Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dianos Labokaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1235-451/2018 pagal ieškovės V. R. D. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dextera“ dėl atsisakymo nuo sutarties, nuostolių ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

14. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Visų pirma pažymėtina, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko rašytinį procesą, o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (išimtinė) forma. Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo šia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus prašymus (CPK 322 straipsnis).

15. Tačiau nagrinėjamu atveju prašyme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantė nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės būti tinkamai išaiškintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliūtys, trukdysiančios visapusiškai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą nagrinėjant skundą rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laiko reikšmingomis išaiškinti apeliacinio proceso metu, yra jų išsamiai išdėstytos ir gali būti patikrintos, ištirtos bei įvertintos rašytinio proceso tvarka. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra būtinumo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Dėl naujų įrodymų prijungimo ir išreikalavimo

20. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Kasacinio teismo suformuota nuosekli praktika aiškinant, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Cicivlinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015, ir joje nurodytą praktiką).

17. Apeliantė savo skunde nenurodo, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismui neteikė minėtų įrodymų ir kodėl jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atkreiptinas dėmesys, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama daugiau nei metus laiko, todėl ieškovė turėjo visas galimybes pateikti teismui šiuos įrodymus, tačiau laiku to nepadarė.

18. Atsižvelgdama į tai, kad su apeliaciniu skundu ieškovės naujai pateikti dokumentai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ir apeliantė nenurodė aplinkybių, jog tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, teisėjų kolegija atsisako prijungti šiuos įrodymus prie bylos CPK 314 straipsnis).

19. Apeliantė prašo išreikalauti detalų trijų roletų „Diena – naktis“ kainos paskaičiavimą, įpareigojant atsakovę pateikti 2016 m. liepos mėn. gaminių, audinių kainyną, nes iš bylos įrodymų nėra galimybės nustatyti roletų kainos.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašomi išreikalauti įrodymai yra pertekliniai, nesusiję su nagrinėjamu ginču, be to, byloje surinkti rašytiniai įrodymai, kuriuos tyrė ir vertino pirmosios instancijos teismas, yra pakankami tam, kad būtų nustatytos pagrindinės ginčo aplinkybės, todėl papildomai reikalauti ieškovės prašomus įrodymus nėra pagrindo.

Dėl apeliacinio skundo

21. Byloje sprendžiamas ginčas dėl vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgytų daiktų kokybės.

22. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Kitaip tariant, įstatymas įtvirtina, kad parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas. Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Įprasti reikalavimai CK apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).

23. Skundžiamame sprendime teismas konstatavo, kad esant nustatytiems 3 vnt. roletų „Diena – naktis“ trūkumams, t. y. kad šie roletai nepilnai atlieka funkcijas, kurias turėtų atlikti pagal modelį ir aprašymą, todėl sprendė, jog tai yra esminis šių prekių pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimas, ir ginčo dėl to byloje nėra.

24. Ginčas kilo dėl ieškovės pasirinkto savo teisių gynimo būdo (CK 6.332 straipsnis) ir nuostolių atlyginimo dydžio.

25. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantė iš atsakovės UAB „Dextera“ interneto svetainės sužinojusi apie gaminamus roletus ir tinklelius nuo vabzdžių, 2016 m. birželio 15 d. pasirašė užsakymą – sutartį Nr. K133874 ir pas atsakovę UAB „Dextera“ užsakė 13 vnt. roletų bei 5 vnt. tinklelių nuo vabzdžių (t. 2, b. l. 4). Tai, kad užsakymas – sutartis buvo pasirašyta 2016 m. birželio 15 d., o ne 2016 m. liepos 19 d., patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: pvz., Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akte Nr. 1RJ-158 pažymėta, kad ieškovės svetainėje sumontuoti roletai „Diena – naktis“ nurodyti 2016 m. birželio 15 d. užsakyme (t. 1, b. l. 29–31); atsakovės UAB „Dextera“ 2016 m. rugpjūčio 29 d. pranešimas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuriame nurodyta, kad 2016 m. birželio 15 d. UAB „Dextera“ ir V. R. D. sudarė Užsakymą – sutartį Nr. K133874, o 2016 m. liepos 19 d. rangovas pagamino užsakytus daiktus ir juos sumontavo (t. 2, b. l. 2–3); 2016 m. liepos 19 d. Darbų vietos apžiūros, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas, kuriame nurodytas užsakymo Nr. K133874 (t. 2, b. l. 5); atsakovės 2016 m. lapkričio 3 d. rašytas elektroninis laiškas Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuriame nurodyta užsakymo – sutarties data 2016 m. birželio 15 d. (t. 2, b. l. 44).

26. Taigi, priešingai nei nurodoma ieškinyje, šalių ginčas kilo iš 2016 m. birželio 15 d. pasirašytos Užsakymo – sutarties Nr. k133874, o ne iš 2016 m. liepos 19 d. užsakymo – sutarties, nes tą dieną jokia sutartis nebuvo pasirašyta. Todėl skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinė dalis tikslintina.

27. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad 3 vnt. roletų „Diena – naktis“ yra nekokybiški, įpareigojo atsakovę juos išmontuoti ir pasiimti, o ieškovei už nekokybiškas prekes grąžinti sumokėtą 148,90 Eur kainą.

29. Iš 2016 m. liepos 14 d. ieškovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros, serija DEX, Nr. 1601502, matyti, kad visa mokėtina suma su pritaikyta nuolaida ir priskaičiuotu 21 proc. dydžio PVM yra 870,12 Eur (t. 1, b. l. 7–8). Šalys 2016 m. liepos 19 d. pasirašė darbų vietos apžiūros, atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą (t. 2, b. l. 5). Apeliantė už prekes ir atliktus darbus su atsakove pilnai atsiskaitė, sumokėdama jai iš viso 870,12 Eur (t. 2, b. l. 27, 28).

31. Nepavykus išspręsti ginčo tarpusavio sutarimu, ieškovė dėl nekokybiškai sumontuotų roletų ir tinklelių 2016 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (toliau – VVTAT), kuri po patikrinimo surašė 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo aktą Nr. 1RJ-158. Akte nurodyta, kad tiriama prekė, paslauga – 3 vnt. roletų ir 5 vnt. tinklelių. Apžiūrėjusi 3 vnt. roletų: tipas PB1R, spalvos Nr. MAGIC LIGHT; tipas PB1R, spalvos Nr. COOK; tipas PB1L, spalvos Nr. IVORU (t. 1, b. l. 83–85), komisija konstatavo, kad tai atitinka 2016 m. birželio 15 d. užsakymo – sutarties Nr. K133874 pirmoje, antroje ir trečioje pozicijose nurodytas prekes. Šią aplinkybę nurodė ir atsakovė 2016 m. rugpjūčio 29 d., 30 d. elektroniniuose laiškuose, adresuotuose VVTAT komisijai (t. 2, b. l. 6, 9), nurodydama, kad roletai „Diena – naktis“ atsispindi sąskaitos faktūros 11, 12 ir 13 pozicijose (t. 2, b. l. 8).

32. Iš VVTAT komisijos akto išvadų matyti, kad roletai nepilnai atlieka savo funkcijas pagal Pardavėjo internetinėje svetainėje http://www.dextera.lt/dvigubo-audinio-roletai.html pateiktą pavyzdį, modelį ir aprašymą, o tinklelių fiksatorių veikimas apsunkina tinklelių eksploataciją ir susidaro tinklelių raukšlės.

33. Atsakovė, gavusi Komisijos patikrinimo aktą, sutiko ištaisyti savo gaminių kokybės trūkumus: suremontuoti tinklelius – roletus; grąžinti pinigus už 3 vnt. „Diena – naktis“ roletų, kurių bendra suma yra 148,90 Eur (54,27 Eur + 40,65 Eur + 53,98 Eur); pakeisti roletų apatinių profilių šepetėlius ir apie tai 2016 m. gruodžio 19 d. informavo apeliantę elektroniniu laišku (t. 1, b. l. 21, 56). Ieškovė su atsakovės pasiūlymu nesutiko, atsisakė užsakymo – sutarties ir prašė atsakovės grąžinti jai visą sumokėtą kainą.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateikti teismui įrodymai patvirtina, kad nekokybiški yra 3 vnt. roletų „Diena – naktis“, todėl pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai tenkino ieškovės reikalavimą ir taikė ieškovės pasirinktą jos pažeistų teisių gynimo būdą, numatytą CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Ieškovė sutiko su šia teismo sprendimo dalimi, tačiau byloje iškilo ginčas dėl 3 vnt. roletų „Diena – naktis“ kainos nustatymo.

36. Iš atsakovės Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateikto 2016 m. birželio 15 d. užsakymo – sutarties pirmųjų trijų pozicijų matyti, kad ieškovė užsakė 3 vnt. roletų: tipas PB1R, spalvos Nr. MAGIC LIGHT – už 81 Eur; tipas PB1R, spalvos Nr. COOK – už 61 Eur; tipas PB1L, spalvos Nr. IVORU – už 81 Eur (t. 2, b. l. 4). Taip pat iš minėto užsakymo – sutarties matyti, jog visų prekių (gaminių) suma yra 890,15 Eur, pritaikius 20 proc. nuolaidą – 712,12 Eur, plius montavimo darbai – 151 Eur, transportas – 7 Eur. Taigi, iš viso bendra prekių ir paslaugų suma – 870,12 Eur.

37. Minėta, kad atsakovė po darbų atlikimo išrašė ieškovei 2016 m. liepos 14 d. PVM sąskaitą faktūrą, kurioje trys ginčo roletai, pasak atsakovės, nurodyti sąskaitos 11, 12 ir 13 pozicijose. Anot atsakovės, trijų roletų kainos minėtose pozicijose yra nurodytos be nuolaidos, tačiau bendra nuolaida pažymėta sąskaitos gale, kuri siekia 292,95 Eur, kas procentine išraiška sudaro 28,95 proc. Todėl roletų kaina su nuolaida yra 148,90 Eur (54,27 Eur + 40,65 Eur + 53,93 Eur). Aptariamam kontekste pažymėtina, kad matematiškai sudėjus nurodytas sumas gaunasi 148,85 Eur. Antra, atsakovė nė viename iš savo dokumente nepagrindė, kaip paskaičiavo apeliantei grąžintiną nekokybiškų daiktų kainą.

38. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. birželio 15 d. užsakyme – sutartyje nurodyta bendra už pagamintas prekes ir suteiktas paslaugas kaina sutampa su PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta kaina – 870,12 Eur, tačiau iš pastarosios negalima nustatyti, kurie konkrečiai trys roletai yra nekokybiški ir kuriuos ieškovė turi grąžinti atsakovei, o atsakovė sumokėti jų kainą. Atsakovės teigimu, ginčo roletai nurodyti 11 – 13 pozicijose. Atkreiptinas dėmesys, kad PVM sąskaitoje faktūroje atskirų prekių kainos yra nurodytos be PVM. Tokiu būdu bendra 11, 12, 13 pozicijose nurodyta trijų roletų kaina būtų 184,29 Eur be PVM, o pritaikius 21 proc. PVM mokestį – 223 Eur (184,29 Eur x 21 proc. / 100 proc. + 184,29 Eur).

39. Minėtą išvadą patvirtina ir 2016 m. birželio 15 d. užsakymas – sutartis, kur pirmose trijose pozicijose nurodyti ginčo roletai: tipas PB1R, spalvos Nr. MAGIC LIGHT, – 81 Eur; tipas PB1R, spalvos Nr. COOK, – 61 Eur; tipas PB1L, spalvos Nr. IVORU, – 81 Eur. Iš viso 223 Eur. Apibendrinus šiuos du dokumentus matyti, kad 2016 m. birželio 15 d. užsakyme – sutartyje atsakovė prekių kainas nurodė su PVM, o PVM sąskaitoje prekių kainos nurodytos be PVM, nors pagal abu dokumentus tų pačių 3 vnt. roletų kaina su PVM yra 223 Eur.

40. Atsižvelgdama į šios nutarties 38-39 pastraipose nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad būtent 2016 m. birželio 15 d. užsakyme nurodyta ginčijamų trijų roletų kaina, pritaikius 20 proc. nuolaidą, ir turi būti grąžinta apeliantei, tai yra 178,40 Eur (223 Eur (81 + 61 + 81) - (223 Eur x 20 proc. / 100 proc.).

41. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės sąskaitos faktūros 11 ir 13 pozicijose nurodytos dviejų roletų kainos yra vienodos (po 66,94 Eur), tačiau po atsakovės taikytos nuolaidos, šių prekių kainos jau yra skirtingos (54,27 Eur ir 53,83 Eur). Šios aplinkybės teikia pagrindą abejoti atsakovės pateiktų skaičiavimų dėl ieškovei grąžintinos pinigų sumos teisingumu bei pagrįstumu, todėl spręstina, kad ieškovei priteistina nuostolių suma už tris nekokybiškus roletus yra ne 148,90 Eur, kaip nurodė atsakovė, bet 178,40 Eur. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina, padidinant iš atsakovės priteistą sumą iki 178,40 Eur.

42. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas netenkino jos reikalavimo dėl atsisakymo nuo visos sutarties ir visiškos restitucijos taikymo.

43. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų.

46. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2016 m. lapkričio 7 d. patikrinimo akte Nr. 1JR-158, kurios išvadų nei viena iš šalių nekvestionuoja, nustatė, jog 5 vnt. tinklelių STOP fiksatorių veikimas apsunkina tinklelių eksploataciją ir susidaro tinklelių raukšlės. Apeliantė pretenziją dėl kitų 10 vnt. susukamų viengubo audinio sumontuotų roletų nelygiai nupjautų profilyje įmontuotų pareiškė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovams apžiūros pas ieškovę metu. Ši aplinkybė yra nustatyta Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos minėtame akte. Be to, akte nurodyta, kad tokio pobūdžio trūkumai netrukdo roletų eksploatuoti pagal paskirtį, ir šis trūkumas gali būti lengvai pašalinamas. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė UAB „Dextera“ sutiko ištaisyti minėtų gaminių trūkumus ir tai nurodė savo 2016 m. gruodžio 19 d. elektroniniame laiške, t. y. atsakovė sutiko suremontuoti tinklelius nuo vabzdžių ir pakeisti roletų apatinių profilių šepetėlius. Atsižvelgdama į minėtas išvadas, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tarnybos nustatyti trūkumai nėra tokie trūkumai, kurie negalėtų būti atsakovės ištaisyti.

48. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tinklelių nuo vabzdžių ir 10 vnt. susukamų viengubo audinio roletų trūkumai gali būti pašalinti, todėl teismas pagrįstai šioje reikalavimų dalyje netaikė ieškovės pasirinkto jos teisių gynimo būdo, numatyto CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkte, bet taikė alternatyvų teisių gynybos būdą, ir įpareigojo atsakovę ištaisyti 5 vnt. tinklelių nuo vabzdžių ir 10 vnt. susukamų viengubo audinio roletų.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

49. Apeliantė prašo priteisti iš atsakovės 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad ji patyrė ilgalaikius nuolatinius nepatogumus, nerimą, stresą, pergyvenimus, nepagarbų UAB „Dextera“ darbuotojų elgesį, pažeminimą, todėl teismas, pripažinęs neturtinės žalos faktą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą priteisti pinigus patirtai neturtinei žalai atlyginti.

50. Pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su ieškove, jog dėl netinkamos prekės įsigijimo ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, įtampą, nes įsigijusi netinkamą prekę, ilgiau nei metus turėjo ginti savo pažeistas teises bei interesus ir įrodinėti savo pagrįstus reikalavimus. Tačiau teismas sprendė, kad nėra byloje įrodymų, jog šie išgyvenimai lėmė ieškovės sveikatos praradimą, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovės sveikatai būtų padaryti ilgalaikiai padariniai, turėję įtakos tolesniam jos gyvenimui.

51. Vartotojo teisė į neturtinės žalos atlyginimą tiesiogiai įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviaisiais ir objektyviaisiais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Taigi, priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensuojamąją neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtinės žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civcilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Ž. v. SP UAB „Vilniaus troleibusai”, bylos Nr. 3K-3-371/2003; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. D. v. R.V.ir kt., bylos Nr. 3k-3-394/2006; kt.).

52. Ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra tik vienas kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, tačiau nėra lemiamas. Todėl ieškovės prašoma atlyginti neturtinės žalos suma negali varžanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje.

53. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė gera valia ilgą laiką nepašalino savo darbų trūkumų, į apeliantės pretenzijas atsakovės darbuotojai nereagavo. Teismas šios nutarties 31 punkte nustatė, kad apeliantė tris kartus po roletų ir tinklelių nuo vabzdžių sumontavimo telefonu kreipėsi į pardavėją su pretenzijomis dėl nekokybiškų gaminių, tačiau atsakovės darbuotojai atsisakė ištaisyti darbų trūkumus, be to, reikalavo, kad apeliantė būtinai pervestų likusią pagal išrašytą PVM sąskaitą faktūrą sumą 435,06 Eur, elektroniniuose laiškuose vartodami tokias frazes, kaip „papildomai prašome geruoju, bet ne vėliau kaip iki 2016 m. rugpjūčio 2 d. apmokėti 435,06 Eur“ (t. 2, b. l. 88). Apeliantei kreipusis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos komisiją ir komisijai pasiūlius atsakovei UAB „Dextera“ ginčą išspręsti taikiai, atsakovė nesutiko, visuose savo laiškuose teigdama, kad ieškovė pasirašydama atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą jokių darbų trūkumų nenurodė. Komisijai atliekant apžiūrą apeliantės namuose, atsakovės UAB „Dextera“ atstovai nedalyvavo ir visą laiką neigė, kad prekės yra nekokybiškos (t. 2, b. l. 16). Aplinkybę, kad dalis gaminių yra nekokybiški, atsakovė pripažino tik po komisijos atlikto patikrinimo ir pateikto akto. Po patikrinimo 2016 m. lapkričio 14 d. atsakovės atstovas pažadėjo, kad susisieks su apeliante ir ištaisys trūkumus, tačiau iki 2016 m. gruodžio 7 d. dar nebuvo susiekęs (t. 2, b. l. 68). Komisijos atstovui paraginus atsakovę imtis priemonių ištaisyti gaminių trūkumus, atsakovė 2016 m. gruodžio 9 d. pranešė, kad nedelsiant susieks su ieškove (t. 2, b. l. 69). Tačiau atsakovė su apeliante susisiekė tik 2016 m. gruodžio 16 d. (t. 1, b. l. 23), o gruodžio 19 d. pateikė minėtą pasiūlymą.

54. Taigi, atsakovė pusę metų vengė pripažinti, jog jos gaminiai pas ieškovę sumontuoti nekokybiškai, žinodama, jog ieškovė reiškia pretenzijas dėl gaminių kokybės, primygtinai reikalavo geruoju sumokėti už prekes. Todėl sutiktina su apeliantės argumentais, kad dėl tokių atsakovės veiksmų, ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, visą tą laiką, kol bandė ginti savo pažeistas teises, jautė įtampą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos faktinės bylos šios nutarties 51 pastraipoje nurodytų kasacinio teismo išaiškinimų kontekste pripažintos svarbiomis ir reikšmingomis, sudarančiomis ieškovei pagrindą į neturtinės žalos atlyginimą.

55. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad vartojimo pirkimo–pardavimo sutartiniuose santykiuose vartotojas vertinamas kaip specialus civilinių teisinių santykių subjektas – silpnesnioji šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 19 d. Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga II (vartojimo pirkimo–pardavimo, vartojimo rangos, civilinės atsakomybės vartojimo teisiniuose santykiuose taikymo klausimai) Nr. AC-33-1. Teismų praktika. 2010, 33).

56. Šiuo atveju, vartotojas yra fizinis asmuo, kurio lūkesčiai buvo įsigyti kokybišką prekę, o pardavėjas, verslo subjektas, šių vartotojo lūkesčių nepateisino, be to, primygtinai atsakovei reikalaujant, už nekokybiškus gaminius sumokėjo visą sutarties kainą. Tuo tarpu atsakovė, žinodama, kad jos gaminiai pas ieškovę sumontuoti nekokybiškai, vengė šiuos trūkumus ištaisyti ir gera valia atsisakė grąžinti už nekokybiškus daiktus jų kainą.

57. Teisingam kompensacijos už neturtinę žalą dydžio nustatymui svarbu nustatyti, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, nes civilinėje teisėje galioja principas, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymu saugoma teisinė vertybė, taigi, neturtinė žala patiriama individualiai, todėl, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų ir teismo konkrečiu atveju reikšmingomis pripažintų aplinkybių, kaip į vieną iš kriterijų neturtinės žalos atlyginimo dydžiui nustatyti teismas privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, specifiką, kaip į objektyvų kriterijų siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą kuo labiau kompensuojantį ir kartu lygiateisiškumo bei proporcingumo principus atitinkantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-406/2013. Teismų praktika. 2013, 40, p. 108-122).

58. Aukščiau aptartos aplinkybės teikia pagrindą neabejotinai išvadai, kad ieškovė dėl netinkamos kokybės prekių įsigijimo patyrė išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių, todėl, vadovaudamasi teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės patirta neturtinė žala įvertinama 200 Eur, kuri priteistina iš atsakovės.

Dėl procesinės bylos baigties

59. Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, todėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimas pakeistinas. Visų pirma, patikslintina teismo sprendimo dalis, kuria pripažintas ieškovės užsakymo – sutarties dalies atsisakymas pagrįstu, nurodant teisingą užsakymo – sutarties datą, t. y. vietoje 2016 m. liepos 19 d. nurodant 2016 m. birželio 15 d. Teismo sprendimo dalis, kuria teismas priteisė iš atsakovės UAB „Dextera“ 148,90 Eur, padidintina iki 178,40 Eur. Teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo panaikinama ir šioje dalyje ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies, priteisiant jai iš atsakovės 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita teismo sprendimo dalis, kuria netenkinti ieškinio reikalavimas dėl atsisakymo nuo visos užsakymo – sutarties pripažinimo teisėtu, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

60. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus teismo sprendimą pakeisti, atitinkamai perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, šalių turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.). Apeliacinės instancijos teismas nusprendė padidinti priteistinas iš atsakovės sumas ir ieškinį patenkinti 32 proc. (1170,12 Eur ieškinio suma, tenkinta reikalavimų dalis 378,40 Eur (178,40 Eur už grąžintinas prekes + 200 Eur neturtinei žalai atlyginti)).

61. Apeliantei pirmosios instancijos teisme buvo suteikta Valstybės garantuojama teisinė pagalba už 118,74 Eur. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškinį patenkinti 32 proc., iš atsakovės valstybei turėtų būti priteista iš viso 38 Eur, tačiau Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovės valstybei 15,43 Eur už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Todėl valstybei iš atsakovės papildomai priteistina 22,57 Eur (38 Eur – 15,43 Eur) už ieškovei pirmosios instancijos teisme suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės valstybei 15 Eur žyminį mokestį, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista įstatymu, nustatydama žyminio mokesčio dydį nepagrįstai vadovavosi CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes ši įstatymo nuostata reglamentuoja žyminio mokesčio nustatymą, bet ne jo atlyginimą. Šiuo atveju taikytina CPK 96 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

63. Ieškinio suma yra 1170,12 Eur, mokėtinas žyminis mokestis – 26 Eur. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovės ieškinį patenkinti 32 proc., iš atsakovės valstybei pirmosios instancijos teismo priteistas 15 Eur žyminis mokestis mažintinas iki 8,32 Eur (26 Eur x 32 proc. / 100 proc.).

64. Apeliacinės instancijos teisme apeliantei taip pat buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba. Apeliacinio skundo suma yra 1021,22 Eur. Teismas padidino priteistiną iš atsakovės sumą 229,50 Eur (178,40 Eur – 148,90 Eur + 200 Eur), todėl laikytina, kad apeliacinis skundas patenkintas 22,47 proc. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė teismui pažymą, iš kurios matyti, kad už apeliantei suteiktą antrinę teisinę pagalbą patirta 39 Eur išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus apeliacinį skundą patenkinti 22,47 proc., iš atsakovės UAB „Dextera“ valstybei priteistina 8,76 Eur už apeliantei suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str. 1 d.).

65. Minėta, apeliacinio skundo suma yra 1021,22 Eur, mokėtinas žyminis mokestis valstybei – 23 Eur, apeliacinis skundas patenkintas 22,47 proc. Apeliantė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo valstybei, todėl 5,16 Eur žyminis mokestis valstybei priteistinas iš atsakovės UAB „Dextera“ (23 Eur x 22,47 proc. / 100 proc.) (CPK 96 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pripažinti ieškovės V. R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo 2016 m. birželio 15 d. užsakymo – sutarties Nr. K133874, dalyje dėl 3 vnt. roletų „Diena – naktis“ pagrįstu.

Įpareigoti atsakovę uždarąją akcinę bendrovę „Dextera“ (juridinio asmens kodas 134665673) išmontuoti ir pasiimti nekokybišką prekę – 3 vnt. roletų „Diena – naktis“.

Priteisti ieškovei V. R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dextera“ (juridinio asmens kodas 134665673) 178,40 Eur (vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų 40 ct) nuostolių atlyginimą už nekokybiškas prekes.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir priteisti ieškovei V. R. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dextera“ (juridinio asmens kodas 134665673) 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dextera“ (juridinio asmens kodas 134665673) 8,32 Eur (aštuonis eurus 32 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dextera“ (juridinio asmens kodas 134665673) valstybei 22,57 Eur (dvidešimt du eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidas už ieškovei pirmosios instancijos teisme suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.“

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 21 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dextera“ (juridinio asmens kodas 134665673) valstybei 5,16 Eur (penkis eurus 16 ct) žyminio mokesčio, mokėtino apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dextera“ (juridinio asmens kodas 134665673) valstybei 8,76 Eur (aštuonis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų už ieškovei apeliacinės instancijos teisme suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Luminor“ bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini); AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini); Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini); UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini); nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.