Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 21 d. nutarimo Nr. RV-22-2938 taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį, ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartimi Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendis pakeistas, nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies (sena redakcija) į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023-04-27 įstatymo XIV-1925 redakcija) ir R. M. paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmes subendrintos ir paskirta galutinė 4 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartimi peržiūrėtas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendis ir nutarta perkvalifikuoti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023m. sausio 31 d. nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į švelnesnę nusikalstamą veiką pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (2023-04-27 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir už šią veiką skirti laisvės atėmimo bausmę 2 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuteistajam R. M. subendrintos bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. liepos 17 d. nutartimi, ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, pakeistu Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. birželio 27 d. nutartimi, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 11 d., bausmės pabaiga – 2026 m. lapkričio 13 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Lietuvos Kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024 m. kovo 21 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-2938 taikyti nuteistajam R. M. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus 2 metų 7 mėnesių ir 22 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną), laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą, motyvuojant tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika ir yra stebima pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis bausmės atlikimo metu įsitraukia į resocializacijos priemonių plano vykdymą, lankė užsiėmimus gilindamas finansinio raštingumo žinias, aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo psichologų vedamuose užsiėmimuose, taip pat socialinių – emocinių kompetencijų ugdymo užsiėmimuose, siekia valdyti savo kriminogeninius poreikius ir planuoja savo ateitį remdamasis socialiai priimtinomis normomis, stebimas nepertraukiamai disciplinuotas elgesys, skatintas vieną kartą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė Jūratė Šilingaitė-Pečkienė skundžia Komisijos nutarimą, prašo tenkinti skundą ir Komisijos nutarimą pakeisti – netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skundas motyvuotas tuo, jog Komisija priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą neįvertino nuteistojo asmenybės, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatų, kitų svarbių aplinkybių, todėl Komisijos priimtas sprendimas nepagrįstas ir keistinas. Prokurorė savo skunde nurodo tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už kelis subendrintus nuosprendžius, savo kaltę neigė ir laikosi pozicijos, jog jis yra nekaltas, todėl tai, kad asmuo nepripažįsta savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti savo atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdžio, o paskirtą bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Taip pat, skunde akcentuojama tai, kad nuteistasis stokoja darbinio stabilumo, nors ir turi ribotą darbingumo lygį, vykdo individualią veiklą pagal savo galimybes, tačiau net ir vykdoma darbinė veikla nesulaikė nuteistojo nuo finansinės naudos siekimo neteisėtais būdais, priešingai – tapo įrankiu daryti nusikalstamas veikas. Nuteistasis turi finansinių sunkumų, kuriuos siekiant įvykdyti reikia pastovaus darbo ir stiprios nuteistojo vidinės motyvacijos, o ši finansų valdymo sritis yra stipriai susijusi su įvykdytomis nusikalstamomis veikomis, kadangi nusikaltimai buvo vykdomi siekiant asmeninės finansinės naudos. Taip pat, Socialinio tyrimo išvados duomenimis koreguotinos yra tiek mąstymo ir elgesio, tiek nuostatų sritys, kadangi nuteistasis kasdienėse situacijose linkęs pasikliauti savo tiesioginiu patyrimu, išlieka labiau orientuotas į savo paties interesus ar poreikius, kategoriškai neigia savo kaltę ir nuteistojo paties teigimu sieks būti išteisintas, kadangi su juo norima susidoroti, todėl šie ir kiti duomenys atskleidžia, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas, o neatlikta nuteistojo bausmės dalis dar yra labai didelė ir tai nuteistajam gali suformuoti klaidingą nuomone dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, kas gali būti viena iš prielaidų ateityje vėl nusikalsti, todėl, prokurorės nuomone, paleidus nuteistąjį lygtinai jau šiuo metu, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesas, susijęs su piliečių saugumo užtikrinimu

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Pažymėtina ir tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Be to, sprendžiant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, yra vertinamas nuteistojo elgesys viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, taip pat atsižvelgiama ar asmuo vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir rekomendacijas, tik įvertinus šių duomenų visumą galima pagrįstai konstatuoti, jog yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui.

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Ir nors šiuo atveju nuteistasis yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad R. M. šiuo metu jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalųjį pagrindą sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodyto teisinio reguliavimo, vien formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui nepakanka, reikalinga nustatyti ir materialiojo pagrindo egzistavimą, tai yra įvertinti ar nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, o jei ne, ar nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas nustatytąją riziką mažinant.

Sutinkama su Komisijos nutarime ir nuteistojo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, jog nuteistasis rodo iniciatyvą bei deda pastangas vykdyti rekomenduojamas, jo nusikalstamą elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, bausmės atlikimo metu įsitraukia į resocializacijos priemonių plano vykdymą, lankė užsiėmimus gilindamas finansinio raštingumo žinias, aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo psichologų vedamuose užsiėmimuose, taip pat socialinių – emocinių kompetencijų ugdymo užsiėmimuose, siekia valdyti savo kriminogeninius poreikius ir planuoja savo ateitį remdamasis socialiai priimtinomis normomis, stebimas nepertraukiamai disciplinuotas elgesys, skatintas vieną kartą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kas bendrąja prasme teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vis tik teismas šioms aplinkybėms išskirtinio prioriteto nesuteikia ir konstatuoja, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis ir jo elgesys nėra niekuo išskirtinis, ar leidžiantis spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo. Priešingai, teismas plačiau nei Komisija skundžiamame nutarime, įvertinęs visus bylos duomenis, konstatuoja, kad dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, ką savo skunde nurodė ir prokurorė, kad atlikus nuteistojo R. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika, o be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galimą, nuteistojo elgesyje vis dar vyrauja net keturiolika dinaminių kriminogeninių veiksnių (turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes; lėšų valdymo sunkumai; dažnai užsiima veikla skatinančia nusikalstamumą; patiria emocinius sunkumus, su kuriais sunkiai tvarkosi ir kurie apsunkina kasdienį funkcionavimą; yra socialiai atsiskyręs arba apsiriboja tik paviršutiniškais santykiais su kitais; savitvardos problemos; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; turi nerealistinius arba labai nekonkrečius tikslus; stokoja empatijos; būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; stokoja motyvacijos keisti savo nusikalstamą elgesį), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Toks gausus dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekis nuteistojo elgesyje neleidžia spręsti apie jo teigiamas elgesio korekcijas, tuo labiau, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, riziką vertinant vidutine yra nepakitęs nuo pirminio vertinimo, kuris buvo atliktas 2023 m. liepos 4 d., kas tik sustiprina teismo manymą, jog nuteistasis nededa pakankamų pastangų mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas neleidžia spręsti ir dėl lygtinio paleidimo taikymo pagrįstumo. Be to, tai, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė, BVK 82 straipsnio prasme nesudaro pagrindo spręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo, tokiu atveju reikalinga nustatyti ar nuteistasis asmuo deda akivaizdžias pastangas šią riziką mažinant ir ar tokios rizikos mažinimas jau yra pakankamas ir įtikinamas, jog asmuo yra pasirengęs toliau būti taisomas neizoliuotas. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis, siekdamas lygtinio paleidimo taikymo, turėtų dėti pastangas mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, atitinkamai koreguodamas jo pakartotiniam nusikalstamam elgesiui įtakos galinčias turėti problemines sritis. Vertinamu atveju sutiktina, kad nuteistasis deda pastangas siekdamas valdyti savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau šios pastangos nėra akivaizdžios, ką pagrindžia ir gausa nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurių nuteistasis pataisos proceso metu, jį vykdant struktūruotoje aplinkoje, nemažino arba dėjo per mažas pastangas mažindamas. Šių duomenų visuma neleidžia spręsti, jog pataisos procesas įkalinimo įstaigoje jau yra baigtas, o lygtinio paleidimo atveju probacija jau būtų efektyvi.

Prokurorė skunde pagrįstai nurodė tai, kad nuteistasis turi itin didelius finansinius įsipareigojimus, ko neneigia ir pats nuteistasis, kadangi atliekant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nuteistasis yra nurodęs, jog jo turimi finansiniai įsipareigojimai jau siekia 581 000,00Eur, todėl po bausmės atlikimo nuteistasis ketina skelbti asmens bankrotą, kadangi nemano, jog galėtų išmokėti tokią sumą. Bylos duomenys patvirtina tai, jog nuteistajam stinga vidinės motyvacijos, turi problemų mąstymo ir elgesio srityje, savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažįsta, todėl ir sukeltos žalos savo nusikaltimais negeba įvertinti objektyviai. Ir nors nuteistajam yra nustatytas 50 procentų darbingumo lygis, tačiau siekiant sėkmingos resocializacijos byloje nėra fiksuota duomenų apie nuteistojo išskirtinį norą reintegruotis į darbinę rinką siekiant išlaikyti stabilius ir ilgalaikius darbinius santykius, priešingai – bylos duomenys patvirtina tai, jog nuteistojo ateities planai yra keliantys pagrįstų abejonių, o būtent tai, jog turėdamas itin didelius finansinius įsipareigojimus, neturėdamas patvirtintos gyvenamosios vietos, nuteistasis planuoja statyti sau gyvenamą būstą, tačiau galimybės, kurios palengvintų finansinę naštą, nuteistasis nekvestionuoja, todėl toks nuteistojo neigiamas požiūris į visuomenėje nusistovėjusias vertybes itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, o iš prieš tai aptartų duomenų akivaizdu, jog nuteistasis nėra linkęs ne tik, kad savanoriškai dengti turimus įsiskolinimus, tačiau nėra linkęs priimti visuomenėje nusistovėjusias ir įtvirtintas elgesio taisykles, o toks neigiamas nuteistojo požiūris į nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir visuomenėje įtvirtintas elgesio normas, suponuoja išvadą jog nuteistasis savo sukeltas pasekmes vertina subjektyviai ir neprisiima atsakomybės dėl savo elgesio, todėl šios aplinkybės kaip ir kiti byloje aptarti duomenys, teismui dar neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis siekia reikšmingai sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, maksimaliai ir disciplinuotai koreguojant savo elgesį teigiamos dinamikos link, todėl nesudaro pagrindo spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas, kaip aukščiau aptarta, struktūruotoje aplinkoje jau yra baigtas, kadangi nuteistasis nusikaltimus padarė siekdamas finansinės gerovės nusikalstamu būdu, o kai kurie iš dinaminių kriminogeninių veiksnių būtent yra susiję su finansiniais įsipareigojimais, lėšų valdymo sunkumais.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nors per gana trumpą bausmės atlikimo laiką nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau skatintas vos vieną kartą. Pažymėtina, jog siekdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistojo pastangos ir akivaizdi pažanga turi būti disciplinuota, ilgalaikė ir maksimali, kas šiuo atveju nėra nustatyta, kadangi nuteistasis šiai dienai elgiasi taip kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Nagrinėjamu atveju teismas mano, jog neatliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kuri leistų toliau jį sėkmingai taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Be to, šiuo metu nuteistajam taikius lygtinį paleidimą ir palengvinus jo teisinę padėtį, būtų pažeistas teisingumo principas, pasireiškiantis ne tik bausmės nusikaltusiam asmeniui paskyrimu, bet ir jos atlikimu, realiai patiriant neigiamus padarinius dėl neteisėtų veikų, taip pat ir visuomenės bei nukentėjusiųjų asmenų interesų gynimu, ką akcentavo ir prokurorė savo skunde. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (4 metus terminuoto laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atliktos ir neatliktos bausmės dalies santykis, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, nėra esminis faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinamas kriterijus, todėl visų nuteistąjį R. M. charakterizuojančių duomenų kontekste, teismas negali konstatuoti, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam jau padarė pakankamą įtaką ir jog ateityje jis nedarys naujų nusikaltimų.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo R. M. daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokurorės skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam R. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Šilingaitės-Pečkienės skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime 2024 m. kovo 21 d. nutarimą Nr. RV-22-2938 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam R. M. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.