- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-29
- Bylos Nr.
- 1S-229-928/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-6-00027-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- R. M.
- Advokatai
- Liutauras Lukošius
nerengdama teismo posėdžio apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. atstovo advokato Liutauro Lukošiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria tenkintas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės skundas, pakeistas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. kovo 21 d. nutarimas Nr. RV-22-2938 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nutarta nuteistajam R. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. M. nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendis pakeistas, nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies (sena redakcija) į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo XIV-1925 redakcija) ir R. M. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmes subendrintos ir paskirta galutinė 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartimi peržiūrėtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendis ir nutarta perkvalifikuoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023m. sausio 31 d. nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į švelnesnę nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir už šią veiką skirti laisvės atėmimo bausmę 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuteistajam R. M. subendrintos bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartimi, ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartimi, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 11 d., pabaiga – 2026 m. lapkričio 13 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2024 m. kovo 21 d. Komisijos nutarimu Nr. RV-22-2938 nutarta taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktu, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika ir yra stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis bausmės atlikimo metu įsitraukia į resocializacijos priemonių plano vykdymą, lankė užsiėmimus gilindamas finansinio raštingumo žinias, aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo psichologų vedamuose užsiėmimuose, taip pat socialinių – emocinių kompetencijų ugdymo užsiėmimuose, siekia valdyti savo kriminogeninius poreikius ir planuoja savo ateitį remdamasis socialiai priimtinomis normomis, stebimas nepertraukiamai disciplinuotas elgesys, skatintas vieną kartą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Nesutikdama su šiuo nutarimu, prokurorė pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartimi skundas tenkintas, pakeistas Komisijos 2024 m. kovo 21 d. nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nutarta nuteistajam R. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui. Tokia išvada padaryta atsižvelgus į tai, kad nuteistojo elgesyje šiuo metu dar vyrauja net 14 dinaminių kriminogeninių veiksnių, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip vidutinė, iš to daro išvadą, jog nenustatytos maksimalios pastangos pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos mažinimui. Atkreipė dėmesį, kad nuteistasis turi itin didelius finansinius įsipareigojimus, jam stinga vidinės motyvacijos, turi problemų mąstymo ir elgesio srityje, savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažįsta, todėl ir sukeltos žalos savo nusikaltimais negeba įvertinti objektyviai, byloje nėra fiksuota duomenų apie nuteistojo išskirtinį norą reintegruotis į darbinę rinką siekiant išlaikyti stabilius ir ilgalaikius darbinius santykius. Toks neigiamas nuteistojo požiūris į nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir visuomenėje įtvirtintas elgesio normas, teismo manymu, suponuoja išvadą jog nuteistasis savo sukeltas pasekmes vertina subjektyviai ir neprisiima atsakomybės dėl savo elgesio. Nors R. M. nebuvo baustas per bausmės atlimimo laiką, tačiau skatintas taip pat buvo tik vieną kartą. Be to, teismas įvertinto atliktos ir neatliktos bausmės santykį ir konstatavo, jog dar nėra pagrindo manyti, kad atlikta bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką, jog ateityje jis nedarytų naujų nusikaltimų. Nutartyje padaryta išvada, kad aptarti duomenys nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.
Šalies argumentai
5. Nuteistojo R. M. atstovas advokatas Liutauras Lukošius skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį ir palikti galioti Komisijos 2024 m. kovo 21 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Skunde pažymėjo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytais motyvais, kurių pagrindu panaikintas Komisijos nutarimas taikyti lygtinį paleidimą nuteistojo R. M. atžvilgiu. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į nuteistojo teigiamą elgesį, norą keistis, dalyvavimą įvairiose teigiamose veiklose, nuobaudų neturėjimą, tačiau esminiu argumentu netaikyti lygtinio paleidimo tapo nuteistojo kaltės neprisipažinimas, jo galimybė grąžinti skolas ir apmokėti ieškinius bei individualūs psichologiniai veiksniai. Mano, kad teismas jau įvertino šias aplinkybes skirdamas bausmę, tai yra kaltės formą, motyvus, nuteistojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šiuo atveju nuteistajam buvo paskirta pati griežčiausia – laisvės atėmimo bausmė, todėl paskirtos bausmės motyvai ir pakartotinis jų vertinimas sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų klausimą yra negalimas.
5.2. Pabrėžė, kad nutartyje akcentuojamas kaltės neprisipažinimas teismo procese ir po jo, jau atliekant įkalinimo bausmę taip pat negali būti laikytinas teisiškai pagrįstu motyvu lemiančiu lygtinio paleidimo sprendimą. Atgaila už nusikaltimą gali būti išreiškiama įvairiomis formomis - aktyvia ir vidine, o aplinkybė, kad asmuo neišsako savo vidinių išgyvenimų dėl kaltės, nepasipasakoja, o teikia tik deklaratyvius teiginius negali būti pagrindas teigti, kad asmuo nesuvokė kodėl atsitiko taip, kad yra priimti apkaltinamieji teismo nuosprendžiai ir paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Nuteistojo kaltės prisipažinimas taip pat negali būti siejamas su skolų ar priteistų civilinių ieškinių dydžiu faktu. Nepriklausomai nuo to, kokia būtų asmens pozicija dėl kaltės, skolos ar civiliniai ieškiniai lieka ir privalės būti apmokėti. Pažymėjo ir tai, kad nuteistojo pasvarstymas apie asmeninį bankrotą tėra jo samprotavimas, kuris realybėje neturi jokio pagrindo, kadangi pagal teisinį fizinio asmens nemokumo reglamentavimą skolos kildinamos iš nusikalstamų veikų nėra jokia forma nurašomos.
5.3. Skunde akcentuoja, jog reali galimybė bent pradėti vykdyti įsipareigojimus kildinamus iš civilinių ieškinių baudžiamajame procese yra tik realus asmens darbas ir gaunamos pajamos. Prie skundo pateikė duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteiks galimybę dirbti R. M. pagal individualią veiklą, apie tai yra informuota ir Pravieniškių pataisos namų administracija. Atkreipė dėmesį, kad nuteistasis turi realios patirties baldų gamybos procese, statybinių medžiagų užpirkimu, pristatymu, pačiu darbo proceso organizavimu. Tuo atveju jeigu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo, probacijos tarnyba galėtų kontroliuoti šį procesą, kaip ir civilinių ieškinių padengimo procesą.
5.4. Nuteistojo siekis laikytis tvarkos, disciplinos padeda keistis asmeniui, vertinti savo atliktą neteisėtą elgesį ir gailėtis dėl to kiekvieną dieną. Nuteistasis turi viltį vėl pradėti verstis individualiai, matytis su savo sūnumi, mama, siekiant gyventi padorų, legalų gyvenimą ir grąžinti jam priteistas pinigų sumas, tačiau to negalintis padaryti dėl atsisakymo jam taikyti lygtinį paleidimą. Prašo atsižvelgti į nuteistojo esamą charakteristiką, elgesį, motyvaciją įkalinimo įstaigoje, siekį dirbti ir išgyventi. Taip pat prašo įvertinti nuteistojo amžių, sveikatos būklę bei pokyčius nuteistojo elgesyje, elgesį įkalinimo įstaigoje, pareigūnų vertinimą, bei argumentus išdėstytus komisijos nutarime bei iš dalies pirmos instancijos teismo motyvuose.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į nuteistojo atstovo skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo skundą atmesti ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apylinkės teismas priimdamas sprendimą šiame etape netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrįstai įvertino ne tik teigiamai nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau analizavo aplinkybių visumą ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistojo resocializacijos procesas vis dar nėra baigtas. R. M. pataisos procesas gali būti toliau nuosekliai koreguojamas teigiama linkme tokiu būdu mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
7. R. M. 2024 m. gegužės 21, 22 d. Kauno apygardos teismui pateikė papildomus duomenis, tai yra Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1 – ojo kalėjimo raštiškus atsakymus į nuteistojo pateiktus prašymus dėl informacijos suteikimo, konkrečiai dėl kriterijų pagal kuriuos nuteistasis gali būti skatinimas, bei dėl vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo išaiškinimo. Taip pat duomenis apie tai, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai atsisakė suteikti informaciją apie nukentėjusį fizinį asmenį, dėl ko neturi galimybės pradėti atlyginti priteistą žalą pagal dabar turimas galimybes. Taip pat atkreipė dėmesį, jog šiuo metu rengiamas pakartotinis jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. M. atstovo advokato Liutauro Lukošiaus skundas atmestinas.
8. Aukštesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės skundą ir pakeisdamas Komisijos nutarimą bei priimdamas sprendimą netaikyti nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėju atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos lygtinai ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino nuteistojo asmenybės charakteristiką, iškraipė kuriuos nors asmens byloje esančius duomenis ar juos nurodė klaidingai. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo ir jo atstovo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, sprendimą dėl lygtinio paleidimo priimanti institucija gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog R. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas.
11. Iš aukštesniajam teismui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų matyti, kad šiuo metu R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi šiuo atveju tam, kad nuteistajam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra būtina nustatyti akivaizdžią jo pažangą mažinant paminėtą riziką. Tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, turi būti nustatyti akivaizdūs pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti mažinant nuteistojo izoliavimo nuo visuomenės mastą, dar labiau sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Visgi, kaip matyti tiek 2023 m. liepos 4 d. pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu, tiek 2024 m. sausio 15 d. atlikto pakartotinio vertinimo metu R. M. nustatyta ta pati nusikalstamo elgesio rizika, priskiriama vidutinei grupei. Teismo nuomone, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pokytis, kuris išliko vidutinis, atsižvelgiant į bausmės atlikimo trukmę, yra akivaizdus patvirtinimas, kad viso bausmės atlikimo metu R. M. pakankamų pastangų mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nededa. Tai, kad nuteistojo teigimu šiuo metu yra vykdomas pakartotinis jo elgesio rizikos vertinimas, nesudaro pagrindo kvestionuoti apylinkės teismo nutartyje padarytų išvadų, kadangi jos padarytos remiantis tuo metu esančiais aktualiais duomenimis byloje. Apygardos teismas, neturi duomenų, jog šiuo metu nuteistojo elgesio pokyčiai yra tiek esmingai pakitę, kurie leistų lygtinio paleidimo klausimo kontekste daryti priešingas išvadas nei padarė apylinkės teismas.
12. Vienas iš pagrindinių informacijos apie nuteistojo pataisos procesą šaltinių yra Socialinio tyrimo išvada, kurioje esančius duomenis vertina tiek Komisija, tiek teismas, įgyvendindamas jam baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą kompetenciją. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis R. M. įsitraukia į resocializacijos priemonių plano vykdymą, lankė užsiėmimus gilindamas finansinio raštingumo žinias, aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo psichologų vedamuose užsiėmimuose, taip pat socialinių – emocinių kompetencijų ugdymo užsiėmimuose, siekia valdyti savo kriminogeninius poreikius ir planuoja savo ateitį remdamasis socialiai priimtinomis normomis, stebimas nepertraukiamai disciplinuotas elgesys, nebaustas, skatintas vieną kartą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kas bendrąja prasme teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nurodyti faktai, į kuriuos atkreipė dėmesį ir Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teigiamai apibūdina R. M. elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, jie nėra pakankami tam, kad šiuo metu būtų galima daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Sutiktina su skundžiamos nutarties argumentu, kad R. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Priešingu atveju jis netektų turimų lengvatų, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Kaip matyti, nuteistasis į Pravieniškių 1 – ąjį kalėjimą atvyko 2023 m. gegužės 26 d. ir buvo paskirtas į 5 – ą būrį, paprastąją grupę, tačiau reaguojant į nuteistojo elgesio pozityvius pokyčius bausmės atlikimo metu, 2024 m. vasario 7 d. jis perkeltas bausmę atlikti į lengvą grupę. Visgi laikotarpis, per kurį nuteistasis naudojasi švelnesnėmis bausmės atlikimo sąlygomis, dar yra per trumpas, kad būtų galima spręsti, jog jis sugeba laikytis paskirtų įpareigojimų ir draudimų, jog būtų galima neabejotinai konstatuoti, kad nuteistojo R. M. pasikeitimai yra ilgalaikiai bei stabilūs. Šiame kontekste apylinkės teismas visiškai pagrįstai įvertino ir paskirtos bausmės dydžio (4 metai), bei likusios neatliktos bausmės dalies (2 metai 7 mėnesiai 22 dienos) proporcingumą, nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą aplinkybės, susijusios su nuteistajam likusia neatlikta bausmės dalimi, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymui, tačiau tai nereiškia, jog ši aplinkybė apskritai turėtų būti ignoruojama.
13. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad paminėtos teigiamai nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, vertinant jas visų nustatytų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo nuteistajam R. M. taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Nors nuteistojo elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima nemažai teigiamų aspektų, tačiau socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai ir koreguotinų sričių.
14. R. M. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal 4 subendrintus teismo nuosprendžius, dominuoja sukčiavimo nusikaltimai, siekiant apgaule įgyti svetimą turtą, apgaulingas apskaitos tvarkymas, dalis veikų padaryta organizuotoje grupėje, pasitelkiant kitus asmenis, jo vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo aktyvus. Veikų pobūdis (šeimos nariui – motinai priklausančio automobilio padegimo suorganizavimas siekiant gauti draudimo išmoką, pašalinių asmenų pasitelkimas organizuojant paties nuteistojo sužalojimą ir jo sužalojimo įgyvendinimas siekiant gauti draudimo išmoką už savo paties sužalojimą) neabejotinai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą R. M. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys.
15. Sprendžiant dėl galimybės nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, svarbus ir paties nuteistojo požiūris į jo padarytas nusikalstamas veikas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad kalbėdamas apie nusikalstamas veikas, nuteistasis kaltę neigia, vis dar laikosi pozicijos, jog yra nekaltas, teigia, jog per daug pasitikėjo kitais asmenimis, savo elgesio nevertina kaip netinkamo, nemato sukeltų pasekmių, negeba prisiimti atsakomybės ir vertinti galimybės kaip spręsti turimas problemas teisėtais būdais. Taigi akivaizdu, kad nuteistasis minimizuoja savo nusikalstamų veikų darymą. Šiame kontekste aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad kaltės pripažinimas ir gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pokalbio metu išryškėja padidinta nuteistojo savivertė, neigiamų savybių ignoravimas, negebėjimas/ nenorėjimas jų išskirti, nuteistasis išlieka labiau orientuotas į savo paties interesus ir poreikius. Taip pat nuteistasis pripažino, jog turėjęs ketinimų nusižudyti, nors šiuo metu suicidines mintis ar autoagresyvius ketinimus neigia, tačiau neatmeta galimybės, jog susiklosčius nepalankiai situacijai įvykiai gali pasikartoti. Tuo tarpų nuteistojo nuostatos atskleidžia, jog pastarais priežiūrą vertina kaip baudžiantį procesą be jokios naudos sau, savo padarytų nusikaltimų galimų pasekmių visuomenei nemato, teigia, jog norima su juo susidoroti, o jis eis iki galo ir sieks būti išteisintu. Taigi, akivaizdu, jog šiose srityse akivaizdi pažanga, keičiant nuteistojo mąstymą, elgesį, emocinę gerovę, nuostatas, dar nėra padaryta.
16. Nors nuteistasis R. M. ir aktyviai dalyvauja įvairiose socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, ką patvirtina į bylą pateikti įvairūs pažymėjimai, diplomai apie atitinkamų programų, užsiėmimų, kursų baigimą, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje be keturių statinių jam vis dar išskiriama net trylika dinaminių, galinčių kisti, priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, kriminogeninių veiksnių: turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl priešingai nuteistojo atstovo skundo argumentams, abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Esant dar pakankamai reikšmingam skaičiui dinaminių kriminogeninių veiksnių ir nesant jokių apsauginių veiksnių, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nusikalstamo elgesio rizikos valdymas, siekiant sėkmingos nuteistojo resocializacijos, šiuo metu dar reikalauja papildomos intervencijos. Kriminogeniniai veiksniai, siejami su nuteistojo mąstymo, elgesio, emocinės gerovės bei nuostatų sritimis, dar nėra pakankamai pakoreguoti tikslinių intervencinių priemonių pagalba, dėl ko lygtinio paleidimo taikymas, manytina, šiuo metu jam būtų per ankstyvas.
17. Socialinio tyrimo išvada taip pat liudija, kad nuteistasis R. M. turi žymių finansinių įsipareigojimų, kurių jis neneigia ir pokalbio su resocializacijos specialiste metu nurodė, jog turimų įsipareigojimų suma siekia 581 000 Eur, teigia skolų nedengiantis, o iš gaunamos neįgalumo pašalpos dar yra atskaitomas išlaikymas dukrai apie 150 Eur. Nors skunde apeliuojama į tai, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis įsidarbins UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu stengsis įvykdyti finansinius įsipareigojimus, visgi Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuoti samprotavimai apie asmens siekį išvengti finansinės atsakomybės, svarstant fizinio asmens bankroto galimybę. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, išdėstytos aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti tuo, jog nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą, bei bus orientuotas kuo didesnę dalį gaunamų pajamų skirti skolų eliminavimui. Juolab, įvertinus tai, kad nors nuteistasis ir turi ribotą darbingumo lygį, tačiau jo oficiali darbinė patirtis stokoja stabilumo, bei nesulaikė nuteistojo nuo finansinės naudos siekimo neteisėtais būdais. Dėl ko, pritartina Socialinio tyrimo išvadoje nurodytam teiginiui, kad R. M. lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, turimi finansiniai įsipareigojimai, kurie šiuo metu nesprendžiami gali apsunkinti jo tolesnį integracijos į visuomenę procesą. Juolab, įvertinus tai, kad nuteistojo nusikaltimų motyvas – noras pasipelnyti, siekiant asmeninės finansinės naudos. Geranoriškų nuteistojo ketinimų nerodo ir pastarojo afišuojami deklaratyvūs bandymai dėl nukentėjusiojo tariamos paieškos ir siekio atlyginti padarytą žalą, kadangi minėtų veiksmų imtasi tik sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą.
18. Abejonių teigiamos integracijos į visuomenę galimybe kelia ir tai, kad R. M. įstaigos administracijai nėra pateikęs gyvenamąją vietą patvirtinančių dokumentų. Dar labiau, nuteistasis deklaruoja statysiąs namą, turimame sklype, tokie ateities planai, įvertinus turimus finansinius įsipareigojimus, neatrodo realistiški.
19. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo spręsti, kad nuteistasis R. M. jau padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl apylinkės teismas pagrįstai tenkino prokurorės skundą ir pakeitė Komisijos nutarimą, nutardamas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia tam tikrus teigiamus R. M. elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti nuteistojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. M. atstovo advokato Liutauro Lukošiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.