Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. spalio 31 d. nutarties, kuria pakeistas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam R. M. netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. M. nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendis pakeistas, nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies (sena redakcija) į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo XIV-1925 redakcija) ir R. M. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartimi peržiūrėtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendis ir nutarta perkvalifikuoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023m. sausio 31 d. nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į švelnesnę nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir už šią veiką skirti laisvės atėmimo bausmę 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuteistajam R. M. subendrintos bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartimi, ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartimi, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

2. Bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 11 d., pabaiga – 2026 m. lapkričio 13 d.

4. Nesutinkant su šiuo nutarimu, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Jasaitis pateikė skundą teismui. Kauno apylinkės teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartimi skundas tenkintas, pakeistas Komisijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nutarta nuteistajam R. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas konstatavo, kad R. M. nors ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam R. M. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo skundo argumentais, skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. M. jau gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau būti taisomas probacijos metu. Apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo aiškinimo klaidų nepadarė.

9. Kaip ir teisingai nustatyta tiek Komisijos nutarime, tiek skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, nuteistasis R. M. išties atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, t. y. R. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią taikyti lygtinį paleidimą. Dėl to ginčo nagrinėjamu atveju nekilo. Iš byloje esančių duomenų, t. y. Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis įsitraukia į resocializacijos plano priemonių vykdymą: lankė užsiėmimus gilindamas finansinio raštingumo žinias, aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo psichologų vedamuose užsiėmimuose „potrauminio streso sindromo įveikimas“, „impulsyvumo užsiėmimai“, taip pat socialinių – emocinių kompetencijų ugdymo užsiėmimuose. Per visą bausmės laiką drausmine tvarka nebaustas, vieną kartą paskatintas, šio metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Duomenų, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais, gauta nebuvo. Bausmę atlieka atviro režimo sąlygomis. Nors šios anksčiau aptartos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, į ką buvo atsižvelgta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, tačiau vertinant jų visumą, darytina išvada, kad šiuo metu R. M. elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo. Aukštesniojo teismo vertinimu, vien šių duomenų, vertinimo atveju nepakanka spręsti, jog nuteistasis išties padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, todėl būtina išanalizuoti ir kitas, nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes.

10. Visų pirma, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu įvertinti tai, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką dėl pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, nuteistajam R. M. vis dar nustatoma vidutinė rizika, kuri nuo 2023 m. liepos 4 d. išlieka nepakitusi. Nors vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau akivaizdu, jog tokiu atveju būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog šiuo metu stebimos vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Tačiau ne ką mažiau svarbu paminėti, jog akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti įtikinama, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

11. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, visų pirma svarbu pažymėti, jog nuteistajam R. M. vis dar nustatomi ne tik statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas), tačiau ir dinaminiai (turi skolų, ieškinių ir/ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės, lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiėmė veikla, skatinančia nusikalstamumą; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdieninį funkcionavimą (dėl sveikatos problemų); yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; savitvardos problemos; negebėjo atpažinti problemų, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negebėjo tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; savo nusikalstamu elgesiu išreiškė neigiamas nuostatas visuomenės/bendruomenės atžvilgiu. Šie kriminogeniniai veiksniai nustatomi atsižvelgiant ne tik į nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdį, asmenybę iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau vertinant ir nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu. Aukštesniojo teismo manymu, nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti rizikos veiksniai, vis dar gali būti koreguojami pavyzdingu elgesiu. Dėl ko nuteistasis R. M. turi galimybę sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius.

12. Konstatuojant šią išvadą, ne ką mažiau svarbu įvertinti tai, jog šis teistumas R. M. nėra pirmasis. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal keturis subendrintus teismo nuosprendžius. Nusikaltimai padaryti siekiant finansinės naudos, veikiant organizuotoje grupėje, pasitelkiant kitus asmenis. Svarbia aplinkybe laikytina tai, jog R. M. vaidmuo darant nusikalstamas veikas buvo aktyvus, t. y. jis buvo organizatorius. Be to, R. M. bausmę atlieka ir už motinai priklausančio automobilio sunaikinimą visuotinai pavojingu būdu, automobilį padegant, taip siekiant gauti draudimo išmoką bei už organizavimą savo paties sužalojimą taip pat siekiant gauti draudimo išmoką. Sutiktina su skunde dėstomais argumentais, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau nesutiktina, jog šių aplinkybių vertinimas gali būti laikomas dvigubu nubaudimu. Vertinant nuteistojo taisymosi progresą, aukštesniojo teismo vertinimu negalima ignoruoti aplinkybių, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikaltimų padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, kaip jau minėta, R. M. vaidmuo darant nusikaltimus nebuvo antraeilis, būtent jis vadovavo organizuotai grupei, kas neabejotinai didina tiek R. M., tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui, reikalauja vertinti itin atidžiai.

13. Netenkinant nuteistojo skundo, įvertintinas ir jo mąstymas bei jo pokyčiai ar jų nebūvimas. Nors įžvelgiami tam tikri teigiami R. M. mąstymo pokyčiai, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad yra prieštaravimų tarp problemų suvokimo ir to kaip jis pats prisideda prie problemos egzistavimo. Asmuo nejaučia poreikio spręsti problemų. Kalbėdamas apie ateities tikslus nuteistasis įvardina konkrečius tikslus, tačiau kai kurie ateities planai yra patys sau prieštaraujantys. Stebimas gebėjimas suprasti kitų žmonių jausmus, tačiau tik tam tikru laipsniu, išlieka labiau orientuotas į savo paties interesus ar poreikius. Bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai įsitraukia į resocializacijos plano priemonių vykdymą, siekdamas spręsti turimas problemas mąstymo ir elgesio srityse lankė savianalizės diskusijų grupę, psichologinio atsparumo užsiėmimus, impulsyvumo valdymo užsiėmimus. Visgi šiame kontekste svarbu įvertinti tai, kad nuteistasis iki šiol neigia savo kaltę, tačiau teismo yra įrodyta, jog jis padarė nusikalstamas veikas. Vėlgi, tai, kad nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu, negali būti besąlyginis pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam, tačiau būtent šios aplinkybės rodo neigiamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje formuojamas elgesio normas, negerbiant viešojo intereso, kas kelia abejonių, jog nuteistojo elgesys bei mąstymas yra pasikeitęs pakankamai ir kas leistų pagrįstai manyti, jog toliau nuteistasis gali būti taisomas taikant lygtinio paleidimo sąlygas. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog R. M. nuo 2023 m. gegužės 31 d. iki 2024 m. sausio 31 d. yra įtrauktas į „Nuteistųjų ir suimtųjų, priklausančių didelės rizikos grupei, dėl savęs žalojimo ar bandymo žudytis“ įskaitą, kas neabejotinai turi įtakos nuteistojo kasdieniam gyvenimui.

14. Įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, ne ką mažiau svarbu aptarti ir likusios bausmės dalį, kuri iš paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės dar yra pakankamai didelė. Neabejotina, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nebaustas, skatintas, tačiau vos vieną kartą. Nors bausmės atlikimo metu fiksuojamas tam tikras nuteistojo teigiamas elgesys, visgi, neatlikta bausmės dalis nesudaro pagrindo spręsti, jog R. M. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą.

15. Bylos duomenimis, nuteistasis R. M. turi įsiskolinimų, kuriuos šiuo metu pagal galimybes dengia. Nors nuteistasis pateikęs samprotavimus dėl asmens bankroto iškėlimo, kadangi jo pačio teigimu, turimi įsiskolinimai siekia 581 000 Eur, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistasis linkęs išvengti turimų įsipareigojimų. Visgi, šiuo atveju svarbu tai, jog finansų valdymo sritis yra stipriai susijusi su įvykdytomis nusikalstamomis veikomis, kadangi nusikaltimai buvo vykdomi siekiant asmeninės finansinės naudos. Todėl ta aplinkybė, jog šiuo metu įžvelgiama teigiama nuteistojo darbinė motyvacija, R. M. šiuo metu dirba, aukštesniojo teismo vertinimu, nelaikytina apsauginiu veiksniu, galinčiu sulaikyti asmenį nuo naujų nusikaltimų darymo. Priešingai, įvertinus nuteistojo padarytus nusikaltimus, turimi įsiskolinimai, gali nuteistąjį įtakoti daryti naujus nusikaltimus, siekiant finansinės naudos.

16. Tai, kad nuteistasis R. M. palaiko ryšius su artimaisiais, teikia išlaikymą savo vaikui, neleidžia teismui vertinti kaip apsauginio faktoriaus nuo naujų nusikaltimų darymo. Nors ryšių palaikymas su artimaisiais gali turėti įtakos integruotis į visuomenę, tačiau pastebėtina, jog šios aplinkybės nesulaikė nuteistojo nuo nusikaltimų darymo. Be to, tai, kad nuteistajam yra nustatytas 50 procentų nedarbingumas, nesudaro pagrindo jo atžvilgiu besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą. Byloje nėra duomenų, jog dėl turimų sveikatos sutrikimų, nuteistasis negalėtų atlikinėti laisvės atėmimo bausmės.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų materialiųjų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog skundą nagrinėjantis teismas neabejoja daroma nuteistojo pažanga, tai patvirtina ir tai, jog nuo 2024 m. vasario 7 d. R. M. bausmę atliko lengvosios grupės sąlygomis, 2024 m. gegužės 24 d. nuteistasis perkeltas iš pusiau atviro rėžimo į atviro tipo režimą tęsti bausmės atlikimo. Visgi, kaip jau minėta teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šioje bausmės atlikimo stadijoje vis dar nepakanka daryti išvadai, jog R. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam R. M. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. M. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. spalio 31 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.