vaiką į pajūrį.

Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė prašė tenkinti priešieškinį ir patikslintą priešieškinį. Nurodė, jog atsakovo brolis R. D. už atsakovą ieškovei mokėjo išlaikymą vaikui N. J. (iš viso sumokėjo 2 063,01 Eur). Atsakovo brolis R. D. už atsakovą į ieškovės banko sąskaitą pavedimais atliko: 2014 metais atliko 8 pavedimus, 2015 metais – 7 pavedimus, 2016 metais - 5 ir 2017 metais – 4 pavedimus, kurių paskirtyje nurodė „M. D. alimentai“, iš viso 2063,01 Eur sumai. Pažymėtina, kad R. D. atsakovui jokių pretenzijų dėl 2063,01 Eur sumos neturi.

Taigi, atsakovo broils R. D. per penkerių metų laikotarpį, nuo 2014- 08-12 iki 2019-10-04, 148 banko mokėjimo pavedimais, periodiškai po kelis kartus į mėnesį, įvairiomis sumomis, kurių dydis svyruoja nuo 10 Eur iki 1 000 Eur dydžio, pervedė Ieškovei 15 622,22 Eur.

Nepaisant ieškovei pervestų į jos banko sąskaitą aukščiau nurodytų ženklių sumų, ji dėl išlaikymo įsiskolinimo kreipėsi į antstolį D. B., kuris priverstinai iš atsakovo išieškojo 8 271 Eur sumą. O būtent, antstolio D. B. 2020-08-18 rašto Nr. S-20-35-22982 duomenimis, vykdomojoje byloje Nr. 0035/19/01776 pagal 2016-12-14 Telšių apylinkės teismo Mažeikų rūmų išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT4488-169/2016 iš skolininko M. D. išieškotojo J. J. naudai išieškomas išlaikymas. Antstolis D. B. iš skolininko M. D. išieškojo ir išieškotojai J. J. pervedė: 2019-09-05 – 1 807,12 Eur išlaikymo; 2019-09-20 – 218,46 Eur išlaikymo; 2020-03-17 – 5 183,42 Eur išlaikymo; 2020-04-11 – 354 Eur išlaikymo; 2020-07-14 – 531 Eur išlaikymo; 2020-08-07 – 177 Eur išlaikymo.

Taigi, ieškovė neinformavo antstolio D. B., kad į jos sąskaitą iš atsakovo brolio R. D. sąskaitos yra pervedamos pinigų sumos, skirtos vaiko išlaikymui. Taigi ieškovė, nuslėpdama nuo antstolio šią informaciją ir antstolis, neturėdamas informacijos, kad už atsakovą išlaikymą vaikui teikia jo brolis R. D., antstolis priverstinai išieškojo pinigų sumas iš atsakovo M. D. sąskaitos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis ir CK 3.192 straipsnio 1 dalis numato tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. LAT yra konstatavęs, kad „pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės“. Tėvų pareiga išlaikyti vaiką yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti

vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Taigi, kaip matyti, atsakovas pripažįsta nevykdęs imperatyvios įstatyminės pareigos - teikti išlaikymą vaikui, tačiau teigia, kad ieškovė neteisėtai praturtėjo.

Institucijos, duodančios byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, išvados į bylą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priešieškinis atmestinas.

Dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo

CK 3.201 str. numato, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taip pat priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms.

Byloje nustatyta, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-12-14 sprendimu buvo pakeistas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimas, kuriuo iš atsakovo M. D. nepilnamečiam sūnui N. J. priteisto išlaikymo dydis nuo 57,92 Eur padidintas iki 160 Eur.

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal šio straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė pakeisti išlaikymo dydį, pasikeitus tėvų turtinei padėčiai. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra tiek vaikų tėvų turtinės padėties pakitimas, tiek vaiko poreikių pasikeitimas bei kitos aplinkybės. Spręsdamas tiek išlaikymo priteisimo, tiek išlaikymo pakeitimo klausimą, teismas vadovaujasi vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principu, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. LAT formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad analizuodami konkretaus vaiko poreikio turinį ir apimtį, teismai turi atsižvelgti į teisės aktuose įtvirtintas vaiko teises, į tai, kad vaikui turi būti sudarytos būtinos vystytis sąlygos. Taigi turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 20 d. nutartis Nr. 3K-3-37/2013). Nagrinėjamu atveju iš byloje esančio Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-12-14 sprendimo matyti, kad iš tėvo vaiko išlaikymui priteista po 160 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės. Teismas, priteisdamas tokio dydžio išlaikymą, nustatė, jog atsakovas šiuo metu atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, atsakovas turi nekilnojamojo turto, kuris dėl skolinių įsipareigojimų, yra areštuotas, santaupų banko sąskaitose neturi. Kitų šeimos išlaikytinių neturi.

Kaip parodė atsakovas, jis iš laisvės atėmimo vietos grįžo 2017 metų spalio mėnesį. Šiuo metu jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje kaip asmuo ieškantis darbo. Taigi, laikytina, jog atsakovo padėtis nuo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-12-14 priimto sprendimo pasikeitė, jis turi visas galimybes įsidarbinti ir gauti pajamas.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-12-14 sprendime nustatė, jog ieškovės pajamas per mėnesį sudaro 121,21 Eur suma – 106,01 Eur socialinė pašalpa ir 15,20 Eur išmoka už vaiką. Ieškovė nurodo, jog nuo to laiko jos materialinė padėtis pasikeitė, nes ji su vaiku gyvena nuomojamame bute už kurį reikia mokėti 200 Eur nuomos mokestį ir už komunalines paslaugas. Ieškovė yra registruota Užimtumo tarnyboje kaip asmuo ieškantis darbo. Pragyventi iš išlaikyti vaiką ieškovei padeda teta. Iki 2019 metų liepos mėnesio jos pajamos buvo apie 1 500 Eur gaunamas atlyginimas, nuo 2019 m. spalio apie 400 Eur gaunamas atlyginimas, o nuo 2020 m. kovo mėn. pajamų, susijusių su darbu negauna. Atsakovė vardu registruotas nekilnojamasis turtas – miškų ūkio paskirties žemės sklypas. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino ieškovė, ji gauna 111 Eur išmoką vaikui (vaiko pinigai).

Taigi, iš aptartų rašytinių įrodymų darytina išvada, jog tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis yra panaši.

Teismas pažymi, kad nors ieškovė įrodymų, patvirtinančių vaiko poreikių padidėjimą nepateikė, tačiau akivaizdu, kad vaikui augant jo poreikiai maistui, rūbams, laisvalaikiui, pomėgiams, lavinimuisi didėja. Vaikui paaugus padidėjo ne tik išlaidos jo maistui, rūbams, mokyklinėms priemonėms, bet ir išlaidos elektrai, dujoms, vandeniui, už ką tenka apmokėti ieškovei. Be to, pasikeitus ekonominei situacijai būtinosios išlaidos yra ženkliai padidėjusios. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad vaiko išlaikymui mėnesiui nepakanka 431 Eur (jeigu tėvai lygiomis dalimis teiktų išlaikymą vaikui + vaiko pinigai). Tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaikais. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, net ir gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis Nr. 3K-3-790/2002 E. A. v. A. A.). Teismas kategoriškai pasisako, kad atsakovo pareiga teikti savo vaikams išlaikymą – prioritetinė, lyginant su atsakovo deklaruotu poreikiu pačiam pragyventi. Teismo manymu, tėvų turtinė padėtis, o tuo pačiu ir jų gebėjimas teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikams, turi būti nustatoma ne tik atsižvelgiant į jų gaunamas, turimas pinigine lėšas, turimą nekilojamą, kilnojamą turtą, bet ir į tėvų galimybes dirbti ir užsidribti, bei kaip jie siekia tomis galimybėmis pasinaudoti. Kaip minėta byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių atsakovo ribotą galimybę dirbti ir uždirbti pakankamas pajamas tiek vaiko išlaikymui, tiek paties pragyvenimui. Taip pat, byloje nėra jokių duomenų, jog prašomas padidinti išlaikymas vaikui ženkliai pablogintų atsakovo turtinę padėtį. Teismas atsižvelgdamas į vaiko poreikius, šalių gaunamas pajamas, byloje esančius duomenis apie atsakovo gaunamas draudžiamąsias pajamas, laiko jog iš atsakovo priteistina 250,00 Eur dydžio išlaikymas nepilnamečiui sūnui. Toks išlaikymo dydis yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei atsakovo turtinei padėčiai.

Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185-3.186 str. str., 3.203 str. 1 d.), todėl ieškovei pavedama nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti 2063,01 Eur nepagrįsto parturtėjimo sumą

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės be teisinio pagrindo gautą pinigų 2 063,01 Eur sumą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2014-05-07 iki 2017-02-24 periodinėmis, nereguliariomis įmokomis atsakovo brolis R. D. į ieškovės atsiskaitomąją banko sąskaitą pervedė viso 2 063,01 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „M. D. alimentai“. R. D. 2020-12-02 pakvitavime nurodyta, jog jis jokių pretenzijų dėl 2 063,01 pinigų sumos, kuri buvo pervesta į J. J. sąskaitą M. D. neturi, nes M. D. grąžino jam šią pinigų sumą.

Atsakovas reikalavimą priteisti iš ieškovės šią sumą grindžia tuo, jog nepaisant atsakovo brolio už atsakovą mokamo išlaikymo vaikui, ieškovė kreipėsi į antstolį su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų vykdomuoju raštu dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-12-14 sprendimu priteisto išlaikymo išieškojimo.

Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis ( CK 6.237 straipsnio 1 dalis ). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutui taikyti būtinos tokios sąlygos: 1) nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2009 ).

Pažeistoms teisėms pagal nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančias teisės normas ginti būtina prielaida yra ta, jog turi būti praturtėta arba įgyta turto be teisinio pagrindo, t. y. praturtėjimo ar turto įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu.

Iš antstolio D. B. 2020-08-18 rašto Nr. S-20-35-22982 matyti, jog vykdomojoje byloje Nr. 0035/19/01776 pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikų rūmų 2016-12-14 sprendimą išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2YT-4488-169/2016 iš skolininko M. D. išieškotojo J. J. naudai išieškoma 6000 Eur ir 163,31 Eur/ mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2019-08-01. Antstolis D. B. iš skolininko M. D. išieškojo ir išieškotojai J. J. pervedė: 2019-09-05 – 1807,12 Eur išlaikymo; 2019-09-20 – 218,46 Eur išlaikymo; 2020-03-17 – 5183,42 Eur išlaikymo; 2020-04-11 – 354 Eur išlaikymo; 2020-07-14 – 531 Eur išlaikymo; 2020-08-07 – 177 Eur išlaikymo. Iš antstolio D. B. 2020-02-03 pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą Nr. 0035/19/01776 matyti, kad vykdant vykdomąjį dokumentą Nr. e2YT-4488-169/2016, išduotą 2019-07-23 Telšių apylinkės teismo Mažeikų rūmų, kad išlaikymo vaikui dydis 160 Eur, indeksuotas išlaikymo dydis 177 Eur. 2019 m. lapkričio, 2019 m. gruodžio ir 2020 m. sausio mėnesiais sumos išieškotos nebuvo.

Kaip minėta, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-05-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-75-832/2013, iš atsakovo M. D. buvo priteista po 200 Lt (57,92 Eur) per mėnesį išlaikymas nepilnamečiam N. J.. Taigi, atsakovas turėjo pareigą nuo 2012-09-26 iki Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2016-12-14 sumokėti 3 011,84 Eur išlaikymą (52 mėnesiai ×57,92 Eur).

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis atsakovas laikotarpiu nuo 2014-02-19 iki 2017-10-17 atiko laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namų tardymo izoliatoriuje. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino atsakovas, būdamas laisvės atėmimo vietoje jis pats išlaikymo vaikui nemokėjo, tačiau tai už jį darė atsakovo brolis R. D.. Byloje ginčo, jog ieškovė iš atsakovo brolio laikotarpiu nuo 2014-05-07 iki 2017-02-24 gavo 2 063,01 Eur vaiko išlaikymui, nėra. Tai patvirtina ir į bylą pateiktas R. D. sąskaitos išrašas. Tačiau kaip minėta, atsakovas laikotarpiu nuo 2012-09-26 iki 2016-12-14 privalėjo teikti ne mažesnį kaip 57,92 Eur išlaikymą vaikui, o nuo 2016-12-14 išlaikymo sumą buvo padidinta iki 160 Eur per mėnesį. Kaip matyti iš R. D. sąskaitos išrašo, jis 2014 metais nuo gegužės 7 d. iki gruodžio 31 d. pervedė ieškovei 753,01 Eur išlaikymo sumą, 2015 metais nuo sausio 11 d. iki rugsėjo 4 d. – 440 Eur sumą, 2016 metais nuo sausio 5 d. iki kovo 18 d. – 270 Eur sumą ir 2017 metais nuo sausio 25 d. iki vasario 24 d. – 600 Eur sumą. Taigi, išlaikymas buvo teikiamas nereguliariai ir teismo priteista išlaikymo 3 011,84 Eur suma (už 52 mėn.) nepilnamečiam vaikui išlaikyti pilnai nebuvo sumokėta. Atsakovo brolio ieškovei pervestą pinigų 2 063,01 Eur sumą išdalinus 52 dalis vidutiniškai gaunasi 39,67 Eur suma. Taigi, atsakovo teiktas išlaikymas nepilnamečiui vaikui nesiekė minimalios vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti mokėtinos sumos.

Be to, vykdomąjį dokumentą Nr. e2YT-4488-169/2016, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai išdavė 2019-07-23. Iki 2020-03-26 išlaikymo įsiskolinimas sudarė 7 386 Eur. Ir tik laikotarpiu nuo 2019-08-08 iki 2020-03-26 iš atsakovo buvo išieškota 7 209 Eur suma.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko gyvenamąją vietą nustačius su vienu iš tėvų, šiam iš tėvų tenka pagrindinė kasdienė vaiko priežiūra, taigi ir būtinos išlaidos, reikalingos vaikui tinkamai aprūpinti, taip pat nenumatytos išlaidos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnis) bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje e2S-489-565/2019).

Nagrinėjamu atveju atsakovas išlaikymo vaikui reguliariai neteikė, mokėdamas už išlaikymo mėnesį mažesnes ar didesnes nei priteista sumas arba išviso nepervesdamas lėšų išlaikymui. Išlaikymas vaikui yra reikalingas nuoseklus ir pastovus, o atsakovui tinkamai nevykdant savo pareigos ieškovė neginčytinai patyrė žymiai didesnes išlaidas vaiko išlaikymui. Darytina išvada, kad ieškovui teikus nepilnamečiui vaikui išlaikymą mažesnėmis sumomis, nei teismų praktikoje pripažįstamas minimalus išlaikymas vaiko būtiniesiems poreikiams tenkinti, ir išlaikymą mokant nereguliariai, ieškovo prašomos 2 063,01 Eur sumos priteisimas pablogintų šalių nepilnamečio vaiko materialinę padėtį, pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Atsakovo pareikštas priešieškinis atmetamas, kaip pažeidžiantis teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų sumai. Nagrinėjamu atveju laikytina, jog buvo patenkinta 83,33 proc. ieškinio reikalavimo. Ieškovė patyrė 550 Eur bylinėjimosi išlaidas ir pateikė tai patvirtinančius įrodymus, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 458,32 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos (teisinei pagalbai apmokėti).

Priešieškinį atmetus atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Taip pat iš atsakovo valstybei priteisiamas 68 Eur (250,00 x 12 mėn. x 3% x 75% ) žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 d. 1 p., 7 d., 85 straipsnio 1 d. 3 p., 96 straipsnio 1 dalis ), bei 8,58 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu(CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.53 str. 3 d., 3.192 str.., CPK3 str. 6 d., 541 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016-12-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4488-169/2016 iš atsakovo M. D. priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui N. J., gim. (duomenys neskelbtini) dydį ir priteisti iš atsakovo M. D., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui N. J., gim. 2012-07-31, išlaikymą po 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2020-08-27, iki N. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui N. J. priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo M. D. 458,32 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei J. J..

Priteisti iš M. D. 76,58 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Išaiškinti atsakovui, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.